Rusai numetė dvi aviacines bombas ant vaikų darželio Chersono srityje – pastatas stipriai apgadintas

Prancūzijoje rusų milijardieriui Aleksejui Kuzmičiovui trečiadienį buvo pateikti kaltinimai mokestiniu sukčiavimu, pranešė šalies finansų prokuroras.

Prancūzijos Nacionalinės finansų prokuratūros (PNF) teigimu, A. Kuzmičiovui, turinčiam glaudžių ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu, paskirta teisminė priežiūra ir uždrausta išvykti iš šalies.

Jam taip pat pateikti kaltinimai nuslėpus darbą organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje ir įtarimai dėl pinigų plovimo.

A. Kuzmičiovas buvo įpareigotas sumokėti aštuonių milijonų eurų užstatą. Jo advokatas atsisakė pateikti komentarus.

61-erių A. Kuzmičiovas buvo sulaikytas Rivjeros kurorte Sen Tropeze, naujienų agentūrai AFP vėlai pirmadienį sakė šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės.

Policija surengė reidus keliose su magnatu susijusiose vietose, įskaitant jo namus Paryžiuje ir Sen Tropezo viloje, nurodė šaltinis.

A. Kuzmičiovas yra vienas iš „Alfa Group“ įkūrėjų, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

Pasak ES, „Alfa Bank“, kuriame A. Kuzmičiovas valdo didelį akcijų paketą, yra vienas didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, o pats verslininkas priskiriamas prie įtakingiausių Rusijos žmonių, turinčių glaudžių ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu.

Dėl ES sankcijų 2022 metų kovą institucijos paėmė dvi A. Kuzmičiovui priklausančias jachtas, kurių vertė viršija 5 mln. eurų, tuo metu AFP sakė šaltinis.

Milijardierius teigia turįs šeimos ryšių Prancūzijoje ir pateikė apeliacinį skundą, siekdamas, kad ES sankcijos jam būtų panaikintos, teigė bylai artimas šaltinis.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad įstojusi į Europos Sąjungą Ukraina tik sustiprės.

„Esu įsitikinęs, kad Ukraina padarys mūsų Europą stipresnę nei bet kada anksčiau, ir mes kuo aktyviau dirbame, kad nebūtų jokių kliūčių mūsų stojimui į Europos Sąjungą“, – taigė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Buvęs prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketina dalyvauti kituose prezidento rinkimuose, pranešė „Ukrainska Pravda“.

„Taip, aš būsiu nominuotas“, – atsakė jis į žurnalisto klausimą apie ketinimą dalyvauti Ukrainos prezidento rinkimuose, jei jie įvyks.

O.Arestovyčius taip pat patvirtino, kad trečiadienį socialiniuose tinkluose paskelbti pasiūlymai dėl politinių, ekonominių, socialinių, karinių ir kitų reformų Ukrainoje yra jo rinkimų programos dalis.

„Ją baigs rengti specialistai, paskelbiau ją norėdamas pradėti diskusiją. Prieštaravimai, nuomonės, patarimai, kritika yra laukiami“, – rašė jis.

Komentuodamas socialiniuose tinkluose paskleistą informaciją apie jo pasitraukimą iš šalies, O.Arestovyčius atsakė: „Manęs laukia daug tarptautinių renginių, daugelyje jų esu pagrindinis pranešėjas“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Trečiadienį Rusijos okupantai numetė dvi aviacines bombas ant vaikų darželio Chersono srityje ir sunaikino pastatą, pranešė Chersono srities karinės administracijos viršininkas Oleksandras Prokudinas.

„Šiandien okupantai numetė dvi aviacines bombas ant įstaigos, kurioje augo vaikai“, – teigė jis.

Pasak jo, okupantai atakavo vaikų darželį vienoje iš Chersono srities Beryslavo rajono gyvenviečių.

Trečiadienį Rusijos okupantai apšaudė Zaporižios regioną ir nužudė tuo metu gatve ėjusį civilį gyventoją.

Apšaudymo metu žuvo 52 metų vyras, kuris tuo metu ėjo gyvenvietės gatve. Taip pat buvo apgadinti privatūs vietos gyventojų namai.

Rusijos teismai trečiadienį 15 asmenų, kurie šturmavo oro uostą pietiniame Dagestano regione, skyrė trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes.

Sekmadienį Rusijos Machačkalos oro uostą Kaukazo respublikoje Dagestane užplūdo žydų ieškanti minia, pasklidus gandams, kad iš Izraelio atskrenda lėktuvas.

Dešimtys protestuotojų, kurių dauguma skandavo „Allahu Akbar“ (Dievas visų didesnis), išlaužė Machačkalos oro uosto duris ir užtvaras, o kai kurie įsiveržė į kilimo ir tūpimo taką, rodo vaizdo įrašai, paskelbti socialiniuose tinkluose ir Rusijos žiniasklaidos priemonėse RT ir „Izvestija“.

Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ netrukus paskelbė, kad uždarė oro uostą atvykstantiems ir išvykstantiems skrydžiams ir kad atvyko saugumo pajėgos.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad daugiausia musulmonų gyvenamo Dagestano teismai už dalyvavimą šiame išpuolyje nuteisė 15 žmonių nuo dviejų iki dešimties dienų kalėjimo.

Dar dviem asmenims buvo paskirta 60 valandų viešųjų darbų, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Tuo tarpu Kremliaus oponentams teismai dažnai skiria ilgas laisvės atėmimo bausmes už Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą kritiką.

Sekmadienį oro uoste kilusių riaušių metu buvo sužeisti keli policijos pareigūnai ir sulaikyta daugiau kaip 80 žmonių.

Pareigūnai pažadėjo griežtai nubausti šiuos neramumų sukėlėjus.

Vėliau sekmadienį Dagestano gubernatorius Sergejus Melikovas socialiniame tinkle „Telegram“ rašė: „Visi dagestaniečiai užjaučia nukentėjusiuosius nuo neteisingų žmonių ir politikų veiksmų ir meldžiasi už taiką Palestinoje. Tačiau tai, kas įvyko mūsų oro uoste, yra pasibaisėtina ir turėtų būti tinkamai įvertinta teisėsaugos institucijų. Tai bus padaryta.“

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepateikdamas jokių įrodymų, pareiškė, kad už šių neramumų stovi Vakarų šnipų agentai iš Ukrainos.

AP-Scanpix nuotr.

Teigiama, kad „Wagner“ grupė Rusijos Permės ir Novosibirsko miestuose atnaujino savo veiklą kaip Rusijos nacionalinės gvardijos „Rosgvardija“ padalinys, pranešė vietos naujienų portalai, remdamiesi „Kyiv Independent“.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ samdiniai Baltarusijoje

Pietų Korėjos žvalgyba mano, kad Šiaurės Korėja išsiuntė Rusijai daugiau kaip milijoną artilerijos sviedinių, kad paskatintų jos karą su Ukraina, lapkričio 1 d. pranešė naujienų agentūra „Associated Press“, remdamasi Pietų Korėjos įstatymų leidėju, dalyvavusiu uždarame pasitarime su žvalgybos pareigūnais.

Nuo rugpjūčio pradžios laivais ir kitomis transporto priemonėmis iš Pchenjano Maskva gavo sviedinių, kurių atsargų užtenka dviem mėnesiams, šiandien, remdamasis šalies Nacionaline žvalgybos tarnyba (NŽT), sakė parlamento žvalgybos komitetui priklausantis įstatymų leidėjas Yoo Sang-Bum.

Pranešama, kad Šiaurės Korėja taip pat nusiuntė savo patarėjus, kad jie instruktuotų Rusijos pareigūnus apie tinkamą šaudmenų naudojimą, pranešė „Bloomberg“, remdamasi Yoo Sang-Bum.

Savo ruožtu Maskva tikriausiai suteiks Pchenjanui technologinę pagalbą, kad padėtų Šiaurės Korėjai paleisti savo pirmąjį karinį žvalgybos palydovą, Yoo Sang-bum citavo NIS.

„AP“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos parama taip pat galėtų apimti bendradarbiavimą įprastinių karinių pajėgumų srityje, pavyzdžiui, padėti Šiaurės Korėjai patobulinti jos senstančius orlaivius, sakė įstatymų leidėjas.

Pastaraisiais mėnesiais abi šalys suartėjo, nes Kremlius siekia padidinti savo ginkluotės pajėgumus vykstant invazijai į Ukrainą.

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo mėn. susitiko Rusijos Amūro srityje ir, kaip pranešama, aptarė Maskvos paramą Pchenjano kosmoso ir raketų technologijų programoms.

Vašingtono teigimu, derybose taip pat kalbėta apie Šiaurės Korėjos karinę pagalbą, kuria siekiama paremti Rusijos karą prieš Ukrainą. Baltieji rūmai vėliau pranešė, kad Šiaurės Korėja iki spalio 13 d. jau pristatė daugiau kaip 1 000 konteinerių su karine įranga ir amunicija.

Spalio 25 d. JAV, Japonija ir Pietų Korėja paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Šiaurės Korėjos ginklų tiekimą Rusijai.

Nyderlandų teismas nuteisė Rusijos pilietį 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skyrė jo įmonei 200 000 eurų (174 000 svarų sterlingų) baudą už prekybos sankcijų Rusijai, kurias ES įvedė dėl karo Ukrainoje, pažeidimą, praneša „Reuters“.

56 metų vyras, kurį prokurorai pavadino Dmitrijumi K, buvo teisiamas už akių ir, kaip manoma, pabėgo į Rusiją po to, kai pernai buvo paleistas iš areštinės, kol vyko teismo procesas.

Retame sprendime teismas nurodė, kad vyras šešerius metus prekiavo mikroschemomis ir kitomis elektroninėmis prekėmis ir puikiai žinojo apie Rusijai taikomas sankcijas.

„Scanpix“ nuotr./Svarai sterlingų

Vyras vadovavo bendrovei, kuri, siekdama apeiti ES taikomus apribojimus, per užsienio šalis į Rusijos įmones nukreipdavo dvejopo naudojimo prekes, kurios gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais.

Įtariama, kad siekdamas tai padaryti vyras klastojo sąskaitas faktūras ir pareiškimus apie galutinį produktų naudotoją, kad atrodytų, jog produktai buvo siunčiami į Maldyvus, o kai kuriais atvejais – net neegzistuojančiai įmonei Ukrainoje, teigė Roterdamo apygardos teismas.