Istorinis sprendimas: Europos Sąjungos lyderiai sutarė pradėti narystės derybas su Ukraina

Derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą organizacinė sistema bus galutinai patvirtinta įgyvendinus visas Europos Komisijos rekomendacijas. Tai teigiama Europos Vadovų Tarybos išvadose, patvirtintose per ES aukščiausiojo lygio susitikimą.

Visų pirma ES narių valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė pradėti derybas su Ukraina ir Moldova ir šiuo atžvilgiu pataria Europos Komisijai patvirtinti derybų proceso organizacinius aspektus.

„Europos Vadovų Taryba prašo Europos Komisijos patvirtinti atitinkamus derybų mechanizmus, kai bus įgyvendinti 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijose nurodyti būtini veiksmai“, – sakoma išvadose.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos vėliava

Vadinasi, Ukraina turi pagaliau įgyvendinti visas septynias Europos Komisijos rekomendacijas, išsakytas po to, kai Ukrainai buvo suteiktas šalies kandidatės į ES statusas.

Iki 2024 m. kovo mėn. Ukraina turi praktiškai įgyvendinti keletą įstatymų ir įrodyti pažangą kovoje su korupcija.

Ukrainos Aukščiausioji Rada jau patvirtino didžiąją daugumą būtinų įstatymų: dėl Specializuotos antikorupcinės prokuratūros nepriklausomumo stiprinimo, dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro institucinių gebėjimų stiprinimo (numatyta padidinti maksimalų NABU darbuotojų skaičių nuo 700 iki 1000 žmonių) ir dėl galimybės Nacionalinei korupcijos prevencijos agentūrai tikrinti pareigūnų turtą, įgytą prieš pradedant dirbti valstybės tarnyboje.

Be to, Aukščiausioji Rada pritarė kai kurių Ukrainos įstatymų pataisoms dėl atsižvelgimo į Europos Tarybos ir jos institucijų ekspertinį vertinimą dėl tautinių mažumų (bendruomenių) teisių tam tikrose srityse (numatyta, kad privačios aukštosios mokyklos turi teisę laisvai pasirinkti dėstomąją kalbą, kuri yra oficialioji ES kalba).

Šiuos keturis įstatymus jau pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dabar juos reikia veiksmingai įgyvendinti praktiškai. Tuo pat metu parlamente jau užregistruotas dar vienas lobizmo įstatymo projektas.

Jungtinės Valstijos turės rinktis tarp savo kovinės parengties ir ginkluotės tiekimo Ukrainai dėl lėšų Kyjivui remti išsekimo.

Apie tai Pentagono sekretorius Patas Ryderis pranešė per spaudos konferenciją. Pasak jo, Pentagonui liko apie 4,4 mlrd. dolerių. Prezidento pagalbos fonde yra apie 1 mlrd. dolerių. 

„Žinoma, turime galimybę išleisti visus 4,4 mlrd. dolerių, tačiau tai sunkus pasirinkimas. Galiausiai turėsime priimti sprendimus, susijusius su mūsų pačių kovine parengtimi ir gebėjimu toliau remti Ukrainą tiek, kiek ji turėtų būti remiama mūšio lauke. „Dėl šios priežasties prašome Kongreso kuo greičiau patvirtinti prašymą dėl papildomo finansavimo“, – sakė jis. 

Spalio antroje pusėje JAV prezidentas Joe Bidenas pateikė JAV Kongresui prašymą skirti papildomą 106 mlrd. dolerių finansavimą, iš kurių 61 mlrd. dolerių numatyta skirti Ukrainai paremti.

Kelias savaites respublikonai visaip blokavo jo pažangą, faktiškai paversdami klausimą dėl pagalbos Ukrainai įkaitu. Respublikonų partijos atstovai reikalauja sugriežtinti JAV imigracijos politiką, atsižvelgiant į padėtį pietiniame pasienyje, ir atsisako svarstyti pagalbos Ukrainai klausimą be pažangos šiuo klausimu. Visų pirma visi Senato respublikonai balsavo prieš šio įstatymo projekto svarstymą.

Gruodžio 14 d. Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby pareiškė, kad respublikonų įstatymų leidėjai išėjo atostogų pertraukos, nesusitarę dėl prezidento J.Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą, į kurį buvo įtraukta pagalba Ukrainai. Atstovų Rūmai, kaip ir Senatas, prie darbo grįš tik 2024 m. sausio 9 d. 

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, pašalinęs paskutines kliūtis savo kelyje, žada per ateinančius šešerius metus išlaikyti dabartinį Rusijos kursą. Toks pažadas gerokai padidina ekonominės krizės riziką.

Gruodžio 8 d. V.Putinas paskelbė, kad kandidatuos prezidento rinkimuose ir sieks penktos kadencijos Kremliuje. Rinkimai numatyti kitų metų kovą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Nors, kaip įprasta, ankstesniais mėnesiais V.Putinas vis apsimetė nežinantis, ar kandidatuos. Tačiau toks laiko tempimas pasaulio nenustebino.

71 metų V.Putinas Rusijoje valdžioje yra nuo 2000 metų. Prognozuojama, kad kovo mėnesį vyksiančiuose rinkimuose V.Putinui nereikės tikėtis jokių kliūčių – šalyje faktiškai buvo įvesta karo cenzūra, taip pat griežtai slopinama opozicija.

Visą tekstą skaitykite čia.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienio vakarą sutarus dėl Kyjivo narystės derybų Bendrijoje pradžios, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą pavadino vienu iš labiausiai atsidavusių jo šalies rėmėjų.

„Telefonu kalbėjausi su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Pone Gitanai, ačiū už sveikinimus, ačiū, kad visą laiką buvote vienas iš labiausiai atsidavusių Ukrainos rėmėjų ES“, – ketvirtadienį „Telegram“ įraše teigė Ukrainos vadovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Jungtinėse Valstijose respublikonų įstatymų leidėjai išėjo į atostogų pertrauką nesusitarę dėl prezidento J.Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą, į kurį įeina ir pagalba Ukrainai. 

„Šiandien V. Putinas pareiškė, kad jo agresija Ukrainoje tęsis ir taika bus tik tada, „kai bus pasiekti mūsų tikslai“. Visi žinome, ką tai reiškia. Tikiuosi, kad respublikonai, kurie kelis mėnesius laikė svarbią pagalbą Ukrainai įkaite, aiškiai išgirdo jo žinią. Vietoj to jie eina atostogų, o ukrainiečiai stoja į mūšį“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby per spaudos konferenciją.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos žmonės patirs „daugiau apšaudymų, daugiau oro atakų, daugiau šaltų, tamsių naktų“. J.Kirby pabrėžė, kad vien per pastarąsias 24-48 valandas rusai smogė kritinei infrastruktūrai.

„Jiems reikia mūsų pagalbos. Ir jiems jos reikia dabar. Jei to nepakanka, kad pakeistumėte savo nuomonę, pagalvokite apie mūsų pačių interesus. Mes žinome, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, turi įtakos ne tik Ukrainai. Tai nėra kieno nors kito karas, Putinas meta iššūkį pasaulio tvarkai, kurią mes padėjome sukurti“, – pabrėžė J.Kirby. 

Paskutinė Senato darbo diena yra gruodžio 14 d. Abeji JAV Kongreso rūmai į darbą grįš 2024 m. sausio 9 d.

Rusijos okupantų į Ukrainą paleista raketa „Kinžal“ šiandien buvo numušta Kyjivo srityje. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Nikolajus Oleščukas.

„Vienas „dagtis“ Kyjivo srityje! Be komentarų...“, – pažymėjo jis žinutėje, kurioje patikslino, kad kalbama apie raketą Kh-47M2 „Dagger“.

Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos savo „Telegram“ kanale pažymėjo, kad šiandien, gruodžio 14 d., užpuolikai atakavo raketomis „Kinžal“.

„Dėl lėktuvo MiG-31K pakilimo iš Savasleyka-RF aerodromo 14:09 val. visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Apie 14:15 val. buvo paleistos raketos. Atskrido į Starokonstantinovo rajoną jau 14:20!“ – rašoma pranešime.

Ginkluotosios pajėgos pažymėjo, kad nuo oro pavojaus signalo paskelbimo iki atvykimo į centrinę Ukrainą praėjo tik 10 minučių.

„Apskritai priešas iš trijų lėktuvų „MiG-31K“ iš Tulos srities oro erdvės Kyjivo ir Starokonstantinovo miestų kryptimi panaudojo tris iš oro paleistas raketas „Kh-47M2 Kinzhal“, – nurodė karinės oro pajėgos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinių raketų dalinys sunaikino vieną raketą „Kinžal“ Kyjivo srityje.

„Žinoma, nekomentuojame priešo raketų pataikymo/nepataikymo pasekmių Chmelnickio srityje“, – pažymėjo vadovybė.

Europos lyderių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderių ketvirtadienį priimtą sprendimą pradėti narystės derybas su Ukraina vadina nauju istorijos puslapiu.

„Naujas puslapis, istorinis puslapis atverstas, didžiuojuosi ES, kuri visgi sugebėjo rasti stiprybės ir galių priimti šitą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Ir, be abejo, bloga žinia Kremliaus šeimininkui, kuris turbūt tikėjosi, kad tas sprendimas nebus priimtas. Mes jį nuvylėme“, – pridūrė jis.

VIDEO: G.Nausėda: istorinis ES sprendimas - gera žinia Ukrainai ir bloga žinia Kremliui

G.Nausėda: istorinis ES sprendimas - gera žinia Ukrainai ir bloga žinia Kremliui

Visą tekstą skaitykite čia.

Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad ketvirtadienį anksti ryte per Rusijos puolimą prieš Ukrainos uosto infrastruktūrą Dunojaus upėje numuštas dronas nukrito Rumunijos teritorijoje ir paliko pusantro metro gylio kraterį kaime, esančiame maždaug už 8 km nuo Ukrainos Reni uosto, rašo Laisvosios Europos radijas.

NATO atstovas spaudai Dylanas White'as sakė, kad jie neturi informacijos, jog Rusijos bepiločio orlaivio numušimas Rumunijoje buvo tyčinė Rusijos Federacijos ataka. 

„Griežtai smerkiame Rusijos išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje ir palei Dunojų. NATO neturi informacijos, rodančios, kad Rusija būtų sąmoningai vykdžiusi atakas prieš sąjungininkus. Toliau stebime padėtį ir palaikome glaudžius ryšius su Rumunijos valdžios institucijomis“, – rašoma pareiškime.

Rumunijos NATO ambasadorius Danas Nequalesco sakė, kad Rumunijos oro pajėgos ir sąjungininkų naikintuvai tą naktį buvo pasitelkti stebėjimo misijoms vykdyti.

„Informavome sąjungininkus ir generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir toliau glaudžiai koordinuojame veiksmus. Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl šių vykstančių veiksmų, kurie akivaizdžiai prieštarauja tarptautinei teisei ir yra neatsakinga eskalacija“, – pridūrė jis socialiniame tinkle „Twitter“ .

Tai jau ne pirmas kartas, kai bepiločiai orlaiviai nukrenta į Rumunijos teritoriją per Rusijos atakas Odesos regione.