Svarbiausios naujienos
- Nyderlandų kariuomenė prabilo apie būtinybę ruoštis karui su Rusija.
- Ukraina laukia mobilizacijos: fronte rusus bando sulaikyti net luošiai ir ligoniai.
- Analitikai: vienas įvykis reikšmingai pakreipė Ukrainos kontrpuolimo eigą.
- Sės ilgam į kalėjimą, nes skaitė eilėraščius, smerkiančius karą Ukrainoje.
- Analitikai: Rusijos pajėgos susigrąžino dalį ukrainiečių atkovotų pozicijų.
- V.Putinas tvirtina Xi Jinpingui, kad ketina kariauti prieš Ukrainą 5 metus.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nyderlandų kariuomenė prabilo apie būtinybę ruoštis karui su Rusija
17:21
Nyderlandų Karalystės kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Martinas Wijnenas pareiškė, kad reikia ruoštis galimam karui su Rusija, skelbia leidinys "De Telegraaf“.
„Turime rimtai pasirengti galimam ginkluotam konfliktui su Rusija“, – pažymėjo generolas.
Pasak jo, Nyderlandai turėtų sekti Švedijos, Suomijos ir Baltijos šalių pavyzdžiu. Šios šalys ribojasi su Rusija arba yra netoli jos, ir, anot kariuomenės vado, šių šalių gyventojai yra geriau pasirengę karui su „didžiąja kaimyne“.
„Nyderlandai turi dar kartą išmokti, kad visa visuomenė turi būti pasirengusi, jei kas nors nutiktų ne taip“, – kalbėjo M.Wijnenas.
Jis pridūrė, kad piliečiams tai reiškia, jog reikia turėti pakankamai maisto ir geriamojo vandens.
„Nyderlandai neturėtų manyti, kad pas mus saugumas garantuotas, nes esame už 1 500 kilometrų“, – pabrėžė generolas.
„Rusija supranta tik vieną kalbą – stiprias ginkluotąsias pajėgas“, – komentavo M.Wijnenas, nurodydamas, kad Nyderlandai turi stiprinti savo kariuomenę.
Dronų nuolaužos sukėlė gaisrą Odesos daugiaaukštyje
00:19
Gruodžio 28 d. Odesos daugiaaukščiame pastate Odesoje dėl nukritusių nuolaužų kilo gaisras, pranešė srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Rusijos pajėgos gruodžio 28 d. vėlai vakare Odesos srityje paleido atakuojantį droną. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė vieną iš dronų, todėl nuolaužos nukrito į daugiaaukštį pastatą ir sukėlė gaisrą.
O.Kiperis sakė, kad aukos ir detalūs duomenys apie padarytą žalą vis dar tiriami.
O.Kiperis taip pat paragino gyventojus pasislėpti, nes puolimas tebesitęsia, o Odesos srityje vis dar veikia priešlėktuvinė gynyba.
Gruodžio 27 d. per naktinę dronų ataką žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti, įskaitant paauglį.
Rusija į Ukrainą iš kelių krypčių paleido bepiločius orlaivius
23:23
Gruodžio 28 d. vakare Rusijos kariuomenė iš pietų ir šiaurės į Ukrainą paleido atakos bepiločius orlaivius, pranešė Karinės oro pajėgos „Telegram“.
Kariuomenė įspėjo, kad atakos bepiločiai orlaiviai juda iš Sumų srities į Černigovo sritį.
Be to, orlaiviai „Shahed" keliauja iš Chersono į Mykolajivo sritį ir iš Juodosios jūros į Odesos sritį.
V.Zelenskis kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi, aptarė taikos formulę
22:01
Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi ir aptarė Ukrainos taikos formulę, sakė V.Zelenskis gruodžio 28 d. vakaro kalboje.
V.Zelenskis pirmą kartą apie 10 punktų „taikos formulę“ paskelbė 2022 m. lapkričio mėn. Taikos plane raginama išvesti visus Rusijos karius iš Rusijos teritorijos, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir paleisti visus karo belaisvius bei tremtinius.
Formulėje taip pat raginama užtikrinti energetinį saugumą, aprūpinimą maistu ir branduolinę saugą.
„Ką tik kalbėjau su Jo Šventenybe popiežiumi Pranciškumi, norėdamas padėkoti už jo kalėdinius sveikinimus Ukrainai ir ukrainiečiams, už taikos, teisingos taikos mums visiems linkėjimus“, – sakė V.Zelenskis.
Savo kalėdinėje žinutėje popiežius Pranciškus ragino melstis už taiką ir stabilumą šalyse, įskaitant Ukrainą.
„Aptarėme mūsų bendrą darbą prie Taikos formulės, jau dalyvauja daugiau kaip 80 valstybių“, – sakė V.Zelenskis. „Esu dėkingas Vatikanui už tai, kad remia mūsų darbą“.
V.Zelenskis su popiežiumi Pranciškumi susitiko per gegužės mėn. vizitą Vatikane, kur jie kalbėjosi daugiau kaip pusvalandį.
Gruodžio 21 d. Kremlius atmetė taikos derybas su Ukraina. Ukrainos ir Vakarų lyderiai ne kartą sakė, kad jie netiki, jog Rusija yra suinteresuota geranoriškomis taikos derybomis.
Ukraina laukia mobilizacijos: fronte rusus bando sulaikyti net luošiai ir ligoniai
18:34
Su Rusijos invazija jau beveik dvejus metus kovojanti Ukraina fronte, mažėjant Vakarų paramai, vis labiau stokoja ne tik šaudmenų ir ginkluotės, bet ir karių.
Ukraina neskelbia sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičiaus, tačiau akivaizdu, kad karių fronte jau per mažai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad kariuomenės vadovybė prašo mobilizuoti iki pusės milijono naujų karių, nes tie, kurie fronte, jau išseko ir turi būti pakeisti.
Fronte kovojantis Ukrainos karys atvirai papasakojo, kad su okupantais kaunasi net luošiai ir ligoniai, nes jų pakeisti nėra kam.
Rengiamasi didžiulei mobilizacijai
Mobilizacija yra būtina, ir artimiausiu metu bus rastas šio klausimo sprendimas. Tai pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Jis teigė, kad Gynybos ministerija kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu pasiūlė „savo viziją“, tačiau galutinį sprendimą dėl 500 000 piliečių mobilizacijos turėtų priimti Ukrainos parlamentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nyderlandų kariuomenė prabilo apie būtinybę ruoštis karui su Rusija
17:21
Nyderlandų Karalystės kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Martinas Wijnenas pareiškė, kad reikia ruoštis galimam karui su Rusija, skelbia leidinys "De Telegraaf“.
„Turime rimtai pasirengti galimam ginkluotam konfliktui su Rusija“, – pažymėjo generolas.
Pasak jo, Nyderlandai turėtų sekti Švedijos, Suomijos ir Baltijos šalių pavyzdžiu. Šios šalys ribojasi su Rusija arba yra netoli jos, ir, anot kariuomenės vado, šių šalių gyventojai yra geriau pasirengę karui su „didžiąja kaimyne“.
„Nyderlandai turi dar kartą išmokti, kad visa visuomenė turi būti pasirengusi, jei kas nors nutiktų ne taip“, – kalbėjo M.Wijnenas.
Jis pridūrė, kad piliečiams tai reiškia, jog reikia turėti pakankamai maisto ir geriamojo vandens.
„Nyderlandai neturėtų manyti, kad pas mus saugumas garantuotas, nes esame už 1 500 kilometrų“, – pabrėžė generolas.
„Rusija supranta tik vieną kalbą – stiprias ginkluotąsias pajėgas“, – komentavo M.Wijnenas, nurodydamas, kad Nyderlandai turi stiprinti savo kariuomenę.
„The Telegraph“: palei visą fronto liniją Rusija griebėsi naujo ginklo
16:09
Rusijos kariai išilgai beveik visos fronto linijos ištempė nematomą elektromagnetinių impulsų skydą, į kurį taikosi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paleistos raketos, sviediniai ir dronai, skelbia britų leidinys "The Telegraph“.
„Tai retas, bet lemiamas Rusijos technologinio pranašumo pavyzdys kare, kuris pamažu krypsta Maskvos naudai, – pažymėjo straipsnio autoriai. – Sudėtingas radijo, infraraudonųjų spindulių ir radarų signalų, perduodamų į dangų virš mūšio lauko, tinklas kai kuriose vietovėse suteikia Rusijos pajėgoms precedento neturinčią apsaugą.“
Pažymima, kad galimai dar svarbesnis yra Rusijos gebėjimas atremti ukrainiečių bepiločius orlaivius, kurie padeda vykdyti žvalgybą ir tolimus smūgius.
„Jie visada turėjo gerą elektroninę karybą nuo pat visavertės invazijos pradžios. Bet dabar ji geresnė už mūsiškę“, – leidiniui sakė vienas karys, kurio dalinys reguliariai naudoja „Mavic“ dronus.
„Tai darosi gana intensyvu, bet aukštųjų technologijų jėga yra skaičiuje, o ne kokybėje“, – pažymėjo kitas karys.
Skelbiama, kad radijo dažniai, kuriais valdomi bepiločiai orlaiviai, yra „visiškai užkimšti“.
„Kai kurie bepiločiai orlaiviai krenta ant žemės, nepataikę į taikinius, o kiti nekontroliuojamai pakimba ore, kol išsikrauna jų baterijos... Vietovėse, kurias tankiau dengia elektroninio trukdymo sistemos, Ukrainos kariai imasi daugiau atsargumo priemonių prieš paleisdami bepiločius orlaivius“, – rašo „The Telegraph“.
Pagrindinė kovos priemonė – perprogramuoti dronus, o tai nelengva, jei jie įsigyjami ne pagal užsakymą arba surenkami iš lengvai prieinamų komercinių dalių.
Žurnalistų teigimu, sudėtingesnės NATO šalių naudojamos kovos priemonės šiuo metu Ukrainai iš esmės neprieinamos.
D.Kuleba: „Europa nemoka kariauti“
15:31
Dėl delsimo padėti Ukrainai Rusija atsidurs daug geresnėje padėtyje tęsti karą, interviu naujienų portalui „The Kyiv Independent“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Komentuodamas sulėtėjusią Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pagalbą, D.Kuleba įsitikinęs, kad Ukraina ją gaus, tačiau laikas „pakibęs ore“. Jis taip pat iš esmės optimistiškai vertina sankcijų ir Vakarų bandymų trukdyti Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui veiksmingumą.
Ministras kur kas kritiškiau atsiliepė apie Europos galimybes gaminti ginklus sau ir Ukrainai.
„Europa nemoka kariauti. Ginklų gamyba nėra pati populiariausia verslo sritis... Deja, mūsų draugai per daug laiko praleido galvodami, kaip ir kada padidinti ginklų ir šaudmenų gamybą“, – aiškino ministras.
Anot D.Kulebos, Ukraina ir toliau gaus pagalbą iš Jungtinių Valstijų. Dabartinis sulėtėjimas susijęs su diskusijomis dėl JAV pasienio su Meksika.
„Tačiau tai turėtų mus vesti prie platesnio klausimo. Kas yra geriau? Nedalyvauti diskusijose ir būti pamirštam, ar dalyvauti diskusijose ir galiausiai jas laimėti“, – dėstė vyriausiasis šalies diplomatas.
Komentuodamas Donaldo Trumpo pergalės artėjančiuose prezidento rinkimuose riziką Ukrainai, D.Kuleba paaiškino, kad tai kainuotų papildomų gyvybių tik tam, kad naujoji JAV vyriausybė galiausiai atnaujintų pagalbą.
„Jei pagalba neateis, Ukraina nenustos kariauti, tačiau Rusija bus daug geresnėje padėtyje. O tai reiškia, kad Rusija turės daugiau galimybių pralaužti mūsų gynybą, užimti daugiau teritorijų, nužudyti daugiau ukrainiečių ir padaryti daugiau žalos mūsų ekonomikai ir infrastruktūrai“, – sakė ministras.
D.Kuleba nurodė, kad šiandien politikai susiduria su pasirinkimu – rinkti politinius taškus blokuojant, ribojant ar lėtinant pagalbą Ukrainai ir susidurti su dar didesniu kraujo praliejimu, ar toliau padėti ir išvengti situacijos pablogėjimo.
Vilniaus oro uoste – keleivis su „Wagner“ simboliu ant krepšio: į Londoną neišskrido
14:41
Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas ir į Londoną neišskrido Lietuvos pilietis, ant kurio krepšio buvo Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ simbolis. Jis buvo sulaikytas pasieniečių, pradėta administracinė teisena.
Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje ketvirtadienį pasidalinta informacija apie Vilniaus oro uoste pastebėtą keleivį su krepšiu, ant kurio – Rusijos samdinių grupės „Wagner“ simbolis.
Kaip matyti iš nuotraukų, ant kamufliažinio kelioninio krepšio prisegtas logotipas su kaukole ir anglišku bei rusišku užrašais „PMC Wagner Group“, „Группа Вагнера“.
Įraše teigta, kad šis asmuo užfiksuotas eilėje į įlaipinimą.
Nurodyta, kad saugumo patikrą jis praėjo. Tačiau kiti keleiviai informavo Vilniaus oro uosto apsaugą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija nuslėpė tragedijos mastą: potvyniai Chersono srityje pražudė šimtus
14:39
Birželio mėnesio potvynių Chersono srityje, kuriuos sukėlė Rusijos pajėgų sunaikinta Kachovkos hidroelektrinė, aukų skaičius yra daug didesnis nei skelbė Rusijos ir Ukrainos skaičiavimai, rašo naujienų agentūra „Associated Press“, remdamasi žurnalistinio tyrimo rezultatais.
Straipsnio autoriai padarė išvadą, kad Rusijos vadovybė „gerokai ir sąmoningai“ nuvertino žuvusiųjų per potvynį, užliejusį dideles teritorijas laikinai okupuotame kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje, skaičių. Žurnalistų apklausti liudininkai pasakojo, kad rusai skubiai ėmėsi kontroliuoti mirties liudijimų išdavimą, iš karto išvežė kūnus, kurių šeimos nepareikalavo, neleido vietos medikams ir savanoriams apžiūrėti ir laidotuvėms paruošti mirusiųjų, grasino jiems, kai šie nepaisė įsakymų.
„Ne tik Rusija, bet net ir Ukraina nesuvokia šios tragedijos masto. Tai didžiulė tragedija“, – agentūrai sakė slaugytoja Svitlana, kuri iš pradžių stebėjo mirties liudijimų rinkimo procesą, o vėliau pabėgo į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.
Rusijos duomenimis, per potvynius jos kontroliuojamoje teritorijoje nuskendo 59 žmonės. Tačiau AP žurnalistai padarė išvadą, kad vien okupuotuose Oleškiuose, kur potvynio metu gyveno apie 16 tūkst. žmonių, aukų skaičius vertinamas mažiausiai šimtais.
„Tikslaus žuvusiųjų skaičiaus – Oleškiuose, iki karo tankiausiai apgyvendintame okupuotos teritorijos mieste, ir už jo ribų – galbūt niekada nepavyks sužinoti, net jei Ukrainos pajėgos atgaus teritoriją ir galės atlikti tyrimą vietoje“, – rašoma straipsnyje.
Pasak trijų medicinos darbuotojų, vedusių žuvusiųjų Oleškiuose apskaitą, ir vieno savanorio, laidojusio kūnus, žuvusieji buvo laidojami grupiniuose kapuose, o neatpažinti kūnai buvo kažkur išvežti ir niekada negrąžinti.
Uždarame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale su 3 000 Oleškių gyventojų žmonės rašė apie tai, kad kūnai gulėjo gatvėse, paskui okupantai juos surinko ir išvežė nežinia kur.
Pasak tuo metu Oleškių ligoninėje dirbusių slaugytojų Svitlanos ir Olenos, rusai davė griežtą įsakymą, draudžiantį išduoti mirties, kurią sukėlė potvyniai, liudijimus. Tačiau joms vis tiek buvo leista išduoti pažymas apie kitas mirties priežastis. Naujoji taisyklė buvo paskelbta žodžiu.
Tačiau, pasak liudininkų, per pirmąsias tris potvynio dienas, kai okupacinė valdžia paprasčiausiai pabėgo iš Oleškių, žmonės patys laidojo mirusiuosius.
„Pirmieji kūnai buvo palaidoti miestelio centre (prie bažnyčios), nes 90 proc. miestelio buvo po vandeniu. Šie kūnai nebuvo užregistruoti ligoninėje, nebuvo atlikta nei autopsija, nei nustatytas mirties laikas, jie buvo palaidoti iš karto. Kūnai buvo surinkti ir palaidoti masinėje kapavietėje, kad nepradėtų irti gatvėse. Po deokupacijos bus atlikta ekshumacija. Tada galėsime viską ištirti“, – kalbėjo liudininkai ir aukų artimieji.
Medikų skaičiavimais, iš viso Oleškiuose nuskendo nuo 200 iki 300 žmonių. Dauguma jų buvo pagyvenę žmonės, kurie fiziškai negalėjo išeiti iš namų ar užlipti ant stogo.
Rusijos moksleiviai švenčia daugiau karinių švenčių nei kariškiai
13:56
Rusijos mokyklose padaugėjo renginių, susijusių su kariuomenės ir saugumo pajėgų profesinėmis šventėmis, rašo portalas „Insider“, remdamasis publikacijomis oficialiose švietimo įstaigų grupėse socialiniuose tinkluose. Iš viso nuo rugsėjo pradžios Rusijos moksleiviai „atšventė“ 13 karinių švenčių.
Pirmoji mokslo metų savaitė Rusijos mokyklose buvo skirta Rusijos gvardijos dienai, Kovos su ekstremizmu padalinių dienai ir Tankisto dienai.
Vien gruodžio mėnesį mokiniai „šventė“ šešias įsimintinas datas: Nežinomo kareivio diena, Tėvynės didvyrių diena, Strateginių raketinių pajėgų diena, Karinės kontržvalgybos darbuotojų diena ir Valstybės saugumo tarnybų diena. Spalio mėnesį moksleiviai minėjo Specialiųjų pajėgų dalinių dieną, apie kurią buvo kalbama programoje „Pokalbiai apie svarbius dalykus“.
Šių švenčių dienomis su mokiniais susitikti atvykdavo karinių konfliktų dalyviai ar saugumo pajėgų nariai, vykdavo šaudymo varžybos ir piešinių konkursai, taip pat ekskursijos į teminius muziejus, gėlių padėjimas prie paminklų ar atminimo budėjimai.
