Rusija raketomis smogė civiliniam užsienio šalies laivui: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų

Nuo karo pradžios JAV jau panaudojo 96 proc. lėšų, skirtų visoms paramos Ukrainai sritims, įskaitant ginklų tiekimą, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.

„Jei atsižvelgsime į visas lėšas, daugiau kaip 60 mlrd. dolerių, kurias skyrėme pagalbai Ukrainai nuo karo veiksmų pradžios, tai jau išleidome apie 96 proc. Tai pinigai, skirti ne tik karinei, bet ir finansinei bei ekonominei paramai ir humanitarinei pagalbai“, – sakė jis.

Anot jo, JAV taip pat išleido daugiau nei 90 proc. lėšų, kurios buvo skirtos būtent karinei pagalbai. 

„Dabar, prieš prasidedant žiemai, JAV gynybos departamentui liko apie 1,1 mlrd. dolerių, skirtų padėti Kyjivui“, – pridūrė K.Kirby.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad Ukraina yra atvira bet kurių šalių taikos iniciatyvoms, jei šios iniciatyvos bus grindžiamos būtinybe visiškai išvesti Rusijos karius iš suverenios Ukrainos teritorijos.  

V.Zelenskis „Reuters NEXT“ konferencijoje sakė, kad nesupranta, kodėl Ukraina, kuri yra agresijos auka, turėtų daryti kokius nors kompromisus.

Jis įsitikinęs, kad bet koks teritorinis kompromisas reikš, jog iš karto kils pavojus daugelio kitų šalių vientisumui, nes agresoriams prieš akis bus „Rusijos sėkmė“.  

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis teigia, kad karas turėtų baigtis Rusijos kariuomenės išvedimu iš visos Ukrainos teritorijos.

„Rusijos kariai turi eiti į savo suverenią žemę. Tai bus taškas, nuo kurio karas bus sustabdytas ir bus pradėta kurti diplomatinė platforma jam užbaigti“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, svarbiausia, kad „rusai turi pasitraukti“.

V.Zelenskis sakė, kad apie tai, kaip užbaigti karą, kalbėjosi su Kinijos, Afrikos ir kitų šalių vadovais.

„Esame pasirengę išklausyti bet kokius balsus, jei tik jie nėra rusiški. Įskaitant Brazilijos, Jungtinių Valstijų, Kinijos, Afrikos balsus. Ir mes įtraukiame juos į savo taikos formulę. Mūsų dešimt punktų – bet su jūsų pasiūlymais. Bet visa tai turi būti pagrįsta ta pagrindine idėja“, – pridūrė jis.

Švedija tikisi įstoti į NATO iki lapkričio pabaigos, o tada planuoja papildyti savo gynybos politiką kolektyvinės gynybos nuo Rusijos elementais, sako Švedijos gynybos ekspertė Anna Wieslander. Pasak jos, Švedija turėtų būti pasirengusi siųsti karius į Latviją, povandeninius laivus į gilesnes Baltijos jūros dalis Estijos vandenyse ir paremti Suomiją, kuri turi ilgą sieną su Rusija.

– Kaip Švedija prisidės prie NATO po įstojimo? Buvo kalbama apie švedų karius Latvijoje ir Suomijoje.

– Švedija labai nori prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos, kažką daryti kartu su kaimynais, todėl kalbama apie švedų karių dislokavimą Latvijoje. Neturime labai didelės kariuomenės, bet, mano nuomone, galėtume prisidėti bent brigados dydžio daliniu Latvijoje.

Tuomet didžiosios NATO branduolinės valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, stipriau prisidėtų prie Estijos. Esmė ta, kad jei Baltijos šalys bus apsaugotos, mes taip pat apsaugosime Švediją.

Suomiją ir Rusiją skiria ilga siena, ir suomiai yra šimtu procentų pasirengę patys ginti savo šalį. Švedai neabejoja Suomijos gebėjimu savarankiškai susidoroti su Rusija.

Švedija planuoja prisidėti prie NATO, atsižvelgdama į kolektyvinės gynybos koncepciją. Mūsų tikslas – kuo labiau apsunkinti Rusijos padėtį.

Švedijoje manome, kad Aljanso kolektyvinis atgrasymas turi būti nedviprasmiškas – tokiais bendrais veiksmais siunčiama žinia, kad viena NATO šalis yra visų dalis. NATO sąjungininkės gina kiekvieną teritorijos milimetrą.

Daugiau skaitykite čia.

„Labai norėčiau, kad karas su Rusija baigtųsi 2024 metais“, – tai teletilto eteryje sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos  sekretorius Oleksijus Danilovas. 

„Labai norėčiau, kad jis baigtųsi 2024 metais. Padarysime viską, kas būtina, kad tai įvyktų. Tačiau turime būti sąžiningi ir pasakyti, kad ne viskas priklauso nuo mūsų. Daug kas priklauso nuo mūsų partnerių“, – pabrėžė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Pasak jo, vis dar yra partnerių, kurie abejoja, ar reikia duoti Ukrainai ginklų, kad „neerzintų V.Putino“. Kartu jis pažymėjo, kad jų pavardės yra žinomos, nes jie patys jau pripažįsta, kad nesuteikė reikalingų ginklų, nes „nerimavo, kad galima suerzinti Putiną“.

„Šitos bjaurasties niekuo negalima erzinti. Turėkite tai omenyje“, – sakė O.Danilovas. 

O.Danilovas priminė, kad prasidėjus plataus masto invazijai ukrainiečiai susitelkė, tačiau turėjo posovietinio laikotarpio ginklų ir tik keturias importuotos produkcijos naikinimo priemones.

„Šiandien tai visiškai kitoks karas, tai jau technologijų, dronų karas. Kas bus judresnis, protingesnis, kas turės daugiau valios, tas laimės šį karą. Kalbant apie valią, judrumą, mūsų intelektą, rusams čia nėra ką veikti ir jie tikrai pralaimės. Turime būti kantrūs“, – sakė jis.

O.Danilovas pabrėžė, kad šiandien Ukraina turi „beprotiškų laimėjimų Krymo kryptimi“. Pasak jo, Kryme naikinamas Rusijos Juodosios jūros laivynas.

„Tai pirmas toks atvejis istorijoje. Sunaikintas raketų nešėjas „Kalibr“ yra didelis mūsų ginkluotųjų pajėgų pasiekimas. Tai ne paskutinė gera žinia“, – sakė jis.

Rusijos Federacija bando derėtis su tokiomis šalimis kaip Pakistanas, Egiptas, Baltarusija ir Brazilija, kad jos grąžintų ginklus, kuriuos joms tiekė Rusija dėl didelių patiriamų nuostolių kare su Ukraina. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Balandžio mėn. rusų delegacija lankėsi Egipte ir paprašė prezidento Abdul-Fattah Khalil al-Sisi grąžinti daugiau kaip šimtą anksčiau Egiptui parduotų sraigtasparnių Mi-8 ir Mi-17 variklių. Šiais metais Rusija taip pat bandė pirkti variklius atakos ir transporto sraigtasparniams iš Pakistano, Brazilijos ir Baltarusijos.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Trečiadienį Rusijos kariuomenė sudavė raketinį smūgį vieno iš Odesos uostų kryptimi ir pataikė į užsienio laivą, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

„Tęsdamas civilinės laivybos terorą, priešas klastingai smogė antiradarine raketa Kh-31P vieno iš Odesos uostų kryptimi iš taktinio lėktuvo Juodojoje jūroje“, – nurodė kariškiai.

Pažymima, kad raketa pataikė į civilinio laivo, plaukiojančio su Liberijos vėliava, antstatą, kai šis įplaukė į uostą. Spaudos tarnybos duomenimis, trys įgulos nariai, visi Filipinų piliečiai, buvo sužeisti, vienas iš jų paguldytas į ligoninę.

„Žuvo locmanas, o dar vienas uosto darbuotojas buvo sužeistas. Rusija dar kartą patvirtino savo, kaip tarptautinės teroristinės valstybės, statusą“, – teigė spaudos tarnyba.

Atitinkamas JAV Atstovų Rūmų komitetas pritarė įstatymo projektui, kuris leistų prezidentui Joe Bidenui konfiskuoti Rusijos turtą pagal sankcijas.

„Šiandien Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas svarstė svarbų įstatymo projektą H.R. 4175 dėl Rusijos turto konfiskavimo Ukrainos naudai“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad jį kartu parengė abiejų partijų kongresmenai: 39 respublikonai ir 17 demokratų. Toks susivienijimas itin svarbus sprendžiant paramos Ukrainai klausimus.

Įstatymo projekto autoriai siūlo, kad JAV prezidentui Joe Bidenui būtų suteikti įgaliojimai konfiskuoti Jungtinėse Valstijose įšaldytą Rusijos valstybės turtą ir perduoti jį Ukrainai atkurti.

Taip pat atskirai numatoma, kad įstatymu draudžiama pervesti lėšas Rusijos organizacijoms, kurioms taikomos sankcijos, tol, kol Rusija neišves savo okupacinės kariuomenės iš Ukrainos ir nesutiks atlyginti neišprovokuoto karo padarytos žalos.

„44 nariams balsavus „už“ ir 0 „prieš“, Komitetas rekomendavo jį svarstyti Atstovų Rūmams“, – pranešė Ukrainos teisingumo ministro pavaduotoja.

Pasak jos, dabar įstatymo projektas turi būti patvirtintas Atstovų Rūmų Finansinių paslaugų komitete. Po to Atstovų Rūmų pirmininkas turės teisę nustatyti datą, kada įstatymo projektas bus pateiktas balsavimui.

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

Rusijos kariniai teismai trečiadienį nuteisė du ukrainiečių karius kalėti 19 ir 20 metų, dėl kaltinimų 2022-aisiais per atskirus incidentus Mariupolyje šaudžius į civilius gyventojus.

Praėjusiais metais konflikto pradžioje Rusijos pajėgos pradėjo intensyvų Mariupolio uostamiesčio, kuriame prieš karą gyveno daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, puolimą ir per kelias savaites trukusius oro smūgius, apšaudymus bei mūšius buvo sunaikintos didelės jo dalys.

Rusijos tyrėjai teigė, kad Ukrainos karinių jūrų pajėgų pėstininkas Antonas Čerednikas šiame pietiniame Ukrainos mieste, tuo metu apgultame Rusijos pajėgų, per patruliavimą sustabdęs du civilius nužudė vieną žmogų.

AFP-Scanpix nuotr.

Rusijos Rostovo prie Dono pietinės apygardos karinis teismas pripažino A. Čeredniką kaltu dėl žmogžudystės, bandymo smurtu užgrobti valdžią, uždraustų kovos priemonių ir metodų naudojimo ir teroro akto.

Teismas jam skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmuosius trejus metus jis praleis kalėjime, o likusius – pataisos kolonijoje.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusija palaiko „Hamas“, sakoma Ukrainos ambasados Izraelyje „Facebook“ žinutėje.

„Nereikia abejoti, – rašo ambasada, – jie priima „Hamas“ lyderius. Jie nepasmerkė siaubingų žudynių, įvykusių spalio 7 d. Jie skelbia pareiškimus, nukreiptus prieš Izraelį.“

Ambasada taip pat atkreipė dėmesį į praėjusią savaitę Dagestane įvykdytą bandymą linčiuoti žydus.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Hamas“ kovotojai

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pavojingais vadina Vakarų pareigūnų svarstymus dėl taikos derybų tarp Ukrainos ir ją užpuolusios Rusijos.

Remdamasi šaltiniais, amerikiečių televizija NBC lapkričio pabaigoje pranešė, kad JAV ir Europos pareigūnai pradėjo tylius pokalbius su Kyjivu apie galimas taikos derybas su Kremliumi, siekiant užbaigti karą.

„Mano pozicija, kad tai yra labai pavojingi svarstymai“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos ministras.

Anot jo, Ukraina turi pati apsispręsti, ar ir kada pradėti tokias derybas.

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad jis nėra pasirengęs tokioms deryboms su Rusija, kol jos kariai nepasitrauks iš šalies teritorijos.

Pastaruoju metu Vakarų dėmesys nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje nukrypo, jį sutelkiant į Izraelį, kuris kovoja prieš palestiniečių grupuotę „Hamas“. Be kita ko, Europos ir JAV politikų gretose ima rastis vis daugiau abejonių dėl tolesnės karinės paramos Kyjivui.

„Jeigu Ukraina apsisprendžia siekti derybų dėl to, kad jai netiekiama pakankamai ginklų, tai yra ir mūsų atsakomybė“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak jo, tai, pirmiausia, padidintų grėsmę Baltijos šalims.

„Bendrai mes įtvirtintume, kad Rusijos ekspansija yra įmanoma priemonė keisti sienas Europos kontinente. Kadangi esame tiek arti Rusijos ir Baltarusijos, tai tiesiogiai implikuoja padidintą grėsmę mums“, – sakė diplomatijos vadovas.

„Tai būtų jau trečias kartas nuo 2008 metų, kai Rusija pakeičia sienas Europoje“, – pridūrė jis.

Irmantas Gelūnas nuotr. Gabrielius Landsbergis

Kyjivas pranešė, kad trečiadienį per Rusijos atakas viename Rytų Ukrainos kaime žuvo trys žmonės.

Praėjus daugiau nei 20 mėnesių po Maskvos invazijos Rytų Ukrainoje vyksta aršios kovos, nors fronto linija iš esmės nesikeičia.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Bahatyro kaime rytinėje Donecko srityje žuvo du vyrai ir moteris.

Šis kaimas pramoniniame regione, kurį Kremlius pernai paskelbė aneksavęs, yra maždaug už 80 kilometrų nuo Avdijivkos, kur pastaruoju metu vyko įnirtingi mūšiai.

„Dėl išpuolio sugriautas privatus namas Bahatyro kaime“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Pranešime nurodoma, kad iš po griuvėsių buvo ištraukti trys žuvę žmonės.

VIDEO: Po rusų atakos Rytų Ukrainoje iš po griuvėsių ištraukti trys žuvę žmonės

Po rusų atakos Rytų Ukrainoje iš po griuvėsių ištraukti trys žuvę žmonės

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Europos Komisijos rekomendacija pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje yra teisingas žingsnis ir Kyjivui, ir Europai.

„Šiandien Ukrainos ir visos Europos istorija padarė teisingą žingsnį, – platformoje „Telegram“ parašė jis.

„Mūsų šalis turėtų būti Europos Sąjungoje“, – pridūrė V.Zelenskis.

EK anksčiau trečiadienį rekomendavo bloko valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės, o Sakartvelui suteikti šalies kandidatės statusą.

„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį Maskvoje priėmė vieną Kinijos aukščiausio rango generolą ir gynybos delegaciją, deryboms dėl karinio bendradarbiavimo stiprinimo.

S. Šoigu per raudonojo kilimo ceremoniją Maskvoje pasveikino generolą Zhang Youxią (Džang Jousią), Pekino centrinės karinės komisijos vicepirmininką.

„Priešingai nei kai kurios agresyvios Vakarų šalys, mes nekuriame karinio bloko. Rusijos ir Kinijos santykiai yra strateginio bendradarbiavimo, grindžiamo pasitikėjimu ir pagarba, pavyzdys“, – sakė rusų ministras, teigiama jo ministerijos paskelbtame pranešime.

„Esu tikras, kad šiandienos susitikimas bus dar vienas žingsnis gilinant daugiaprofilinius mūsų šalių ir karinių žinybų ryšius“, – pridūrė jis.

Pasak S. Šoigu, jie su Kinijos pareigūnu aptars tolesnius žingsnius plėtojant dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Vėliau trečiadienį Zhang Youxia susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Kremlius.

Zhang Youxia atvyko praėjus trims savaitėms po to, kai V. Putinas su retu užsienio vizitu lankėsi Pekine.

Pastaraisiais metais Rusija stiprino ryšius su Kinija, ieškodama sąjungininkų savo plačiai smerkiamo karo Ukrainoje metu. V. Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) siekia parodyti vieningą frontą prieš Vakarus.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad per pokalbį telefonu su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida palankiai įvertino Didžiojo septyneto (G-7) pareiškimą dėl paramos Ukrainai.

Tokijuje trečiadienį vyko G-7 grupės užsienio reikalų ministrų susitikimas.

„Pritariau šiandienos G-7 užsienio reikalų ministrų tvirtam pareiškimui, kuriame pakartojama neabejotina parama Ukrainai, net ir vykstant kitiems pasauliniams įvykiams“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V. Zelenskis.

Po derybų Japonijoje grupė taip pat pareiškė, kad jos parama Ukrainai kare su Rusija niekada nesusvyruos, ir paragino Kiniją neremti Maskvos šiame konflikte.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pastaruoju metu vėl padaugėjo publikacijų, kuriose Ukrainos ginkluotosiose pajėgose kovojantys užsienio savanoriai vadinami „samdiniais“. Tačiau „samdinys“ yra sąvoka, gana tiksliai apibrėžta šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir ji gerokai skiriasi nuo savanorystės karo fronte.

Socialiniuose tinkluose platinamoje žinutėje skelbiama apie Ukrainos karo fronte žuvusį užsienietį.

„Kyjive nežinomomis aplinkybėmis mirė švedų samdinys Danielis Nyströmas.

Kovotojas, atvykęs į Ukrainą 2022 m. kovą, kovojo nacionalinio bataliono „Karpatų Sič“ sudėtyje. Švedijos žiniasklaida pranešė, kad samdinys ruošėsi grįžti į Švediją. Tačiau išvyko susitikti su Bandera“, – tvirtinama įraše.

Tikėtina, kad žinutės autoriai „samdiniais“ vadina užsieniečius, prisijungusius prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ar Nacionalinės gvardijos, tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

Rusijos prokurorai trečiadienį pareikalavo skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę menininkei Aleksandrai Skočilenko, kuri praėjusiais metais pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais, protestuojančiais prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje, pranešė nepriklausoma žiniasklaida.

„Prokuratūra prašo aštuonerių metų“, – pranešė nepriklausoma interneto svetainė „Mediazona“, cituodama žurnalistą, buvusį teismo salėje Sankt Peterburge.

33 metų A. Skočilenko kaltinama dezinformacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimu.

AFP-Scanpix nuotr./ Menininkė Aleksandra Skočilenko

Praėjus septyniolikai mėnesių po to, kai buvo pranešta apie pirmuosius incidentus, antikarinių aktyvistų vykdomas Rusijos geležinkelių sabotažas tebėra rimtas iššūkis Rusijos valdžios institucijoms, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pasak nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės „Mediazona“ atlikto tyrimo, 2023 m. spalio mėn. duomenimis, nuo invazijos pradžios teismą pasiekė 76 geležinkelių sabotažo bylos. Baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti mažiausiai 137 asmenys, kurių didžioji dauguma buvo jaunesni nei 24 metų amžiaus.

Nuo 2023 m. pradžios ant svarbiausių geležinkelių infrastruktūros objektų išklijuoti skelbimai, kuriuose nurodoma, kad pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą už sabotažą gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Rusijos karinė logistika, įskaitant karo Ukrainoje aprūpinimą, tebėra priklausoma nuo 33 000 km ilgio šalies geležinkelio linijų, atkreipė dėmesį britų žvalgyba.

Rusijoje uždrausti beveik visi atviro nesutikimo būdai, todėl sabotažas ir toliau yra patrauklus mažumai jaunų žmonių kaip protesto prieš „specialiąją karinę operaciją“ būdas.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį pareiškė, kad jų parama su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai niekad nesusvyruos, ir paragino Kiniją nepadėti Maskvai šiame kare.

„Mūsų tvirtas įsipareigojimas remti Ukrainos kovą už savo nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą niekad nesusvyruos (...). Taip pat raginame Kiniją nepadėti Rusijai jos kare prieš Ukrainą“, – sakoma po derybų Japonijoje paskelbtame bendrame užsienio reikalų ministrų pareiškime.

AFP-Scanpix nuotr./ Didžiojo septyneto susitikimas

Rusijos vyriausybė šiuo metu stipriai finansuoja dezinformacijos kampaniją Lotynų Amerikoje. Kremlius naudojasi vietine žiniasklaida ir informacine aplinka, kad platintų propagandą, kuria siekiama pakirsti paramą Ukrainai ir skleisti antiamerikietiškas ir prieš NATO nukreiptas nuotaikas, skelbia JAV valstybės departamentas.

Teigiama, kad Kremliaus informacinio manipuliavimo kampanijai naudojami išvystyti žiniasklaidos ryšiai Argentinoje, Bolivijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Kuboje, Meksikoje, Venesueloje, Brazilijoje, Ekvadore, Panamoje, Paragvajuje, Peru, Urugvajuje ir kitose šalyse.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Pažymima, kad kampaniją, skirtą manipuliuoti informacija, nukreipta į Lotynų Ameriką ir skatinanti Rusijos strateginius interesus regione, koordinavo Rusijos organizacijos „Socialinio dizaino agentūra“, „Interneto plėtros institutas“ ir „Struktura“. Jos veikia atvirai ir slapta įtraukdamos Lotynų Amerikos žiniasklaidą ir įtakingus asmenis.

„Rusijos nuomonės formuotojai pritaikė savo pastangas vis labiau slėpti savo pėdsakus, plaudami norimas žinutes per didelę rusiškų tarpinių svetainių, asmenų ir organizacijų, kurios atrodo kaip nepriklausomi naujienų šaltiniai, ekosistemą... Maskva kuria originalias istorijas arba stiprina esamą populiarų ar skaldantį diskursą... Ši veikla gali apimti melagingo turinio skleidimą ir informacijos, kuri laikoma naudinga Rusijos įtakos pastangoms ar sąmokslo teorijoms, platinimą“, – rašoma Valstybės departamento ataskaitoje.

Jungtinių Valstijų valstybės departamentas pareiškė, kad jam nėra žinoma apie jokias Ukrainos derybas dėl taikos su Rusija, ir pabrėžė, kad bet kokios derybos yra Ukrainos reikalas, skelbia „Laisvosios Europos radijas“.

„Bet kokios derybos yra Ukrainos reikalas. Ir, kaip jau ne kartą sakėme, nieko apie Ukrainą be Ukrainos neturėtų vykti. Mums nėra žinoma apie jokias derybas, nesusijusias su taikos formulės struktūra, kuri, kaip matėte, yra daugelio susitikimų objektas“, – trumpos spaudos konferencijos metu pažymėjo Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Valstybės departamentas taip pat pabrėžė, kad išlieka aišku, jog Kremlius nėra suinteresuotas derybomis ar karo užbaigimu.

„Ir mes esame pasiryžę remti savo Ukrainos partnerius“, – pažymėjo V.Patelis.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos atstovai pradėjo aptarinėti su Ukraina galimybę surengti taikos derybas su Rusija. Pažymėta, kad Ukraina tikriausiai turės laiko iki metų pabaigos ar šiek tiek daugiau, kol prasidės aktyvesnės ir skubios diskusijos dėl taikos derybų.

Komentuodamas šią informaciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad jam nedaro spaudimo nė vienas Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ar kitų partnerių lyderis.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad rusai pranešinėja apie pergales Kupjansko ir Avdijivkos rajonuose, tačiau realių pasiekimų nėra.

„Ukrainiečiai toliau didina savo pajėgas kairiajame Dniepro krante, tačiau tikėtis ko nors ypatingo nėra pagrindo, siekis yra nežymiai praplėsti placdarmą“, – rašė karybos žinovas.

Tuo tarpu Rusijos aviacija toliau didina bombardavimo valdomomis bombomis skaičių, pasak ukrainiečių jis jau perkopė šimtą.

„Šie smūgiai nėra malonūs, o nuo jų apsiginti nėra kaip. Priminsiu, kad tokias pat vakarietiškas bombas ukrainiečiai naudoja daug anksčiau“, – pastebėjo jis.

Tačiau nenusileisti bando ir Ukrainos karinė aviacija. Pasak E.Papečkio, rusai skelbia numušę vieną ukrainiečių naikintuvą Su-27 ir vieną MiG-29.

„Labai gali būti, bet agresorius taip „prirašinėja“ skaičius savo ataskaitose, tad tikėti ir bandyti patikrinti nėra prasmės, nuostolius galima vertinti tik sulaukus patikimo patvirtinimo“, – pažymėjo ekspertas.

Antradienį pranešta, kad iš Nyderlandų į naują karinę oro pajėgų bazę Rumunijoje atkeliavo pirmieji penki F-16 naikintuvai, kuriais bus apmokomi ukrainiečių pilotai.

O kol kas ukrainiečių lakūnai toliau zuja virš taikinių Rusijoje, o rusai savo ruožtu kaip visada nurodo nuo jų apsigynę.

E.Papečkys atkreipė dėmesį į pirmadienio vakarą paskelbtą naujieną apie sprogusią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno padėjėjo gimtadienio dovaną.

„Ar jis žuvo sprogus dovanoje paslėptai granatai, ar netyčia ją susprogdino pats? Mano nuomone kol kas viskas rodo, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas neatsargiai elgiantis su pavojingu ginklu.“

Jis priminė, kad granatų „dovanojimas“ vienas kitam ir laikymas namuose yra grubus saugumo pažeidimas bei nurodė į atvejį Lenkijoje, kuomet panašiai žuvo policijos viršininkas, neatsargiai iššovęs ukrainiečių kolegų padovanotą granatsvaidį savo kabinete.

Rusija trečiadienį paskelbė į savo ieškomų asmenų sąrašą įtraukusi dar vieną Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), kuris dėl karo Ukrainoje yra išdavęs Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino arešto orderį, teisėją.

„Ieškomas dėl baudžiamojo tyrimo“, – nurodoma Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje prie TBT teisėjo iš Kosta Rikos Sergio Gerarde Ugaldo Godinezo pavardės.

Kuo jis galėtų būti įtariamas, nenurodoma.

Kovą Hagoje įsikūręs TBT išdavė V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtu ukrainiečių vaikų deportavimu.

„Įvairiose šalyse Europoje ir kitur įvyko dekolonizacijos procesai, tačiau to nenutiko Rusijoje, nes rusai nemato savęs kaip kolonizatorių, nors jie būtent tokie ir yra“, – sako norvegų antropologė ir rašytoja Erika Fatland, savo knygose nemažai dėmesio skirianti tam, kaip Rusijos imperiniai siekiai paveikė kaimyninių šalių gyvenimus.

Keliaudama palei Rusijos sieną ji bandė išsiaiškinti, kiek liko sovietinio mąstymo šiose valstybėse, kodėl kai kur vis dar stipri nostalgija buvusiam režimui, kodėl Rusija iki šiol aplinkines šalis vis dar mato kaip savo kolonijas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Christopher Nunn nuotr./Erika Fatland Donecke

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 780 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia daugiau nei 307,6 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 22 šarvuotosios transporto priemonės, 29 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 47 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetai, 5 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 10 rusų bepiločių orlaivių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo šalis kada nors taps Europos Sąjungos nare. 

Šis pareiškimas nuskambėjo išvakarėse, kai bus paskelbta ataskaita apie Ukrainos, kaip šalies kandidatės į Bendrijos narius, pažangą.

„Rytoj – svarbi diena“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi į tautą, o būsimą ataskaitą pavadino istorine.

Trečiadienį Europos Komisija turi pateikti ataskaitą apie Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo pažangą ir nuspręsti, ar pradėti stojimo derybas. Sprendimas turi būti priimtas iki gruodžio viduryje Briuselyje vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo.

V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina šiuo metu ruošiasi tolesniems žingsniams ir stiprina savo institucijas.

„Ukraina bus ES“, – sakė Ukrainos prezidentas, kalbėdamas apie jau nueitą ilgą kelią link šio tikslo.

AFP-Scanpix nuotr.

Jis pabrėžė, kad norint užsitikrinti narystę ES, Kyjivas turi prisitaikyti prie Bendrijos standartų.

2022-ųjų birželį ES suteikė Ukrainai kandidatės statusą.

EK nustatė septynis kriterijus, kuriuos Kyjivas turi įvykdyti, kad galėtų pereiti į kitą etapą – stojimo derybų pradžią.

Tarp jų – sąlygos, kurių reikia laikytis kovojant su plačiai paplitusia korupcija ir vykdant teismų reformas.

Rugsėjį EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad Ukraina padarė labai didelę pažangą siekdama narystės ES.

Ukrainos gynėjai, naudodami FPV dronus netoli Bachmuto, pataikė į 11 rusų technikos vienetų ir 2 priešo apkasus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos apie puolimą pranešė savo „Telegram“ kanale.

 

Į tėvynę grįžus Rusijos piliečiams, dalyvavusiems kare Ukrainoje, padaugėjo sunkių nusikaltimų, tačiau valdžia stengiasi nuslėpti šią informaciją ir draudžia apie tai pasakoti propagandinei žiniasklaidai, „kad žmonės nebijotų“. O ypač sunkūs nusikaltimai tęsiasi.

Rusijos propagandinė žiniasklaida ir Vladimiro Putino režimą palaikanti privati žiniasklaida šį rudenį iš Rusijos prezidento administracijos gavo naujas darbo organizavimo gaires.

Šį kartą propagandos mašinai nurodyta neskelbti naujienų apie smurtinius nusikaltimus, kuriuos įvykdė iš karo Ukrainoje grįžę kariai. Ypač uždrausta kalbėti apie buvusius kalinius, kurie už dalyvavimą kare sulaukė bausmių nurašymo.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas