Svarbiausios naujienos
- G.Landsbergis pavojingais vadina Vakarų pareigūnų svarstymus dėl Ukrainos taikos derybų.
- Europos Komisija dega žalią šviesą: rekomenduoja pradėti derybas su Ukraina.
- Žiniasklaida: Slovakija blokuoja milijoninį pagalbos paketą Ukrainai.
- R.Umerovas apie paskleistas melagingas žinias apie V.Zalužną: bandoma skaldyti Ukrainos visuomenę.
- Ukrainos pareigūnas įvardijo, kas trukdo rusams vėl pulti Avdijivką.
- Propagandos kūrėjai nerimsta: Ukrainoje vėl aptiko Vakarų „samdinių“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija raketomis smogė civiliniam užsienio šalies laivui: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
19:37
Trečiadienį Rusijos kariuomenė sudavė raketinį smūgį vieno iš Odesos uostų kryptimi ir pataikė į užsienio laivą, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos tarnyba.
„Tęsdamas civilinės laivybos terorą, priešas klastingai smogė antiradarine raketa Kh-31P vieno iš Odesos uostų kryptimi iš taktinio lėktuvo Juodojoje jūroje“, – nurodė kariškiai.
Pažymima, kad raketa pataikė į civilinio laivo, plaukiojančio su Liberijos vėliava, antstatą, kai šis įplaukė į uostą. Spaudos tarnybos duomenimis, trys įgulos nariai, visi Filipinų piliečiai, buvo sužeisti, vienas iš jų paguldytas į ligoninę.
„Žuvo locmanas, o dar vienas uosto darbuotojas buvo sužeistas. Rusija dar kartą patvirtino savo, kaip tarptautinės teroristinės valstybės, statusą“, – teigė spaudos tarnyba.
Baltieji rūmai: JAV išleido 96 proc. Ukrainai padėti skirtų lėšų
00:27
Nuo karo pradžios JAV jau panaudojo 96 proc. lėšų, skirtų visoms paramos Ukrainai sritims, įskaitant ginklų tiekimą, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.
„Jei atsižvelgsime į visas lėšas, daugiau kaip 60 mlrd. dolerių, kurias skyrėme pagalbai Ukrainai nuo karo veiksmų pradžios, tai jau išleidome apie 96 proc. Tai pinigai, skirti ne tik karinei, bet ir finansinei bei ekonominei paramai ir humanitarinei pagalbai“, – sakė jis.
Anot jo, JAV taip pat išleido daugiau nei 90 proc. lėšų, kurios buvo skirtos būtent karinei pagalbai.
„Dabar, prieš prasidedant žiemai, JAV gynybos departamentui liko apie 1,1 mlrd. dolerių, skirtų padėti Kyjivui“, – pridūrė K.Kirby.
V.Zelenskis įvardijo vienintelę sąlygą deryboms su Rusijos Federacija pradėti
00:13
Prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad Ukraina yra atvira bet kurių šalių taikos iniciatyvoms, jei šios iniciatyvos bus grindžiamos būtinybe visiškai išvesti Rusijos karius iš suverenios Ukrainos teritorijos.
V.Zelenskis „Reuters NEXT“ konferencijoje sakė, kad nesupranta, kodėl Ukraina, kuri yra agresijos auka, turėtų daryti kokius nors kompromisus.
Jis įsitikinęs, kad bet koks teritorinis kompromisas reikš, jog iš karto kils pavojus daugelio kitų šalių vientisumui, nes agresoriams prieš akis bus „Rusijos sėkmė“.
V.Zelenskis teigia, kad karas turėtų baigtis Rusijos kariuomenės išvedimu iš visos Ukrainos teritorijos.
„Rusijos kariai turi eiti į savo suverenią žemę. Tai bus taškas, nuo kurio karas bus sustabdytas ir bus pradėta kurti diplomatinė platforma jam užbaigti“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, svarbiausia, kad „rusai turi pasitraukti“.
V.Zelenskis sakė, kad apie tai, kaip užbaigti karą, kalbėjosi su Kinijos, Afrikos ir kitų šalių vadovais.
„Esame pasirengę išklausyti bet kokius balsus, jei tik jie nėra rusiški. Įskaitant Brazilijos, Jungtinių Valstijų, Kinijos, Afrikos balsus. Ir mes įtraukiame juos į savo taikos formulę. Mūsų dešimt punktų – bet su jūsų pasiūlymais. Bet visa tai turi būti pagrįsta ta pagrindine idėja“, – pridūrė jis.
Kaip Švedija sustiprintų NATO ir Baltijos šalis: Rusijai gyvenimas pasunkės
23:14
Švedija tikisi įstoti į NATO iki lapkričio pabaigos, o tada planuoja papildyti savo gynybos politiką kolektyvinės gynybos nuo Rusijos elementais, sako Švedijos gynybos ekspertė Anna Wieslander. Pasak jos, Švedija turėtų būti pasirengusi siųsti karius į Latviją, povandeninius laivus į gilesnes Baltijos jūros dalis Estijos vandenyse ir paremti Suomiją, kuri turi ilgą sieną su Rusija.
– Kaip Švedija prisidės prie NATO po įstojimo? Buvo kalbama apie švedų karius Latvijoje ir Suomijoje.
– Švedija labai nori prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos, kažką daryti kartu su kaimynais, todėl kalbama apie švedų karių dislokavimą Latvijoje. Neturime labai didelės kariuomenės, bet, mano nuomone, galėtume prisidėti bent brigados dydžio daliniu Latvijoje.
Tuomet didžiosios NATO branduolinės valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, stipriau prisidėtų prie Estijos. Esmė ta, kad jei Baltijos šalys bus apsaugotos, mes taip pat apsaugosime Švediją.
Suomiją ir Rusiją skiria ilga siena, ir suomiai yra šimtu procentų pasirengę patys ginti savo šalį. Švedai neabejoja Suomijos gebėjimu savarankiškai susidoroti su Rusija.
Švedija planuoja prisidėti prie NATO, atsižvelgdama į kolektyvinės gynybos koncepciją. Mūsų tikslas – kuo labiau apsunkinti Rusijos padėtį.
Švedijoje manome, kad Aljanso kolektyvinis atgrasymas turi būti nedviprasmiškas – tokiais bendrais veiksmais siunčiama žinia, kad viena NATO šalis yra visų dalis. NATO sąjungininkės gina kiekvieną teritorijos milimetrą.
O.Danilovas ragina Ukrainos partnerius nebijoti V.Putino
22:44
„Labai norėčiau, kad karas su Rusija baigtųsi 2024 metais“, – tai teletilto eteryje sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Labai norėčiau, kad jis baigtųsi 2024 metais. Padarysime viską, kas būtina, kad tai įvyktų. Tačiau turime būti sąžiningi ir pasakyti, kad ne viskas priklauso nuo mūsų. Daug kas priklauso nuo mūsų partnerių“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, vis dar yra partnerių, kurie abejoja, ar reikia duoti Ukrainai ginklų, kad „neerzintų V.Putino“. Kartu jis pažymėjo, kad jų pavardės yra žinomos, nes jie patys jau pripažįsta, kad nesuteikė reikalingų ginklų, nes „nerimavo, kad galima suerzinti Putiną“.
„Šitos bjaurasties niekuo negalima erzinti. Turėkite tai omenyje“, – sakė O.Danilovas.
O.Danilovas priminė, kad prasidėjus plataus masto invazijai ukrainiečiai susitelkė, tačiau turėjo posovietinio laikotarpio ginklų ir tik keturias importuotos produkcijos naikinimo priemones.
„Šiandien tai visiškai kitoks karas, tai jau technologijų, dronų karas. Kas bus judresnis, protingesnis, kas turės daugiau valios, tas laimės šį karą. Kalbant apie valią, judrumą, mūsų intelektą, rusams čia nėra ką veikti ir jie tikrai pralaimės. Turime būti kantrūs“, – sakė jis.
O.Danilovas pabrėžė, kad šiandien Ukraina turi „beprotiškų laimėjimų Krymo kryptimi“. Pasak jo, Kryme naikinamas Rusijos Juodosios jūros laivynas.
„Tai pirmas toks atvejis istorijoje. Sunaikintas raketų nešėjas „Kalibr“ yra didelis mūsų ginkluotųjų pajėgų pasiekimas. Tai ne paskutinė gera žinia“, – sakė jis.
Dėl patiriamų nuostolių Ukrainoje Rusija prašo kitų šalių grąžinti joms parduotą techniką
21:40
Rusijos Federacija bando derėtis su tokiomis šalimis kaip Pakistanas, Egiptas, Baltarusija ir Brazilija, kad jos grąžintų ginklus, kuriuos joms tiekė Rusija dėl didelių patiriamų nuostolių kare su Ukraina. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Balandžio mėn. rusų delegacija lankėsi Egipte ir paprašė prezidento Abdul-Fattah Khalil al-Sisi grąžinti daugiau kaip šimtą anksčiau Egiptui parduotų sraigtasparnių Mi-8 ir Mi-17 variklių. Šiais metais Rusija taip pat bandė pirkti variklius atakos ir transporto sraigtasparniams iš Pakistano, Brazilijos ir Baltarusijos.
Rusija raketomis smogė civiliniam užsienio šalies laivui: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
19:37
Trečiadienį Rusijos kariuomenė sudavė raketinį smūgį vieno iš Odesos uostų kryptimi ir pataikė į užsienio laivą, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos tarnyba.
„Tęsdamas civilinės laivybos terorą, priešas klastingai smogė antiradarine raketa Kh-31P vieno iš Odesos uostų kryptimi iš taktinio lėktuvo Juodojoje jūroje“, – nurodė kariškiai.
Pažymima, kad raketa pataikė į civilinio laivo, plaukiojančio su Liberijos vėliava, antstatą, kai šis įplaukė į uostą. Spaudos tarnybos duomenimis, trys įgulos nariai, visi Filipinų piliečiai, buvo sužeisti, vienas iš jų paguldytas į ligoninę.
„Žuvo locmanas, o dar vienas uosto darbuotojas buvo sužeistas. Rusija dar kartą patvirtino savo, kaip tarptautinės teroristinės valstybės, statusą“, – teigė spaudos tarnyba.
JAV žengia žingsnį link Rusijos turto konfiskavimo pagal sankcijas
18:52
Atitinkamas JAV Atstovų Rūmų komitetas pritarė įstatymo projektui, kuris leistų prezidentui Joe Bidenui konfiskuoti Rusijos turtą pagal sankcijas.
„Šiandien Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas svarstė svarbų įstatymo projektą H.R. 4175 dėl Rusijos turto konfiskavimo Ukrainos naudai“, – sakoma pareiškime.
Pažymima, kad jį kartu parengė abiejų partijų kongresmenai: 39 respublikonai ir 17 demokratų. Toks susivienijimas itin svarbus sprendžiant paramos Ukrainai klausimus.
Įstatymo projekto autoriai siūlo, kad JAV prezidentui Joe Bidenui būtų suteikti įgaliojimai konfiskuoti Jungtinėse Valstijose įšaldytą Rusijos valstybės turtą ir perduoti jį Ukrainai atkurti.
Taip pat atskirai numatoma, kad įstatymu draudžiama pervesti lėšas Rusijos organizacijoms, kurioms taikomos sankcijos, tol, kol Rusija neišves savo okupacinės kariuomenės iš Ukrainos ir nesutiks atlyginti neišprovokuoto karo padarytos žalos.
„44 nariams balsavus „už“ ir 0 „prieš“, Komitetas rekomendavo jį svarstyti Atstovų Rūmams“, – pranešė Ukrainos teisingumo ministro pavaduotoja.
Pasak jos, dabar įstatymo projektas turi būti patvirtintas Atstovų Rūmų Finansinių paslaugų komitete. Po to Atstovų Rūmų pirmininkas turės teisę nustatyti datą, kada įstatymo projektas bus pateiktas balsavimui.
Rusija skyrė ilgas įkalinimo bausmes dviem į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams
17:02
Rusijos kariniai teismai trečiadienį nuteisė du ukrainiečių karius kalėti 19 ir 20 metų, dėl kaltinimų 2022-aisiais per atskirus incidentus Mariupolyje šaudžius į civilius gyventojus.
Praėjusiais metais konflikto pradžioje Rusijos pajėgos pradėjo intensyvų Mariupolio uostamiesčio, kuriame prieš karą gyveno daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, puolimą ir per kelias savaites trukusius oro smūgius, apšaudymus bei mūšius buvo sunaikintos didelės jo dalys.
Rusijos tyrėjai teigė, kad Ukrainos karinių jūrų pajėgų pėstininkas Antonas Čerednikas šiame pietiniame Ukrainos mieste, tuo metu apgultame Rusijos pajėgų, per patruliavimą sustabdęs du civilius nužudė vieną žmogų.
Rusijos Rostovo prie Dono pietinės apygardos karinis teismas pripažino A. Čeredniką kaltu dėl žmogžudystės, bandymo smurtu užgrobti valdžią, uždraustų kovos priemonių ir metodų naudojimo ir teroro akto.
Teismas jam skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmuosius trejus metus jis praleis kalėjime, o likusius – pataisos kolonijoje.
Ukraina tvirtina griežtai: Rusija remia „Hamas“
16:18
Rusija palaiko „Hamas“, sakoma Ukrainos ambasados Izraelyje „Facebook“ žinutėje.
„Nereikia abejoti, – rašo ambasada, – jie priima „Hamas“ lyderius. Jie nepasmerkė siaubingų žudynių, įvykusių spalio 7 d. Jie skelbia pareiškimus, nukreiptus prieš Izraelį.“
Ambasada taip pat atkreipė dėmesį į praėjusią savaitę Dagestane įvykdytą bandymą linčiuoti žydus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zaporižios administracija: alternatyvus rusų kelias į Krymą tėra tik popieriuje
16:09
Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma geležinkelio į Krymą statyba yra tik parengiamieji darbai, bet ne daugiau, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Anot jo, pranešimai apie geležinkelio liniją iš Rostovo prie Dono į Krymą per laikinai okupuotą Zaporižios teritoriją kol kas „tėra tik popieriuje“.
„Priešas paprastai nuolat praneša apie tokius kelius arba šio geležinkelio, tiksliau, šios vėžės atkūrimą. Žinome, kad jis dar tik popieriuje, vyksta parengiamieji darbai. Bet tai ir viskas“, – sakė karinės administracijos vadovas.
Kalbėdamas apie apie Rusijos karinės technikos tiekimą Zaporižios kryptimi, ypač Berdiansko link, J.Malaško pažymėjo, kad technika nuolatos juda kartu su rusų rotacija.
„Tačiau pastebime, kad mūsų kryptimi didėja tam tikras jų karių skaičius... Paprastai, didėjant skaičiui, didėja ir technikos apimtys“, – kalbėjo pareigūnas.
Jo teigimu, per praėjusią parą rusai 157 kartus atakavo jų regioną, buvo apšaudytos 25 gyvenvietės. Atakos vykdytos visų pirma iš artilerijos. Buvo sužeisti du žmonės – tėvas ir sūnus.
Pastaraisiais mėnesiais regione padažnėjo Rusijos atakų intensyvumas. Jei anksčiau per dieną būdavo 70-100 atakų, tai dabar – 150 ir daugiau, atkreipė dėmesį J.Malaško.
Jis taip pat priminė, kad laikinai okupuotose regiono teritorijose toliau vykdoma priverstinė pasportizacija.
„Buvo iškelti aiškūs tikslai, kad iki šių metų pabaigos būtų išduota kuo daugiau pasų“, – aiškino karinės administracijos vadovas.
Pasak pareigūno, žmonės iš tikrųjų yra šantažuojami įvairiais metodais, įskaitant negalėjimą be Rusijos paso gauti medicininės pagalbos.
Anksčiau Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pareiškė, kad Rusija tiesia naują kelią iš Rostovo prie Dono į okupuotą Mariupolį, taip pat tiesia tiesioginę geležinkelio jungtį su Mariupoliu ir Donecku.
Pasak jo, tai leis rusams radikaliai sumažinti priklausomybę nuo geležinkelio jungties per Krymo tiltą.
Rusijos žiniasklaida citavo okupantų primestą okupuotos Zaporižios srities dalies gubernatorių Jevgenijų Balickį, kuris sakė, kad pradėtas tiesti geležinkelis iš Rostovo per Mariupolį ir Berdianską į Krymą. Jo teigimu, tai turėtų padėti apsaugoti eismą nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo.
