Suprasti akimirksniu
- Rusijos pajėgos pirmadienio naktį smogė Odesos sričiai ir padarė žalos Odesos vaizduojamojo meno muziejui.
- Vokietijos gynybos ministras tvirtina, kad vokiškos „Taurus“ raketos nepakeis karo Ukrainoje eigos.
- Paskelbta, kad per apdovanojimų ceremoniją Zaporižios srityje žuvo 19 Ukrainos karių. Anksčiau prezidentas V.Zelenskis nurodė, kad dėl išpuolio buvo pradėtas tyrimas.
- Kyjivas sako sužlugdęs rusų atakas prieš Avdijivką ir Robotynę.
- Kryme darosi karšta: rusai pradėjo tiesti alternatyvų kelią į pusiasalį.
- Analitikai: Ukrainos gynėjai įžengė į kairįjį Chersono srities krantą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina 62 proc. didina ginklų gamybą: įvardijami svarbiausi prioritetai
16:19
Pagal 2023 m. rezultatus "Ukroboronprom“ įmonių ginkluotės gamybos apimtys, palyginti su praėjusiais metais, turėtų padidėti 62 proc. Tai interviu „Ekonomičkaja pravda" pareiškė bendrovės „Ukroboronprom“ generalinis direktorius Hermanas Smetaninas.
Pasak jo, gynybos įmonės visiškai patenkina iš Gynybos ministerijos gaunamus užsakymus.
„Dabar esame pasirengę pagaminti dar daugiau ginklų, todėl tikimės naujų užsakymų. Jei kalbėtume apie apimtis, tai per keturis 2023 m. ketvirčius, palyginti su praėjusiais metais, gamybą padidinsime 62 proc.“, – tikino H.Smetaninas.
Šaudmenų gamybą jis įvardijo kaip pagrindinį „Ukroboronprom“ prioritetą. Tarp esminės ginkluotės krypčių taip pat įvardinti dronai, šarvuočiai, prieštankinės raketų sistemos ir oro gynybos sistemos.
Anksčiau naujienų agentūra „Unian“ paskelbė, kad Ukraina pradėjo masinę Irano atakos dronų „Shahed“ analogų gamybą. Teigiama, kad ukrainiečių pagamintas dronas gali įveikti 1000 kilometrų atstumą. Kariuomenė jį jau aktyviai naudoja. Be to, yra gamina ir daug galingesnių dronų modelių.
D.Trumpas atmetė V.Zelenskio pasiūlymą atvykti į Ukrainą
00:08
Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atsakė į Volodymyro Zelenskio pasiūlymą atvykti į Ukrainą. Nuo vizito jis atsisakė.
„Labai gerbiu prezidentą Zelenskį, bet manau, kad šiuo metu vykti į Ukrainą būtų netinkama“, – sakė D.Trumpas komentare „Newsmax“.
Pasak jo, Joe Bideno administracija dabar „turi reikalų“ su V.Zelenskiu. Savo ruožtu D.Trumpas „nenorėtų sukelti interesų konflikto“.
Lapkričio pradžioje V.Zelenskis pasiūlė D.Trumpui apsilankyti Ukrainoje, reaguodamas į jo nuolatinius pareiškimus, kad jis užbaigs karą per 24 valandas. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad yra pasirengęs per 24 minutes jam paaiškinti, kodėl tai neįmanoma. Pasak V.Zelenskio, yra dalykų, kuriuos „galima suprasti tik būnant čia“.
D.Trumpas yra žinomas dėl savo odiozinių pareiškimų apie Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Pasak jo, jis galėtų jį užbaigti per 24 valandas. Be to, D.Trumpas teigė, kad jei jis būtų JAV prezidentas, Vladimiras Putinas nebūtų užpuolęs Ukrainos. Jis taip pat yra siūlęs „atiduoti“ Krymą Rusijai mainais į taiką.
Anksčiau jis gyrėsi „gerais santykiais“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu
V.Zelenskis: dabar ne laikas rinkimams Ukrainoje
23:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė nemanąs, kad dabar tinkamas laikas rinkimams, šalies lyderiams diskutuojant dėl galimybės surengti prezidento rinkimus 2024-aisiais.
„Privalome nuspręsti, kad dabar yra gynybos metas, mūšio metas, nuo kurio priklauso valstybės ir žmonių likimas“, – sakė jis savo kasdienėje kalboje ir pridūrė: „Manau, kad dabar nėra [tinkamas] laikas rinkimams.“
Dėl karo padėties, kuri galioja nuo karo pradžios, visi rinkimai, įskaitant prezidento rinkimus, kurie numatyti kitų metų pavasarį, techniškai yra atšaukti.
Penktadienį šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad „pasaulyje nėra kitos šalies, kuri net svarstytų galimybę surengti rinkimus tokio didelio masto invazijos aplinkybėmis“.
„Tačiau mes neužverčiame šio puslapio. Ukrainos prezidentas svarsto ir pasveria įvairius argumentus už ir prieš“, – apie pastarojo meto diskusijas dėl galimybės surengti rinkimus teigė jis.
Praėjusį mėnesį turėję vykti parlamento rinkimai dėl karo taip pat buvo atšaukti.
V.Zelenskis, kuris buvo išrinktas 2019 metais, rugsėjį tvirtino, kad yra pasirengęs surengti rinkimus, jei to prireiktų, ir pasisakė už tai, kad į balsavimą būtų įleisti tarptautiniai stebėtojai.
Prasidėjus karui, Ukrainos lyderio palaikymo reitingas smarkiai išaugo, tačiau šalies politinis kraštovaizdis tebėra susiskaldęs, nors ir susivienijo dėl karo.
Susprogus dovanai žuvo gimtadienį šventęs V.Zalužno padėjėjas
22:26 Atnaujinta 22:34
Pirmadienį vakare Kyjivo srities Čaikų kaime švęsdamas gimtadienį per sprogimą žuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado padėjėjas Henadijus Častiakovas. Jo 13-metis sūnus buvo sunkiai sužeistas.
Teisėsaugininkai pradėjo baudžiamąją bylą dėl žmogaus žūties ir neteisėto elgesio su šaudmenimis.
Netrukus į padėjėjo žūtį sureagavo pats Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Jis pareiškė, kad H.Častiakovas žuvo per savo gimtadienį. V.Zalužnas padėjėjo žūtį pavadino „sunkia netektimi“ ir sakė, kad vienoje iš dovanų detonavo nežinomas sprogstamasis užtaisas.
Kaip rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, H.Častiakovas žuvo dėl neatsargaus elgesio su granata. Šaltinis teisėsaugos institucijose agentūrai sakė, kad su didele tikimybe jo mirtis yra tragiškas nelaimingas atsitikimas.
„Su 99,9 proc. tikimybe tai yra tragiškas nelaimingas atsitikimas. Jam gimtadienio proga buvo padovanotos kovinės granatos, iš kurių viena, neatsargiai elgiantis su ja, sprogo“, – sakė pašnekovas.
Pasak liudininkų, apie 17 val. H.Častiakovas grįžo namo iš darbo. Jis atsinešė butelį alkoholio ir tris vokiečių gamybos granatas, kurias jam padovanojo darbe. Jis išsitraukė vieną iš granatų ir pradėjo rodyti, kaip su ja elgtis. Jo sūnus buvo netoliese
Pasak „Unian“ šaltinio, nėra pagrindo kalbėti nei apie pasikėsinimą nužudyti, nei apie Rusijos pėdsakus.
Internete paviešintas smūgio Rusijos laivui vaizdo įrašas ir sprogimo pasekmių nuotrauka
21:59
Pirmadienio vakarą internete pasirodė pirmoji Rusijos karinio jūrų laivyno raketinio laivo „Askold“ nuotrauka po to, kai į jį pataikė ukrainiečų paleista raketa SCALP-EG.
Nuotraukoje matyti, kad raketa smarkiai apgadino Rusijos laivą. Tvirtinama, kad buvo sunaikinta pagrindinė jo ginkluotė.
Vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado strateginės komunikacijos valdyba taip pat patvirtino, kad raketnešis „Askold“, iš kurio į Ukrainos teritoriją būdavo leidžiamos raketos „Kalibr“, sunaikintas.
„Rusijos raketų nešėjas „Askold“, naujausias „Karakurt“ projekto laivas su „stealth“ technologija, buvo apgadintas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogus laikinai okupuotame Kryme esančios gamyklos „Zaliv“ jūrų ir uosto infrastruktūrai. Turimais duomenimis, laivas patyrė didelius apgadinimus ir gali būti nebepataisomas“ , – teigiama pranešime.
Šeštadienį Kerčėje nugriaudėjo sprogimai. Rusai pranešė apie keliolikos raketų ataką, kurios neva buvo numuštos, o „nuolaužos“ nukrito laivų statyklos teritorijoje.
Netrukus paaiškėjo, kad iš tiesų bent viena raketa pataikė į karinį laivą. Šią informaciją vėliau patvirtino ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir patys agresoriai. Rusai pripažino, kad raketa iš tiesų pataikė į projekto „Karakurt“ laivą.
Ukraina pranešė apie sukčiavimo byloje įtariamus gynybos pareigūnus
18:44
Ukrainos prokurorai pirmadienį paskelbė oficialiai pranešę dviem aukšto rango gynybos pareigūnams, jog jie yra įtariamieji didelio masto sukčiavimo byloje, susijusioje su karinių uniformų pirkimu iš vienos Turkijos įmonės.
Ukraina pastaruoju metu intensyviai kovoja su sistemine korupcija, nes tai yra dalis reformų, kurias Vakarai ragina vykdyti Kyjivui siekiant narystės tokiose institucijose kaip Europos Sąjunga.
Prokurorai pranešė, kad informavo vieną buvusį gynybos ministro pavaduotoją ir jo pavaldinį, jog jų atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl „valstybės lėšų pasisavinimo ir trukdymo teisėtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklai“.
Byla dėl beveik 28 mln. dolerių (26 mln. eurų) susijusi su žieminių uniformų pirkimu iš Turkijos bendrovės, kurią Ukrainos žurnalistai buvo susieję su vienu prezidento Volodymyro Zelenskio partijos nariu.
Prokurorai teigė, kad šie pareigūnai yra atsakingi už netinkamą žemos kokybės uniformų, įskaitant techninių reikalavimų neatitinkančias striukes ir batus, tikrinimą.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas rugpjūtį atmetė kaltinimus, kad uniformos buvo perkamos išpūstomis kainomis.
Rugsėjį Ukrainos parlamentas pritarė V. Zelenskio pasiūlymui skirti Krymo totorių Rustemą Umerovą naujuoju šalies gynybos ministru.
Ukrainoje rugsėjį taip pat buvo atleisti šeši gynybos viceministrai ir Gynybos ministerijos valstybės sekretorius.
Per ankstesnį korupcijos skandalą, susijusį su kariuomenės aprūpinimu, sausį iš pareigų buvo atleisti keli Ukrainos aukšto rango pareigūnai – žiniasklaidai atskleidus, kad sutartyje, kurią ministerija pasirašė dėl maisto produktų kariams pirkimo, buvo nurodytos panašiai per didelės kainos.
Tada O. Reznikovas pripažino, kad jo vadovaujamos ministerijos kovos su korupcija tarnybos neįvykdė savo užduoties.
Rugpjūtį V. Zelenskis atleido visus regioninius pareigūnus, atsakingus už šaukimą į kariuomenę, siekdamas išgyvendinti korupciją, be kitų dalykų, pasireikšdavusią tuo, kad kai kuriems šauktiniams būdavo leidžiama išvengti tarnybos kariuomenėje.
Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras (DBR) spalį paskelbė, kad du Gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnai yra įtariami 7 mln. dolerių (6,6 mln. eurų), skirtų neperšaunamoms liemenėms pirkti, išgrobstymu.
Suomija: Baltijos jūroje pažeistas Rusijos povandeninis telekomunikacijų kabelis
18:25
Suomijos valdžia pirmadienį pranešė, kad spalį buvo aptikta, jog buvo pažeistas Rusijos telekomunikacijų kabelis Baltijos jūroje – maždaug tuo pačiu metu, kai buvo pažeista povandeninė infrastruktūra Švedijoje ir Suomijoje.
„Lapkričio 6 dieną Rusijos gelbėjimo laivas „Spasatel Karev“ pradėjo remontuoti „Rostelekom“ telekomunikacijų kabelį „Baltika“ Suomijos įlankoje“, – teigiama Suomijos ekonomikos ministerijos pranešime.
Spalio 12 dieną Rusijos valstybinis telekomunikacijų operatorius „Rostelekom“ informavo suomių ministeriją apie telekomunikacijų kabelio „Baltika“, kurio dalis yra Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidimą.
Tai įvyko praėjus penkioms dienoms po to, kai dėl nuotėkio buvo uždarytas dujotiekis „Balticconnector“ tarp Suomijos ir Estijos.
Spalį Švedijos vyriausybė taip pat pranešė, kad telekomunikacijų kabelis, jungiantis šią Skandinavijos šalį su Estija, buvo pažeistas tuo pačiu metu kaip ir dujotiekis.
„Rostelekom“ pranešė Suomijos valdžiai, kad kabelį „Baltika“, kuris driekiasi apie tūkstantį kilometrų nuo Sankt Peterburgo iki Rusijos Kaliningrado eksklavo, reikia skubiai remontuoti, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas regione.
Spalį Suomijos policija pareiškė mananti, kad žalą dujotiekiui „Balticconnector“ padarė pažeidimo vietoje rastas inkaras, turbūt priklausęs vienam Kinijos laivui.
Valdžia nepatikrino su Honkongo vėliava plaukiojančio laivo „Newnew Polar Bear“ prieš jam išplaukiant į Rusijos šiaurinius teritorinius vandenis.
Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo sakė, kad ši Šiaurės šalis bendradarbiauja su Pekinu siekdama daugiau informacijos apie laivą.
Praėjusiais metais, padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl karo Ukrainoje, trys iš keturių „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje buvo apgadinti per povandeninius sprogimus. Tokiu būdu buvo nutrauktas svarbus gamtinių dujų tiekimo kelias iš Rusijos į Europą.
Šio sabotažo priežastis vis dar nežinoma.
R.Kadyrovas teigia, kad buvę „Wagner“ smogikai treniruojasi su jo pajėgomis
17:15
Pirmadienį Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad didelė grupė buvusių Rusijos „Wagner“ samdinių pradėjo treniruotis su specialiosiomis pajėgomis iš pietinio Rusijos Čečėnijos regiono, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Wagner“ atliko svarbų vaidmenį kai kuriose nuožmiausiose Rusijos karo Ukrainoje kovose, tačiau jų ateitis tapo abejotina, kai vadovas Jevgenijus Prigožinas rugpjūčio mėn. žuvo lėktuvo katastrofoje, praėjus dviem mėnesiams po to, kai vadovavo trumpam maištui prieš Rusijos gynybos vadovybę.
R.Kadyrovas „Telegram“ žinutėje teigė, kad didelė buvusių „Wagner“ kovotojų grupė intensyviai mokosi su jo specialiosiomis pajėgomis „Achmat“.
Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, skambant jaudinančiai muzikai, rodomi kariai kovinio parengimo metu, tarp jų buvo ir tokių, kurie ant uniformų turėjo „Wagner“ ženklus, o veidus dengė kaukėmis. R.Kadyrovas sakė, kad per pratybas buvo šaudoma, mokomasi lauko medicinos. Taip pat apmokyti snaiperiai, kulkosvaidininkai, desantininkai ir artileristai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina 62 proc. didina ginklų gamybą: įvardijami svarbiausi prioritetai
16:19
Pagal 2023 m. rezultatus "Ukroboronprom“ įmonių ginkluotės gamybos apimtys, palyginti su praėjusiais metais, turėtų padidėti 62 proc. Tai interviu „Ekonomičkaja pravda" pareiškė bendrovės „Ukroboronprom“ generalinis direktorius Hermanas Smetaninas.
Pasak jo, gynybos įmonės visiškai patenkina iš Gynybos ministerijos gaunamus užsakymus.
„Dabar esame pasirengę pagaminti dar daugiau ginklų, todėl tikimės naujų užsakymų. Jei kalbėtume apie apimtis, tai per keturis 2023 m. ketvirčius, palyginti su praėjusiais metais, gamybą padidinsime 62 proc.“, – tikino H.Smetaninas.
Šaudmenų gamybą jis įvardijo kaip pagrindinį „Ukroboronprom“ prioritetą. Tarp esminės ginkluotės krypčių taip pat įvardinti dronai, šarvuočiai, prieštankinės raketų sistemos ir oro gynybos sistemos.
Anksčiau naujienų agentūra „Unian“ paskelbė, kad Ukraina pradėjo masinę Irano atakos dronų „Shahed“ analogų gamybą. Teigiama, kad ukrainiečių pagamintas dronas gali įveikti 1000 kilometrų atstumą. Kariuomenė jį jau aktyviai naudoja. Be to, yra gamina ir daug galingesnių dronų modelių.
Lenkijos vežėjai blokuoja sunkvežimių eismą pasienyje su Ukraina
16:13
Dėl Lenkijos vežėjų streiko apsunkintas sunkvežimių judėjimas Lenkijos pusėje prie sienos su Ukraina, pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Po 13.00 val. palaipsniui buvo blokuojamas krovininio transporto judėjimas kontrolės punktų „Jagodino – Dorohusko“, „Krakovec – Korzova“, „Rava-Russkaja – Hrebene“ kryptimi. Eismo komplikacijos galimos tiek įvažiuojant į Lenkiją, tiek išvažiuojant“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad protesto akcijos organizatoriai planuoja praleisti po vieną sunkvežimį per valandą, taip pat sunkvežimius su saugumo ir humanitariniais kroviniais, vežančius gyvūnus ir greitai gendančius produktus.
Spalio pabaigoje buvo pranešta, kad Lenkijos vežėjai planuoja rengti protesto akcijas prie Ukrainos sienos nuo lapkričio ir iki metų pabaigos. Tuomet tokio sprendimo priežastimi jie įvardijo pernelyg didelę konkurenciją su Ukrainos vairuotojais. Streikas turėjo įvykti lapkričio 3 d., tačiau buvo atidėtas iki lapkričio 6 d.
Lapkričio 1 d. Ukrainos pusė išsiuntė Lenkijai oficialią notą dėl Lenkijos vežėjų ketinimų streikuoti.
Lapkričio 3 d. Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvarychas sakė, kad visomis pastangomis buvo siekiama pasiekti tam tikrų kompromisų su vežėjais ir paaiškinti jiems, kad didžiosios daugumos jų reikalavimų nėra realu įvykdyti.
V.Zvarychas priminė, kad visų pirma vežėjų reikalavimai grąžinti Ukrainos vežėjams leidimus tarptautiniam vežimui keliais prieštarauja teisinei sistemai ir tarpusavio įsipareigojimams su ES.
Ambasadorius priminė, kad dėl Rusijos ginkluotos agresijos sausumos transportui ir sienos perėjimo punktams tenka didžiulė apkrova.
Vokietijos gynybos ministras: „Taurus“ raketos nepakeis karo eigos
16:05
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad klausimas dėl sparnuotųjų raketų „Taurus“ perdavimo Ukrainai nėra skubus, nes šios raketos „nepakeis žaidimo taisyklių“ Rusijos kare prieš Ukrainą, skelbia naujienų portalas Liga.net.
Berlyne vykusioje NATO konferencijoje B.Pistorius pažymėjo, kad kol kas negali nieko skelbti dėl „Taurus“, o Vokietija „neturėtų ignoruoti savo interesų“.
„Vyriausybė turi tikrinti kiekvieną ginkluotės sistemų pristatymo žingsnį, o sprendimai nėra labai lengvai priimami. JAV perduotos ATACMS veikimo nuotolis yra 160 kilometrų, „Taurus“ – 500 kilometrų, tai visiškai kitokia sistema“, – pabrėžė ministras.
B.Pistorius taip pat priminė, kad Vokietija šiuo metu yra antroji ginklų tiekėja Ukrainai po JAV.
Vokietijos vyriausybė pastaruoju metu patiria vis didesnį spaudimą dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimo Ukrainai. Tikėtina, kad svarbus momentas galėjo būti ir JAV sprendimas perduoti Ukrainai ATACMS raketas.
Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jaegeris anksčiau sakė, kad Berlyno vyriausybė aiškiai nustatė, jog artimiausiu metu netieks Kyjivui ilgojo nuotolio raketų „Taurus“.
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi susitaikyti su Vokietijos nenoru perduoti sparnuotąsias raketas „Taurus“, jei mainais gaus daugiau oro gynybos sistemų.
