Mariupolyje rusų okupantai nužudė savo vadą: Generalinis štabas atskleidė detales

Lapkričio 24 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atliko pakeitimus Ukrainos nacionalinės gvardijos vadovybėje, atleisdamas keturis Nacionalinės gvardijos vado pavaduotojus ir paskirdamas tris naujus.

Atitinkami dekretai buvo paskelbti valstybės vadovo interneto svetainėje.

V.Zelenskis Iš Ukrainos nacionalinės gvardijos vado pirmojo pavaduotojo pareigų atleido Vladimirą Kondratiuką, taip pat Aleksandrą Naboką, Olegą Sachoną ir Nikolajų Mykolenką.

Prezidentas paskyrė Vadimą Gladkovą, taip pat Aleksandrą Belousą ir Aleksejų Osipenką.

Okupuotame Mariupolyje okupantai kaliniai nužudė savo vadą. Tam buvo kelios priežastys, rašo UNIAN.

Kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime, okupantai iš belaisvių tarpo susidorojo su savo vadu dėl jo nuolatinių grasinimų, patyčių ir kitų okupantų žudymo.

Be to, Kupjansko kryptimi kai kurie okupantai skundžiasi nuolatiniais gyvosios jėgos nuostoliais dėl nesėkmingų puolamųjų veiksmų ir pareiškia nenorintys jų vykdyti ateityje.

„Verbuojamųjų „kokybė“ itin prasta – tai daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, turintys problemų dėl alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų ir pan. Tarp Rusijos okupacinių pajėgų karių vyrauja nuomonė, kad vadovybė sąmoningai siunčia juos į „mėsiškus“ išpuolius, nesiskaitydama su nuostoliais“, – sakoma pranešime.

Tuo pat metu Svatovskio kryptimi nepatenkinamai užtikrinamas okupantų dalinių logistinis aprūpinimas. Vieno iš Rusijos Federacijos dalinių kariai praneša apie prastą aprūpinimą žieminiais drabužiais, maistu, vandeniu ir kt.

Avdijivkos kryptimi šiandien gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 30 priešo atakų. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, informuodamas apie operatyvinę situaciją su Rusijos invazija.

Pažymima, kad nuo dienos pradžios įvairiose kryptyse iš viso įvyko 68 kariniai susirėmimai.

„Avdijivkos kryptimi priešas, remiamas aviacijos, vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas, gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 30 atakų“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Kupjansko kryptimi priešas vykdė puolamąsias operacijas Sinkovkos, Petropavlovkos vietovėse Charkivo srityje ir Stelmachovkos vietovėje Luhansko srityje, kur Gynybos pajėgos atrėmė 13 atakų.

Bachmuto kryptimi Ukrainos kariai atrėmė 10 užpuolikų atakų.

Marijinkos kryptimi užpuolikai, remiami aviacijos, vykdė nesėkmingas puolimo operacijas Marijinkos ir Novomichailovkos vietovėse Donecko srityje, kur gynybos pajėgos atrėmė 9 atakas. 

Priešas nevykdė puolamųjų (šturmo) operacijų Limanskio ir Šachtarsko kryptimis. 

Zaporižios kryptimi priešas 5 kartus nesėkmingai bandė atkurti prarastas pozicijas.

„Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi, puolamuosius (šturmo) veiksmus Bachmuto kryptimi, darydamos okupacinėms pajėgoms nuostolių gyvosios jėgos ir technikos pavidalu, alindamos priešą visoje fronto linijoje. Gynybos pajėgos toliau laikosi pozicijose kairiajame Dniepro krante, Chersono srityje. Jos ir toliau daro priešui nuostolių ugnimi“, – pažymi Generalinis štabas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad sprendimo pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą priėmimas gali užtrukti ilgiau nei reikia.

Pasak UNIAN korespondento, E.Rinkevičius tai pasakė Kyjive per spaudos konferenciją su Volodymyru Zelenskiu.

E.Rinkevičius pažymėjo, kad kartkartėmis tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO tęsiasi sunkios diskusijos įvairiais klausimais. O kalbant apie Ukrainą, tokios diskusijos užtrunka ilgiau nei būtina, ypač kai Ukrainai skubiai reikia patenkinti įvairius poreikius. Visų pirma tai susiję su Europos Komisijos pasiūlymo dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai per ateinančius ketverius metus patvirtinimu, taip pat su derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžia.

„Scanpix“ nuotr./Edgaras Rinkevičius

„Kartais tam reikia daug pastangų, kantrybės ir laiko. Ir, deja, tam tikra prasme kartais labai erzina, kad, suprantant, kaip mums visiems be galo svarbu greitai priimti sprendimą ir kokios pagalbos dabar reikia Ukrainai, reikia laiko ir politinės pagalbos, procesas yra gana ilgas“, – pažymėjo A.Rinkevičius.

Kartu, anot jo, kad ir kiek laiko užtruktų svarbių klausimų svarstymas, galiausiai sprendimai yra priimami.

„Esu gana optimistiškai nusiteikęs, kad taip, tai užtruks, reikės ilgesnių diskusijų, gali tekti ieškoti tam tikrų kompromisų, tačiau vienybė bus išsaugota. Mes sugebėsime patvirtinti visus svarbius sprendimus ne tik dėl paramos Ukrainai, bet ir dėl derybų dėl narystės“, – įsitikinęs jis.

Jis taip pat pripažįsta, kad gali tekti daugiau bendrauti su Ukraina, kad būtų rasti sprendimai dėl atskiroms ES valstybėms narėms rūpimų klausimų.

E.Rinkevičius pažymėjo, kad sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES patartina patvirtinti gruodžio mėnesį, o ne vasario ar kovo mėnesį. 

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pranešė, kad Ukraina iš Kanados vyriausybės gaus 11 tūkst. automatų ir 9 mln. šaudmenų, skirtų karui su Rusija.

Apie ginklų perdavimą pareigūnas pranešė per bendrą brifingą su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos vadovu Charlesu Micheliu lapkričio 24 d. 

„Skelbiu, kad Kanada perduoda Ukrainai daugiau kaip 11 tūkst. automatų ir daugiau kaip 9 mln. šaudmenų“, – sakė J.Trudeau.

Pasak Kanados vyriausybės vadovo, Rusijos kariuomenė ir toliau kariauja prieš ukrainiečius, todėl Ukrainai ir toliau reikės sąjungininkų paramos, kad galėtų apsiginti.

Kyjivas penktadienį pranešė, kad daugiau kaip 13 tūkst. ukrainiečių grįžo į savo šalį per vienintelį veikiantį sienos perėjimo punktą su Rusija, kuris buvo atidarytas vasarą.

Tūkstančiai ukrainiečių, bėgdami nuo beveik dvejus metus trunkančių žiaurių kovų, keliavo į Rusijos teritoriją, tačiau nuo liepos, kai Maskva atidarė pasienio su Rusija punktą, ukrainiečiai šiuo maršrutu pradėjo grįžti į Ukrainos teritoriją per Sumų sritį. 

„Iš Rusijos Federacijos teritorijos per humanitarinį koridorių Sumų srityje į Ukrainą grįžo daugiau kaip 13 500 ukrainiečių“, – pranešė Ukrainos ministerija, atsakinga už okupuotas teritorijas.

Į šį skaičių įeina 1 653 vaikai ir 131 riboto judumo asmuo, teigiama pranešime.

Jame priduriama, kad ten atidarytas priėmimo centras ir rengiamasi įrengti prieglaudą, kurioje galėtų apsistoti iki 150 žmonių.

Maskva taip pat kaltinama prievarta perkėlusi tūkstančius ukrainiečių į Rusijos teritoriją.

Kyjivas teigia apskaičiavęs, kad apie 20 000 vaikų buvo išvežti į Rusiją po to, kai 2022 metų vasarį Maskvos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją. 

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiemet yra išdavęs V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. 

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad sulaikė vietos pareigūną, kuris bendradarbiavo su Rusijos pajėgomis ir įskundė savo tėvą.

Kyjivas vykdo intensyvų susidorojimą su tūkstančiais Ukrainos pareigūnų ir valstybės tarnautojų šalies rytuose ir pietuose, kurie, jo teigimu, pritarė Rusijai ir bendradarbiavo su ja po jos įsiveržimo 2022-ųjų vasarį.

SBU penktadienį pranešė, kad sulaikė neįvardytą buvusį vietos valdžios pareigūną iš pietinės Chersono srities, kuris, jos teigimu, buvo „vienas pirmųjų, pasiūliusių okupantams pagalbą jų kare prieš Ukrainą“.

SBU teigė, kad pareigūnas išdavė kelių vietinių pasipriešinimo grupių narių, įskaitant savo paties tėvą, vardus, pavardes ir adresus.

Buvusiam pareigūnui gresia kalėjimas iki gyvos galvos

„Tėvas, patriotas, buvo nugabentas į vietinę Rusijos kankinimų kamerą, kur buvo kankinamas įvairiais būdais, siekiant įtikinti jį bendradarbiauti“, – teigė SBU.

Ji teigė, kad buvusiam pareigūnui gresia kalėjimas iki gyvos galvos, jei jis bus nuteistas dėl kaltinimų valstybės išdavyste ir kolaboravimu.

Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo karo pradžios Ukraina iškėlė daugiau kaip 6 600 baudžiamųjų bylų asmenims dėl kolaboravimo ir kitų su konfliktu Ukrainoje susijusių nusikaltimų.

123RF.com nuotr./Kalėjimo grotos

JAV ir Vokietija parengė strategiją, kaip įtikinti Ukrainą surengti taikos derybas su Rusija nedarant tiesioginio diplomatinio spaudimo Kyjivui. Apie tai laikraščiui „Bild“ pranešė šaltiniai Vokietijos vyriausybės sluoksniuose.

Teigiama, kad sąjungininkės nori pastatyti Ukrainą į „strategiškai palankią derybinę poziciją“, iš kurios Kyjivas turėtų derėtis su Maskva dėl savo „suvereniteto ir teritorinio vientisumo“.

„Baltieji rūmai ir [Olafo Scholzo] biuras koordinuoja šį klausimą“, – žurnalistams sakė Vokietijos vyriausybės pareigūnai.

Pabrėžiama, kad Vašingtonas ir Berlynas neketina tiesiogiai įtikinėti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pradėti derybas. Būdamos dvi pagrindinės ginklų tiekėjos Ukrainai, JAV ir Vokietija nusprendė pasinaudoti būtent šiuo svertu savo tikslui pasiekti.

Šaltinių teigimu, Ukrainai bus tiekiami būtent tokie ginklai ir būtent tokiais kiekiais, kad Ukrainos pajėgos galėtų išlaikyti dabartinį frontą, tačiau be galimybės išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas.

„Pats V.Zelenskis turi suvokti, kad taip toliau tęstis negali. Be jokių raginimų iš išorės. Jis turi savo noru nueiti pas savo žmones ir paaiškinti, kad būtina derėtis“, – aiškino Vokietijos vyriausybės šaltinis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Olafas Scholzas

Ukraina stumiama į derybas su Rusija

Pastarąsias kelias savaites Vakarai siunčia vis daugiau signalų, kurie gali būti interpretuojami kaip švelnus spaudimas Ukrainai pradėti derybas su Rusija.

Pavyzdžiui, buvęs NATO vadas Jamesas Stavridis neseniai pasiūlė Ukrainai „korėjietišką scenarijų“ kaip išeitį iš karo. Šį scenarijų jis pavadino „Žemė už taiką“. Jo nuomone, kuo greičiau Ukraina pasieks taiką, tuo greičiau prasidės atsigavimas, kuriame ukrainiečiai aplenks rusus ekonomiškai.

Kaip rašo „Bloomberg“, Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai vilkinimas iš tiesų gali priversti Ukrainą sutikti su taikos derybomis iš silpnesniojo pozicijos. Tačiau blogiausiu atveju okupacinė kariuomenė galėtų pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą, ir tada Kremlius apskritai neturėtų pagrindo derėtis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Avdijivkos

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo penktadienį pareiškė, kad didelis migrantų srautas per Rusiją turi būti nutrauktas, pranešė „Reuters“.

„Norime pasiųsti aiškią žinią Rusijai: Tai turi liautis“, – sakė P.Orpo. „Tai hibridinių išpuolių ir nacionalinio saugumo klausimas“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Petteri Orpo

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pabrėžė, kad „Nyderlandai palaiko Ukrainos žmones“.