Vinycios regione kilo didžiulis gaisras: užsiliepsnojo sandėliai

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Ketvirtadienį vakare Vinycios regione sandėliuose, kuriuose gaminamos laminuotos grindys, kilo didelis gaisras, pranešė Ukrainos Vinycios srities valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Šiuo metu Vinycioje, Hontos gatvėje, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos kariai gesina gaisrą sandėliuose, kuriuose laikomos laminuotos grindys. Gaisro plotas yra apie 1 tūkst. kv. m. Gesinant gaisrą dalyvavo 40 darbuotojų ir 11 specialios įrangos vienetų“, – rašoma pranešime.

Ketvirtadienį į Tarptautinį Teisingumo Teismą pirmą kartą nebuvo išrinktas Rusijos atstovas: jis pralaimėjo Rumunijos atstovui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Bogdanui Aurescu.

Rusijos Federacijos atstovas Kirilas Gevorgyanas ir Rumunijos atstovas Bogdanas Aurescu buvo paskirti į šią poziciją iš Rytų Europos regiono. Laimėjo B.Aurescu, už kurį balsavo 117 Generalinės asamblėjos narių. Kaip rašo „European Pravda“, Rusijos kandidatas Generalinėje asamblėjoje gavo tik 77 balsus.

Kiti laimėję kandidatai – Meksika, JAV, Australija ir Pietų Afrikos Respublika – gavo atitinkamai 143, 135, 117 ir 113 balsų.

Tarptautiniame teisingumo teisme Hagoje dėl B.Aurescu išrinkimo pirmą kartą nebus nė vieno sovietų ar rusų teisėjo.

B.Aurescu Rumunijos užsienio reikalų ministerijai vadovavo beveik penkerius metus – nuo 2019 m. lapkričio iki 2023 m. birželio, o prieš tai vienerius metus – 2014-2015 m.

Tarptautinį Teisingumo Teismą sudaro 15 teisėjų, kas trejus metus renkami penki nauji teisėjai. Kiekvienas teisėjas atstovauja tam tikrai regioninei šalių grupei ir turi užsitikrinti Saugumo Tarybos ir JT Generalinės Asamblėjos narių paramą.

Rusijos pajėgos Avdijivkos puolimą suintensyvino praėjusį mėnesį. Karybos ekspertai tiki, jog tai ženklas, kad Rusijai žūtbūt reikalinga kokia nors pergalė. Prie miesto verda nuožmios kovos, jis nuolatos apšaudomas, tačiau jame vis dar yra gyventojų. Savanoris Vitalijus Žučkovas, kuris saujelei vietinių pristato vandens, vaistų, maisto ir drabužių bei padeda kai kuriems evakuotis, naujienų agentūrai „Unian“ papasakojo apie žmonių motyvus likti griuvėsiuose.

Pasak jo, šiuo metu į Avdijivką veda vienas vienintelis kelias, kuris yra nuolatos apšaudomas. Savanoriai yra stabdomi kontrolės punktuose, dažnai jiems neleidžiama pravažiuoti, nes kyla didelis pavojus jų gyvybėms.

„Kariškiai sako, kad esame pamišę. Bet mes prasiskiname kelią“, – kalbėjo vyras.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Avdijivka

Tūkstančiai Rusijos kalinių sutiko prisijungti prie karo prieš Ukrainą, tikėdamiesi ištrūkti iš kalėjimo belangės ir užsidirbti pinigų. Daugelis šių žmonių žuvo arba buvo sužeisti, tačiau tie, kurie tikėjosi, kad pasibaigus jų tarnybos sutartims bus atleisti nuo anksčiau gautų bausmių, dabar masiškai patiria vis didesnį spaudimą pratęsti sutartis ir tęsti kovą arba vėl būti įkalinti.

Toks likimas ištiko dešimtis buvusių kalinių iš Sibiro, kurie buvo užverbuoti karui. Grupė kalinių, anksčiau su Rusijos Gynybos ministerija pasirašiusių šešių mėnesių trukmės sutartis dėl dalyvavimo kare prieš Ukrainą, pasibaigus sutarties galiojimo laikui atsisakė jas pratęsti.

Iš pradžių jiems buvo daromas spaudimas ir grasinama, bet galiausiai jie buvo perkelti į nelegalų kalėjimą vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje, kurią Rusija yra aneksavusi ir laiko savo teritorija. Šiame kalėjime laikomi Rusijos okupacinės kariuomenės kariai, atsisakę dalyvauti „specialiojoje karinėje operacijoje“ – taip Rusija vis dar vadina karą prieš Ukrainą.

Plačiau skaitykite čia.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri išanalizuotų, kaip traktuojama Katynės tragedija rusiškuose šaltiniuose. Pagal jo sumanymą, grupėje dirbsiantys visų frakcijų parlamentarai ir istorikai turėtų archyvuose pareikalauti visos informacijos apie 1940 m. pavasario įvykius. Toks buvo Dūmos pirmininko atsakas į komunisto Nikolajaus Ivanovo žodžius esą laikas atšaukti 2010 m. priimtą Dūmos pareiškimą dėl Katynės tragedijos ir jos aukų.

Tokiu būdu Rusija gali pakeisti savo požiūrį į žudynes Katynėje, kur NKVD smogikai nužudė daugybę Lenkijos karininkų, rašo vot-tak.tv.

Minėtame 2010 metų Rusijos valstybės Dūmos pareiškime pripažįstama, kad būtent NKVD atsakinga už tūkstančių Lenkijos karininkų sušaudymą Smolensko srityje 1940 m. pavasarį. Tačiau, kaip pareiškė N.Ivanovas, šis pareiškimas „prarado dabartinėmis sąlygomis bet kokią prasmę ir reikšmę, kurios daro didelę žalą Rusijos interesams ir reputacijai“.

Minėtame 2010 m. dokumente pirmą kartą Rusijos istorijoje tokiame aukštame lygyje atsakingu už žudynes buvo pripažintas diktatorius Josifas Stalinas. Taip pat ten buvo aprašytas sovietinės propagandos, kuri dešimtys metų šį nusikaltimą vertė naciams, vaidmuo.

Plačiau skaitykite čia .

Ekrano nuotr. iš warsawinstitute.org/Katynės žudynių aukų kūnų ekshumacija

Dauguma Ukrainos piliečių optimistiškai vertina laiką, per kurį valstybė įstos į Europos Sąjungą: 60,5 proc. mano, kad tai įvyks greičiau nei per 10 metų, 20,6 proc. – per 2 metus, pranešė „European Pravda“.

Dar 19,9 proc. respondentų Ukrainos įstojimą į ES vadina realiu po trejų-ketverių metų, 14,3 proc. – po penkerių-šešerių metų, o 5,7 proc. – po septynerių-devynerių metų.

Tik 3,7 proc. apklaustų ukrainiečių mano, kad Ukraina galės tapti Europos Sąjungos nare per 10-15 metų, dar 2 proc. mano, kad tai įvyks per daugiau nei 15 metų, o 6,1 proc. pasirinko variantą „niekada“.

Beveik 28 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti, per kiek laiko Ukraina įstos į Europos Sąjungą, arba atsisakė atsakyti į šį klausimą.

123RF.com nuotr./NATO, Europos Sąjunga, Ukraina

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad jo pasienyje su Lenkija, kur lenkų sunkvežimių vairuotojai jau ketvirtą dieną blokuoja Ukrainos pasienio punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš kaimyninės šalies įmonių pusės, didėja eilės.

Abiejose sienos su Lenkija pusėse buvo užblokuota daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių.

„Šiuo metu abiejose pusėse yra užblokuota daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių“, – pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas ir pridūrė, kad dėl protesto nukentėjo abiejų šalių ekonomika.

Lenkijos transporto įmonių protestas – tai naujausias kaimyninių šalių, kurios tradiciškai yra artimos sąjungininkės, tačiau pastaraisiais mėnesiais jų santykiai pašlijo, ekonominis konfliktas.

„Nuo lapkričio 6-osios eismas Ukrainos ir Lenkijos pasienyje trimis kryptimis išlieka sudėtingas“, – sakė Ukrainos pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

Kyjivo duomenimis, apie 1 700 sunkvežimių laukia eilėse, kad galėtų įvažiuoti į Ukrainą.

Lenkijos pasienio tarnyba savo interneto svetainėje paskelbė, kiek laiko sienos perėjimo punktuose reikės laukti įvažiavimo į Ukrainą.

Ji apskaičiavo, kad krovininiu sunkvežimiu pervažiuoti sieną per Hrebenės perėjimo punktą užtruktų 150 valandų, o toliau į pietus esančiame Medykos pasienio punkte – 55 valandas.

Lenkų protestuotojai nori, kad jų varžovams iš Ukrainos būtų grąžinti leidimai įvažiuoti į šalį.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga panaikino leidimų Ukrainos transporto bendrovėms įvažiuoti į 27 šalių bloką, kuriam priklauso ir Lenkija, sistemą.

Kyjivas pareiškė, kad Lenkijos sunkvežimių vairuotojų blokada kenkia abiejų šalių interesams ir kad nėra gavęs jokių oficialių Lenkijos transporto įmonių reikalavimų.

„Karo metu uždaryti sieną su Ukraina yra neteisinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė 36-erių sunkvežimio vairuotojas Oleksandras, nenorėjęs skelbti pavardės, kuris jau dvi dienas laukė eilėje Rava Ruskoje.

Varšuva buvo viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 metais. 

Tačiau kaimyninių šalių santykiai pašlijo per šį rudenį Lenkijoje vykusius visuotinius rinkimus, kai jos valdančioji nacionalistų partija įsivėlė į kelis nesutarimus su Kyjivu.

Ketvirtadienį Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pranešė apie įtarimus Generalinio štabo karininkui, kuris gimtadienio proga Ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno patarėjui Henadijui Častiakovui įteikė granatų.

Ekscentriška ir mirtina dovana pulkininkui Timčenko atsieis labai brangiai – ne vieneriais metais kalėjime.

Karininkui pranešta apie įtarimus dėl sprogstamųjų įtaisų įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir pardavimo neturint teisėto leidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

Valstybinio tyrimų biuro spaudos tarnyba pranešė, kad pareigūnas be leidimo įsigijo aštuonias rankines universalias puolamąsias-apsaugines granatas DM 51A2 ir atsinešė jas į savo kabinetą.

Vėliau šešias iš jų supakavo į medinę dovanų dėžutę, į ją įdėjo butelį stipriojo alkoholio. Šią dėžutę jis padovanojo H.Častiakovui jo gimtadienio proga.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Telegram“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado patarėjas Henadijus Častiakovas

Ukrainos pietiniuose uostuose prie Juodosios jūros ketvirtadienį toliau vyksta laivyba, nors diena anksčiau Rusija paleido raketą į civilinį laivą, plaukusį į uostą Odesos srityje.

Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje ketvirtadienį pasmerkė išpuolį, per kurį nukentėjo su Liberijos vėliava plaukiojantis laivas ir žuvo žmogus.

Ketvirtadienį iš trijų Odesos srities uostų išplaukė šeši laivai su 231 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, socialiniuose tinkluose parašė Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

„Eismas Ukrainos koridoriumi tęsėsi nepaisant sistemingų Rusijos išpuolių prieš uostų infrastruktūrą“, – sakė O. Kubrakovas.

Rusija incidento nekomentavo.

Juodoji jūra yra labai svarbus Ukrainos, vienos didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojos ir eksportuotojos, prekybos kelias.

Nuo liepos, kai žlugo Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas susitarimas dėl saugaus ukrainietiškų žemės ūkio produktų eksporto, Kyjivas ir Maskva suintensyvino karinius veiksmus Juodojoje jūroje.

Vėliau Ukraina paskelbė atverianti naują humanitarinį koridorių – jūrinį maršrutą civiliams laivams, vengiant tarptautinių vandenų.

JT humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje ketvirtadienį kritikavo nuolatinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos eksportą.

„Šios žiaurios ir nesiliaujančios Rusijos atakos prieš uostų objektus turi pražūtingų padarinių Ukrainos ekonomikai ir šimtams milijonų badaujančių žmonių visame pasaulyje“, – sakoma Denise Brown pareiškime.

Ji sakė, kad po Juodosios jūros grūdų iniciatyvos žlugimo užfiksuota daugiau kaip 30 smūgių uostų objektams.