Svarbiausios naujienos
- Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas atliko svarbų vaidmenį pernai vykdant „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje sabotažą.
- Po derybų su Ukraina Lenkijos vežėjai atsisakė atblokuoti sieną.
- ES rengiasi šią savaitę pasiūlyti naujas sankcijas Rusijai.
- Britų žvalgyba: narkotikus vartojantiems kariams Rusija turi sunkias bausmes.
- Ukrainos gynybos ministerija svarsto galimybę iš karto atleisti tris Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadus.
- Rusijos pajėgos nori sunaikinti visus objektus Avdijivkos mieste, kad Ukrainos kariai neturėtų kur laukti atakų, televizijos kanalui „FreeDom“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas.
- „Reuters“: Vakarai galėtų susitaikyti su įšaldytu Ukrainos konfliktu.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Japonijos diplomatas: ukrainiečiai vienu metu kariauja du karus
16:00
Ukrainiečiai sugeba vienu metu kariauti du karus. Vyriausybė ir Ukrainos visuomenė atremia plataus masto Rusijos agresiją ir kartu sėkmingai sprendžia vidaus problemas, interviu metu naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė Japonijos ambasadorius Ukrainoje Matsuda Kuninori.
„Labai gerai vertinu Ukrainos vyriausybę ir apskritai Ukrainos visuomenę už ryžtą sprendžiant visus su reformomis susijusius klausimus, įskaitant kovos su korupcija kampanijas, teismų reformas, geresnį valdymą, ypač valstybinių įmonių, ir daugelį kitų klausimų“, – kalbėjo diplomatas.
Pasak jo, japonams didelį įspūdį daro tai, kad Ukrainos vadovybė, remiama pilietinės visuomenės, nepaisant karo, toliau dirba prie atitinkamų reformų, nes paprastai tokiomis aplinkybėmis vyriausybės ir visuomenės rankos būna stipriai surištos neatidėliotina pergalės užduotimi.
M.Kuninori pažymėjo, kad nesvarbu, kokie dideli ar maži būtų pokyčiai, jie yra reikšmingi ir padeda įtikinti Japonijos mokesčių mokėtojus toliau remti Ukrainą.
„Pažiūrėkite, ukrainiečiai vienu metu kariauja du karus – kovoja su Rusija ir sprendžia visas vidaus problemas. Taigi Ukraina nusipelno tolesnės mūsų paramos“, – reziumavo Japonijos ambasadorius.
Pažymėtina, kad M.Kuninori taip pat sakė, jog Japonija svarsto galimybę panaikinti draudimą eksportuoti letalinius ginklus, kurie potencialiai galėtų būti tiekiami Ukrainai.
Be to, spalio pabaigoje buvo pranešta, kad Japonija pradės naują paramos pabėgėliams iš Ukrainos programą, kuri palengvintų jų integraciją. Nuo balandžio mėn. ukrainiečiai galės gauti kalbos mokymus ir finansinę paramą.
Dėl raketų grėsmės kai kuriuose regionuose paskelbtas oro pavojus
00:50
Lapkričio 15 d. naktį pietų, rytų ir dalyje šiaurinių regionų buvo paskelbtas oro pavojus. Jis truko apie 10 minučių ir 00.22 val. buvo atšauktas visuose regionuose, pranešė Oro pajėgos tinkle „Telegram“.
„Teritorijose, kuriose paskelbtas oro pavojus, kyla raketų pavojus“, – sakoma pranešime.
Gubernatorius: Rusijos atakos Nikopolyje nusinešė 1 gyvybę, 1 buvo sužeistas
23:33
Lapkričio 14 d. Rusijos kariai 11 kartų smogė Nikopolio rajonui Dniepropetrovsko srityje ir nužudė 26 metų vyrą, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Pasak S.Lysako, dar vienas vyras buvo sužeistas, kai Rusija, atakuodama Nikopolio miestą, panaudojo artileriją ir bepiločius lėktuvus kamikadzes.
Pranešama, kad atakos apgadino daugiabutį namą, keturis namus, du automobilius ir elektros liniją.
Rusijos pajėgos taip pat taikėsi į dar tris Nikopolio rajono gyvenvietes, apgadindamos du daugiabučius namus ir elektros liniją, „Telegram“ pranešė S.Lysakas. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.
Nikopolis, įsikūręs ant beveik išdžiūvusio Kachovkos rezervuaro kranto, priešais Rusijos okupuotą Enerhodaro ir Zaporižios atominę elektrinę, yra nuolatinis Rusijos atakų taikinys.
Lapkričio 13 d. Rusijos kariškiai apšaudė Nikopolio rajoną, sužeisdami 42 metų vyrą, pranešė regiono gubernatorius.
Kitame upės krante: pranešimai iš kairiojo Dniepro kranto sukėlė sumaištį Rusijos pajėgose
23:29
Jungtinėse Valstijose viešintis Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas antradienį pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas tęsiasi, ir patvirtino, jog šalies gynybos pajėgos užėmė priešakinį pylimą kairiajame Dniepro upės krante. Tuo tarpu rusų pranešimai apie padėtį kairiajame Chersono krante yra klaidinantys. Analitikai įvardijo, kaip reikėtų juos vertinti.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, priešingai visoms aplinkybėms, užėmė priešakinį placdarmą kairiajame Dniepro krante. Žingsnis po žingsnio jos demilitarizuoja Krymą. Mes įveikėme 70 proc. atstumo. Ir mūsų kontrpuolimas tęsiasi“, – pabrėžė A.Jermakas.
Pirmadienį Rusijos žiniasklaida stipriai nudžiugino ukrainiečius pareiškusi apie savo šalies pajėgų persigrupavimą kairiajame Dniepro krante. Tačiau vėliau tokius pranešimus atšaukė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pareigūnas: Rusijos atakos Chersone sužeidė 2 moteris
22:11
19.00 val. vietos laiku patvirtinta, kad per Rusijos atakas prieš Chersoną lapkričio 14 d. buvo sužeistos dvi civilės, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko.
Pasak R.Mročko, po pietų Rusijos pajėgos smogė miesto Korabelnyj rajonui, 61 metų moteris patyrė lengvą rankos traumą.
Lapkričio 14 d. anksti ryte Rusijai smogus tam pačiam Chersono rajonui, 54 metų moteris patyrė sprogimo traumą, smegenų sukrėtimą ir žaizdas, pranešė pareigūnas „Telegram“.
Pranešama, kad ji buvo paguldyta į ligoninę stabilios būklės.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas taip pat pranešė apie rytinį smūgį, sakydamas, kad Rusijos pajėgos nusitaikė į gyvenamąjį rajoną ir apgadino žmonių namus.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Chersoną ir kitas srities gyvenvietes vakariniame Dniepro upės krante 2022 m. lapkričio mėn.
Rusijos pajėgos buvo nustumtos į rytinį upės krantą, iš kur nuo to laiko jos apšaudo išlaisvintas teritorijas, dėl to reguliariai žūsta ir yra sužeidžiami civiliai gyventojai.
Rusija, bandydama veržtis į rytus, vis dažniau naudoja dronus kamikadzes
21:22
Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas pareiškė, kad Rusijos kariai toliau vienu metu keliomis kryptimis bando pulti šalies rytus ir vis dažniau naudoja bepiločius orlaivius kamikadzes, praneša „Reuters“.
Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis teigė, kad Rusija, nepaisant didelių nuostolių, puola ukrainiečių pozicijas netoli Kupjansko.
„Be to, priešas padidino kamikadzių dronų naudojimą“, – sakė jis „Telegram“ žinutėje.
„Į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto Rusijos kariai bando perimti iniciatyvą rengdami kontratakas. Tačiau mūsų gynėjai sužlugdo visus užpuolikų planus ir bandymus užgrobti mūsų žemę“, – pridūrė A.Syrskis.
Ukrainos pajėgos įsitvirtino rytiniame Dniepro upės krante
20:52
Ukrainos pajėgos įsitvirtino rytiniame Dniepro upės krante pietų Ukrainoje, cituojamas Volodymyro Zelenskio štabo viršininkas.
Andrijaus Jermako pastabos buvo pirmas oficialus pripažinimas, kad Ukrainos pajėgos įsitvirtino rytiniame Dniepro krante Chersono srityje, praneša „Reuters“.
„Priešingai nei tikėtasi, Ukrainos gynybos pajėgos įsitvirtino kairiajame (rytiniame) Dniepro krante“, – sakė Andrijus Jermakas kreipdamasis į Hudsono instituto (Hudson Institute) tyrimų centrą JAV.
„Žingsnis po žingsnio jie demilitarizuoja Krymą. Mes įveikėme 70 proc. atstumo. Ir vystosi mūsų kontrpuolimas“.
Rusija nuteisė vyrą šešeriems metams kalėjimo už tai, kad jis suniokojo plakatus
20:28
Rusija nuteisė vyrą šešeriems metams kalėjimo už tai, kad jis suniokojo plakatus, kuriuose rusų kariai apdovanoti kaip „didvyriai“ už kovas Ukrainoje, praneša agentūra AFP.
Maskva uždraudė kritikuoti savo karą Ukrainoje ir nubaudė tūkstančius piliečių už karinės kampanijos pasmerkimą.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad nuosprendis vyrui įsigaliojo pripažinus jį kaltu dėl Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ pagal įstatymą, kuriuo siekiama užgniaužti kritiką ir vandalizmą.
Komitetas nenurodė jo vardo ir pavardės, tačiau teigė, kad jis yra 46 metų „vietinis“ centrinio Toliatyčio miesto, kuriame buvo sugadinti plakatai, gyventojas.
Rusijos teismas skyrė „Google“ baudą už nesugebėjimą apsaugoti rusų naudotojų duomenų
19:48
Rusijos teismas antradienį skyrė baudą JAV technologijų milžinei „Google“ už tai, kad ši, jo vertinimu, nesugebėjo apsaugoti rusų naudotojų asmens duomenų.
Tai naujausia iš virtinės „Google“ paskelbtų baudų, kurios buvo skirtos tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Vieno Maskvos teismo teisėjas skyrė „Google“ 15 mln. rublių (apie 153 908 eurų) baudą po to, kai ši bendrovė ne kartą atsisakė Rusijoje kaupti šalies piliečių asmens duomenis.
2021-ųjų rugpjūtį ir 2022-ųjų birželį ši technologijų milžinė buvo buvo nubausta dėl tų pačių kaltinimų pagal įstatymą, įpareigojantį užsienio subjektus lokalizuoti savo vartotojų Rusijoje asmeninius duomenis.
Anksčiau šiais metais „Google“ buvo nurodyta sumokėti 3 mln. rublių (apie 30 781 eurų) baudą už tai, kad nepašalino tariamai melagingos informacijos apie karą Ukrainoje.
Tačiau Maskva nelabai gali priversti JAV bendrovę sumokėti baudą, nes „Google“ faktiškai nutraukė savo veiklą Rusijoje nuo praėjusių metų vasario, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.
Rusijos teismai taip pat skyrė baudas technologijų bendrovei „Apple“ ir „Wikipedia“ savininkei „Wikimedia Foundation“ už tai, kad jos neištrynė, Maskvos nuomone, melagingos informacijos apie rusų karinius veiksmus Ukrainoje.
Rusija nuo 2022 metų vasario ėmėsi įvairių priemonių, kad nubaustų už bet kokią karo kritiką ar abejones dėl jo.
Kai kurie kritikai buvo griežtai nubausti. Be kita ko, Maskvos teismas opozicijos veikėją Vladimirą Kara-Murzą, pasisakiusį prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, pripažino kaltu dėl išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo, ir nuteisė jį kalėti 25 metus.
Ukraina su JK, britų draudikais sutarė dėl eksporto draudimo mechanizmo
19:23
Ukraina su Jungtine Karalyste (JK) ir britų draudimo bendrovių grupe sutarė dėl specialaus mechanizmo, pagal kurį šalies eksportui bus taikomas karo rizikos draudimas su nuolaida, antradienį pranešė šalies premjeras Denysas Šmyhalis.
Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojų, tačiau nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį ir apribojo jos galimybes gabenti prekes per Juodosios jūros uostus, jos eksportui kilo daug kliūčių.
D.Šmyhalis antradienį sakė, kad Ukraina ir neįvardytų JK draudimo bendrovių grupė sukūrė mechanizmą, pagal kurį „visų produktų iš Ukrainos eksportuotojams bus taikoma nuolaida karo rizikos draudimo kainai“.
Išsamesnės informacijos apie tai, kaip šis mechanizmas veiks ar kokio dydžio bus nuolaida, jis nepateikė, tačiau teigė, kad dėl to prekių gabenimas per Juodąją jūrą taps „prieinamesnis platesniam eksportuotojų ratui“.
Nuo tada, kai Maskva liepos mėnesį pasitraukė iš tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo, garantavusio saugų Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą, ir Kyjivas, ir Maskva padidino karinį aktyvumą Juodojoje jūroje.
Vėliau Ukraina pradėjo naudoti naują humanitarinį koridorių – jūrų maršrutą civiliniams laivams, kuriuo išvengiama tarptautinių vandenų.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo tada, kai žlugo Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Ukrainos uostams buvo suduota daugiau kaip 30 smūgių.
G.Nausėda su A.Duda telefonu aptarė saugumo situaciją regione bei paramą Ukrainai
19:22
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė saugumo situaciją regione bei paramos Ukrainai klausimus.
G.Nausėda pabrėžė, kad Europos kaimynystėje kylant naujiems konfliktams svarbu išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį Ukrainai, o Lenkija ir Lietuva privalo telkti sąjungininkus bei partnerius, kad būtų išlaikytas paramos šiai šaliai greitis ir mastas, antradienį pranešė Prezidentūra.
„Lietuva ir Lenkija puikiai supranta Ukrainos pergalės prieš Rusiją svarbą. Tai – vienintelis kelias, siekiant taikos ir stabilumo Europoje. Negalime leisti karo nuovargiui įsigalėti, turime ir toliau išlaikyti paramą Ukrainai tarptautinės darbotvarkės prioritetų sąrašo viršuje“, – pranešime teigė G.Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo svarbą užtikrinant regiono saugumą tiek dvišaliu formatu, tiek ir NATO.
G.Nausėda taip pat akcentavo būtinybę efektyviai įgyvendinti NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimtus sprendimus dėl NATO rytinio flango stiprinimo, skirti didesnį dėmesį karinio mobilumo regione gerinimui.
„Landmine Monitor“: dėl naujų minų naudojimo atvejų daugėja aukų
19:06
Praėjusiais metais visame pasaulyje padaugėjo naujų minų naudojimo atvejų, įskaitant Rusiją, kuri jas plačiai naudoja Ukrainoje, ir aukų, nukentėjusių nuo šių ginklų, antradienį pranešė minų naudojimą stebinti organizacija „Landmine Monitor“.
Jos duomenimis, 2022 metais 49-iose valstybėse ir dviejose kitose teritorijose dėl sausumos minų ir likusių nuo karo sprogmenų buvo sužeista arba žuvo 4 710 žmonių.
Jos teigimu, 85 proc. šių aukų sudarė civiliai gyventojai, iš kurių pusė buvo vaikai.
Tai yra šiek tiek mažiau nei prieš metus, kai buvo užregistruoti mažiausiai 5 544 nukentėjusieji nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kiek truks karas Ukrainoje? „The Economist“ skelbia bauginančią prognozę
16:14
Vakarų pareigūnai vis dažniau kalba, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali užsitęsti dar penkerius metus, nes nei Rusija, nei Ukraina nėra pasirengusios nusileisti, bet taip pat negali išeiti iš aklavietės, rašo britų leidinys „The Economist“.
Straipsnyje pažymima, kad „dabar ne patys laimingiausi laikai“, ypač dėl to, kad Izraelio ir „Hamas“ karas gresia išplisti į visus Artimuosius Rytus, o fone susiduria Jungtinės Valstijos ir Iranas. Negana to, karas Ukrainoje, didžiausias Europoje nuo 1945 m., nerodo jokių galimų baigties ženklų.
Nors aktyvus oro gynybos sistemų naudojimas gali padėti Kyjivui išgyventi dar vieną žiemą ir apsisaugoti nuo mėnesių mėnesius kauptų Rusijos raketų atsargų, karinis palaikymas Ukrainai išlieka ne mažiau aktualus negu anksčiau.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomija svarsto galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija
16:10
Suomija antradienį pareiškė svarstanti galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija, kaltindama Maskvą sąmoningai užmerkiant akis prieš nelegalius migrantus.
Ministras pirmininkas Petteri Orpo sakė manantis, kad Rusija leidžia migrantams kirsti sieną į Suomiją, nors jie neturi tinkamų kelionės dokumentų, ir užsiminė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimynę.
„Atrodo, kad tai sąmoningas sprendimas, – sakė P.Orpo. – Vyriausybės žinia yra aiški, mes norime pasirūpinti savo sienos saugumu.“
Suomija su Rusija turi 1 340 km bendrą sieną.
Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių (...) taktiniu ir strateginiu požiūriu“, o Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“.
Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen antradienį žurnalistams sakė, jog valdantieji susitarė, „kad Vidaus reikalų ministerija parengs pasiūlymą dėl ribojimo priemonių pagal Sienos apsaugos įstatymo 16 straipsnį“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Japonijos diplomatas: ukrainiečiai vienu metu kariauja du karus
16:00
Ukrainiečiai sugeba vienu metu kariauti du karus. Vyriausybė ir Ukrainos visuomenė atremia plataus masto Rusijos agresiją ir kartu sėkmingai sprendžia vidaus problemas, interviu metu naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė Japonijos ambasadorius Ukrainoje Matsuda Kuninori.
„Labai gerai vertinu Ukrainos vyriausybę ir apskritai Ukrainos visuomenę už ryžtą sprendžiant visus su reformomis susijusius klausimus, įskaitant kovos su korupcija kampanijas, teismų reformas, geresnį valdymą, ypač valstybinių įmonių, ir daugelį kitų klausimų“, – kalbėjo diplomatas.
Pasak jo, japonams didelį įspūdį daro tai, kad Ukrainos vadovybė, remiama pilietinės visuomenės, nepaisant karo, toliau dirba prie atitinkamų reformų, nes paprastai tokiomis aplinkybėmis vyriausybės ir visuomenės rankos būna stipriai surištos neatidėliotina pergalės užduotimi.
M.Kuninori pažymėjo, kad nesvarbu, kokie dideli ar maži būtų pokyčiai, jie yra reikšmingi ir padeda įtikinti Japonijos mokesčių mokėtojus toliau remti Ukrainą.
„Pažiūrėkite, ukrainiečiai vienu metu kariauja du karus – kovoja su Rusija ir sprendžia visas vidaus problemas. Taigi Ukraina nusipelno tolesnės mūsų paramos“, – reziumavo Japonijos ambasadorius.
Pažymėtina, kad M.Kuninori taip pat sakė, jog Japonija svarsto galimybę panaikinti draudimą eksportuoti letalinius ginklus, kurie potencialiai galėtų būti tiekiami Ukrainai.
Be to, spalio pabaigoje buvo pranešta, kad Japonija pradės naują paramos pabėgėliams iš Ukrainos programą, kuri palengvintų jų integraciją. Nuo balandžio mėn. ukrainiečiai galės gauti kalbos mokymus ir finansinę paramą.
V.Zelenskis: ženklai rodo, kad Rusija intensyvina atakas
15:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija vis dažniau atakuoja fronto liniją, Kyjivui raginant Vakarus prieš žiemą padidinti ginklų tiekimą.
Nė viena pusė jau kelis mėnesius nepasiekė jokio reikšmingo teritorinio laimėjimo, tačiau tiek V.Zelenskis, tiek Kremlius neigia, kad konfliktas atsidūrė aklavietėje.
„Kariuomenė pranešė apie padidėjusį priešo išpuolių skaičių“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime teigė V.Zelenskis, sakydamas, kad rusai puola Donecko, Kupjansko ir Avdijivkos apylinkes.
V.Zelenskis perspėjo, kad prieš žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir paragino toliau tiekti ginklus Ukrainai.
„Artėjant žiemai manome, kad Rusijos raketų smūgiai suintensyvės“, – po susitikimo platformoje „Telegram“ sakė A.Jermakas.
„Todėl mums labai reikia oro ir priešraketinės gynybos sistemų, kurios apsaugotų Ukrainos miestus, svarbiausius infrastruktūros objektus ir grūdų eksporto koridorius“, – sakė jis.
V.Zelenskis antradienį Rusijos raketų ir artilerijos smūgius Chersonui pavadino kerštu ir sakė, kad jie buvo „be jokios karinės būtinybės“.
Pirmadienį per Rusijos smūgius Chersone, kurį Ukraina prieš metus atkovojo iš Rusijos pajėgų, žuvo trys žmonės ir mažiausiai 12 buvo sužeista, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Ukraina suėmė politiką, kaltinamą sąmokslu su Rusija
15:05
Ukraina antradienį nurodė 60 dienų suimti politiką, kaltinamą sąmokslu su Rusija ir melagingos informacijos apie šalies vadovybę skleidimu.
42 metų Oleksandras Dubinskis 2019-aisiais buvo išrinktas į parlamentą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) sąraše, tačiau vėliau, partijai apkaltinus jį nepaklusnumu, buvo pašalintas iš frakcijos.
„Teismas nusprendė patenkinti prokuratūros prašymą ir paskirti man kardomąją priemonę – suėmimą 60 dienų“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše sakė O.Dubinskis.
JAV 2021 metais O.Dubinskiui pritaikė sankcijas už įtariamą darbą su Rusija susijusiame įtakos tinkle, siejamame su Andrijumi Derkaču, kuris buvo kaltinamas mėginimu pakenkti Joe Bideno 2020 metų rinkimų kampanijai.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį pranešė, kad sulaikė neįvardytą įstatymų leidėją, įtariamą išdavyste, ir nurodė, kad įtariamasis vykdė informacinę ir ardomąją veiklą Rusijos naudai.
„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis skleidė melagingą informaciją apie aukščiausią mūsų šalies karinę ir politinę vadovybę“, – sakoma pranešime, išplatintame kartu su neryškiomis įtariamojo nuotraukomis.
O.Dubinskis neigė kaltinimus ir sakė, kad su jo baudžiamuoju persekiojimu susijusi medžiaga buvo suklastota arba gauta darant spaudimą.
„Tai, kas vyksta dabar, yra nieko stebėtino. Tai politinis persekiojimas už valdžios kritiką, kuriai skyriau visą savo parlamentinę karjerą“, – sakė jis atskirame vaizdo įraše.
Manoma, kad O.Dubinskis yra glaudžiai susijęs su Ukrainos oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu, buvusiu prezidento Volodymyro Zelenskio rėmėju, kuris vėliau buvo sulaikytas dėl kaltinimų sukčiavimu.
Kyjivas patvirtino: Ukraina įsitvirtino kairiajame Dniepro krante
14:10
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas tęsiasi. Šalies gynybos pajėgos užėmė priešakinį pylimą kairiajame Dniepro upės krante.
Viešnagės Jungtinėse Valstijose metu sakydamas kalbą Hudsono institute Vašingtone, prezidento biuro vadovas įvardijo ir kitus Ukrainos kontrpuolimo pasiekimus.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, priešingai visoms aplinkybėms, užėmė priešakinį placdarmą kairiajame Dniepro krante. Žingsnis po žingsnio jos demilitarizuoja Krymą. Mes įveikėme 70 proc. atstumo. Ir mūsų kontrpuolimas tęsiasi“, – pabrėžė A.Jermakas.
Naujausioje Karo tyrimų instituto ataskaitoje pažymėta, kad Ukrainos kariuomenė tęsia antžemines operacijas kairiajame Chersono krante ir pirmadienį pasistūmėjo į priekį. Ukrainiečiai šiuo metu išlaiko savo pozicijas Krynkuose ir šiek tiek išplėtė savo kontrolės zoną į pietus nuo vietovės.
Tuo tarpu Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk nurodė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi sunaikinti rusus kairiajame Chersono srities krante ir ypač jų turimus didelio tikslumo ginklus.
Anksčiau analitikai paskelbė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo į kairįjį krantą dislokuoti šarvuočius, o dėl rusų oro gynybos spragų pavyksta manevruoti kariniais orlaiviais.
Vokietija: ES nepasieks tikslo per metus išsiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių
13:11
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasieks savo tikslo per vienerius metus išsiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių, Bendrijai susiduriant su sunkumais užtikrinti ginkluotės tiekimą Kyjivui.
Praėjusiais metais ES įsipareigojo iki 2024-ųjų kovo pristatyti Ukrainai itin reikalingą amuniciją, padėsiančią Kyjivui kovoti su Rusijos plataus masto invazija.
Iki šiol Bendrijos valstybės narės iš savo turimų atsargų Ukrainai suteikė apie 300 tūkst. šaudmenų.
Šiuo metu šalys teikia bendrus 155 mm sviedinių užsakymus, tačiau abejojama, ar gynybos įmonės sugebės laiku jų pagaminti pakankamai.
„Deja, įspėjamieji balsai dabar yra teisūs“, – per susitikimą su ES kolegomis Briuselyje teigė B. Pistorius.
„Milijonas nebus pasiektas. Turime tai numanyti“, – pridūrė ministras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Už žurnalistės nužudymą nuteistam rusui suteikta malonė dėl kovų Ukrainoje
12:45
Buvęs Rusijos operatyvinis darbuotojas Sergejus Chadžikurbanovas, kuris buvo nuteistas už žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą 2006 metais, sulaukė malonės po kovų Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas.
„Jis, kaip specialiųjų pajėgų kovotojas, buvo pakviestas pasirašyti sutartį dėl dalyvavimo specialioje karinėje operacijoje. (...) Pasibaigus sutarties galiojimo laikui, prezidento dekretu jis buvo atleistas nuo bausmės“, – sakė jo advokatas Aleksejus Michalčikas, pavartodamas Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos prezidento biuras: kiti metai bus lemiami kare su Rusija
12:32
Kiti metai Ukrainos kare su Rusija bus lemtingi. Artėja lūžio momentas, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas, kurį cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Aukščiausio rango Ukrainos pareigūnas tai pareiškė ragindamas Jungtines Valstijas ir Europą sugriežtinti sankcijas ir aprūpinti Ukrainą papildoma ginkluote, įskaitant oro gynybos sistemas, prieš numatomą Rusijos žiemos puolimą, nukreiptą į šalies energetikos sistemą.
„Artėja karo posūkio taškas. Kiti metai bus lemiami“, – pirmadienio vakarą, sakydamas kalbą Hudsono universitete Vašingtone, pareiškė A.Jermakas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pareigūnai: Rusijai dronais atakavus Nikopolį žuvo žmogus, Chersone sužeista moteris
12:30
Rusijai vėl dronais atakavus Nikopolį Ukrainos centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo žmogus, antradienį pranešė srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Jo „Telegram“ kanalu paskelbtame pranešime nurodoma, kad rusai Nikopoliui smogė trimis dronais kamikadzėmis.
Pasak S.Lysako, taip pat nukentėjo ir ligoninėje yra gydomas 72 metų vyras, jo būklė – vidutinio sunkumo.
Tuo metu pietinės Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas paskelbė, kad per rusų apšaudymą Chersono vakariniame rajone sužeista viena moteris.
Chersono srityje pasieniečiai sunaikino rusų katerį
12:11
Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai, naudodami droną, Chersono srityje sunaikino Rusijos pajėgų katerį, skelbia gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko.
Teigiama, kad rusų kateriui smogė Nacionalinės gvardijos 11-osios Mykolo Hruševskio brigados oro žvalgai, pasitelkę bepilotį orlaivį.
Pietų Odesos teritorinio departamento išplatintame vaizdo įraše, kuriame užfiksuota sėkminga ataka, matyti , kaip bepilotis orlaivis artėja prie katerio, stovėjusio prie nedidelės prieplaukos neįvardytoje gyvenvietėje. Po to įvyko sprogimas, kuris sunaikino šią vandens transporto priemonę.
Anksčiau Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk pranešė, jog lapkričio 10 d. buvo sunaikinti du rusų kateriai, taip pat elektroninės kovos stotis ir stambaus kalibro patranka.
Grįžti nebeturi kur: Ukrainos karo pabėgėlė Maryna džiaugiasi atradusi darbą Šiauliuose
11:58
Ukrainietė Maryna Stepankina stengiasi susitaikyti su mintimi, kad nebegrįš į gimtąją šalį. Nes nebėra kur: jos gimtasis miestas sugriautas iki pamatų. Iki šiol nesibaigia Lysyčensko miesto (Luhansko srityje) bombardavimas. Čia gyveno su šeima ir iš čia drauge su penkiolikmečiu sūnumi Romanu išvyko, paskelbus evakuaciją.
Ligoninėje, kur ji kelis dešimtmečius dirbo akušere, dabar šeimininkauja užpuolikai. Maryna dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos toksikologijos skyriuje slaugytojos padėjėja ir šiuo darbu bei gyvenimu Lietuvoje yra patenkinta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgybos vadas pateikė naują karo eigos prognozę
11:55
Ukrainos gynybos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas pasidalijo nauja karo raidos prognoze. Jo nuomone, Rusija dar ilgai nesiderės su Ukraina ir Vakarais.
Naujienų portalų „New Voice“ K.Budanovas sakė, kad karas gali tęstis ilgai, nes rusai nepasirašys jokių susitarimų su Ukraina ir tęs chaotišką apšaudymą, tačiau be intensyvių kovų.
Vyriausiasis Ukrainos žvalgybos pareigūnas taip pat pažymėjo, jog istorijoje netrūksta pavyzdžių, kuomet kovos veiksmai nebuvo teisiškai užbaigti: tarp Japonijos ir Rusijos, kurios formaliai kariauja nuo 1945 m., nebuvo pasirašyta taikos sutartis dėl Kurilų salų statuso.
„Šiai teritorinei problemai jau daugiau nei 70 metų. Todėl šis scenarijus čia labai tikėtinas, nes Rusija turi didelių teritorinių apetitų Ukrainai ne tik dėl Krymo. Žinoma, šių apetitų niekas nesiruošia patenkinti“, – pabrėžė K.Budanovas.
Tai – ne pirmas kartas, kai Ukrainos gynybos žvalgybos vadas pasidalijo prognozėmis apie karo Ukrainoje eigą. Tačiu ne viena iš jų virto tikrove. Pavyzdžiui, praėjusių metų spalio 29 d. jis prognozavo, kad Chersono deokupacijos operacija truks iki lapkričio pabaigos.
Tuo tarpu spalio 1 d. K.Budanovas aiškino, kad žiemą karas nurims, o pavasarį Ukraina išlaisvins savo teritorijas. Lapkričio pradžioje jis pažymėjo, kad karas įžengia į lemiamą laikotarpį.
Žvalgybos tarnyba paaiškino, kad šios prognozės pagrįstos žvalgybos duomenimis, padėties mūšio lauke ir tarptautinės padėties analize.
Buvęs „Wagner“ smogikas užsipuolė V.Putiną: „Mes tau parodysime“
11:11
Privačios karinės grupuotės „Wagner“ kovotojas iš Krasnodaro krašto publikuotame vaizdo įraše apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną palikus per kovas su Ukraina sužeistus „Wagner“ vyrus likimo valiai ir pagrasino atkeršyti.
Savo vaizdo kreipimesi į V.Putiną smogikas pabrėžė, kad paliko kalėjimą tam, jog kovotų už Rusijos vadovo interesus. Nurodė, kad dėl to jis fronte neteko vienos akies, o kitą teko operuoti. Tuo tarpu Rusija, kaip valstybė, jo teigimu, nieko nedavė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba nustatė vieną pagrindinių Rusijos žiemos taktikos elementų
11:05
Galimybė naudotis patobulinta tiksliąją amunicija bus vienas iš svarbiausių veiksnių Rusijos kariuomenei Ukrainos fronte ateinančią žiemą, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, Rusija paskelbė, kad padidins 152 mm artilerijos šaudmenų su lazeriniu nukreipimu „Krasnopil-M2“ gamybą ir pagerins šovinių savybes, kad jie būtų atsparūs blogoms oro sąlygoms.
Rusijos artilerija jau pasiekė sėkmės mūšiuose su šia ginkluotę, dažnai ją naudodama tiksliai naikino atskiras ukrainiečių transporto priemones, nurodoma pranešime.
Tačiau, anot Gynybos ministerijos, Rusijos pramonė nepajėgia pagaminti pakankamai įprastinės amunicijos. Planuojamas „Krasnopil-M2“ gamybos padidinimas greičiausiai yra bandymas efektyviau panaudoti gamybos pajėgumus.
„Krasnopil“ taikiniams nurodyti Rusija naudoja bepiločius orlaivius, nukreipdama į taikinį lazerio spindulį. Tačiau debesuotumas tapo pagrindiniu veiksniu, ribojančiu veiksmingumą, nes jo lazerio detektorius nespėja aptikti lazerio energijos ir manevruoti, kad galėtų smogti.
Tikėtina, kad Rusijos pramonė greičiausiai bandys pagerinti „Krasnopil“ skrydžio charakteristikas ir sutrumpinti sviedinio lazerinio nukreipimo laiką.
„Artėjant žiemai, tikėtina, kad Rusijos galimybės naudotis patobulinta tiksliąja amunicija bus pagrindinis veiksnys jos operacijoms Ukrainoje“, – teigė britų žvalgyba.
„Krasnopil“ – tai 152 mm arba 155 mm kalibro koreguotas artilerijos šaudmuo. Korekciją atlieka aerodinaminiai vairai paskutiniame lazerinio žymeklio skrydžio į taikinį etape. Norint padidinti nuotolį, sviedinyje įrengiamas reaktyvinis variklis arba speicialus dujų generatorius.
NATO vadovas vėl ragina didinti pagalbą Ukrainai
11:00
Ukrainai reikia daugiau NATO ir kitų sąjungininkų pagalbos, nes padėtis mūšio lauke sunki. Negana to, Kyjivui būtina išlaikyti suverenios Europos valstybės statusą, todėl Aljansas suinteresuotas tinkamai remti Ukrainą, antradienį ryte kalbėdamas Briuselyje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Šį pareiškimą jis padarė prieš verslo pusryčius, skirtus ES Užsienio reikalų ir saugumo tarybai aptarti gynybos temai.
„Tikiuosi, kad susitikimo metu aptarsime padėtį Ukrainoje, kur tebesitęsia intensyvios kovos. Padėtis mūšio lauke yra baisi, todėl dar svarbiau, kad mes ir toliau teiktume ir didintume savo paramą Ukrainai“, – pabrėžė jis.
Aljanso vadovas pabrėžė, kad pasaulis negali leisti Vladimirui Putinui laimėti.
„Ukraina turi išlikti kaip suvereni nepriklausoma valstybė Europoje, ir mes suinteresuoti remti Ukrainą“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
Anksčiau pranešta, kad pirmadienį Rusijai pavyko pasiekti dalinę sėkmę rytiniame Stepovės pakraštyje (3 km į šiaurę nuo Avdijivkos).
V.Zelenskis: Ukrainos sėkmė galima tik kaip kolektyvinė Europos pergalė
10:50
Tradiciniame naktiniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad pirmadienis buvo itin užimta diena: šalies vadovas turėjo ne vieną susitikimą su diplomatais, vyriausybės pareigūnais ir Aukščiausiosios Rados atstovais, kad aptartų Ukrainos pasirengimą Europos Vadovų Tarybos politiniam sprendimui pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Jo teigimu, Ukrainai svarbiausia, kad būtų priimtas besąlygiškas sprendimas pradėti derybas.
Analitikai: rusų puolimas prie Avdijivkos ima duoti vaisių?
10:39
Pirmadienį Rusijos kariai tęsė puolimą prie Avdijivkos ir pasiekė patvirtintų laimėjimų rytiniame Stepovės (3 km į šiaurę nuo Avdijivkos) pakraštyje, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Instituto duomenimis, rusų sėkmę Avdijivkos rajone patvirtina geolokaciniai duomenys. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nurodė, kad Rusijos kariai surengė nesėkmingas atakas į pietryčius ir pietus nuo Novokalynovės (11 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos), į rytus nuo Pervomajiskės (11 km į pietvakarius nuo Avdijivkos) ir Novobachmutivkos (13 km į šiaurės rytus nuo Avdijivkos), taip pat netoli Avdijivkos ir Severnės (6 km į vakarus nuo Avdijivkos).
Keli Rusijos „kariniai ekspertai“ teigė, kad kovos vyksta prie Avdijivkos kokso gamyklos ir Avdijivkos šiaurėje, atkreipė dėmesį ISW analitikai.
Tuo tarpu kitas Rusijos karinis tinklaraštininkas tvirtino, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja bent pusę Avdijivkos kokso gamyklos ir kad tariami pranešimai apie Rusijos pajėgų užgrobtą gamyklą yra melagingi.
ISW nepatvirtina, kad rusai užėmė Avdijivkos kokso gamyklą.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai taip pat skelbė, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai kontratakavo ir pirmadienį pasistūmėjo netoli Avdijivkos iki geležinkelio stoties netoli Stepovės ir prie restorano „Tsarskaya Okhota“ į pietus nuo Avdijivkos.
Kitas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos nesėkmingai puolė netoli Krasnohorivkos (5 km į šiaurę nuo Avdijivkos).
Ukrainos generalinis štabas praneša, kad priešas ir toliau bando apsupti Avdijivką. Skaičiuojama, kad spalio pradžioje atnaujintas intensyvus puolimas jau patyrė didžiulių nuostolių. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno teigimu, per mėnesį aktyvaus Avdijivkos puolimo Rusija neteko 10 000 žmonių.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė, o vėliau atšaukė pranešimus apie Rusijos pajėgų „persigrupavimą“ Chersono srities rytiniame (kairiajame) krante į pozicijas toliau į rytus nuo Dniepro upės, o tai rodo, kad Rusijos vadovybei ir (arba) Rusijos valstybinei žiniasklaidai nepavyko sukurti koordinuotos informacinės linijos, skirtos Rusijos atsakui į vykstančias Ukrainos sausumos operacijas rytiniame krante.
- Ukrainos ir Rusijos šaltiniai pažymėjo, kad oro sąlygos daro įtaką mūšio erdvei, tačiau operacijų nesustabdo.
- Ukrainos pareigūnai nurodė, kad artėjančią žiemą Ukraina tikriausiai vykdys Rusijos tiekimo kelių užkardymo kampaniją.
- Rusijos karinis tinklaraštininkas paragino Rusijos informacinės erdvės dalyvius plačiau skelbti apie Rusijos smūgius Ukrainos kariniams objektams, o ne apie Ukrainos smūgius Rusijos užnugario zonoms.
- JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink pareiškė, kad lapkričio 13 d. iš Juodosios jūros koridoriaus išplaukė 100-asis civilinis laivas, Rusijai toliau stengiantis atgrasyti nuo naudojimosi koridoriumi.
- Pranešama, kad buvę „Wagner Group“ darbuotojai atmeta Rusijos gynybos ministerijos bandymus įdarbinti, kuriais siekiama perimti „Wagner“ operacijas Afrikoje.
- Ukrainos pareigūnai toliau aptarinėjo Rusijos vykdomą priverstinę Ukrainos civilių gyventojų mobilizaciją okupuotose Ukrainos teritorijose.
- Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai tęsia ukrainiečių vaikų deportaciją į Rusiją pagal atostogų schemas.
„Reuters“: Rusija planuoja pradėti ne tik masinę iranietiškų dronų gamybą
10:28
Rusija daro pažangą statydama pirmąją Irano bepiločių orlaivių gamybos gamyklą. Agresorė šalis projektą įgyvendina Alabugos ekonominėje zonoje netoli Maskvos (apie 960 km į rytus nuo sostinės), skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Gamyklos vietą 2023 m. balandžio mėn. atskleidė JAV palydovai. Naujos 2023 m. rugsėjo viduryje padarytos nuotraukos rodo, kad Rusija padarė pažangą statybose, įvertino agentūros žurnalistai.
Pirmadienį paskelbtoje Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto ataskaitoje, kurią išanalizavo „Reuters“, teigiama, kad „palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijoje daroma pažanga statant gamyklą, kurioje bus masiškai gaminami Irano dronai kamikadzės, kuriuos Maskva turėtų nukreipti prieš Ukrainos energetikos objektus“.
Statybų tempai atitinka Rusijos planą, kurį institutas metų pradžioje gavo iš leidinio „The Washington Post“.
Remiantis kitais instituto turimais dokumentais, Rusija planuoja ne tik pradėti masinę Irano bepiločių orlaivių „Shahed-136“ gamybą. Taip pat ketinama gerokai padirbėti tobulinant Irano gamybos procesus. Tai galiausiai leis sukurti kitus bepiločius orlaivius, turinčius pažangesnes galimybes, palyginti su jau žinomomis versijomis.
Ataskaitoje pažymima, kad nepaisant Rusijos „sėkmės“ ir nerimą keliančių planų, nei Jungtinės Valstijos, nei jų sąjungininkai neįvedė sankcijų gamyklos savininkei UAB „Alabuga“ ar su ja susijusioms įmonėms.
„Tai yra svarbus žingsnis, kurį Vašingtonas jau pavėlavo žengti“, – ataskaitoje pabrėžė instituto ekspertai.
Pažymėta, kad Rusija skyrė daug lėšų atitinkamai gamybai organizuoti tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.
Ukrainos oro pajėgos: per naktį sunaikinti 7 rusų dronai
09:29
Ukrainos oro pajėgos antradienį pareiškė, kad per praėjusią naktį numušė septynis rusų paleistus dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į antradienį Ukraina atakuota devyniais dronais „Shahed“, balistine raketa „Iskander“ ir valdoma aviacine raketa Ch-35.
Numušti septyni dronai.
Dronas smogė chemijos gamyklai Briansko srityje
09:13
Praėjusią naktį nežinomas dronas atakavo strategiškai svarbų Rusijos objektą – chemijos gamyklą Briansko srityje, skelbia naujienų agentūra „Unian“, cituodama pranešimus rusų žiniasklaidoje.
Pasak jų, bepilotis orlaivis smogė į netoli Šilčių kaimo esančios ir statomos Briansko chemijos gamyklos cechą. Dėl smūgio trijose vietose buvo pažeistas gamyklos stogas.
„Buvo rastas nesprogęs dronas su sprogmenimis. Gamyklos stogas buvo pažeistas trijose vietose. Į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos“, – rašoma susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale „Baza“.
Pažymima, kad dėl bepiločio orlaivio smūgio žmonės nenukentėjo.
Karo kaina: kas žinoma apie Rusijos nuostolius Ukrainoje
09:00
Rusija slepia tikruosius žmonių, jos pusėje kovojančių prieš Ukrainą, nuostolius. Kokie jie gali būti, nuo karo pradžios, remdamiesi viešai prieinamais duomenimis, domisi BBC ir jai talkinančių žurnalistų bei savanorių komanda.
Ji pastebi, kad per Ukrainos kontrpuolimą Rusijos pusė neteko daugiau nei 370 karininkų, tarp kurių – 2 generolai. Pažymima, kad pastarąjį kartą tokie dideli aukštųjų rusų karininkų nuostoliai buvo tik pirmaisiais invazijos į Ukrainą mėnesiais.
Remdamasi atvirais šaltiniais, britų visuomeninis transliuotojo BBC naujienų rusų kalba tarnyba kartu su leidiniu „Mediazona“ (Rusijoje pripažinta „užsienio agentu“) ir savanorių komanda nustatė mažiausiai 3755 Rusijos karių, žuvusių atremiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, pavardes.
Tarp jų – daugiau nei 370 karininkų, iš jų – 2 generolai ir 32 asmenys, turintys pulkininko leitenanto ar pulkininko laipsnį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: ukrainiečių placdarmas prie Dniepro rusams it žuvies kaulas gerklėje
08:54
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino kovų padėtį Ukrainoje.
Jis pažymėjo, kad mūšiai nė truputėlio nerimsta, abi pusės labai aktyvios, nemaži nuostoliai. Kovos nesiliauja prie Bachmuto, o ypač sunki situacija prie Avdijivkos, kur rusai toliau mėgina atkirsti miestą, o permetami vis nauji Ukrainos rezervai neleidžia to padaryti.
Ekspertas atkreipė dėmesį į pirmadienį įvykusią informacinę suirutę, kai Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ paskelbė, kad Rusijos pajėgos persigrupuoja t.y. atsitraukia iš kairiojo Dniepro kranto, o vėliau tą informaciją atšaukė.
„Šiandien rusai pralaimėjo mūšį prie ukrainiečių placdarmo kairiajame Dnipro krante. Tačiau šis pralaimėjimas buvo patirtas ne fronte, o informaciniame kare. Rusams sukelti daug džiaugsmo Ukrainoje ir nemažą sumaištį Rusijoje“, – pažymėjo E.Papečkys.
Jis paaiškino, jog ukrainiečiai praplėtė savo placdarmą prie Dniepro, permetę papildomų pajėgų iš 3 jūrų pėstininkų brigadų, tačiau nurodė, kad kol kas tai nėra kažkoks didelis laimėjimas.
„Kaip jau ne kartą išsakiau savo nuomonę, Ukrainos pajėgos Dnieprą galėjo forsuoti jau seniau, ir mėginti iš čia išvystyti puolimą, bet tai buvo neracionalu nepasiekus proveržio Zaporižios kryptyje“, – vertino ekspertas.
Kaip karybos žinovas E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad po truputį plečiamas placdarmas bus labai naudingas kitos puolamosios operacijos metu. Net jeigu puolimas iš ten ir nebus vykdomas, jis privers rusus prie placdarmo laikyti nemažas pajėgas.
„Be abejo, sukurtas karštas taškas ir dabar laiko sukaustęs dalį agresoriaus pajėgų, ir leidžia ukrainiečiams visiškai neprarasti iniciatyvos, kurią rusai perima beveik visame fronte“, – teigė E.Papečkys.
„Placdarmas labai erzina rusus. Kaip žuvies kaulas gerklėje – nuo jo nepaspringsi, bet duria ir nemalonu. Ukrainiečių padėtis čia nevienareikšmiška – iš vienos pusės gerai, iš kitos – išplėsti didesnį placdarmą pavojinga, nes bus sunku išlaikyti – artilerijos parama nebepasieks besiginančių pajėgų“, – pridūrė jis.
Ekspertas taip pat tvirtino, kad placdarmas visada yra grėsmė, nes tokiu būdu priešas nuolat siekia jį sunaikinti, o šiuo atveju ukrainiečių pajėgos rizikuoja patekti rusams į nagus arba bent jau palikti visą sunkesnę techniką traukiantis per upę plaukte.
„Aprūpinti placdarmą sudėtinga ir pavojinga“, – pabrėžė E.Papečkys.
Tačiau, jo nuomone, kol kas ukrainiečių racionali rizika pasiteisina.
Vertindamas tolesnę mūšių eigą, karybos ekspertas nurodė, kad karo lauke jau jaučiama orų kaita. Pasak jo, nors žemė dar nepavirto dumblu, diena jau trumpėja, o ją dar labiau trumpina rūkas ir kiti veiksniai, taip mūšiams palikdami dar mažiau valandų dienoje.
„Ukrainiečiai jau pradėjo įprastus puolimus naktį, kurių rusai tradiciškai vengia. Kovos vis dar bus labai intensyvios, bet vis dažniau bus pereinama prie apsišaudymo artilerijos ugnimi, t.y. daugės pozicinių mūšių. Daugės smūgių užnugario infrastruktūrai.“
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:41
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 920 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje siekia 313,4 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 8 tankai, 7 šarvuotosios kovos mašinos, 20 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 24 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų, 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 15 rusų bepiločių orlaivių.
A.Blinkenas pažadėjo JAV paramą, skirtą padėti Ukrainai išgyventi žiemą
08:11
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį aukšto rango Ukrainos pareigūnui pažadėjo nuolatinę JAV paramą, įskaitant pagalbą, skirtą padėti ukrainiečiams išgyventi žiemą, kai Rusija gali vėl smogti užpultos šalies infrastruktūrai.
A.Blinkenas, grįžęs iš diplomatinės kelionės po Artimuosius Rytus, susitiko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu Andrijumi Jermaku Vašingtone. Šią savaitę vyriausiasis JAV diplomatas taip pat dalyvaus San Fransiske vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime.
Nepaisant to, kad pasaulio dėmesys šiuo metu nukrypo į krizę Artimuosiuose Rytuose, JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo ir toliau skirti dešimtis milijardų dolerių Ukrainai, kad padėtų jai atremti Rusijos invaziją, tačiau jis susiduria su dalies konkuruojančios Respublikonų partijos narių skepticizmu.
„Visuose pokalbiuose su Ukrainos vyriausybe aiškiai pabrėžiame, kad ir toliau ją palaikysime ir remsime“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
A.Blinkenas kalbėjosi su A.Jarmaku apie veiksmus, kurių galime imtis kartu su Ukraina, kad sustiprintume jos infrastruktūrą artėjant žiemai, sakė M.Mileris.
„Žinoma, praėjusią žiemą matėme, kaip Rusija bandė išvesti iš rikiuotės energetikos objektus Ukrainoje. Labai gali būti, kad jie vėl tai darys“, – pridūrė jis.
J.Bidenas siekė sujungti Kongresui pateiktą prašymą skirti 61 mlrd. dolerių (57,6 mlrd. eurų) Ukrainai ir 14 mlrd. dolerių (13,2 mlrd. eurų) Izraeliui, tačiau respublikonai pritarė tik Izraelio daliai ir susiejo ją su JAV mokesčių surinkimo agentūros biudžeto mažinimu.
A.Jermakas socialiniame tinkle „X“ padėkojo A.Blinkenui už JAV paramą.
Jis taip pat sakė, kad ukrainiečiams patiko A.Blinkeno vaikų Helovino kostiumai. A.Blinkeno sūnus į Baltuosius rūmus atėjo vilkėdamas V.Zelenskio skiriamuoju ženklu tapusią aprangą, o jo dukra buvo su Ukrainos vėliavos spalvų drabužiais.
J.Sullivanas apie pagalbą Ukrainai: JAV galimybės mažėja kiekvieną savaitę
08:01
JAV Kongresui nepatvirtinus naujo pagalbos Ukrainai paketo, Jungtinių Valstijų galimybės su kiekviena savaite mažėja. Tai per spaudos brifingą Vašingtone pranešė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, praneša „Ukrinform“.
„Tai jau daro įtaką mūsų galimybėms suteikti Ukrainai viską, ko jai reikia. Ir šis poveikis laikui bėgant tik stiprės“, – sakė J.Sullivanas.
Pasak jo, JAV Kongresas turėtų kuo greičiau priimti prezidento Joe Bideno prašymą, apimantį pagalbą Ukrainai ir Izraeliui, nes jis tiesiogiai susijęs JAV nacionalinius interesus.
J.Bideno administracija pateikė prašymą skirti finansų Izraeliui, Ukrainai, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui bei sienų stiprinimui. Tame prašyme Baltieji rūmai išsamiai nurodė, „ko reikia visų pirma Ukrainai ir kuo greičiau“. Vyriausybė aktyviai bendradarbiauja su abejų JAV Kongreso rūmų respublikonais ir demokratais, kad užtikrintų paramą šiai iniciatyvai.
Pasak J.Sullivano, „Jungtinių Valstijų nacionaliniai interesai patirs didelę žalą, jei negalėsime užtikrinti stabilaus finansavimo Izraeliui, Ukrainai, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui ir sienai“.
Ukrainiečiai pasistūmėjo kairiajame Chersono srities krante
07:51
Ukrainos kariuomenė tęsė antžemines operacijas kairiajame Chersono srities krante ir pažengė į priekį. Kaip praneša JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi Rusijos tinklaraštininkų pranešimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas išlaikė savo pozicijas Krynkuose ir šiek tiek išplėtė kontrolės zoną į pietus nuo gyvenvietės.
Tuo pat metu, pasak kito karo korespondento, okupantams pavyko išstumti ukrainiečių gynėjus iš neįvardytų pozicijų netoli Krynkų. Neva ukrainiečių pajėgos netoli gyvenvietės vykdė nesėkmingus puolamuosius manevrus.
Tuo pat metu kitas karo tinklaraštininkas teigė, kad ukrainiečiai atkakliai bando įsitvirtinti netoli Poimos ir Piščanivkės. Okupantai naudoja ugnies jėgą, kad sutrukdytų ukrainiečių kariams ir technikai persikelti į kairįjį krantą.
Kaip pažymima, netoli Krynkų veikia Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados (Juodosios jūros laivynas) daliniai. Anksčiau buvo pažymėta, kad dėl ukrainiečių kontrpuolimo operacijų ši brigada nuo rugsėjo 22 d. tapo neveiksminga.
