2023 10 27 /20:12

Pietų vadavietė apie Krymo tilto susprogdinimą: tam yra parengtas rimtas planas

Krymo tiltas
Krymo tiltas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios naujienos

  • Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė turį informacijos, kad Rusija vykdo egzekucijas kariams, kurie atsisako vykdyti įsakymus per naują kruviną puolimą Rytų Ukrainoje
  • Ukrainos pergale kare su Rusija tiki 94 proc. ukrainiečių, o 68 proc. respondentų tiki valstybės suverenaus vientisumo atkūrimu 1991 m. sienose, rodo Tarptautinio respublikonų instituto atliktos apklausos rezultatai
  • Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Vengrija tampa Europos Sąjungos problema, kurią reikia išspręsti
  • Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį per pirmąjį įstatymo projekto svarstymą pritarė rekordiniam gynybos išlaidų didinimui, skirtam Maskvos vykdomam puolimui Ukrainoje finansuoti

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Pietų vadavietė apie Krymo tilto susprogdinimą: tam yra rimtas planas

14:52

Jau seniai aišku, kad Krymo tiltas yra nereikalingas statinys, todėl jis bus sunaikintas, tačiau dabar nereikia skubėti, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, atsakydama į klausimą, ar iš partnerių atvykusios ilgojo nuotolio raketos padės sunaikinti tiltą.

„Ne viską, kas nereikalinga, reikia pašalinti dabar. Pagal įprastus įstatymus valymas turi būti atliekamas palaipsniui ir tikslingai. Dabar yra idėjų, kaip tai galima padaryti, bet geriau, kai jos įgyvendinamos pagal strateginį planą“, – pažymėjo atstovė spaudai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Degantis Krymo tiltas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Degantis Krymo tiltas

Pasak jos, kaip sakoma Odesoje, „reikia skubėti lėtai“ ir laukti tinkamo momento. N.Humeniuk taip pat pažymėjo, kad vien tik vieno konkretaus statinio, pavyzdžiui, logistikos kelio, sunaikinimas ne visada padės pasiekti norimą tikslą.

Ji prisiminė, kad kai reikėjo išvaduoti dešinįjį Chersono srities krantą, visada kildavo klausimas, kodėl „nesugriovė“ Antonivkos tilto ir nenutraukė visos priešo logistikos.

„Yra gilesnis planas, ir jis bus įgyvendintas“, – pabrėžė N.Humeniuk, kalbėdama apie tai, kas Krymo tilto laukia ateityje.

Krymo tiltas buvo kelis kartus užpultas, iš dalies sugriautas, bet vėliau eismas juo buvo atkurtas.

Rusijos pajėgų neteisėtai pastatytas Krymo tiltas negali būti sunaikintas nei antžeminiais, nei povandeniniais dronais, anksčiau naujienų agentūrai „Unian“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Petro Černykas.

Rusija nori skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę karą Ukrainoje kritikavusiam aktyvistui

20:12

Rusijos prokurorai prašo skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę veteranui teisių gynėjui, parašiusiam straipsnį, kuriame teigiama, kad valdant prezidentui Vladimirui Putinui Rusija tapo fašistine šalimi, penktadienį pranešė viena teisių gynimo grupė.

Ši byla yra viena iš šimtų bylų, kurias Rusijos pareigūnai iškėlė Kremliui priešiškai nusiteikusiems aktyvistams, remdamiesi cenzūros įstatymais, priimtais po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.

Teisėjas iš pradžių nusprendė teisių grupės „Memorial“, praėjusiais metais laimėjusios Nobelio premiją, atstovui Olegui Orlovui skirti 150 tūkst. rublių (1410 eurų) baudą už Rusijos „kariuomenės diskreditavimą“.

Penktadienį „Memorial“ sakė, kad prokurorai, kurie iš pradžių prašė skirti O.Orlovui baudą, apskundė nuosprendį ir dabar prašo jam trejų metų laisvės atėmimo bausmės.

Wikipedia.org nuotr./„Memorial“ vadovas Olegas Orlovas
Wikipedia.org nuotr./„Memorial“ vadovas Olegas Orlovas

Prokurorai teigė, kad O.Orlovas jaučia „politinę ir ideologinę neapykantą Rusijos Federacijai“ ir kartu su „Memorial“ toliau „kenkia pilietinės visuomenės stabilumui“.

70-metis O.Orlovas teigė, kad yra „persekiojamas už kitokią nuomonę“.

O.Orlovui kaltinimai pateikti dėl 2022 metų straipsnio pavadinimu „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.

Straipsnyje O.Orlovas teigė, kad Rusijos kariai prisidėjo prie masinio ukrainiečių žudymo ir pridūrė, kad į jo šalį grįžo totalitarizmas.

Teisių gynimo grupės teigė, kad O.Orlovui iškelta byla yra bausmė už nepritarimą Rusijos puolimui prieš Ukrainą.

„Olegas Orlovas atsidūrė teisiamųjų suole tik dėl jo parašyto antikarinio teksto, kuriame jis smerkė V.Putino Rusiją kaip totalitarinę fašistinę visuomenę. Galima numatyti, kad sistema, kurią jis aprašė, negali pakęsti jo poreikio ginti tiesą ir atsisakymo tylėti“, – sakė „Amnesty“ Rusijos skyriaus direktorė Natalija Zviagina.

Šį mėnesį vykusiame teismo posėdyje O.Orlovas pasmerkė, anot jo, neteisėtą ir neteisingą nuosprendį ir pakartojo savo kritiką dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

O.Orlovas, kuris pagal išsilavinimą yra biologas, prisijungė prie teisų grupės „Memorial“ jos veiklos pradžioje, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

„Memorial“ Rusijoje įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis, saugodamas komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydamas kampaniją prieš teisių pažeidimus V.Putino valdomoje Rusijoje.

2021 metų gruodį, keli mėnesiai iki V.Putinui pasiunčiant karius į Ukrainą, Rusijos pareigūnai išformavo „Memorial“, apkaltinę ją teisės aktų pažeidimais.

M.Morawieckis: Lenkija kritiškai vertina V.Orbano ir V.Putino susitikimą

19:05

Lenkija kritiškai vertina vengrų premjero Viktoro Orbano susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Šį mėnesį Pekine V.Putinas ir V.Orbanas surengė derybas, nepaisant Rusijos vykdomo plataus masto karo Ukrainoje. 

„Vengrija niekada nenorėjo konfrontuoti su Rusija, bet norėjo puoselėti abipusius ryšius“, – sakęs V.Orbanas V.Putinui.

„Mes stengiamės išsaugoti dvišalius ryšius didesnės tarptautinės įtampos sąlygomis“, – pridūrė jis.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas vėliau taip pat kritikavo šį V.Orbano susitikimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo ruožtu penktadienį pareiškė nenorintis, kad V.Orbano susitikimas su V.Putinu susilpnintų Europos Sąjungą.

„Prašau (...), kad tokioje padėtyje, kokioje esame Rusijos atžvilgiu, nesinaudotume šiais dvišaliais ryšiais deryboms (...), kurios susilpnintų mūsų vienybę“, – sakė jis po ES lyderių susitikimo Briuselyje.

„Mes taip pat labai kritiškai vertiname šį susitikimą, kaip ir kitas anksčiau vykusias derybas“, – penktadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M.Morawieckis.

Jis teigė, kad ketvirtadienį ir penktadienį vykusiame ES viršūnių susitikime vyko diskusijos apie Ukrainą, o ne apie tai, kas su kuo susitiko.

„Leiskite priminti, kad keli ES lyderiai anksčiau susitiko arba kalbėjosi su V.Putinu prasidėjus karui, kurį Lenkija, ypač dabartinė PiS (valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“) vyriausybė, vertina labai kritiškai“, – pridūrė M.Morawieckis.

Vengrijos politikai reguliariai susitinka su Rusijos ir Baltarusijos politikais. Šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto lankėsi Minske.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

 

Latvija planuoja perduoti Ukrainai konfiskuotus rusiškus automobilius

19:01

Latvija ketina konfiskuoti automobilius su rusiškais numeriais ir perduoti juos Ukrainai. Toks sprendimas planuojamas naujomis Kelių eismo įstatymo pataisomis, už kurias Latvijos parlamentas pasisakė per pirmąjį svarstymą.

Apie tai pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Latvijos parlamento spaudos tarnybą.

Pasak šalies parlamento spaudos tarnybos, įstatymo projektas įpareigoja Rusijoje registruotų automobilių savininkus per tris mėnesius juos užregistruoti Latvijoje arba išvežti iš šalies.

„Jei praėjus šiam laikotarpiui bus nustatyta, kad Latvijoje neregistruotas rusiškas automobilis buvo naudojamas kelių eisme, jis bus sulaikytas ir konfiskuotas. Konfiskuotus automobilius planuojama perduoti Ukrainai“, – teigia įstatymo projekto autoriai.

Taip pat bus skiriama bauda už registracijos terminų pažeidimą. Tuo pat metu automobilių su rusiškais numeriais savininkams bus leista vieną kartą važiuoti tranzitu per Latviją. Prieš įvažiuodami rusai turės pateikti informaciją Kelių eismo saugumo direkcijai. Tranzitui bus skiriamos 24 valandos.

Jei įstatymo projektui bus pritarta per antrąjį svarstymą, jis įsigalios lapkričio 15 d.

Tuo pačiu nustatyta, kad apribojimai neturės įtakos Rusijos diplomatinių ir konsulinių tarnybų automobiliams.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Asociatyvinė nuotr.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Asociatyvinė nuotr.

 

Rusijos poeto A.Puškino paminklas Kyjive aprašinėtas ir paliktas „užrištomis akimis“

18:53

VIDEO: Rusų poetui A.Puškinui Kyjive „užrištos akys“

 

Karius fronte puola pelės

18:32

Tiek Ukrainos kovotojai, tiek rusai skundžiasi, kad pelės graužia viską, ir nieko neįmanoma palikti.

„Pelės tikrai yra nelaimė. Maistą sugraužė, mano kuprinę sugraužė, net mano ginklo diržą. Draugelio aulinukai apgraužti, būrio vadas liko be visagalio bloknoto. Pelės per naktį surengė didžiulį sabotažą, sunaikino visus mūsų krepšius, kol buvome darbe“, – skundėsi kovotojas.

Pažymima, kad problemos sprendimo kol kas nėra, nes pelių gaudyklės ir nuodingi grūdai nelabai padeda, kadangi tai laukai, kurie yra natūrali jų buveinė. „Nužudžius vieną, ją pakeičia trys naujos“, – sako kariai.

VIDEO: Karius fronte puola pelės

 

Ukrainiečių padalinys „Baltasis vilkas“ naikina rusų pozicijas

17:39

Ukrainos saugumo tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas ukrainiečių padalinio „Baltasis vilkas“ vykdomas rusų pozicijų naikinimas.

Pranešta, kad padalinys savo sąskaitą papildė dar 72 sunaikintais taikiniais.

Komentaruose prie vaizdo įrašo pažymėta, kad kiekvienas atakos dronų smūgis suplėšo Rusijos pajėgų šarvuočius ir vadavietes.

„Per tris savaites naktinės „vilkų“ medžioklės dėka buvo papildyti priešo nuostoliai. Buvo nukauti 7 tankai, 17 šarvuočių ir viena išminavimo mašina, 12 sunkvežimių ir karinių transporto priemonių, 10 artilerijos sistemų, elektroninės kovos sistema „Pole-21" ir ryšio stotis, 21 šaudymo pozicija ir apkasai, 2 vadavietės ir sandėlis su amunicija“, – sakoma pareiškime.

VIDEO: Ukrainiečių padalinys „Baltasis vilkas“ naikina rusų pozicijas

 

Antrą kartą per savaitę skelbiama apie V.Putino mirtį: kas galėtų užimti jo vietą?

17:17

Nepraėjus nė savaitei po žinutės apie „sustojusią“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino širdį, tas pats šaltinis, įvardijamas kaip Rusijos profesorius Valerijus Solovejus, iki 2019-ųjų ėjęs aukštas pareigas prestižiniame Maskvos tarptautinių santykių institute, prisidengęs slapyvardžiu „General SVR“ vėl paskelbė apie „tirono mirtį“.

Šios informacijos kol kas nepatvirtino joks kitas šaltinis. Tuo tarpu Vakarų žiniasklaida spėlioja, kas galėtų užimti V.Putino vietą jo mirties atveju.

Minėtas „Telegram“ kanalas pirmadienį pranešė, kad garso išgąsdinti V.Putino apsaugininkai Rusijos vadovą rado gulintį ant grindų. Pasitikėjimo nekeliančio šaltinio teigimu, jam buvo „sustojusi širdis“, tačiau vėliau būklę pavyko stabilizuoti. O tuo tarpu V.Putino vietoje neva dirba jo antrininkas.

Naujausias pranešimas apie Rusijos prezidento mirtį paskelbtas ketvirtadienio vakarą. Tas pats šaltinis skelbė apie bandymą įvykdyti valstybinį perversmą Rusijoje, kurį paskatino ketvirtadienį 20 val. 42 min. Maskvos laiku konstatuota V.Putino mirtis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

 

Vokietija parengė dar vieną karinės paramos paketą Ukrainai

17:05

Vokietija suteikė Ukrainai naują karinės pagalbos paketą. Jį sudaro dar vienas ilgojo nuotolio raketų IRIS-T paleidimo įrenginys, keturi šarvuočiai ir kita karinė technika, penktadienį nurodė Vokietijos vyriausybė.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Pagal naująjį pagalbos paketą Vokietija suteikė Ukrainai ne tik karinės įrangos, bet ir bepiločių orlaivių, sviedinių ir šaudmenų. Į naująjį paketą įtraukta IRIS-T SLM (tolimojo nuotolio raketų „žemė-oras“ sistema), IRIS-T skirtos raketos, TRML-4D RADAR oro gynybai skirtas radaras, 4 šarvuoti transporteriai, 4 tankų vilkikai HX81, 4 tankų priekabos, 6 pasienio apsaugos automobiliai, 8 bepiločiai orlaiviai „Vector“, 5 antžeminiai bepiločiai orlaiviai, 4 GO 12 priešraketiniai radarai, M26 kasetiniai šaudmenys, skirti HIMARS raketų paleidimo sistemoms, 10 tūkst. apsauginių akinių.

Vokietijos vyriausybė pažymėjo, kad šiais metais Ukraina iš Berlyno gavo 5,4 mlrd. eurų karinės pagalbos.

Estijos generalinis štabas įvardijo du Rusijos tikslus siekiant užimti Avdijivką

16:54

Rusijos pajėgos šiuo metu bando perimti iniciatyvą ir pasiekti bent nedidelės sėkmės Ukrainoje. Tai būtina siekiant sukurti sėkmingą prezidento Vladimiro Putino įvaizdį, pareiškė Estijos generalinio štabo operacijų viršininkas Tarmo Kundla, kurį cituoja naujienų agentūra ERR.

Jo teigimu, Rusijos kariai tęsia intensyvias atakas Avdijivkos-Marjinkos ir Kupjansko-Lymano kryptimis. Pagrindinė jų užduotis dabar tikriausiai yra „užfiksuoti bent kokią nors sėkmę, kurią būtų galima pateikti visuomenei kaip pergalę“.

„Postimees“/„Scanpix Baltics“/Estijos generalinio štabo operacijų viršininkas Tarmo Kundla
„Postimees“/„Scanpix Baltics“/Estijos generalinio štabo operacijų viršininkas Tarmo Kundla

T.Kundla nurodė, kad šiuo metu rusai turi du tikslus.

„Pirma, sėkmingo karinio įvaizdžio kūrimas yra svarbus V.Putinui dėl kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų. Taip pat gynybos ministrui Sergejui Šoigu būtina sustiprinti savo pozicijas ministerijoje bei sulėtinti Ukrainos kontrpuolimą“, – aiškino Generalinio štabo operatyvinio skyriaus vadovas.

Jo nuomone, Ukraina tęs reidus Chersono srityje, kaip ir ankstesnėmis savaitėmis. Taip Ukrainos kariškiai siekia įšaldyti regione esančias Rusijos karių grupes.

„Kai kurie informacijos fragmentai leidžia manyti, kad Rusija ten dislokavo papildomus dalinius, taigi viskas tikriausiai vystosi pagal Ukrainos planą“, – pridūrė T.Kundla.

V.Putinas: iš Ukrainos į Rusiją kontrabanda gabenami ginklai

16:35

Rusijos saugumo tarybos posėdyje prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad į Rusiją kontrabandos būdu gabenami ginklai iš konflikto Ukrainoje, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Pranešta, kad V.Putinas sakė, jog taryba turi aptarti ginklų kontrabandos klausimą.

„Mes turime galvoti apie tai, kaip ginklai ir šaudmenys nelegaliai patenka į Rusijos Federacijos teritoriją. Beje, taip pat ir iš Ukrainos teritorijos. Ne mūsų kariai, bet tokie ginklai vis tiek patenka į Rusijos teritoriją iš Ukrainos teritorijos“, – agentūra cituoja šalies vadovą.

„Turime išnagrinėti visus šiuos kanalus, pažiūrėti, kaip organizuojamos žinybinės kontrolės priemonės, ir pažiūrėti, ką reikia daryti papildomai, kad būtų sustiprinta reguliavimo sistema“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

 

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis