„Žudyti“: „Bild“ atskleidė naują ukrainiečių strategiją kare su Rusija

Maskvos primesta Chersono srities valdžia šeštadienį pranešė, kad per ukrainiečių raketų ataką prieš Rusijos kontroliuojamą kaimą Pietų Ukrainoje žuvo du žmonės.

„Žuvo du civiliai, dar du (civiliai) buvo sužeisti“, – sakė Vladimiras Saldo, Rusijos primestas vadovas Maskvos okupuotai Ukrainos Chersono srities daliai.

Jo teigimu, išpuolis, per kurį buvo panaudota JAV gamybos raketų paleidimo sistemą HIMARS, buvo įvykdytas tuo metu, kai į vieną iš Chersono srities kaimų buvo pristatoma humanitarinė pagalba.

Nurodoma, kad raketa pataikė į Naujosios Majachkos kaimą, esantį Rusijos okupuotame Dniepro upės krante, maždaug už 70 kilometrų į rytus nuo Ukrainos kontroliuojamo Chersono miesto.

V.Saldo sakė, kad, pasak jo, kitas Kyjivo paleistas raketas numušė oro gynybos sistema.

Taip pat pranešta, kad buvo sužeisti humanitarinę pagalbą gabenę kariškiai.

„Sužeistiesiems suteikta būtinoji medicinos pagalba, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – kalbėjo V.Saldo. 

Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą tęsiasi jau beveik dvejus metus.

Pietų ir Rytų Ukrainoje fronto linija jau kelis mėnesius praktiškai nesikeičia.

Chersonas buvo vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė aneksavęs pernai rugsėjį.

Praėjusių metų pabaigoje Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Chersono miesto, tačiau ir toliau taikosi į regiono gyvenvietes.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dar gali panaudoti daugiau kaip 95 proc. visų Vakarų sąjungininkų perduotų ginklų sistemų.

Pasak Vokietijos dienraščio „die Welt“, šie ginklai nebuvo panaudoti vasaros pradžioje prasidėjusiame kontrpuolime. Leidinio teigimu, Ukraina šiuos ginklus galėtų panaudoti 2024 m. viename iš kertinių taškų, kuriuo galėtų tapti placdarmas Chersone.

„Turėdamos reikiamus naikintuvus, atakos sraigtasparnius ir dronus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų užtikrinti pakankamą paramą kariuomenės judėjimui į priekį, juolab kad šiame regione beveik nėra Rusijos įtvirtinimų“, – teigiama leidinio straipsnyje.

„Tai būtų būtent toks kontrpuolimas, kokį Ukrainos vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas tikriausiai turėjo omenyje nuo pat pradžių“, – mano žurnalistai.

Kyjivas nusivylė Ukrainos teritorijų deokupacijos pažanga: šis „prioritetas“ buvo laikinai pakeistas maksimalaus Rusijos kariuomenės naikinimo naudai. Apie naująją „griežtą“ Ukrainos strategiją praneša „Bild“, remdamasis kelių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkų žodžiais. Pasak jų, pagrindinis tikslas – pasiekti maksimalų teigiamą naikinimo santykį Ukrainos naudai viename ar kitame fronto ruože.

Pagal šį scenarijų daroma prielaida, kad Ukrainos kariai gali pasitraukti iš tų pozicijų, kuriose jėgų santykio „pokytis“ yra ne jų naudai.

„Jei santykis bus 10:1 mūsų naudai, mes tęsime puolimą, jei 1:1 – atsitrauksime“, – sakė vienas karininkas.

Pasak jo, pozicijų kontrolė dabar nėra svarbiausia. Iš Kyjivo nėra jokio spaudimo; centro logika tokia, kad reikia išlaikyti kuo daugiau gyvų ukrainiečių ir „nužudyti“ kuo daugiau okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos kariai

Vienas buvęs Vakarų karininkas leidiniui „Bild“ apibendrino, kad tokią ukrainiečių strategiją galima pavadinti „kontroliuojamu atsitraukimu su kova“. 

Greičiausiai tai nėra tiesiog sąmoningas pasitraukimas iš pozicijų. Tuo atveju, jei reikės „atsiduoti teritoriją“, Ukraina paliks minų laukus, kuriuose tikisi sunaikinti didelę dalį Rusijos kariuomenės pajėgų.

Kitas Vakarų karinis analitikas mano, kad tokiu būdu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikisi eskalaciją fronte priartinti prie aukščiausio taško, kulminacijos, kurią pasiekus okupantų puolimas žlugs.

Londono meras Sadiqas Khanas atsisakė perduoti Ukrainai automobilius, kurie turi būti utilizuoti pagal miesto programą „Ulez“, pranešė „The Daily Telegraph“.

Dar rugsėjį Kijevo meras Vitalijus Klyčko pasiūlė Londonui perduoti Ukrainai dalį senų automobilių. Jis teigė, kad automobiliai galėtų būti naudojami „įvairioms gelbėjimo ir transporto funkcijoms atlikti“.

Tačiau gruodžio pradžioje Londono meras atsiuntė V.Klyčko atsakymą, kuriame išreiškė nesutikimą. Jis teigė, kad toks automobilių perdavimas prieštarautų įstatymams, nes „Ulez“ automobilių atidavimo į metalo laužą programa turėtų būti naudinga londoniečiams „ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu“.

„Scanpix“/AP nuotr./Sadiqas Khanas

Tokį S.Khano sprendimą sukritikavo opozicinė Konservatorių partija ir savanorių organizacijos, dalyvaujančios teikiant pagalbą Ukrainai.

Jie atsisakymą pavadino „absurdišku“, nes pagalba Ukrainai „atitinka visų londoniečių ir pasaulio bendruomenės interesus“.

Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad naktį atrėmė Rusijos dronų ataką ir numušė 30 iš 31 Maskvos paleisto drono.

Išpuolio taikiniais tapo tokie regionai kaip sostinė Kyjivas, pietinis Chersono ir vakarinis Chmelnyckio regionai.

„Iš viso per išpuolį taką buvo panaudotas 31 atakos dronas „Shahed-136/131“, kurį okupantai pasiuntė į skirtingus Ukrainos regionus“, – sakoma Ukrainos karinių oro pajėgų pareiškime.

2022 metų lapkritį Ukrainos pajėgos atkovojo Chersoną, bet nuo to laiko jį nepaliaujamai apšaudo Rusijos pajėgos iš priešingo gretimos Dnipro upės kranto.

Tuo tarpu rusų valdžia teigė, kad per naktinius Ukrainos bombardavimus okupuotame pietiniame Chersono regione žuvo vienas žmogus.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad per pastarąją parą šioje teritorijoje, kuri ribojasi su Ukraina, buvo suduotas 41 ukrainiečių smūgis.

Suomija kitą savaitę pasirašys gynybos susitarimą, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms bus suteikta galimybė naudotis 15 karinių bazių šios naujausios NATO narės teritorijoje, penktadienį pranešė suomių Gynybos ministerija.

Pirmadienį Vašingtone gynybos ministras Antti Hakkanenas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasirašys bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (DCA), pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Tuomet sutartį turi patvirtinti šios Šiaurės šalies parlamentai.

„DCA sustiprins Suomijos gynybą, nes sudarys sąlygas JAV pajėgų buvimui ir mokymui bei gynybinės įrangos dislokavimui Suomijos teritorijoje, – teigė Užsienio reikalų ministerija. – Ji taip pat padės įgyvendinti NATO atgrasymo ir gynybos priemones.“

Užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen bus Vašingtone pasirašant sutartį ir susitiks su A.Blinkenu.

Gruodžio 6 dieną JAV pasirašė panašų paktą su Švedija, pagal kurį Vašingtonui suteikiama prieiga prie 17 karinių bazių.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį kilęs nerimas paskatino Suomiją ir Švediją atsisakyti ilgamečio karinio neprisijungimo politikos ir kreiptis dėl narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

Suomija prisijungė balandžio mėnesį, o Švedija vis dar laukia, kol jos paraišką ratifikuos NATO narės Vengrija ir Turkija.

Rusijos kariuomenė penktadienį pranešė, kad jos oro gynyba per dvi valandas virš aneksuoto Krymo pusiasalio, kurį Kyjivas pažadėjo susigrąžinti, numušė 26 Ukrainos dronus.

Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad dronai buvo numušti nuo 20 val. 30 min. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki 22 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku, tačiau nepranešė apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą.

Anksčiau ministerija platformoje „Telegram“ teigė, kad šeši dronai, kurie taikėsi į „Rusijos teritorijoje esančius įrenginius“, buvo numušti Kursko pasienio srityje, nepateikusi išsamesnės informacijos.

Dronų atakos Rusijos pasienio regionuose yra kone kasdienis reiškinys, nors masinės atakos pasitaiko rečiau.

Rusijos sostinė Maskva ir jos apylinkės taip pat buvo tapusios Ukrainos dronų atakų taikiniais.

Tuo metu Rusija kone kasdien bombarduoja Ukrainos miestus. Šią savaitę ji surengė masinę dronų ataką prieš Pietų Ukrainą ir paleido balistinių raketų į Kyjivą, kur nuolaužos sužeidė apie 50 žmonių.