Svarbiausios naujienos
- Baltieji rūmai įvardijo, kiek Rusijai kainavo atnaujintas puolimas prie Avdijivkos
- Ukrainos pajėgos žengia į Donbasą: po dešimtmečio susigrąžino kąsnį teritorijos
- Ukrainos mobiliojo ryšio operatorė: paslaugas sutrikdė kibernetinė
- Ukrainos saugumo pareigūnas: visus karybos vadovėlius galime padėti į archyvus
- Karybos ekspertas: V.Putinas ieško naujų būdų, kaip pagąsdinti Vakarus
- V.Zelenskis: JAV pagalbos Ukrainai vėlavimas yra svajonių išsipildymas V.Putinui
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos pajėgos žengia į Donbasą: po dešimtmečio susigrąžino kąsnį teritorijos
16:07
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Horlivkoje, Donecko srityje, iš rusų atkovojo vieną iš terikonų (kasybos atliekų teritoriją). Negana to, kariams taip pat pavyko užimti rusų pozicijas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Nepaisant sudėtingų sąlygų, mes atkovojome vieną iš terikonų Horlivkos ribose ir užėmėme priešo pozicijas. Dabar virš jo plevėsuoja mūsų vėliava. Horlivka yra Ukraina! Donbasas yra Ukraina!“ – džiaugėsi šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pagyrė karius, kuriems pavyko pasiekti tokią sėkmę.
„Mūsų didvyriai yra 24-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos karaliaus Danylo vardu, karališkosios brigados šturmo grupė“, – pažymėjo jis.
Horlivką Donecko srityje nuo 2014 m. yra laikinai okupavusi Rusija.
Prieš plataus masto invaziją, besiruošdamos atnaujinti aktyviąją karo veiksmų fazę, Rusijos pajėgos Horlivkoje, kaip ir kitose okupuotose teritorijose, organizavo neteisėtą prievartinę „mobilizaciją“.
Praeitų metų kovą pasirodė pranešimų, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 95-ajai atskirajai oro pajėgų brigadai pavyko įžengti į Horlivką ir perimti dalies miesto kontrolę.
Tačiau šiose pozicijose jiems nepavyko įsitvirtinti. Vėliau Ukrainos kariai pradėjo smūgius, nukreiptus į mieste esančius Rusijos okupacinių pajėgų karinius objektus.
Rugsėjo 21 d. Ukrainos gynėjams pavyko perimti kelio Bachmutas-Horlivka kontrolę. Jis yra už 3 km nuo kontaktinės linijos, todėl yra pasiekiamas minosvaidžių ir prieštankinių dalinių.
J.Bidenas: jei Kongresas nepatvirtins naujos pagalbos Kyjivui, tai bus dovana V.Putinui
22:10 Atnaujinta 23:02
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jei Kongresas nepatvirtins naujos karinės pagalbos Kyjivui, tai bus „kalėdinė dovana“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kalbėdamas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, J.Bidenas V.Zelenskiui sakė, kad „mes būsime jūsų pusėje“ net ir tuo atveju, kai respublikonai blokuos naują 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų) paramos paketą karo nualintai Ukrainai.
„Kongresas turi priimti papildomą finansavimą Ukrainai“, antraip tai reikš „didžiausią kalėdinę dovaną Putinui, kokią tik galima jam įteikti“, pridūrė J.Bidenas.
Tuo metu Ukrainos prezidentas J.Bidenui pareiškė, kad jo šalis vis dar gali įveikti Rusijos invaziją, nors JAV Kongresas blokuoja naują pagalbą.
Po susitikimo su Kongreso lyderiais V.Zelenskis J.Bidenui sakė, kad Ukrainos kariai „kiekvieną dieną įrodo, kad Ukraina gali laimėti“.
Šaltinis JAV Kongrese: žvalgyba skelbia apie 315 tūkst. sužeistų ar žuvusių rusų Ukrainoje
21:37 Atnaujinta 21:49
Nuo plataus masto Maskvos karo pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 315 tūkst. Rusijos karių, antradienį pranešė vienas šaltinis JAV Kongrese.
Rusijos pajėgos taip pat neteko maždaug 2,2 tūkst. iš pusketvirto tūkstančio tankų, kuriuos turėjo prieš prasidedant invazijai, sakė šaltinis, remdamasis išslaptintu JAV žvalgybos vertinimu, kuriuo pasidalyta su Kongresu.
Apie tai paskelbta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui viešint Vašingtone, kur siekia įtikinti vis skeptiškesnius kongresmenus, kad Maskvos pradėtą karą įmanoma laimėti su besitęsiančia JAV pagalba.
Anksčiau antradienį V.Zelenskis susitiko su Kongreso lyderiais, o po to Baltuosiuose rūmuose surengė suplanuotas derybas su prezidentu Joe Bidenu.
Šis skelbiamas aukų skaičius smarkiai didesnis, nei buvo pranešta 2022 metų liepą. Tada Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Billas Burnsas sakė, kad JAV žvalgyba apskaičiavo, jog Rusijos nuostoliai yra „apie 15 tūkst. žuvusiųjų ir gal tris kartus daugiau sužeistųjų“.
Tiek Rusija, tiek Ukraina vengia pateikti karo aukų skaičius.
Rusijos nuostoliai – 315 tūkst. žuvusiųjų ar sužeistųjų – sudarytų 87 proc. prieš karą buvusių 360 tūkst. šalies karinių pajėgų narių.
Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis išslaptintu JAV žvalgybos vertinimu, teigė, kad konfliktas Ukrainoje smarkiai nubloškė atgal „Rusijos pastangas modernizuoti savo sausumos pajėgas“.
Siekdama kompensuoti didelius nuostolius, Rusija ėmėsi įvairių priemonių, pavyzdžiui, į kariuomenę ėmė ir į frontą siuntė kalinius.
V.Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmus su J.Bidenu derėtis dėl JAV pagalbos Kyjivui
21:08 Atnaujinta 21:53
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, surengęs svarbią kelionę į Vašingtoną deryboms dėl tolesnės JAV karinės pagalbos Kyjivui, antradienį atvyko į Baltuosius rūmus pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Po derybų su Kongreso nariais V.Zelenskis išlipo iš juodo visureigio ir buvo palydėtas į patalpas, kur Ovaliajame kabinete susitiks su J.Bidenu.
Kiek anksčiau V.Zelenskis prašė kongresmenų toliau teikti JAV karinę pagalbą, tačiau respublikonas Atstovų Rūmų pirmininkas neentuziastingai sutiko šį desperatišką pagalbos prašymą.
Maskvai paskelbus, kad pasiekė naujų laimėjimų mūšio lauke, o Kremliui pareiškus, kad bet kokia nauja pagalba Kyjivui „patirtų fiasko“, V.Zelenskio bandymas išlaikyti pagrindinę Ukrainos rėmėją atsitrenkė į realią padėtį, kur vyrauja karšti JAV vidaus politikos nesutarimai.
Respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas po susitikimo su V.Zelenskiu tvirtino, kad jo partija nepritars JAV prezidento prašymui skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų), nebent demokratai sutiks su jų reikalavimais imigracijos klausimu.
„Atrodo, kad Bideno administracija prašo milijardų papildomų dolerių be tinkamos priežiūros, be aiškios laimėjimo strategijos ir be jokių atsakymų, kuriuos, mano nuomone, Amerikos žmonės turi gauti“, – žurnalistams sakė M.Johnsonas.
Ukrainos prezidentas, kuris vilkėjo juodą megztinį su nedideliu Ukrainos trišakio simboliu ir alyvuogių žalios spalvos kariškas kelnes, susitikimo su M.Johnsonu nekomentavo, tačiau sakė, kad jo pokalbiai su Senato vadovais buvo „draugiški ir nuoširdūs“.
Po susitikimo su J.Bidenu, kuris nuo pat invazijos pradžios yra tvirtas Kyjivo remėjas, planuojama bendra prezidentų spaudos konferencija.
81 metų J.Bidenas pakvietė 45-erių V.Zelenskį į Vašingtoną praėjus kelioms dienoms po to, kai Baltieji rūmai įspėjo, kad, nesusitarus su Kongresu, pinigai Ukrainai baigsis iki metų pabaigos.
JAV respublikonai atsisako nusileisti, jei J.Bidenas nesutiks imtis priemonių dėl JAV ir Meksikos sienos apsaugos ir imigracijos reformos – vieno iš sunkiausiai sprendžiamų klausimų JAV politikoje.
Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris po susitikimo su V.Zelenskiu perspėjo, jog Kyjivui pagalbos reikia greitai, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos nesutriuškintų Ukrainos.
Kremlius antradienį neteikė didelės reikšmės bet kokio būsimo JAV finansavimo pasekmėms ir pareiškė, kad bet kokia tolesnė Vašingtono pagalba Kyjivui patirs fiasko.
„Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Dešimtys milijardų dolerių, kuriuos nori prisipumpuoti Ukraina, taip pat ves į tą patį fiasko“, – tvirtino jis.
Rusijos pajėgos tuo metu tvirtina gerokai pasistūmėjusios Pietų Ukrainoje aplink Novopokrovkos kaimą Zaporižios regione. Kyjivas šio pranešimo nekomentavo, bet sakė, kad rusų atakos tęsiasi palei visą fronto liniją, taip pat ir pietuose.
Kremlius liepė JAV nesikišti dėl A.Navalno
18:52
Kremlius antradienį pasmerkė, anot jo, JAV kišimąsi į įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bylą.
Pirmadienį JAV pareiškė esanti susirūpinusi dėl A. Navalno komandos teiginių, kad jau savaitę negali su juo susisiekti ir kad jis yra perkeltas į kitą nežinomą vietą.
„Kalbame apie kalinį, kuris pagal įstatymą pripažintas kaltu ir kuris atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Bet koks kišimasis, įskaitant JAV, yra nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Vašingtonas pirmadienį taip pat pareiškė, kad A. Navalnas turėtų būti nedelsiant paleistas. JAV nuomone, jis apskritai neturėjo būti įkalintas.
A. Navalno komanda pranešė, kad politikas, atliekantis 19 metų laisvės atėmimo bausmę, nedalyvavo keliuose teismo posėdžiuose ir kad jo advokatai buvo informuoti, jog jis perkeltas į kitą nenurodytą vietą.
„Šiandien Aleksejus vėl nebuvo pristatytas į teismą per vaizdo ryšį“, – socialiniuose tinkluose nurodė jo atstovė spaudai Kira Jarmyš.
„Įkalinimo įstaigos IK-6 darbuotojas pareiškė, kad Aleksejus „paliko koloniją“, tačiau, matyt, niekas nežino, kur jis buvo išvežtas“, – pridūrė ji.
Pasak A. Navalno komandos, jau septynias dienas iš opozicijos lyderio negauta jokių žinių.
Šią vasarą teismas pratęsė A. Navalnui skirtą bausmę iki 19 metų ir nusprendė, kad jis turi būti perkeltas į griežtesnio režimo kalėjimą.
A. Navalno sąjungininkai šią situaciją sieja su Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareiškimu, kad jis ketina dalyvauti kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Didžiulėje Rusijos kalėjimų sistemoje dažnai prireikia ištisų savaičių, kol kaliniai traukiniais perkeliami iš vienos įstaigos į kitą.
L.Kučma svarsto apie V.Putiną: tam tikra manija arba psichikos sutrikimas
18:48
Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma perspėjo, kad JAV „praras veidą prieš visą pasaulį“, jei paliks Kyjivą, o taip pat teigė, kad Vakarų klaidos prisidėjo prie Vladimiro Putino invazijos praėjusiais metais.
Savo pirmajame nuo 2015 m. interviu Vakarų leidiniui L.Kučma apibūdino V.Putiną kaip karjeros KGB agentą. „Tai jo profesija su viskuo, ką tai reiškia, – teigė jis laikraščiui „The Guardian“ ir pridūrė: – Žmonės sako, kad tai, jog jis yra apsėstas Ukrainos, yra tam tikra manija arba psichikos sutrikimas. Galbūt tai tiesa.“
2022 m. vasario 24 d. L.Kučma ir jo žmona Liudmila buvo Kyjivo centre, kai Rusija užpuolė Ukrainą. „Buvau įsitikinęs, kad V.Putinas gali įsiveržti, bet nebuvau tikras, ar jis nuspręs įsiveržti, – sakė pašekovas. Tą rytą jie pabudo nuo sprogimų. – Tai buvo baisu, šokas. Gatvėje pamačiau, kaip virš mano galvos praskrido du bombonešiai.“
V.Putino tikslas buvo ne tik užgrobti žemę, bet ir sunaikinti pačios Ukrainos, kaip „konkurencingos alternatyvos Rusijai“, koncepciją, sakė jis. „Tai įrodo siaubingi žmonių nuostoliai ir reputacijos aukos, kurias V.Putinas pasiruošęs dėl to paaukoti“, – teigė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai įvardijo, kiek Rusijai kainavo atnaujintas puolimas prie Avdijivkos
17:53
Ukrainos kariuomenei pavyko neutralizuoti daugiau kaip 13 tūkst. Rusijos karių netoli Avdijivkos po to, kai spalio mėn. Rusijos pajėgos atnaujino puolimą šioje teritorijoje, žiniasklaidos grupei CNN sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos prie Baltųjų rūmų atstovė spaudai Adrienne Watson.
„Mūsų skaičiavimais, nuo spalio mėnesio, kai prasidėjo puolimas, Rusijos kariuomenė Avdijivkos-Novopavlovkos ašyje patyrė daugiau kaip 13 tūkst. nuostolių ir prarado daugiau kaip 220 kovinių mašinų – vien pagal techniką tai atitinka šešis manevrinius batalionus“, – pažymėjo ji.
A.Watson atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar siekia bet kokia kaina užkariauti Ukrainą, tačiau šalies agresorės puolimo bandymai strateginės sėkmės neatnešė.
Jos teigimu, rusai dabar tikisi, kad karinė aklavietė, kuri gali tęstis visą žiemą, susilpnins Vakarų paramą Ukrainai ir suteiks Rusijai pranašumą, nepaisant Rusijos nuostolių ir nuolatinio apmokyto personalo, amunicijos ir įrangos trūkumo.
„Vladimiras Putinas aiškiai stebi, kas vyksta Kongrese – ir mums reikia, kad Kongresas šį mėnesį imtųsi veiksmų ir paremtų Ukrainą, kai jai to reikia“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovė spaudai.
Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tradicinėje karo apžvalgoje nurodė, kad dėl intensyvių Rusijos atakų prieš Avdijivką šalies agresorės nuostoliai padidėjo 90 proc.
Slovakijos vežėjai atnaujino protestą prie sienos su Ukraina
17:47
Slovakijos sunkvežimių vairuotojai atnaujino pasienio punkto su Ukraina blokadą, protestuodami prieš ukrainiečių vairuotojams taikomą tvarką, pagal kurią jie gali įvažiuoti į šalį neturėdami leidimų, antradienį pranešė šalies vežėjų keliais asociacija UNAS.
Gruodžio 1–4 dienomis UNAS jau buvo užblokavusi Vyšne Nemeckės kontrolės punktą po panašaus Lenkijos vežėjų protesto prie sienos su Ukraina.
„Palaikome savo kolegas Lenkijoje“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė asociacijos pirmininko pavaduotojas Rastislavas Curma, turėdamas omenyje praėjusį mėnesį Lenkijoje prasidėjusį protestą.
Slovakijos ir Lenkijos vežėjai ragina ir vėl taikyti leidimų išdavimą Ukrainos sunkvežimiams, įvažiuojantiems į Europos Sąjungą.
Praėjusiais metais Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ES ir jos valstybės narės panaikino leidimų sistemą, tačiau vežėjai teigia, kad šis žingsnis smarkiai sumažino jų pajamas.
„Planuojame tęsti protestą iki gruodžio 30 dienos“, – sakė R.Curma, pridurdamas, kad vežėjai per valandą per sieną praleidžia tik keturis sunkvežimius, bet keleivių eismo neriboja.
Pirmadienį Lenkijos vietos valdžios institucijos atšaukė sutikimą protestui Dorohusko kontrolės punkte, didžiausiame krovininio transporto pasienio punkte tarp Ukrainos ir Lenkijos.
Derybose tarp abiejų vyriausybių ginčo išspręsti nepavyko, tačiau antradienį paskirtasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pažadėjo užbaigti šią aklavietę.
„Radome būdą, kaip kuo greičiau patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną“, – sakė jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Po nuviliančio pranešimo pasitelkė dirbtinį intelektą ir sukūrė Rusijos olimpiečių aprangą
16:44
Tarptautinis olimpinis komitetas praėjusį penktadienį paskelbė, jog leis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Į šią žinią originaliai sureagavo čekai ir pasitelkę dirbtinį intelektą sukūrė „galimą“ aprangą Rusijos olimpiečiams.
„Nors Rusijos armija, vadovaujama karo nusikaltėlio Vladimiro Putino, tęsia civilių žudynes Ukrainoje, grobia Ukrainos moteris, jas prievartauja ir kankina kiekvieną, kas patenka į jų rankas, Tarptautinis olimpinis komitetas mano, kad yra gera idėja nusiųsti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į Paryžiaus olimpines žaidynes kaip neutralius atletus, –įvertino Čekijos žurnalas „Reflex“. – Sportas priklauso politikai. Rusijos atveju tai yra dviguba tiesa. Būdamas labai prastas ledo ritulio žaidėjas, Putinas naudoja sportininkus savo teroristinio režimo propagandai, kai tik gali. Elitiniai sportininkai padeda jam pateisinti kruviną karą visame pasaulyje.“
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis atvyko į JAV Kongresą, kur prašys karinės pagalbos Ukrainai
16:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atvyko į JAV Kongresą, kur prašys karinės pagalbos savo šaliai, tęsiančiai kovą su Rusijos invazija.
V.Zelenskis turi susitikti su Senato ir Atstovų Rūmų lyderiais, o po to vykti į Baltuosius rūmus derybų su prezidentu Joe Bidenu.
Ukraina jau kone dvejus metus priešinasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtai invazijai ir beveik visą šį laiką JAV vadovauja Vakarų koalicijai, siunčiančiai ginklų ir šaudmenų už milijardus dolerių (eurų).
Tačiau JAV respublikonai vis dažniau atvirai atmeta būtinybę finansuoti Ukrainą ir sako, kad J.Bidenui reikia daugiau dėmesio skirti vidaus saugumui, ypač nelegaliai migracijai per JAV ir Meksikos sieną.
Respublikonai taip pat kelia klausimą, ar Ukrainai išvis reikia toliau kovoti.
JAV respublikonų senatoriai praėjusią savaitę blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, demokratams atsisakius numatyti reformas dėl nelegalios migracijos JAV ir Meksikos pasienyje.
Konservatoriai tvirtina nepriimsiantys šio pagalbos artimoms JAV sąjungininkėms paketo, jei demokratai ir Baltieji rūmai nesutiks su didelėmis imigracijos reformomis.
Austrijos kancleris nepritaria greitam Ukrainos prisijungimui prie ES
16:32
Austrijos vyriausybė nėra pasirengusi duoti sutikimo Ukrainos prisijungimui prie Europos Sąjungos dabartinėmis aplinkybėmis, per klausimų sesiją su Europos Parlamento nariais pareiškė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Pasak jo, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, prieš viešai paskelbdama apie derybų dėl Ukrainos stojimo į ES perspektyvą, nepaklausė jo nuomonės dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą perspektyvų.
Kancleris patikino, kad Austrija nesutiks derėtis dėl Ukrainos stojimo dabartinėmis aplinkybėmis. Jo nuomone, Kyjivui šiuo klausimu nereikėtų teikti jokių lengvatų, ypač Bosnijos ir Hercegovinos europinės integracijos siekių fone.
Tuo pat metu K.Nehammeris pabrėžė, kad Austrija nėra Ukrainos stojimo į ES priešininkė, o veikiau mato šį procesą kaip atitinkamų šalių reformų „variklį“. Pasak jo, Ukrainai ir Moldovai turėtų būti pasiūlytos stojimo perspektyvos „kaip solidarumo ženklas“. Tačiau kancleris griežtai pasisakė prieš „pagreitintą procedūrą“ šioms dviem valstybėms.
Atsakymas į klausimus, jis griežtai paneigė, kad Europos sankcijos Rusijai kenkia tik pačiai Europai ir kad Rusija jas sėkmingai apeina per Aziją. Anot kanclerio, sankcijos yra veiksmingos aukštųjų technologijų ir ginklų tiekimo srityje.
„Svarbu užimti poziciją prieš Rusiją ne tik dėl solidarumo su Ukraina, bet visų pirma dėl pačios Austrijos saugumo“, – pabrėžė K.Nehammeris.
Jis nurodė, kad Viena ir toliau rems Kyjivą tiek, kiek tai nepažeis jo šalies karinio neutralumo, tačiau prioritetą teikia finansinei pagalbai, kad būtų išsaugota „visa Ukrainos valstybė“.
Praėjusią savaitę Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taip pat ne pirmą kartą pareiškė, kad griežtai nepritaria Ukrainos narystei ES artimiausiu metu. Pasak jo, pagrindinė kliūtis yra didelis korupcijos lygis Ukrainoje.
Keliomis dienomis anksčiau Slovakijos užsienio reikalų ministras Juraj Blanaras pasisakė prieš greitą Ukrainos stojimą į ES. Tačiau, jo nuomone, pagrindinė kliūtis yra tebesitęsiantis Rusijos sukeltas karas.
Skelbiama, kiek Ukrainoje žuvo Kaliningrado gyventojų
16:21
Ukrainoje per Rusijos agresijos karą žuvo apie 450 Kaliningrado srities gyventojų. Tokius duomenis pateikia amerikiečių karinis leidinys „Stars and Stripes“, parengęs reportažą apie padėtį Lietuvos kaimynystėje.
Pasak leidinio, į karą buvo mobilizuota apie 5 tūkst. srities gyventojų. Iš viso Rusijos regione gyvena apie milijonas žmonių.
Ukrainos pajėgos žengia į Donbasą: po dešimtmečio susigrąžino kąsnį teritorijos
16:07
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Horlivkoje, Donecko srityje, iš rusų atkovojo vieną iš terikonų (kasybos atliekų teritoriją). Negana to, kariams taip pat pavyko užimti rusų pozicijas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Nepaisant sudėtingų sąlygų, mes atkovojome vieną iš terikonų Horlivkos ribose ir užėmėme priešo pozicijas. Dabar virš jo plevėsuoja mūsų vėliava. Horlivka yra Ukraina! Donbasas yra Ukraina!“ – džiaugėsi šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pagyrė karius, kuriems pavyko pasiekti tokią sėkmę.
„Mūsų didvyriai yra 24-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos karaliaus Danylo vardu, karališkosios brigados šturmo grupė“, – pažymėjo jis.
Horlivką Donecko srityje nuo 2014 m. yra laikinai okupavusi Rusija.
Prieš plataus masto invaziją, besiruošdamos atnaujinti aktyviąją karo veiksmų fazę, Rusijos pajėgos Horlivkoje, kaip ir kitose okupuotose teritorijose, organizavo neteisėtą prievartinę „mobilizaciją“.
Praeitų metų kovą pasirodė pranešimų, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 95-ajai atskirajai oro pajėgų brigadai pavyko įžengti į Horlivką ir perimti dalies miesto kontrolę.
Tačiau šiose pozicijose jiems nepavyko įsitvirtinti. Vėliau Ukrainos kariai pradėjo smūgius, nukreiptus į mieste esančius Rusijos okupacinių pajėgų karinius objektus.
Rugsėjo 21 d. Ukrainos gynėjams pavyko perimti kelio Bachmutas-Horlivka kontrolę. Jis yra už 3 km nuo kontaktinės linijos, todėl yra pasiekiamas minosvaidžių ir prieštankinių dalinių.
Britų žvalgyba: Rusijos pajėgoms stipriai trūksta įrangos ir gebėjimų tęsti kovas naktį
15:35
Rusijos kariuomenei trūksta naktinio matymo prietaisų ir specialių kamerų dronams, kad galėtų vykdyti naktines operacijas, taip pat tinkamų mokymų karui tamsoje, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Tendencija, kad Rusijos kariai susiduria su sunkumais vykdydami kovines operacijas naktį, ryškėja nuo pat plataus masto invazijos pradžios, tačiau ypač daug dėmesio šiai temai skirta per pastarąjį mėnesį.
Pasak britų žvalgybos, identifikuotas vienas karys, veikiantis laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje, pažymėjo, kad bepiločiams orlaiviams trūksta naktinio matymo prietaisų ir kamerų, galinčių veikti prasto apšvietimo sąlygomis.
Analitikai atkreipė dėmesį, kad būtent naktinio matymo prietaisai yra dažnai įtraukiami į įrangos, kurios Rusijos daliniai prašo paaukoti savo šeimų ir rėmėjų, sąrašus.
Tuo tarpu Ukrainos kariai naktinio matymo prietaisus dažnai gauna iš tarptautinių partnerių.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pažymėjo, kad šios rusų problemos susijusios ir su tuo, kad karinėse pratybose Rusijoje retai skiriama dėmesio naktiniams mokymams.
Vietoje to, jos paprastai būna organizuojamos aplink inscenizuotus, dienos metu vykstančius renginius, siekiant padaryti įspūdį atvykusiems aukštiems karininkams. Tuo tarpu minėtas rusų karys pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos daugiausia juda naktį.
Suomija sako atversianti kelis sienos su Rusija kirtimo punktus
15:21
Suomija vėl atidarys du sienos su Rusija kirtimo punktus, antradienį pareiškė suomių ministras pirmininkas.
Praėjusį mėnesį Suomija uždarė sieną, kaltindama Maskvą migrantų antplūdžio organizavimu.
„Vyriausybė šiandien nusprendė, kad rytinė siena liks uždaryta, išskyrus du sienos perėjimo punktus“, – sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo.
Nuo rugpjūčio pradžios prie 1 340 km ilgio Suomijos ir Rusijos sienos pasirodė beveik 1 tūkst. prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Somalio, Irako ir Jemeno, nurodo suomių pareigūnai.
Helsinkis kaltina Maskvą tyčia nukreipiant migrantus Suomijos link ir vadina tai hibridine operacija. Rusija tai neigia.
Lapkričio viduryje Suomija uždarė keturis iš aštuonių savo sienos su Rusija perėjimo punktų, o vėliau paliko dirbti tik vieną – labiausiai nutolusį į šiaurę. Galiausiai lapkričio pabaigoje buvo uždarytas ir šis punktas.
Suomijos santykiai su rytine kaimyne pašlijo Kremliui pernai vasarį pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.
Suomijai atsisakius dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir balandį įstojus į JAV vadovaujamą NATO, Rusija įspėjo dėl atsakomųjų priemonių.
ES turi idėjų, kaip apeiti V.Orbaną ir padėti Ukrainai
14:40
ES diplomatai aptaria techninius pasiūlymus dėl skubios paramos Ukrainai skyrimo ne iš bendro bloko biudžeto, nes Vengrija pažadėjo, kad nepasiduos spaudimui ir neatsisakys veto dėl Kyjivui itin svarbaus paramos paketo, rašo laikraštis „Financial Times“.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad blokuos Briuselio pasiūlymą suteikti Ukrainai itin svarbią 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą ir pritarti oficialioms deryboms dėl šalies stojimo į ES ketvirtadienį vyksiančiame jos vadovų susitikime. Tokios pozicijos jis laikosi nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir kitų ES sostinių pastangų jį įtikinti.
Jei ES nesusitars dėl siūlomo finansavimo paketo, tai labai pakenks Ukrainos finansiniam stabilumui, perspėjo Ukrainos ir Europos pareigūnai. Tai taip pat reikštų didžiausią Briuselio paramos pasikeitimą nuo 2022 m. pradžios, kai Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, esant neaiškumui dėl panašaus dydžio JAV finansavimo paketo.
ES pareigūnai ieško galimų sprendimų, kaip panaikinti Vengrijos vetavimą dėl paketo, kuriam būtina pritarti vienbalsiai. Svarstomas ir leisti Budapeštui naudotis skirtomis bloko lėšomis, kurios šiuo metu įšaldytos ginče dėl teisinės valstybės principų.
Svarstoma susitarti dėl atskiro 26 valstybių finansavimo
Iki aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios lieka vis mažiau laiko, todėl diplomatai taip pat pradėjo privačias derybas dėl kitų 26 narių galimo finansinio paketo galimybių ir techninių detalių, dienraščiui „Financial Times“ sakė apie diskusijas informuoti asmenys. Tai suteiktų Kyjivui skubų finansavimą mažiausiai metams.
Plačiau skaitykite ČIA.
10 faktų apie Donaldą Tuską, kuris jau vadinamas Europos ir Ukrainos viltimi
14:10
Donaldas Tuskas, sėkmingiausias pastarųjų dešimtmečių Lenkijos politikas, padaręs puikią karjerą Europos Sąjungoje, bet grįžęs į tėvynę, kad sustabdytų ultrakonservatyvų valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kursą, grįžta į Lenkijos ministro pirmininko postą.
Ukrainos leidinys „New Voice“ pristato 10 faktų, geriausiai apibūdinančių naująjį Lenkijos lyderį, į kurį daug vilčių deda visa Europos Sąjunga ir Rusijos užpulta Ukraina.
Tikimasi, kad D. Tuskas taip pat bandys išspręsti pastaruoju metu susikaupusias problemas Kyjivo ir Varšuvos santykiuose, palaikys idėją priimti Ukrainą į ES ir sustiprins proeuropietiškų vyriausybių stovyklą, oponuojančią dešiniųjų nacionalistų kabinetams Slovakijoje, Vengrijoje, o dabar tikriausiai ir Nyderlanduose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos mobiliojo ryšio operatorė: paslaugas sutrikdė kibernetinė ataka
14:02
Programišių ataka prieš pagrindinę Ukrainos telekomunikacijų bendrovę „Kyjivstar“ antradienį ryte nulėmė didelio masto ryšių ir interneto sutrikimus, pranešė kompanija.
„Šį rytą buvome smarkios programišių atakos taikiniu. Ji nulėmė techninį gedimą ir dėl to laikinai neveikė mobilusis ryšys bei internetas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė „Kyjivstar“.
Bendrovė pridūrė, kad vartotojų duomenims pavojus nebuvo iškilęs.
D.Tuskas: radome būdą, kaip patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną
14:01
Paskirtasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį pristato savo vyriausybę, dėl kurios vėliau bus balsuojama Seime.
Be to, jis pažadėjo išspręsti jau ilgiau kaip mėnesį trunkančią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdomą blokadą pasienyje su Ukraina.
Planuoja nedelsiant atblokuoti sieną
„Radome būdą, kaip kuo greičiau patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną“, – sakė D.Tuskas, nors ir nepateikė jokių detalių.
Po Rusijos invazijos ES panaikino reikalavimą dėl įvažiavimo leidimų ukrainiečių vairuotojams, tačiau Lenkijos kelių vežėjai sako, kad jų konkurentams iš Ukrainos daromos nuolaidos gerokai sumažino jų pajamas.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Tuskas: skaudu girdėti, kad Ukrainos prezidentas turi nuolat įtikinėti lyderius, jog reikia toliau remti kovą su Rusija
13:59
Paskirtasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį Seime pristatydamas savo politinę programą prieš balsavimą dėl jo siūlomos vyriausybės pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį.
„Esame stipresni, suverenesni, kai stipresnė ne tik Lenkija, bet ir Europos Sąjunga“, – sakė D.Tuskas įstatymų leidėjams.
Jis taip pat patikino, kad jo vyriausybė sutelks jėgas siekdama, kad pasaulis būtų įsipareigojęs toliau padėti Ukrainai.
D.Tuskas sakė, kad jam skaudu girdėti, jog Ukrainos prezidentas turi nuolat bandyti įtikinėti pasaulio lyderius, kad reikia toliau remti jo šalies kovą su Rusijos invazija.
Jis sakė, kad jo koalicinės vyriausybės prioritetas bus įtikinti lyderius, kad reikia toliau padėti Ukrainai gintis, o tai atitinka ir laisvojo pasaulio interesus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius mano, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui patirs fiasko
12:42
Kremlius antradienį pareiškė, kad bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko. Taip jis kalbėjo prieš karinės pagalbos prašančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitinkant su Jungtinių Valstijų vadovu Joe Bidenu.
„Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Dešimtys milijardų dolerių, kuriuos nori prisipumpuoti Ukraina, taip pat ves į tą patį fiasko“, – tvirtino jis.
Jungtinėse Valstijose besilankantis Ukrainos prezidentas pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kreipdamasis į JAV karininkų auditoriją Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone, V.Zelenskis sakė, kad Ukraina kovoja ne tik už savo egzistenciją, bet ir gina laisves, kurios po Sovietų Sąjungos žlugimo atsivėrė visoje Europoje.
„Putinas privalo pralaimėti, – kalbėjo V.Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.“
Kalbėdamas apie Kongreso ginčus dėl naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo, jis sakė, kad politikai neturėtų nuvilti ukrainiečių karių ir kad „jei ką nors ir įkvepia neišspręsti klausimai Kapitolijuje, tai tik Putiną ir jo liguistą šutvę“.
„Jų svajonės pildosi, kai jie mato vėlavimus ar tam tikrus skandalus ir (...) kai kovotojų dėl laisvės parama mažėja“, – sakė V.Zelenskis, kuris antradienį susitiks su JAV prezidentu.
Ukrainos saugumo pareigūnas: visus karybos vadovėlius galime padėti į archyvus
12:12
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas išskirtiniame interviu naujienų agentūrai BBC pripažino, kad Ukrainos kontrpuolimo viltys nepasiteisino, tačiau pabrėžė, jog „tai nereiškia, kad pergalė nebus mūsų pusėje“.
Šiuo metu Kyjivas yra suinteresuotas gauti naujus Vakarų, ypač Jungtinių Valstijų, pagalbos paketus. Tvyrant abejonėms dėl tolesnės JAV paramos, O.Danilovas išliko ramus. Jo nuomone, tam tikras karinis finansavimas „tikrai bus skirtas“.
Atkreipdamas dėmesį į kontrpuolimą, saugumo pareigūnas pažymėjo, kad prieš jam prasidedant kiekvienas žmogus Ukrainoje norėjo, kad karas greičiau baigtųsi, todėl lūkesčiai tikrai buvo pernelyg optimistiški.
„Buvo vilčių, bet jos neišsipildė, – kalbėjo jis. – Tai, kad jau dvejus metus giname savo šalį, jau yra didelė pergalė“.
Dabartinę padėtį fronte jis apibūdino kaip „labai sunkią“ ir sakė, kad seni karo vadovėliai, įskaitant ir tuos, kuriais vadovaujasi NATO, "turėtų būti išsiųsti atgal į archyvus“.
„Tokio karo, koks vyksta mūsų šalyje, dar nebuvo – nei XX, nei XXI amžiuje“, – pabrėžė O.Danilovas.
Nacionalinės saugumo ir gynybos tarnybos sekretorius atsisakė kalbėti apie tai, kada būtų galima tikėtis naujo postūmio, siekiant atgauti Rusijos okupuotą teritoriją.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad mes nesustosime, – pareiškė jis. – Mes ir toliau kovosime už savo laisvę, už savo nepriklausomybę“.
V.Zelenskis įvardijo Ukrainos pajėgose tarnaujančių karių skaičių
11:10
Ukrainos sausumos pajėgose tarnauja beveik 600 tūkst. įvairių tipų pajėgų karių, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ nurodė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukrainos sausumos pajėgos. Beveik 600 tūkst. įvairių ginkluotųjų pajėgų rūšių karių. Drąsa ir stiprybė. Didvyriški. Galingi“, – rašė Ukrainos vadovas.
Pasak jo, daugelis karių jau yra gavę valstybinius apdovanojimus.
„Daugelį jų bendražygiai visada prisimins už jų stiprybę ir pagalbą mūšyje. Mūsų žmonės dėkingi už mūsų žemės, miestų ir kaimų išlaisvinimą, už galimybę didžiuotis Ukrainos kariuomenės galia. Daugelį jų prisimename šiandien, kai pagerbiame Ukrainos didvyrius, atidavusius gyvybę už mūsų šalį ir tautą. Šlovė mūsų gynėjams! Dėkoju kiekvienam kariui, kiekvienam seržantui, kiekvienam vadui už galią, kurią jūs suteikiate mūsų valstybei“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Rusijos pajėgos tvirtina padariusios pažangos Pietų Ukrainoje
11:03 Atnaujinta 12:23
Rusijos pajėgos tvirtina gerokai pasistūmėjusios Pietų Ukrainoje aplink Novopokrovkos kaimą Zaporižios regione, antradienį pranešė okupuotai sričiai Maskvos primesta valdžia.
Nuo karo pradžios pernai vasarį Maskvos puolimas užsitęsė dar vieną žiemą, tačiau pastaraisiais mėnesiais frontas Rytų ir Pietų Ukrainoje beveik nejudėjo.
„Mūsų daliniai gerokai pasistūmėjo į priekį į šiaurės rytus nuo Novopokrovkos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Maskvos paskirtas Rusijos okupuotos Zaporižios srities vadovas Jevgenijus Balickis.
Novopokrovka yra maždaug už 20 km į rytus nuo Robotynės, kurią Ukrainos kariuomenė paskelbė atkovojusi vasarą, bet nuo to laiko stengiasi ją išlaikyti.
J.Balickis teigė, kad Rusijos pajėgos „ne tik išlaiko liniją, bet ir pamažu juda į priekį“.
Kyjivas šio pranešimo nekomentavo, bet sakė, kad rusų atakos tęsiasi palei visą fronto liniją, taip pat ir pietuose.
JAV analitikai: Rusija pasiryžusi plėsti ir stiprinti karinio jūrų laivyno pajėgumus
10:19
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė ketinimą plėsti Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgumus ne tik Ukrainoje ir Rytų Europoje, naujausioje ataskaitoje pažymėjo JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Tikėtina, kad taip jis siekia sustiprinti ir išplėsti Rusijos galimybes kelti grėsmę Vakarams.
Gruodžio 11 d. V. Putinas dalyvavo dviejų branduolinių strateginių raketinių povandeninių laivų – sparnuotųjų raketų lėktuvnešio „Krasnojarsk“ („Yasen-M“ klasės povandeninis laivas) ir tarpžemyninių balistinių raketų lėktuvnešio „Imperatorius Aleksandras III“ („Borei-A“ klasės povandeninis laivas) – vėliavų pakėlimo ceremonijoje „Sevmaš“ laivų statybos gamykloje Severodvinske, Archangelsko srityje.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad abu nauji povandeniniai laivai prisijungs prie Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno (Rytų karinės apygardos) ir gins Rusijos tolimųjų rytų sienas. V.Putinas taip pat paskelbė, kad Rusija planuoja kiekybiškai stiprinti savo karinį jūrų laivyną ir jo galią Arktyje, Tolimuosiuose Rytuose bei Juodojoje, Baltijos ir Kaspijos jūrose.
Pasak V.Putino, gamykla „Sevmaš“ artimiausiais metais ketina perduoti Rusijos kariniam laivynui dar tris „Borei-A“ klasės povandeninius laivus ir penkis „Yasen-M“ klasės povandeninius laivus.
„Naujų karinių laivų statyba ir paleidimas į vandenį yra brangūs ir daug laiko reikalaujantys darbai, o V.Putino interesas plėsti Rusijos karinius pajėgumus visose teritorijose, kuriose Rusija jų bazes, leidžia manyti, kad Rusijos vadovybė gali ketinti įtraukti karinio jūrų laivyno plėtrą į savo ilgalaikius pajėgų didinimo veiksmus“, – rašo analitikai.
Ilgalaikėmis Rusijos karinių pajėgų restruktūrizavimo ir plėtros pastangomis siekiama parengti Rusiją būsimam didelio masto konvenciniam karui su NATO, o brangiai kainuojančių karinių jūrų pajėgų išteklių skyrimu teritorijoms už Ukrainos ir Rytų Europos ribų greičiausiai siekiama kelti grėsmę NATO ir jos sąjungininkams daugelyje regionų, įvertino Karo tyrimų institutas.
Kremlius nuolat pabrėžia, kad Rusija yra Ramiojo vandenyno jūrinė galia, siekdama lygiateisės gynybos partnerystės su Kinija, o nuo gegužės Rusija įsitraukė į karinių jūrų pajėgų pozicionavimą Ochotsko jūroje, siekdama atgrasyti tolesnę Japonijos paramą Ukrainai.
Per gruodžio 11 d. įvykusį susitikimą dėl Rusijos Arkties zonos ekonominės plėtros, t.y. regiono, kuriame Rusija gali ketinti stiprinti karinius jūrų pajėgumus, atsižvelgiant į neseniai į NATO įstojusią Suomiją ir laukiančią Švedijos narystę NATO, V.Putinas dar kartą pabrėžė Rusijos strateginius interesus Arktyje.
„Neaišku, ar artimiausiais metais Rusijos karinio jūrų laivyno gamintojai pajėgs gaminti strateginius karinius laivus Kremliaus pageidaujama apimtimi ir kokybe, nors Rusija ir toliau deda pastangas palaipsniui mobilizuoti savo gynybos pramonės bazę ir gali nuspręsti šias pastangas sutelkti į Rusijos karinio jūrų laivyno gamintojus“, – pažymėjo Karo tyrimų instituto ekspertai.
Kitos ekspertų įžvalgos:
- Gruodžio 11 d. Rusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad Rusija surengs 2024 m. prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose, taip greičiausiai siekdama įteisinti Rusijos okupaciją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
- Naktį iš gruodžio 10 d. į 11 d. Rusijos pajėgos surengė keletą raketų ir dronų smūgių Ukrainai.
- Jungtinė Karalystė ir Norvegija vadovaus koalicijai, kurios tikslas – teikti trumpalaikę ir ilgalaikę pagalbą Ukrainos kariniam jūrų laivynui, nes Londonas paskelbė apie papildomas jūrinės pagalbos Ukrainai nuostatas.
- Rusijos Valstybės Dūma patvirtino pataisas, leidžiančias Rusijos teismams skirti baudas arba privalomuosius darbus užsieniečiams, nuteistiems už nusikaltimus Rusijoje, greičiausiai kaip dalį tebesitęsiančių pastangų priversti migrantus atlikti karinę tarnybą Rusijoje.
- Gruodžio 11 d. Rusijos nacionalinio saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad Rusijos vyriausybė atliks „tikslingus pakeitimus“ Rusijos Konstitucijoje.
- Gruodžio 11 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, prie Avdijivkos, į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto ir vakarinėje Zaporižios srityje ir kai kuriose vietovėse pažengė į priekį.
- Ukrainos kariuomenės pareigūnai nurodė, kad Rusijos pajėgos neseniai suintensyvino mechanizuotas puolamąsias operacijas netoli Avdijivkos.
- Gruodžio 11 d. įsigaliojo Rusijos įstatymas, kuriuo tikriausiai siekiama užkirsti kelią rusų karo prievolininkams bėgti nuo karinės tarnybos.
- Rusija toliau neteisėtai deportavo vaikus iš okupuotos Ukrainos į Rusiją, prisidengdama reabilitacijos ir medicininėmis programomis, nors Kremliaus paskirta vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova toliau bandė užginčyti šią praktiką.
Partizanai įsiskverbė į Rusijos šturmo pulko teritoriją Kryme
09:45
Partizanai įsiskverbė į 56-ojo gvardijos oro šturmo pulko teritoriją Feodosijoje, laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia partizanų judėjimas „Atesh“.
„Filmuotoje medžiagoje užfiksuoti sraigtasparniai Mi-8 naudojami sužeistiesiems evakuoti“, – sakoma pranešime.
Pasak partizanų šaltinių, pulkas dėl intensyvių kovų, taip pat ir per prastai organizuotus puolimus, patiria didelių nuostolių tarp savo karių.
„Vadovybė nuostolius papildo kaliniais, o tai labai kenkia drausmei dalinyje ir kelia nepasitenkinimą, visų pirma tarp vietos vadų“, – pridurė „Atesh“ nariai.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos pajėgos, greičiausiai besibaimindamos Ukrainos puolimo, perskirsto dideles pajėgas į Džankojų. Be to, partizanai neseniai Orichivkos kaime (Krymas) pastebėjo senos karinės technikos koloną, kuri judėjo Džankojaus link.
Partizanai taip pat neseniai atliko žvalgybą ir Simferopolyje aptiko naują Rusijos Federacijos 22-ojo armijos korpuso štabą. Turimais duomenimis, karinis dalinys pradėtas stiprinti, o objektas maskuojamas.
Karybos ekspertas: V.Putinas ieško naujų būdų, kaip pagąsdinti Vakarus
09:39
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje pažymėjo, kad padėtis fronte išlieka įtempta: rusai spaudžia keliose įprastai minimose vietovėse – prie Avdijivkos, Bachmuto, Marjinkos, kiek silpniau ir Lupiansko rajone bei Zaporižios kryptyje.
„Deja, bet yra nedidelių agresoriaus pasistūmėjimų pirmyn“, – pažymėjo jis.
Pasak eksperto, kai kurie rusiškai šaltiniai jau kelias dienas kartoja, kad ukrainiečių gynyba žlugo ir dabar puolimas nusiris pirmyn kaip sniego lavina.
„Tačiau tai netiesa. Nežinia, kas bus toliau, karas yra karas, bet didesniems prasiveržimams gilyn nematau galimybės“, – įvertino E.Papečkys.
Rusai dabar demonstruos tą patį, ką matėme panašiu laiku pernai, mano karybos žinovas.
„Pasinaudodami savo kiekybine persvara, didesne ugnies galia jie mėgins užiminėti vieną miestą ir miestelį po kito, lėtai judėdami pirmyn. Mielai judėtų greitai ir toli, bet tam nėra sąlygų.“
Jiems svarbu užimti kuo daugiau teritorijos, tuo pačiu siekiant sudaryti grėsmę kitos vietovės atkirtimui. Tačiau ne mažiau svarbi ir kita keliama užduotis – mūšiuose kiek galima labiau išsekinti Ukrainos pajėgas, padaryti kuo didesnių nuostolių, siekiant pakirsti ukrainiečių valią priešintis.
„Išsekinti rusus siekia ir ukrainiečiai. Jie taip pat tikisi, kad Rusijos visuomenę išgąsdins dideli nuostoliai fronte ir tai sukels grėsmę Kremliaus režimui. Tačiau svarbiausias tikslas yra išsekinti agresorių taip, kad iki pavasario užimtų kuo mažesnes teritorijas, ir kad vasarą nebepajėgtų vykdyti didesnių puolamųjų operacijų“, – nurodė E.Papečkys.
Apžvelgdamas dienos įvykius karybos ekspertas pažymėjo, kad pirmadienį rusai „tiesiog siautėjo informacinėje-propagandinėje erdvėje“.
Jis išskyrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad tokios valstybės kaip Ukraina nebeliks, visur bus tik Rusija.
„Žinoma, niekas jo nepaklausė – o tai kaip su įtikinėjimu, kad Rusijai nereikia nė gabalėlio Ukrainos žemės?“ – ironizavo ekspertas.
Taip pat E.Papečkys atkreipė dėmesį į tai, kad pirmadienį pasitelkta visa eilė priemonių, turinčių įrodyti didelį Kremliaus dėmesį Arkčiai.
Buvo suorganizuotas parodomasis nuotolinis susitikimas su „Arktinę hipoteką“ (būsto įsigijimo finansavimas itin palankiomis sąlygomis) gavusiais laimingaisiais, su Archangelsko gubernatoriumi ir pasitarimas dėl „atraminių gyvenviečių“ Arkties zonoje vystymo.
„Iš vienos pusės tai padeda sustiprinti savo šiaurės komunikacijas, iš kitos – yra spaudimas Vakarams, grasinant Arkčiai. Tą patį daro ir buvęs prezidentas-statytinis Dmitrijus Medvedevas, kuris kasdien grasinančiai teigia, kad NATO faktiškai jau kariauja su Rusija.“
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:55
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 800 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai siekia 340,6 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 19 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 artilerijos sistemos, 14 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų, 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 9 rusų bepiločius orlaivius ir 10 sparnuotųjų raketų.
Korupcija fronte klesti: atskleidė, kiek rusų kariai vadams moka už „atostogas“ ir savo gyvybę
08:45
Korupcija Rusijoje plačiai paplitusi. Tai pasakytina ir apie kariuomenę. Rusijos kariuomenės daliniuose, dalyvaujančiuose kare prieš Ukrainą, veikia plačios schemos, leidžiančios kariams nusipirkti atostogas, eilę karių rotacijoje, tariamus „sužeidimus“ ir net galimybę išvengti šturmo būrio, o tai iš esmės reiškia galimybę išsaugoti gyvybę.
Nepriklausomas leidinys „Novaja gazeta Evropa“ pasakoja apie korupciją Rusijos kariuomenėje.
Žiniasklaidos leidiniui viena moteris, kurios kalėjime kalėjęs sūnus buvo užverbuotas karui Ukrainoje ir tarnauja kariuomenės dalinyje „Storm Z“, atskleidė korupcines schemas.
Jos nurodytą informaciją patvirtino ir kitas šaltinis – Rusijos kariuomenės karininkas iš motorizuotųjų šaulių dalinio.
Buvusio kalinio motina sako, kad jos sūnus išvyko kariauti prieš Ukrainą šių metų balandį.
Sūnus motinai atsiuntė kelias žinutes. Vienoje iš tokių žinučių sūnus pasakojo, kad jo dalinys stovi vietoje ir nedalyvauja mūšiuose dėl „daugiamilijoninių [rublių] kyšių“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos: numušti 9 rusų dronai ir 2 raketos
07:40
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušti devyni rusų dronai ir dvi raketos.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 15 atakos dronų „Shahed“ ir kad devyni jų buvo numušti įvairiose Ukrainos srityse.
Be to, nurodoma, kad vėlai pirmadienį Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse buvo numuštos dvi aviacinės raketos Ch-59.
V.Zelenskis: JAV pagalbos Ukrainai vėlavimas yra svajonių išsipildymas V.Putinui
07:25
Jungtinėse Valstijose besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kreipdamasis į JAV karininkų auditoriją Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone, V.Zelenskis sakė, kad Ukraina kovoja ne tik už savo egzistenciją, bet ir gina laisves, kurios po Sovietų Sąjungos žlugimo atsivėrė visoje Europoje.
„Putinas privalo pralaimėti, – kalbėjo V.Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.“
Kalbėdamas apie Kongreso ginčus dėl naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo, jis sakė, kad politikai neturėtų nuvilti ukrainiečių karių ir kad „jei ką nors ir įkvepia neišspręsti klausimai Kapitolijuje, tai tik Putiną ir jo liguistą šutvę“.
„Jų svajonės pildosi, kai jie mato vėlavimus ar tam tikrus skandalus ir (...) kai kovotojų dėl laisvės parama mažėja“, – sakė V.Zelenskis, kuris antradienį susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Ukrainos lyderis, kuris vilkėjo savo firminį kariško stiliaus žalią sportinį nertinį su užrašu „Aš esu ukrainietis“, atskrido į Vašingtoną po savaitgalį Argentinoje vykusių jo diplomatinių pastangų.
Antradienį jis taip pat turėtų susitikti su abiejų partijų lyderiais Kongrese, įskaitant respublikonų Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad vizitas vyksta kritiniu metu ir kad J.Bidenas aiškiai pasakys, jog tvirtai laikosi savo siekio suteikti Ukrainai pagalbą, kurios reikia kariuomenei ir pastangoms išstumti Rusijos pajėgas.
V.Zelenskis taip pat susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko vadovais, nes siekia sustiprinti savo šalies ekonomiką. TVF paskelbė apie naujos 900 mln. dolerių (836,67 mln. eurų) ilgalaikės paskolos dalies skyrimą.
Respublikonai slopina palaikymą Ukrainai
Per visą kruviną konfliktą, kurio metu buvo nusiaubta daugybė Ukrainos teritorijų, o milijonai žmonių buvo priversti pasitraukti iš savo namų, Ukrainos pajėgos buvo labai priklausomos nuo JAV vadovaujamos šalių koalicijos, teikiančios dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės amunicijos, ginkluotės, ekonominės ir socialinės pagalbos.
Dabar JAV pagalbos srautas, kurį J.Bidenas apibūdino kaip dalį egzistencinės kovos tarp demokratinio pasaulio ir agresyvios V.Putino autokratijos, gali nutrūkti.
Praėjusią savaitę respublikonų senatoriai blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, demokratams atsisakius numatyti reformas dėl nelegalios migracijos JAV ir Meksikos pasienyje.
Apskritai respublikonų dešinieji, vadovaujami tikėtino kandidato į prezidentus 2024 metų rinkimuose Donaldo Trumpo, smarkiai nusiteikę prieš Ukrainos klausimus.
„Geriausias Amerikos interesas – pripažinti, kad Ukraina turės atiduoti dalį teritorijos rusams ir [kad] mums reikia užbaigti karą“, – sekmadienį sakė senatorius Jamesas Davidas Vance'as, artimas D.Trumpo sąjungininkas.
Jis kaip absurdiškus atmetė Baltųjų rūmų perspėjimus, kad, leidus Rusijai laimėti Ukrainoje, kiltų pavojus kitoms Rytų Europos šalims, įskaitant NATO nares.
J.D.Vance'as teigė, kad Ukrainai neturėtų būti suteiktas „tuščias čekis“.
„Reikia aiškiai suformuluoti, ko siekiama. Ką 61 milijardas dolerių (57 mlrd. eurų) padės pasiekti, ko nepadarė 100 milijardų dolerių (93 mlrd. eurų)?“ – retoriškai klausė J.D.Vance'as.
Švietimo realybė okupuotose teritorijose: „vaikai iš namų išėję buvo vos kelis kartus, nes bijojo, kad jie gali būti išvežti į Rusiją“
06:57
„Amnesty international“ surinko parodymus iš 23 švietimo darbuotojų ir 16 šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais, kurie gyveno arba tebegyvena Rusijos okupacijos sąlygomis. Jie nustatė, kad dėl karo Ukrainoje stipriai nukentėjo švietimas.
„Rusijos okupuotose teritorijose bauginimai ir prievarta yra kasdienybė šeimoms, vaikams ir mokytojams. Nesibaigiančios Rusijos teroro kampanijos Ukrainoje akivaizdoje niekas nėra saugus“, – „Amnesty International“ tyrėja Anna Wright komentavo apie tyrimo rezultatus.
Nepaisant represijų pavojaus, kai kurie mokytojai ir tėvai bandė organizuoti mokslus pagal ukrainietišką mokymo programą.
„Mokytojai, mokiniai ir tėvai virto „partizanais, kurie savo soduose kasė duobes, kad paslėptų nešiojamuosius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus, arba slėpėsi palėpėse ir senose pašiūrėse, kad pagautų mobiliojo ryšio signalą“, – rašoma pranešime.
Viena mokyklos bibliotekininkė pasakojo, kad jai teko slapta organizuoti susitikimus su mokiniais tam, kad galėtu perduoti jiems knygas, kol jų kaimo gatvėse dažnai patruliuodavo rusų kariai, kurie savavališkai atlikdavo kratas.
Kai kurie tėvai nusprendė nutraukti mokslus dėl vaiko saugumo. Viena moteris teigė, kad per devynis Rusijos okupacijos mėnesius jos vaikai iš namų išėję buvo vos kelis kartus, nes bijojo, kad jie gali būti išvežti į Rusiją.
Kita mokytoja papasakojo, kad okupuotose teritorijose vaikai yra verčiami mokytis ir dainuoti Rusijos himną, o atsisakius tai daryti, grasinama, kad jie bus paimti iš tėvų ir „perauklėti Rusijos vaikų namuose“.
Daugiau nei 100 ES įstatymų leidėjų paragino JAV Kongresą patvirtinti pagalbą Ukrainai
06:23
Daugiau nei šimtas aukšto rango Europos įstatymų leidėjų parengė bendrą laišką JAV Kongresui, kuriame raginama skirti tolesnę karinę pagalbą Ukrainai, apie tai rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Laišką pasirašė įstatymų leidėjai iš mažiausiai 17 šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Lenkiją, Lenkiją ir Airiją. Pažymima, kad tai yra „Europoje augančio susirūpinimo dėl JAV paramos Ukrainai tęstinumo“ ženklas.
„Mes girdime mūsų draugų amerikiečių išreikštą susirūpinimą. Jau daugelį metų Amerikos lyderiai, demokratai ir respublikonai, prašo europiečių prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Mes sutinkame su šiuo teisėtu prašymu“, – sakoma Benjamino Haddado vadovaujamų įstatymų leidėjų laiške.
Europos įstatymų leidėjai, įskaitant Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininką Michaelį Rotą ir jo kolegą iš Italijos Giulio Tremonti, teigė, kad nuo Rusijos invazijos ES Ukrainai skyrė tiek pat pinigų, kiek ir Jungtinės Valstijos.
Be to, visoje Europoje padidėjo karinės išlaidos. Tačiau Amerikos karinė pagalba yra labai svarbi ir neatidėliotina, sakoma laiške.
„Putino pergalė padrąsintų mūsų priešus visame pasaulyje: jie stebi ir tikisi, kad mes pavargsime. Ukrainiečiai kovoja, kad mums nereikėtų“, – teigė Europos įstatymų leidėjai.
Pažymima, kad savaitės pabaigoje Europos Sąjungos lyderiai susirinks į aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, kuriame bus sprendžiama dėl 50 mlrd. eurų ekonominės paramos Kyjivui suteikimo, dar 20 mlrd. eurų skyrimo Ukrainos kariuomenei ir stojimo į ES derybų pradžios.
Tačiau jiems reikės įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris giriasi savo ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir grasina vetuoti ES pagalbą ir plėtros derybas.
