O.Scholzas: Vokietija turėtų būti pasiruošusi labiau padėti Ukrainai, kai kiti susilpnės

Vengrijos vežėjai nuo pirmadienio prisijungs prie kolegų lenkų ir blokuos Ukrainos vakarinę sieną. Tai teigiama Vengrijos vežėjų asociacijos pareiškime.

Pažymima, kad Vengrijos policija leido surengti protesto akciją pasienyje. Vežėjai pradės „demonstraciją“ Vengrijos sienos pusėje prie Čopo–Zahonės sienos perėjimo punkto.

Kaip tiksliai atrodys ši demonstracija, aiškiai nenurodoma, tačiau teigiama, kad vengrai elgsis „panašiai, kaip pastarosiomis savaitėmis elgėsi Lenkijos ir Slovakijos sunkvežimių vairuotojai“.

Vengrijos vežėjų reikalavimai yra tokie patys kaip ir lenkų – grąžinti ES dirbančių Ukrainos vežėjų licencijavimo sistemą.

Ukraina šeštadienį griežtai pasmerkė Rusijos planus pavasarį surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija planuojamus rinkimus pavadino niekiniais ir negaliojančiais ir pažadėjo, kad bet kokiems tarptautiniams stebėtojams, atsiųstiems stebėti rinkimų, „grės baudžiamoji atsakomybė“.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nustatė, kad šalies prezidento rinkimai vyks 2024 metų kovo 17-ąją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį ėmėsi veiksmų, kad savo represinį ir nepajudinamą valdymą Rusijoje pratęstų dar bent šešeriems metams, ir paskelbė kandidatuosiąs rinkimuose, kuriuos jis beveik neabejotinai laimės.

Rusijos valdžia planuoja surengti balsavimą Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone – teritorijose, kurias Maskva pernai rugsėjį neteisėtai aneksavo iš Ukrainos, bet kurių visiškai nekontroliuoja, taip pat Krymo pusiasalyje, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 metais.

Prezidento rinkimai paskelbti po rugsėjį įvykusių vietos rinkimų į Rusijos įkurtus įstatymų leidžiamosios valdžios organus okupuotose Ukrainos dalyse. Kyjivas ir Vakarai tą balsavimą pasmerkė kaip suklastotą.

„Raginame tarptautinę bendruomenę ryžtingai pasmerkti Rusijos ketinimą surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose ir taikyti sankcijas asmenims, susijusiems su jų organizavimu ir vykdymu“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad silpnėjant kitų šalių paramai, jo šalis turėtų būti pasirengusi padidinti paramą Ukrainai. Kaip praneša n-tv.de, Vokietijos socialdemokratų partijos konferencijoje O.Scholzas paragino atkakliai remti Ukrainą.

„Šis karas tikriausiai greitai nesibaigs“, – sakė jis. O.Scholzas pabrėžė, kad svarbu, jog „mes galėtume ilgai daryti tai, kas būtina“, t. y. „toliau remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje“.

„Scanpix“ / DPA nuotr./Olafas Scholzas

Vokietijos kancleris pridūrė, kad 2022 m. įsiveržusi į Ukrainą Rusija padarė galą bendram supratimui apie taiką ir saugumą Europoje. Turi būti aišku, kad „sienos Europoje nebebus perkeliamos jėga“.

O.Scholzas taip pat sakė, kad Vokietija turi būti pasirengusi tam, kad jai teks dar daugiau nuveikti, „kai kiti susilpnės“, turėdamas omenyje politinę padėtį JAV prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus. Todėl iš Vokietijos pusės turi būti priimti sprendimai, „kad galėtume tai padaryti“.

 "Prezidentas Putinas negali tikėtis, kad mes atsitrauksime“, – pabrėžė O.Scholzas.

Rusijos kariškiai skundžiasi sisteminiu masiniu artilerijos sviedinių iš Šiaurės Korėjos broku, rašo „Defence Express“.

Kaip pažymi leidinys, viename iš profilinių karo tematikai skirtų Rusijos „Telegram“ kanalų pasirodė nuotraukos ir pranešimas apie Šiaurės Korėjos 152 mm kalibro sviedinių užtaisų „tyrimus“. Pažymima, kad Rusijos artileristus tokiam „tyrimui“ paskatino „sistemingas Šiaurės Korėjos sviedinių netaiklumas“.

Rezultatas parodė, kad atsitiktinai atrinktuose šaudmenyse su tais pačiais žymenimis naudojami skirtingi parakai, o parako ryšuliai yra skirtingo svorio. Nustatyta ir kitokių korėjietiškų sviedinių defektų.

„Netolygus sviedinių veikimas reiškia mažiau tikslią ugnį, todėl tipinei misijai sunaudojama daugiau šaudmenų. Didesnės sąnaudos reiškia ilgesnį laiką jai įvykdyti, o tai kontrbaterinėje kovoje lemia didesnį aukų skaičių. Tai galima įveikti mažinant ugnies nuotolį, tačiau tai lemia dar didesnius nuostolius“, – teigia „Defence Express“ ekspertai.

Be to, didesnės šaudmenų sąnaudos aktyviau mažina patrankų vamzdžių resursą, o tai lemia dar didesnes šaudmenų sąnaudas dėl jų didesnio išsklaidymo.

Ukraina šeštadienį pažėrė kritikos olimpinių žaidynių vadovų sprendimui leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams kitais metais varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines rungtynes, jei jie aktyviai neremia invazijos.

„Šį sprendimą priėmę Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vykdomosios valdybos nariai yra atsakingi už Rusijos ir Baltarusijos skatinimą tęsti ginkluotą agresiją prieš Ukrainą“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo pritaikytos sankcijos daugelyje sporto šakų. Tačiau per pastaruosius metus kelios olimpinės sporto šakos sušvelnino apribojimus ir tam tikromis sąlygomis leido grįžti į varžybas.

Maskva pasmerkė 2024 metų Paryžiaus olimpinėms žaidynėms keliamas sąlygas kaip diskriminuojančias, tačiau teigė, kad sportininkai, galintys jas įvykdyti, į jas vyks.

Tarptautinio olimpinis komiteto (TOK) teigimu, šiuo metu vienuolika sportininkų – aštuoni iš Rusijos ir trys iš Baltarusijos – atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.

Kyjivas teigė, kad Rusijos sportininkai dažnai atstovauja sporto organizacijoms, susijusioms su ginkluotosiomis pajėgomis ir kad kai kurie iš jų atlieka tarnybą Rusijos kariuomenėje.

Šis sprendimas reiškia, kad leidžiama varžytis abiejų lyčių sportininkams, kurie „ne tik pritaria Ukrainos moterų ir vaikų žudynėms, bet ir gali būti tiesiogiai susiję su šiais baisiais nusikaltimais“, teigė Užsienio reikalų ministerija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Olimpinė vėliava

„Tarptautinis olimpinis komitetas faktiškai suteikė Rusijai žalią šviesą ginkluoti olimpines žaidynes“, – pridūrė ji.

TOK sakė, kad olimpinėse žaidynėse nebus leista dalyvauti sportininkams, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis.

Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.

„Maskva ne iškels baltas neutralias vėliavas (...), bet pademonstruos savo gebėjimo išvengti atsakomybės už didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų triumfą“, – sakė Ukraina.

Į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes pateko daugiau nei 60 Ukrainos sportininkų.

Ukraina ruošiasi įvykiams, kurie 2024 m. privers rusus visam laikui pasitraukti iš Krymo, teletilto eteryje pareiškė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

„Tie įvykiai, kuriuos mes ruošiame 2024 m., suteiks mums labai geras galimybes, kad jie (rusai) visam laikui pasitrauktų iš mūsų Krymo“, – sakė jis.

„Scanpix“ nuotr./Rustemas Umerovas

Pasak R.Umerovo, Ukraina parodė visam pasauliui, kad ji gali pasiekti sėkmės, visų pirma sukurdama problemų rusams pusiasalyje: „Mes parodėme visam pasauliui, kad mums gali pavykti, nepaisant to, kad neturime tokio galingo laivyno. Privertėme Rusiją atsitraukti iš laikinai okupuoto Krymo“.

Kyjive šią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dieną atidengtas paminklas Ukrainos didvyriui Oleksandrui Macijevskiui. 

Paminklas įamžino ukrainiečių karį pagal paskutinių jo gyvenimo akimirkų rusų nelaisvėje vaizdą. 

Atidaryme dalyvavo žuvusio didvyrio artimieji: motina Paraska Macijevska-Demčiuk ir žmona Julija Macijevska.

Šių metų kovą internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Rusijos okupantai įvykdė egzekuciją į nelaisvę patekusiam Ukrainos kariui. 

Beginklis jis buvo nušautas po to, kai ištarė „Šlovė Ukrainai!“. Kiek vėliau buvo nustatyta kario tapatybė – Černihivo srities 119-osios atskirosios tankų brigados 163-iojo bataliono karys O.Macijevskis.

Kovo 12 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė O.Macijevskiui Ukrainos didvyrio vardą.

Paminklas pastatytas Nacionalinio istorijos ir architektūros muziejaus „Kijevo tvirtovė“ teritorijoje.

Paminklo autoriai sakė, kad prie projekto dirbo daugiau nei du mėnesius. Siekdami sukurti autentišką skulptūrą, jie naudojo plastiliną, molį, silikoną ir kompiuterines technologijas. 

Rusijos armija vykdė puolamąsias operacijas palei Kupjansko-Svatovės-Kreminos liniją, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko, prie Donecko ir Zaporižios sričių ribos ir Zaporiožios srities vakaruose, taip pat pasislinko į priekį prie Avdijivkos ir Zaporižios srities vakaruose, tvirtina JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Rusijos armija vykdė puolamąsias operacijas netoli Avdijivkos. Gruodžio 8 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo prie nuotekų valymo įrenginių į pietus nuo Krasnohorivkos (5 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos). Rusijos šaltiniai teigė, kad gruodžio 7 ir 8 d. Rusijos armija žengė į priekį Novokalynovės kryptimi (13 km į šiaurės rytus nuo Avdijivkos), į Avdijivkos kokso gamyklos pakraščius į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos ir į pramoninę zoną į pietryčius nuo Avdijivkos“, – rašė analitikai.

Gruodžio 8 d. Rusijos karo korespondentai teigė, kad Rusijos kariai stiprina savo pozicijas Stepovėje (3 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos) ir užėmė gyvenvietę, o kitas teigė, kad Rusijos kariai užėmė pozicijas rytiniame Stepovės pakraštyje.

Gruodžio 7 ir 8 d. Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos taip pat puolė į šiaurę nuo Avdijivkos kokso gamyklos ir netoli Očeretynės (15 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos), Novokalynovėje ir Sievernėje (6 km į vakarus nuo Avdijivkos ir pramoninės zonos).

Tuo pat metu Rusijos šaltinis teigia, kad sudėtingos oro sąlygos sulėtino Rusijos ir Ukrainos operacijų prie Avdijivkos tempą.

Gruodžio 8 d. Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas vakarinėje Zaporižios srities dalyje, tačiau nieko neskelbė apie atkovotas teritorijas. Kai kurie Rusijos kariniai korespondentai teigia, kad prastos oro sąlygos neleido tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgoms padaryti reikšmingos pažangos ar panaudoti didelių žvalgybinių bepiločių orlaivių Zaporožios srities vakaruose.

Be to, kaip rašo ISW, Rusijos karo korespondentai tvirtina, kad Rusijos pajėgos intensyvina smūgius sklendžiančiomis bombomis prieš Ukrainos pozicijas Chersono srities (kairiajame) krante.

Kitas karo korespondentas teigia, kad Rusijos pajėgos pakeitė gynybos taktiką rytiniame Chersono srities krante ir dabar galingais oro ir artilerijos smūgiais stengiasi išsekinti Ukrainos personalą rytiniame krante.

Ukrainos Taurijos krypties gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas Oleksandras Štupunas pranešė, kad Avdijivkos kryptyje dabar veikia apie 40 tūkst. okupantų, netgi šiek tiek daugiau. Tuo pat metu priešas patiria labai didelių nuostolių – kasdien vidutiniškai iki 300–400 žmonių.

Jis pridūrė, kad netoli Avdijivkos rusų okupantai stengiasi kompensuoti gyvosios jėgos nuostolius nuolat keisdami taktiką. 

O.Štupunas pažymėjo, kad labai atkaklios kovos tęsiasi prie Marjinkos. Dabar priešas pirmenybę teikia Avdijivkai ir Marjinkai ir į šias zonas meta viską, ką turi.