Lietuva skirs 2 mln. eurų pagalbai grūdams iš Ukrainos išvežti

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Šeštadienio vakarą rusai atakavo Ukrainą bepiločiais lėktuvais, daugiausiai jų užfiksuota Zaporižios ir Dniepropetrovsko sričių pasienyje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

Šiuose regionuose buvo paskelbtas perspėjimas dėl oro pavojaus.
 

Tarptautinei humanitarinei maisto programai „Grūdai iš Ukrainos“ Lietuva šiemet skirs 2 mln. eurų, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kyjive viešinti premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį sakė, kad ši iniciatyva svarbi dėl Rusijos blokuojamų grūdų išvežimo kelių Juodojoje jūroje.

„Rusija vėl siekia maistą paversti ginklu, tačiau šįkart tokios užmačios nebus sėkmingos, be kita ko – ir iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ dėka“, – po iniciatyvos viršūnių susitikimo Kyjive šeštadienį sakė I.Šimonytė.

Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.

Grėsmė pasauliniam maisto tiekimui neturi būti naudojama kaip karo įrankis, o maisto saugumą pažeidžiančios šalys turėtų sulaukti neatidėliotino tarptautinės bendruomenės atsako, pabrėžta susitikimo metu priimtoje bendroje deklaracijoje.

Lietuva Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuotai humanitarinei maisto programai ir pernai skyrė 2 mln. eurų. 

Pernai Ukrainoje prasidėjus karui ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje, šalis paprašė tarptautinės pagalbos išvežant grūdus. Dalis jų eksportuota ir per Klaipėdos uostą.

Rusai „Shahed“ dronus padengia anglimi arba perdažo juodai, kad Ukrainos priešlėktuvinei gynybai būtų sunkiau juos numušti, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Yuriius Ihnatas.

„Anksčiau jie patobulino iš Irano gautus ir pačių pasigamintus bepiločius orlaivius, kurių atspindimajam paviršiui panaudojo kompozicines medžiagas.

Dabar matome, kad jie panaudojo anglies pluoštą. Anglis, kuri yra medžiaga, sugerianti radarų signalus, o juoda spalva – ir taip suprantama (koreguota kalba – red. past.).

Tai apsunkins priešlėktuvinės gynybos darbą, t. y. vizualinį mobiliųjų ugnies grupių nukreipimą“, – teigė jis.

Buvusį ministrą pirmininką Michailą Kasjanovą, kuris smerkdamas įsiveržimą į Ukrainą paliko Rusiją, šalies teisingumo ministerija penktadienį paskelbė „užsienio agentu“.

M.Kasjanovo, prezidento Vladimiro Putino pirmojo vyriausybės vadovo, dirbusio šio amžiaus pradžioje, pavardė įtraukta į teisingumo ministerijos „užsienio agentų“, artimo sovietmečiu naudoto „liaudies priešo“ terminui, registrą.

Ministerija apkaltino M.Kasjanovą, kad jis „prieštarauja specialiajai karinei operacijai Ukrainoje“, kaip Maskva vadina savo karą, ir yra „Rusijos antikarinio komiteto, asociacijos, kurios veiksmai yra nukreipti diskredituoti Rusijos vidaus ir užsienio politikai, narys“.

Šią organizaciją, kuri nepasižymi dideliu veiklumu, užsienyje įkūrė keli Rusijos valdžios oponentai, tarp jų buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.

M.Kasjanovas buvo V.Putino premjeras jo pirmaisiais vadovavimo metais, nuo 2000-ųjų iki 2004-ųjų, bet vėliau ėmė aštriai kritikuoti Rusijos prezidentą.

2022 metų birželį interviu AFP jis pareiškė, kad nebepažįsta to V.Putino, su kuriuo dirbo, iš išsakė viltį, kad Rusija vieną dieną grįš „į demokratijos kelią“.

AFP-Scanpix nuotr.

Prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą M.Kasjanovas vadovavo nedidelei liberalios pakraipos Liaudies laisvės partijai (PARNAS).

Pernai birželį jis paskelbė, kad paliko Rusiją.

„Užsienio agento“ statusas asmeniui ar organizacijai reiškia smarkius administracinius suvaržymus, įskaitant nuolatinę finansavimo patikrą.

Taip pat jiems privalu bet kokią publikaciją, taip pat ir socialiniuose tinkluose, pažymėti „užsienio agento“ žyma.

2022 metais įsiveržus į Ukrainą Rusijos vyriausybė sugriežtino represijas prieš disidentus.

Beveik visi pagrindiniai opozicijos veikėjai yra įkalinti arba palikę šalį.

Rusija pradėjo trečiąją Avdijivkos puolimo bangą ir padidino atakų skaičių trečdaliu. Tačiau šį kartą okupantų mechanizuotosios pajėgos yra daug silpnesnės nei per dvi ankstesnes atakų bangas.

Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, rusai teigė, kad jų kariai toliau žengia šiauriniu ir pietiniu Avdijivkos flangais ir esą pažengė į priekį pramoninėje zonoje. Tuo pat metu Ukrainos generalinis štabas pažymėjo, kad visi tiek Ukrainos, tiek okupantų pozicijų praradimai yra laikini, tvarių laimėjimų nėra.

ISW analitikai teigia, kad rusai spalio pabaigą ir visą lapkritį praleido ruošdamiesi aukšto rango pėstininkų antžeminių puolimų bangai, kad kompensuotų savo sunkiosios technikos nuostolius.

„Dideli pėstininkų antžeminiai puolimai gali kelti didelę grėsmę Avdijivkos kryptimi besiginantiems Ukrainos kariams, tačiau nesukels spartaus Rusijos veržimosi į šią teritoriją“, – teigia ekspertai.

Ukrainos prezidentas Volodomiras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad neįmanoma atleisti už praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino vykdytą milijonų žmonių marinimą badu Ukrainoje, ką jis pavadino genocido nusikaltimais.

„Neįmanoma pamiršti, suprasti ir ypač atleisti siaubingų genocido nusikaltimų, kuriuos Ukrainos žmonės patyrė XX amžiuje“, – sakė V.Zelenskis, minėdamas Holodomoro aukų atminimo dieną, tebesitęsiant plataus masto Rusijos invazijai į jo šalį.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Jie norėjo mus pavergti, nužudyti, išnaikinti. Jiems nepavyko. Jie norėjo nuslėpti nuo mūsų tiesą ir nutylėti baisius nusikaltimus. Jiems nepavyko. Jie norėjo mus supainioti, suklaidinti, priversti netikėti, neprisiminti ir todėl atleisti. Bet mes negalėjome. Šiandien su giliu liūdesiu ir pagarba pagerbiame milijonų mūsų žmonių – milijonų Holodomoro aukų – atminimą“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Telegram“. 

Plačiau skaitykite čia.

Su vizitu Ukrainoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius penktadienį susitiko su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

E.Rinkevičius socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad viešnagės Ukrainoje metu lankėsi šiaurinėje Černihivo srityje, kur įgyvendinami Latvijos finansuojami atstatymo projektai.

Latvijos ir Ukrainos prezidentų susitikime daugiausia dėmesio skirta dvišaliams santykiams ir Ukrainos euroatlantinių siekių paramai.

AFP-Scanpix nuotr.

Vizito Ukrainoje metu E.Rinkevičius taip pat turėtų dalyvauti Holodomoro 90-osioms metinėms skirtuose minėjimo renginiuose.

E. Rinkevičiaus patarėjas Martinis Dregeris naujienų agentūrai LETA sakė, kad vizito metu latvių lyderis patvirtino tvirtą Latvijos paramą Ukrainai ir jos euroatlantinei integracijai.

Pokalbyje su Ukrainos prezidentu E. Rinkevičius patvirtino, kad Latvija tvirtai laikosi solidarumo ir teiks paramą Ukrainai tol, kol ji bus reikalinga.

„Latvija remia Ukrainą nuo 2014-ųjų ir rems ją iki visiškos Ukrainos pergalės. Šiais metais Latvija parengė beveik 3 tūkst. Ukrainos karių ir tęs mokymus kitais metais. Ukraina gali pasikliauti Latvijos politine, ekonomine, finansine ir karine parama“, – pabrėžė E.Rinkevičius.

Plačiau skaitykite čia. 

Po Rusijos bepiločių lėktuvų „Shahed“ naktinės atakos Kyjive 77 gyvenamieji namai ir 120 įstaigų liko be elektros, pranešė Ukrainos Energetikos ministerija.

Lapkričio 25 d. rytą sostinėje per plataus masto dronų ataką buvo pažeista elektros sistema.

Šiuo metu vyksta atstatymo darbai.
 

Teodoro Biliūno / BNS nuotr. / asociatyvi nuotrauka

Naktį Ukrainą sudrebino masinis „Shahed“ bepiločių lėktuvų antpuolis. Bandant numušti lėktuvus, dėl krentančių nuolaužų, vaikų darželio teritorijoje kilo gaisras.

Informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama.