Rusija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos dabar visiškai kontroliuoja Marjinką Rytų Ukrainoje

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Gruodžio 25 d. vakare Rusijos kariai iš pietų paleido atakos bepiločius orlaivius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“.

Remiantis karine informacija, bepiločiai orlaiviai juda nuo Chersono link Dnepropetrovsko srities. Šiose vietovėse paskelbtas oro pavojus.

22:53 val. pranešta, kad atakos bepiločiai orlaiviai juda per Dnepropetrovsko srities teritoriją Kirovogrado srities kryptimi.

Rusijos galimybės atkurti pajėgas ir kelti realią grėsmę NATO priklausys nuo karo Ukrainoje eigos ir nuo to, kaip aktyviai Vakarai išlaikys paramą šiai šaliai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  

Komentuodamas pastaruoju metu kylančią politinę diskusiją, kad stringant Vakarų karinei paramai Ukrainai Rusija galėtų atkurti pajėgumus ir pulti NATO, jis teigė, kad esant Maskvai palankiam scenarijui ji galėtų būti pasirengusi kelti realią grėsmę Aljansui per penkerius metus.

„Manau, kad čia viso labo tik noras sukelti diskusiją lygioje vietoje – niekas neturi galutinio atsakymo, kada Rusijos elgesys gali pasikeisti ir kada ji savo žvilgsnius gali kreipti NATO linkme Tai labai priklausys nuo karo Ukrainoje scenarijaus. Ir jeigu Rusijai toliau nepavyks perlaužti tendencijos sau naudinga linkme, be abejo, jie įstrigs ilgesniam laikui ir bus tiesiog nepajėgūs kovoti keliais frontais“, – pirmadienį transliuotame interviu TV3 televizijai sakė G.Nausėda.

Anot jo, jei atsitiktų kitaip ir Vakarai staiga nusigręžtų nuo Ukrainos bei nebeteiktų jai būtiniausios paramos, „tai gali atsitikti“.

„Bet tokio scenarijaus tikimybė yra labai maža, – pabrėžė jis. – Mes kalbame apie laikotarpį, per kurį Rusija, kaip ji įsivaizduoja, galėtų perlaužti karą Ukrainoje ir mobilizavusi savo išteklius atsisukti veidu į NATO. Ir tai galėtų būti penkerių metų laikotarpiu“.

Gitanas Nausėda

Lietuvos žvalgyba pavasarį prognozavo, kad Maskvą tą galėtų padaryti per ateinančius penkerius, dešimt metų. Vis tik prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys pareiškė, kad Rusijai didinant karines išlaidas, jos pajėgumai gali būti atkurti greičiau.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pastaruoju metu taip pat viešai ragina ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis bei pabrėžia būtinybę Lietuvai jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.

Politikai diskutuoja apie visuotinio šaukimo idėją, taip pat galimybę įvesti atskirą mokestį spartesniam gynybos finansavimui.

Po to, kai per savaitę iki Kalėdų Ukraina numušė penkis Rusijos lėktuvus, gruodžio 25 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kiekvienas Rusijos pilotas turi „aiškiai pasirinkti“, ar tęsti kovą, nes Ukrainos priešlėktuvinė gynyba „tik stiprės“.

Ukrainos priešlėktuvinė raketinė sistema numušė Rusijos naikintuvą-bombonešį Su-34 netoli Rusijos okupuoto Mariupolio miesto Donecko srityje, gruodžio 24 d. pranešė karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas.

„Scanpix“ nuotr./„Su-34“

Karinės oro pajėgos taip pat patvirtino, kad gruodžio 24 d. virš Juodosios jūros numuštas Rusijos naikintuvas Su-30.

Dar trys naikintuvai bombonešiai Su-34 buvo numušti pietiniame fronte, gruodžio 22 d. pranešė Karinių oro pajėgų vadas M.Oleščukas.

„Kiekvienas Rusijos pilotas turi aiškiai pasirinkti, ar toliau dalyvauti šiame kare“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.

„Mūsų priešlėktuvinė gynyba tik sustiprės, ypač kai gausime papildomų sistemų, dėl kurių jau susitarta, ir F-16“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Po pokalbio su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte V.Zelenskis gruodžio 22 d. paskelbė, kad Nyderlandai pristatys Ukrainai 18 lėktuvų F-16. Nyderlandai ir Danija 2023 m. vasarą vadovavo kuriant tarptautinę koaliciją, kuri apmokys Ukrainos pilotus skraidyti F-16 lėktuvais.

F-16 leis Ukrainos kariuomenei įgyti pranašumą ore ir geriau apsaugoti Ukrainos sausumos pajėgas.

Gruodžio viduryje Latvija į Ukrainą išsiuntė 271 automobilį, konfiskuotą iš neblaivių vairuotojų, ir ruošiasi išsiųsti dar 34, gruodžio 24 d. pranešė Delfi.

Latvijos parlamentas šių metų pradžioje patvirtino įstatymą, leidžiantį perduoti į Ukrainą valstybės konfiskuotas transporto priemones, kurios buvo konfiskuotos tam tikromis aplinkybėmis.

Automobilius į Ukrainą pristato savanorių konvojus, kuris nuo visiškos invazijos pradžios jau pervežė daugiau kaip 1 000 automobilių.

Ukrainos kariuomenei nuolat reikia transporto priemonių prie fronto linijos, nes jos būtinos norint greitai ir efektyviai atlikti logistikos ir operatyvines užduotis.

Gruodžio 23 d. Londono meras Sadiqas Khanas pagaliau sutiko paremti Kyjivo mero Vitalijaus Kličko dar rugsėjį pateiktą planą siųsti į Ukrainą miesto transporto priemonių laužą, praneša Jungtinės Karalystės žiniasklaida.

Gruodžio 25 d. paskelbtame interviu Rusijos žiniasklaidai RBC Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina teigė, kad Rusija turi ruoštis didėjančiam tarptautinių sankcijų spaudimui.

„Žinoma, kyla pagunda manyti, kad 2022 m. mums gerai sekėsi ir dabar mums niekas nerūpi“, – sakė E.Nabiulina. „Tačiau turime pasiruošti padidėjusiam sankcijų spaudimui“.

Pasak jos, Rusija su pagrindiniais iššūkiais susidorojo finansų sektoriuje, tačiau net ir šioje srityje kai kurios problemos nėra visiškai išspręstos, įskaitant tarpvalstybinius mokėjimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina

„Mums iššūkis yra ilgalaikiai pinigai ekonomikoje. Tai ne tik ilgalaikės paskolos, bet ir kapitalo rinkos“, – sakė E.Nabiulina.

Kiti iššūkiai Rusijos ekonomikai – tai inovacijų tempo išlaikymas esant ribotoms galimybėms naudotis užsienio ištekliais, pridūrė E.Nabiulina.

Komentarai apie pasiruošimą didėjančiam sankcijų spaudimui nuskambėjo JAV ir Europos Sąjungai paskelbus apie papildomas priemones, nukreiptas prieš Maskvos pajamas karo metu.

Gruodžio 22 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė naują įsaką, kuriuo siekiama sugriežtinti JAV sankcijas Rusijai ir nukreipti jas prieš finansines institucijas, padedančias remti Rusijos karo veiksmus.

Gruodžio 18 d. priimtame 12-ajame ES sankcijų Rusijai raunde, be kitų priemonių, numatytas draudimas prekiauti rusiškais deimantais, apribota galimybė Rusijai įsigyti karinės paskirties prekių ir sugriežtinta 60 JAV dolerių už barelį naftos kainos viršutinės ribos kontrolė.

Gruodžio 25 d. Finansų ministerija pranešė, kad Ukraina iš Pasaulio banko gavo 1,3 mlrd. dolerių finansinę paramą, kurią sudaro dotacijos ir paskolos.

Šis finansavimas yra Ukrainos administracinių gebėjimų stiprinimo viešųjų išlaidų programos (PEACE), skirtos šalies socialinėms ir humanitarinėms išlaidoms remti, dalis. Iš pradžių apie naujausią paramos dalį gruodžio 14 d. paskelbė Pasaulio bankas.

PEACE lėšos naudojamos „teikti paramą vyresnio amžiaus žmonių pensijoms mokėti, subsidijoms šalies viduje perkeltiems asmenims, mokytojų, pirmosios pagalbos ir avarinių tarnybų darbuotojų darbo užmokesčiui“.

PEACE projektas Ukrainoje buvo įsteigtas 2022 m. birželį, kad padėtų šaliai remti apie 13 mln. paramos gavėjų.

Didžioji dalis lėšų (1,08 mlrd. JAV dolerių), gautų gruodžio 25 d., buvo gauta iš Pasaulio banko paskolos, kurią parėmė Japonijos vyriausybė. Be to, Ukraina gavo dotacijų iš Norvegijos (190 mln. JAV dolerių), JAV (50 mln. JAV dolerių) ir Šveicarijos (20 mln. JAV dolerių).

„Tarptautinė finansinė parama yra reikšmingas indėlis palaikant Ukrainos finansinį ir ekonominį stabilumą ir leidžia mums užtikrinti prioritetines socialines išlaidas karo metu“, – sakė finansų ministras Serhijus Marčenka.

„Esu dėkingas partneriams už jų norą bendradarbiauti ir padėti Ukrainai itin svarbiu metu“, – pridūrė jis.

Gruodžio 14 d. duomenimis, Pasaulio bankas kartu su kitų šalių parama padėjo Ukrainai gauti daugiau kaip 39 mlrd. dolerių finansavimą.

Gruodžio 25 d. regioninės valdžios institucijos pranešė, kad per pastarąją parą per Rusijos išpuolius prieš Chersono ir Donecko sritis žuvo vienas žmogus ir dar penki buvo sužeisti.

Rusijos pajėgos sudavė 71 smūgį Chersono sričiai, naudodamos minosvaidžius, artileriją, daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“, priešlėktuvinius pabūklus, tankus, bepiločius orlaivius ir aviaciją, „Telegram“ pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Pasak O.Prokudino, per atakas pietiniame regione žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti. Jis pridūrė, kad buvo apgadinta gamykla Chersone.

Imago / Scanpix nuotr./Chersonas

Regiono administracijos duomenimis, mirtinas išpuolis įvyko Čornobaivkoje, kur po sugriauto namo griuvėsiais rastas 37 metų moters kūnas.

Iš viso per Rusijos apšaudymą Černobaivkoje buvo apgadinti 26 namai, sporto salė, švietimo ir medicinos įstaigos, žemės ūkio objektas, kelių infrastruktūra ir transporto priemonės, rašė Chersono srities karinė administracija.

Ukrainos rytinėje Donecko srityje du civiliai buvo sužeisti Niujorko kaime, o dar vienas nukentėjo Očeretyne, maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Rusijos okupuoto Donecko.

Pasak Ihorio Morozo, Rusijos smūgiai kelioms Donecko srities gyvenvietėms apgadino beveik 30 namų, infrastruktūros objektą ir pramonės objektą.

Per praėjusią parą Rusija taip pat taikėsi į Zaporižios, Černigovo, Mykolajivo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Charkivo ir Sumų sritis.

Šiuose regionuose buvo apgadinti gyvenamieji namai ir civilinė infrastruktūra, tačiau apie aukas nepranešta.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 353 950 karių, gruodžio 25 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Į šį skaičių įeina 780 Rusijos pajėgų aukų, patirtų per pastarąją parą.

Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 5 877 tankų, 10 919 šarvuotų kovos mašinų, 11 075 transporto priemonių ir degalų cisternų, 8 347 artilerijos sistemų, 934 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 613 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 329 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 6 436 bepiločių orlaivių, 22 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pirmadienį dviejų dienų vizito vyks į Rusiją, naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Armėnijos vyriausybės spaudos tarnybą.

Gruodžio 25 d. N.Pašinianas dalyvaus Aukščiausiosios Eurazijos ekonominės tarybos posėdyje, o kitą dieną – neformaliame NVS valstybių vadovų susitikime, pranešė „RIA Novosti“.

„Scanpix“/AP nuotr./Nikolas Pašinianas

Spalio mėn. didėjant nesutarimams tarp Jerevano ir Maskvos, N.Pašinianas praleido Kirgizijoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo V.Putinas ir Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano vadovai.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis keliant įtampą Serbijoje – Maskvai draugiškoje Balkanų šalyje, kurią krečia protestai dėl įtariamo gruodžio 17 dieną vykusių rinkimų rezultatų klastojimo.

„Kolektyviniai Vakarų bandymai destabilizuoti padėtį šalyje yra akivaizdūs“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Serbijoje riaušių policija sekmadienį panaudojo ašarines dujas, kad neleistų šimtams opozicijos šalininkų patekti į sostinės miesto tarybos pastatą, protestuodama prieš, rinkimų stebėtojų teigimu, per pastaruosius visuotinius rinkimus vykusius balsavimo pažeidimus.

MISKOV/BBETAPHOTO/SIPA / MISKOV/BBETAPHOTO/SIPA

Serbų prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad tai buvo iš užsienio organizuotas bandymas nuversti vyriausybę.

Šalies valdžia neigia, kad balsavimas buvo klastojamas, ir rinkimus į parlamentą ir vietos valdžią vadina sąžiningais. Sekmadienį A.Vučičius pareiškė, kad teiginiai apie balsavimo pažeidimus yra akivaizdus melas, kurį skleidžia politinė opozicija.

Gruodžio 17 dienos rinkimų rezultatai parodė, kad A. Vučičiaus dešiniojo sparno Serbijos pažangos partija (SNS) laimėjo tiek parlamento, tiek Belgrado miesto rinkimuose. Pagrindinė partijos oponentė „Serbija prieš smurtą“ tvirtino, kad iš jos buvo atimta pergalė, ypač Belgrade.

Stebėtojų misija, sudaryta iš tarptautinių teisių rinkimų stebėjimo organizacijų atstovų, pranešė apie daugybę pažeidimų, tarp jų – apie nupirktus balsus ir žmones, balsavusius daugiau nei vieną kartą.

Balsavimas sukėlė politinę įtampą Serbijoje, neramumų kamuojamoje Balkanų šalyje, kuri siekia ne tik glaudžių ryšių su Rusija, bet ir narystės Europos Sąjungoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasirašė įsakus dėl naujų sankcijų 185 asmenims ir bendrovėms, kenkiančioms Ukrainos interesams.

Naujos sankcijos skirtos 51 fiziniam asmeniui. Tarp jų, be Rusijos, yra ir pačios Ukrainos, taip pat Latvijos, Kipro ir Jungtinės Karalystės piliečių.

Tuo pat metu sankcijos buvo pritaikytos 134 bendrovėms, kurių didžioji dalis veikia Rusijos teritorijoje, tačiau kai kurios – ir Rusijos okupuotame Kryme.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Sankcijų sulaukusių bendrovių turtas Ukrainoje įšaldytas. Joms neleidžiama vykdyti prekybos operacijų Ukrainoje ir vykti tranzitu per jos teritoriją. Jų licencijos Ukrainoje panaikintos.

Asmenims, kurie nėra Ukrainos piliečiai, neleidžiama atvykti į Ukrainos teritoriją.