Svarbiausios naujienos
- Karybos ekspertas: Krymo išvadavimas jau prasidėjo.
- Daugiau nei 150 dronų ir raketų: kiek Rusijai kainavo naktinė ataka prieš Ukrainą.
- Rusijai apšaudant Ukrainą, į Lenkijos oro erdvę įskrido „neatpažintas objektas“.
- Rusija peržengė ribą: verčia ukrainiečių belaisvius kovoti prieš savus.
- Vokiečių generolas: Rusijos nuostoliai Ukrainoje milžiniški.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karybos ekspertas: Krymo išvadavimas jau prasidėjo
18:10
Karinis ekspertas Romanas Svitanas Krymo išlaisvinimą pavadino pagrindine Ukrainos gynybos pajėgų užduotimi 2024 m.
„2024 m. užduotis bus strateginė – Krymo išlaisvinimas. Padedant toms pajėgoms, priemonėms, kurias mums suteiks mūsų partneriai – aviacijai ir raketinei technikai. Tai yra svarbiausia“, – sakė jis. Pasak eksperto, Krymo išvadavimas jau prasidėjo ir tai galima pastebėti iš Ukrainos pajėgų veiksmų, pastebi naujienų agentūra „Unian“.
„Mes tai matome. Ir tai bus tęsiama naudojant tolimąsias nugalėjimo priemones. Toliau – mūsų kariuomenės įvedimas į Krymą – bus grindžiamas situacija, kuri susiklostys sprendimo priėmimo metu, priklausomai nuo mūsų pajėgų ir priemonių prieinamumo ir priešo pajėgų ir priemonių prieinamumo Krymo gynybai“, – sakė ekspertas.
R.Svitanas pridūrė, kad dabar matomi smūgių kryptis rodo, jog Ukrainos karinė vadovybė turi šios situacijos raidos viziją.
„Kadangi mes jau pradėjome, tai ir toliau tai darysime. Ir dabar vyksta pasirengimas būsimam mūšio laukui, pasirengimas kontroliuojant tolimojo poveikio priemones“, – komentavo jis.
Ukrainoje tęsiasi plataus masto karas
Kaip anksčiau pranešė „Unian“, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos jau sunaikino 20 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų. Gruodžio 26 d. naktį laikinai okupuotoje Feodosijoje nugriaudėjo galingi sprogimai. Ukrainiečiai smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno dideliam desantiniam laivui „Novočerkassk“.
Karinis ekspertas Oleksandras Kovalenka savo komentare teigė, kad Krymas rusams turėjo tapti „tvirtove ir atrama okupuojant visą pietų Ukrainą, tačiau jis virto našta, kuri sukelia daugiau problemų ir nuostolių nei naudos.“ Jis mano, kad ateis momentas, kai Krymo išlaikymas Maskvai taps dar problemiškesnis.
Pasak O.Kovalenkos, jau dabar akivaizdu, kad Krymą vargu ar galima vadinti patikimu, saugiu ir juo labiau „neskęstančiu lėktuvnešiu“. Laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje yra daugybė aerodromų, todėl okupantai pradėjo jį vadinti lėktuvnešiu. Būtent šie aerodromai tapo pirmaisiais Ukrainos kariuomenės smūgių taikiniais.
Po skandalingo pareiškimo V.Zalužnas atsisakė patarėjos paslaugų
23:26
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas atleido savo neetatinę patarėją Alą Martyniuk, kuri sukėlė skandalą pareiškimu, kad mobilizuotųjų artimiesiems nereikėtų kelti isterijos, nes „visi vis tiek mirs“.
„Informuoju, kad nuo 2023 m. gruodžio 28 d. neturiu savanorių padėjėjų-konsultantų“, – paskelbė jis savo „Telegram“ kanale.
V.Zalužnas taip pat pažymėjo, kad neetatiniai padėjėjai nėra įgalioti viešai komentuoti jokių klausimų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado vardu, o tai, ką jie sako, yra tik jų pačių nuomonė.
A.Martyniuk viename interviu pareiškė, kad mobilizuotųjų artimieji neturėtų pulti į „isteriją“, nes „mes visi vis tiek mirsime“. Todėl, pasak jos, geriau mirti didvyriškai, nei būti partrenktam automobilio.
Už tai ji sulaukė daug neapykantos iš ukrainiečių.
Vėliau A.Martyniuk bandė teisintis, aiškindama, kad ji paprasčiausiai buvo neteisingai suprasta ir neagitavo siųsti vaikų į mirtį, bet turėjo omenyje, kad „nereikėtų galvoti apie blogus dalykus“.
Ji taip pat dar kartą pabrėžė, kad „mes visi nesame amžini, nes šalyje vyksta karas“, todėl geriau mirti fronte, o ne autoavarijoje.
Po šiandienos išpuolio JK perduos Ukrainai 200 oro gynybos raketų
22:53
Didžioji Britanija išsiųs Ukrainai du šimtus oro gynybos raketų, kad padėtų jai apsisaugoti nuo Rusijos bombardavimo.
Apie tai paskelbė šalies gynybos ministras Grantas Shappsas didelio masto Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos teritoriją metu, praneša „Voice of America“. „Siunčiame šimtus oro gynybos raketų, kad atkurtume Jungtinės Karalystės dovanotų oro gynybos sistemų, galinčių labai tiksliai numušti Rusijos bepiločius lėktuvus ir raketas, atsargas“, – paskelbė ministras.
Be to, G.Shappsas paragino pasaulį susivienyti ir paremti Ukrainą po masinės Rusijos raketų atakos. „Putinas bando Ukrainos gynybą ir Vakarų ryžtą – dabar atėjo laikas pasauliui susivienyti ir padvigubinti pastangas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gautų tai, ko joms reikia pergalei“, – pabrėžė G.Shappsas.
„Naujausia Putino žudikiškų išpuolių banga yra desperatiškas ir bevaisis bandymas susigrąžinti iniciatyvą katastrofiškų šimtų tūkstančių mobilizuotų karių praradimo akivaizdoje ir jaučiant pažeminimą, kai jo trijų dienų karas įžengia į trečiuosius metus“, – pridūrė britų ministras.
I.Klymenka: per masinę rusų ataką žuvo 30 žmonių, dar 160 sužeista
20:38
Aukų skaičius po masinės rusų atakos Ukrainoje penktadienį išaugo iki 30 žuvusiųjų ir daugiau kaip 160 sužeistųjų, teigė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
„Šiuo metu patvirtinta, kad 30 žmonių žuvo, o daugiau kaip 160 buvo sužeista dėl rytinio Rusijos masinio puolimo Ukrainos teritorijoje“, – rašė jis platformoje „Telegram“.
Tai buvo masiškiausia ataka nuo karo, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, pradžios.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad per išpuolius nukentėjo mokyklos, gimdymo namai, prekybos centrai ir daugiabučiai.
Išpuoliai, per kuriuos Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir naujų pažadų suteikti karinę paramą Ukrainai, kuri nuo 2022 metų vasario pabaigos kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Šiandien Rusija smogė beveik viskuo, ką turi savo arsenale“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių.
Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai buvo rekordinis raketų skaičius ir „masiškiausia raketų ataka per visą karą, neskaitant pirmųjų nuolatinio bombardavimo dienų“.
Rusija bandė įveikti Ukrainos oro gynybą daugumoje didžiųjų miestų, paleisdama „Shahed“ tipo dronų bangą, po kurios iš lėktuvų ir iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos buvo paleistos įvairių tipų raketos.
Rusijos kariuomenė pareiškė, kad per pastarąją savaitę ginkluotosios pajėgos atliko 50 grupinių smūgių ir vieną masinį smūgį kariniams objektams Ukrainoje, ir pridūrė, kad „buvo smogta visiems taikiniams“.
Nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo Rusijos piliečių siekis gauti Estijos pilietybę
20:37
Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Estijos pilietybę gavo 37 kartus daugiau asmenų, anksčiau turėjusių Rusijos pilietybę, nei buvusių Ukrainos piliečių – atitinkamai 372 ir 10, pranešė estų dienraštis „Postimees“.
Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10.
Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.
Estijos vidaus reikalų ministerijos patarėja Siiri Leskov teigė, kad Estijos pilietybę įgijusių Rusijos piliečių skaičius per pastaruosius ketverius metus nuolat augo, o nuo 2020 metų beveik padvigubėjo.
Anot pareigūnų, naujų Estijos piliečių, kurie anksčiau buvo Rusijos piliečiai, yra dešimtis kartų daugiau nei tų, kurie anksčiau buvo Ukrainos piliečiai, nes Estijos pilietybės gavimas yra ilgas procesas.
Jos įgijimo sąlygos, be kita ko, apima reikalavimą būti pragyvenus Estijoje ne mažiau kaip aštuonerius metus, iš jų penkerius metus – nuolat, būti išlaikius estų kalbos mokėjimo, Konstitucijos ir Pilietybės akto žinių patikrinimo testus. Jie taip pat turi būti atsisakę ankstesnės pilietybės.
Dešimtys tūkstančių šiuo metu Estijoje gyvenančių karo pabėgėlių iš Ukrainos į Baltijos šalį pradėjo vykti praėjusių metų vasario pabaigoje, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją.
„Svarstyti, ar Ukrainos karo pabėgėliai liks čia visam laikui ir prašys pilietybės, anksčiausiai galėsime pradėti po kiek daugiau nei šešerių metų, kai jie Estijoje bus pragyvenę aštuonerius metus“, – sakė S.Leskov.
Tarp tų, kurie Estijos pilietybę gavo iki šių metų lapkričio pabaigos, taip pat yra 379 asmenys, anksčiau turėję nenurodytą pilietybę.
Iš viso, gruodžio 1 dienos duomenimis, Estijoje buvo registruotas 62 251 asmuo, turintis galiojančią teisę gyventi šalyje ir leidimą gyventi su registruota gyvenamąja vieta Estijoje. Keturiais mėnesiais anksčiau tokių žmonių buvo daugiau nei 600 daugiau – 62 888.
Be to, šiais metais Estijos pilietybę gavo 17 asmenų, anksčiau turėjusių Baltarusijos pilietybę, devyni asmenys, anksčiau turėję Latvijos pilietybę, aštuoni asmenys, anksčiau turėję Turkijos pilietybę, ir keturi asmenys, turėję Lietuvos pilietybę. Iki 2023-iųjų lapkričio pabaigos Estijos pilietybę iš viso gavo 860 žmonių.
J.Bidenas: po masinės rusų atakos Kongresas turi imtis veiksmų ir padėti Ukrainai
19:38
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareikalavo, kad Kongresas imtųsi veiksmų ir įveiktų nesutarimus dėl pagalbos siuntimo Ukrainai, sakydamas, kad masinė Rusijos oro ataka rodo, jog Kremlius tikisi sunaikinti provakarietišką šalį.
„Jei Kongresas nesiims skubių veiksmų naujaisiais metais, negalėsime toliau siųsti ginklų ir gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, reikalingų Ukrainai apsaugoti savo žmones. Kongresas turi imtis veiksmų ir nieko neatidėliodamas veikti“, – teigiama J.Bideno pareiškime.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.
V.Zelenskis aplankė nuolat Rusijos pajėgų atakuojamą Avdijivką
18:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad lankėsi nuolat Rusijos pajėgų atakuojamoje Avdijivkoje.
Avdijivka yra Rytų Ukrainoje.
„Avdijivkoje aplankiau 110-osios mechanizuotosios brigados pozicijas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jis, stovėdamas prie miesto ženklo, įteikia medalius kariams.
„Tai viena sudėtingiausių fronto linijų“, – rašė jis.
„Dėkoju visiems, kurie yra pirmoje fronto linijoje, už jų tarnybą, už šiuos metus, per kuriuos savo karių dėka išgyveno visa šalis“, – sakė jis.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, V. Zelenskis kelis kartus lankėsi fronto linijoje, taip pat kai kuriose žiauriausių kovų vietose, pavyzdžiui, Bachmute, taip pat esančiame Ukrainos rytuose.
Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando apsupti Avdijivką, kuri anksčiau buvo rytinės Donbaso srities pramonės centras.
Ji tapo viena iš pagrindinių mūšių vietų, Ukrainos kontrpuolimui nepavykus pralaužti Rusijos gynybinių linijų.
Šią savaitę Rusija pareiškė užėmusi kitą srities miestą – Marijinką, o Ukrainos pajėgos patvirtino, kad pasitraukė į jo pakraščius.
JK ministras žada atsiųsti oro gynybos raketų Ukrainai
18:53 Atnaujinta 19:22
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas penktadienį pareiškė, kad po mirtinų Rusijos smūgių bangos jo šalis nusiųs Ukrainai apie 200 oro gynybos raketų.
„Po žudikiškų V. Putino oro smūgių Jungtinė Karalystė skubiai imasi veiksmų, kad sustiprintų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Siunčiame šimtus Britanijoje pagamintų oro gynybos raketų, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia apsiginti nuo barbariško V. Putino bombardavimo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G.Shappsas.
Gynybos ministerija pridūrė, kad šios raketos bus priedas prie anksčiau britų padovanotos oro gynybos sistemos, galinčios neįtikėtinu tikslumu numušti Rusijos dronus ir raketas.
JK pagamintos pažangios trumpojo nuotolio raketos „oras-oras“ (ASRAAM) skirtos paleisti iš orlaivių, įskaitant JK naikintuvus „Typhoon“ ir F-35.
Tai „labai veiksmingi, tačiau nebrangūs sprendimai fronto linijai, skirti skubiems poreikiams patenkinti“, o jų pataikymo į kai kuriuos Rusijos oro taikinius rodiklis siekia net 90 procentų, sakoma ministerijos pranešime.
„Ukrainos operatoriai įgijo įgūdžių jas naudoti ir paprašė daugiau raketų, kad galėtų apsaugoti savo šalį“, – priduriama pranešime.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.
Ukrainos generolas apie kontrpuolimą: „Viskas vyko lėčiau nei knygose ar filmuose“
18:26
Apie generolą Oleksandrą Tarnavskį žinoma nedaug. Jis vadovavo 2022 m. metų Ukrainos pajėgų kontrpuolimui, kurio metu buvo išlaisvintas dešinysis Chersono srities krantas. O.Tarnavskis – karjeros karys, užsitikrinęs visus laipsnius, kad taptų Tauridės operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadu.
Šiandien tai yra itin sudėtingas fronto ruožas, į kurį patenka Avdijivka, Marjinka ir nuolatos apšaudoma Robotynė.
Interviu metu su BBC naujienų tarnybos rusų kalba žurnalistais generolas O.Tarnavskis atvirai pareiškė, kad kiti metai Ukrainai gali būti dar sunkesni, o rusai – stiprus priešas, jų daug ir jie labai greitai mokosi iš savo klaidų.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Rusijos pajėgos suintensyvino karinius veiksmus beveik visoje fronto linijoje ir toliau siekia pagrindinio savo tikslo – sunaikinti Ukrainos valstybingumą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: Krymo išvadavimas jau prasidėjo
18:10
Karinis ekspertas Romanas Svitanas Krymo išlaisvinimą pavadino pagrindine Ukrainos gynybos pajėgų užduotimi 2024 m.
„2024 m. užduotis bus strateginė – Krymo išlaisvinimas. Padedant toms pajėgoms, priemonėms, kurias mums suteiks mūsų partneriai – aviacijai ir raketinei technikai. Tai yra svarbiausia“, – sakė jis. Pasak eksperto, Krymo išvadavimas jau prasidėjo ir tai galima pastebėti iš Ukrainos pajėgų veiksmų, pastebi naujienų agentūra „Unian“.
„Mes tai matome. Ir tai bus tęsiama naudojant tolimąsias nugalėjimo priemones. Toliau – mūsų kariuomenės įvedimas į Krymą – bus grindžiamas situacija, kuri susiklostys sprendimo priėmimo metu, priklausomai nuo mūsų pajėgų ir priemonių prieinamumo ir priešo pajėgų ir priemonių prieinamumo Krymo gynybai“, – sakė ekspertas.
R.Svitanas pridūrė, kad dabar matomi smūgių kryptis rodo, jog Ukrainos karinė vadovybė turi šios situacijos raidos viziją.
„Kadangi mes jau pradėjome, tai ir toliau tai darysime. Ir dabar vyksta pasirengimas būsimam mūšio laukui, pasirengimas kontroliuojant tolimojo poveikio priemones“, – komentavo jis.
Ukrainoje tęsiasi plataus masto karas
Kaip anksčiau pranešė „Unian“, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos jau sunaikino 20 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų. Gruodžio 26 d. naktį laikinai okupuotoje Feodosijoje nugriaudėjo galingi sprogimai. Ukrainiečiai smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno dideliam desantiniam laivui „Novočerkassk“.
Karinis ekspertas Oleksandras Kovalenka savo komentare teigė, kad Krymas rusams turėjo tapti „tvirtove ir atrama okupuojant visą pietų Ukrainą, tačiau jis virto našta, kuri sukelia daugiau problemų ir nuostolių nei naudos.“ Jis mano, kad ateis momentas, kai Krymo išlaikymas Maskvai taps dar problemiškesnis.
Pasak O.Kovalenkos, jau dabar akivaizdu, kad Krymą vargu ar galima vadinti patikimu, saugiu ir juo labiau „neskęstančiu lėktuvnešiu“. Laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje yra daugybė aerodromų, todėl okupantai pradėjo jį vadinti lėktuvnešiu. Būtent šie aerodromai tapo pirmaisiais Ukrainos kariuomenės smūgių taikiniais.
JT žmogaus teisių vadovas ragina Rusiją nedelsiant nutraukti atakas Ukrainoje
16:32
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė Rusijos smūgių bangą Ukrainoje ir paragino Maskvą nedelsiant nutraukti atakas.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.
„Esu sukrėstas dėl dar vienų Rusijos Federacijos koordinuotų plataus masto raketų ir dronų atakų Ukrainoje naktį“, – pareiškime teigė V.Turkas.
Jis pažymėjo, kad per išpuolius nukentėjo įvairi civilinė ir energetikos infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius namus, gimdymo namus, mokyklas, vaikų darželius, parkus, metro stotį ir prekybos centrą.
JT žmogaus teisių vadovas pridūrė, kad dėl apgadintų elektros perdavimo linijų keliuose regionuose nutrūko elektros energijos tiekimas, o gelbėtojai vis dar ieško žmonių, įstrigusių po gyvenamųjų namų griuvėsiais.
„Tarptautinė humanitarinė teisė aiškiai draudžia bet kokiomis aplinkybėmis vykdyti išpuolius, nukreiptus į civilius objektus, taip pat beatodairiškus išpuolius“, – sakė V.Turkas.
„Dar kartą raginu Rusijos Federaciją nedelsiant nutraukti išpuolius prieš Ukrainą ir griežtai laikytis visų tarptautinės teisės normų, susijusių su karo veiksmų vykdymu“, – pabrėžė jis.
J.Borrellis pasmerkė naujausią Rusijos išpuolį Ukrainoje
15:53
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasmerkė naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos miestus, pražudžiusią daug žmonių, ir apkaltino Maskvą, kad ji taikosi į civilius gyventojus.
„Naktį Rusija surengė vieną didžiausių išpuolių prieš miestus ir gyventojus nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžią“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J.Borrellis.
„Tai buvo dar vienas bailus ir beatodairiškas išpuolis prieš mokyklas, metro stotį ir ligoninę (...) ES palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.
Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.
Šiemet NATO oro pajėgos daugiau nei 300 kartų skrido perimti Rusijos orlaivių
15:34
Šiais metais NATO oro pajėgos, reaguodamos į Rusijos veiksmus, surengė daugiau kaip 300 skrydžių. Daugiausia perėmimų įvykdyta virš Baltijos jūros, skelbia žiniasklaidos grupė „Sky News“.
„Didžioji dauguma NATO ir Rusijos orlaivių susidūrimų ore buvo saugūs ir profesionalūs. Rusijos karinių orlaivių pažeidimai NATO oro erdvėje išliko reti ir, kaip taisyklė, trumpalaikiai“, – nurodė Aljanso atstovas Dylanas White'as.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, NATO sąjungininkės sustiprino oro pajėgas rytiniame flange, dislokuodamos naikintuvus ir antžemines oro gynybos sistemas.
„NATO naikintuvai budi 24 valandas per parą ir yra pasirengę reaguoti į įtartinus ar iš anksto nepraneštus skrydžius netoli mūsų sąjungininkų oro erdvės“, – pridūrė NATO atstovas.
Rugpjūtį JAV oro erdvės gynybos sistema užfiksavo keturių Rusijos karinių orlaivių priartėjimą Aliaskos rajone. Tačiau jie nepažeidė valstybių oro erdvės. Taip pat anksčiau britų naikintuvai „Typhoon“ perėmė Rusijos bombonešius Tu-142 netoli Škotijos.
Įvardijo, kiek Rusijai kainavo naktinė ataka prieš Ukrainą
15:29
Penktadienį naktį ir paryčiais Rusijos surengtas masinis smūgis prieš Ukrainą Rusijos pajėgoms galėjo kainuoti iki 1,273 mlrd. JAV dolerių, rašo naujienų portalas „Europejska Pravda“, remdamasis atvirais šaltiniais ir žurnalo „Forbes“ duomenimis, pagrįstais rusiškų sviedinių išlaidų apskaičiavimais.
Kaip anksčiau pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, preliminariais duomenimis, Rusijos pajėgos prieš Ukrainą panaudojo 158 įvairaus tipo oro atakos ginklus.
Apskaičiuota, kad buvo paleisti 36 bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“, 8 sparnuotosios raketis Kh-22/Kh-32, apie 90 sparnuotųjų raketų Kh-101/Kh-555/Kh-55, 14 raketų S-300/S-400/Iskander-M,
5 balistinės raketos Kh-47M2 „Kinžal“, 4 antiradarinės raketos Kh-31P,
viena Kh-59 raketa.
Pažymima, kad Kh-47 „Kinžal“ hipergarsinė raketa gali kainuoti nuo 10 mln. dolerių ir daugiau. O bepiločiai orlaiviai "Shahed-136/131“ – nuo 20 iki 50 tūkst. JAV dolerių už vienetą. Vienos Kh-101 raketos kaina yra 13 mln. dolerių, o bendra pagamintų raketų kaina – 1,17 mlrd. dolerių.
Prancūzija smerkia Rusijos atakas Ukrainoje, vadina jas teroro strategija
15:00
Prancūzija penktadienį pasmerkė Rusijos atakas Ukrainoje ir apkaltino Maskvą vykdant teroro strategiją Ukrainoje.
Toks Paryžiaus pareiškimas pasirodė po to, kai per masinę ataką įvairiuose Ukrainos miestuose žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtas buvo sužeisti.
„Rusija tęsia teroro strategiją, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kad susilpnintų Ukrainos gyventojų ryžtą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Prancūzija toliau rems Ukrainą ir teiks jai būtiną pagalbą, kad ji galėtų apsiginti, glaudžiai koordinuodama veiksmus su savo partneriais“, – priduriama jame.
Ukrainos žvalgyba atskleidė dvi didžiausias Kremliaus baimes
14:56
Po masinės raketų ir dronų atakos prieš Ukrainą šalies karinė žvalgyba atskleidė tolesnius Kremliaus planus.
Tarnybai pavyko išsiaiškinti, kad Kremliui artimi analitikai buvo įpareigoti parengti paisūlymus Rusijos aukščiausiajai karinei ir politinei vadovybei, kaip „efektyviau“ tęsti karo veiksmus.
Viena iš svarbiausių Maskvos režimo problemų šiuo metu yra Ukrainos socialinis sutarimas ir stabilumas, nepaisant tariamai atsirandančių prieštaravimų vidaus politikoje.
Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad vienybę Ukrainos viduje siūloma griauti vykdant kelias hibridines ardomąsias kampanijas ir kartu tęsiant intensyvius karo veiksmus.
Pagrindiniai tokių priemonių tikslai – diskredituoti mobilizacijos procesą, palengvinti didelio masto žmonių nutekėjimą iš Ukrainos ir inspiruoti skilimą pagal regionus.
Tuo pat metu, pasak karinės žvalgybos tarnybos, vadinamieji Kremliaus analitikai mano, kad Ukrainoje neliko politinių jėgų, galinčių pakeisti šalies raidos vektorių, o kadaise rėmusių „rusų pasaulį“ skaičius smarkiai sumažėjo.
Anksčiau Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis atskleidė dvi didžiausias Kremliaus vadovų fobijas.
„Ko jie labiausiai bijo? Labai paprastai dviejų dalykų. Pirmasis – režimo pasikeitimo Maskvoje. O antrasis – Rusijos susiskaldymo arba dezintegracijos. Atitinkamai, siekdama tai išsaugoti, Rusija vykdo tokią politiką, kokią vykdo šiandien“, – pažymėjo jis.
V.Skibickis taip pat priminė, kad 2024 m. suformuoti Rusijos karo prieš Ukrainą tikslai yra pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas ir išlaikyti visų laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę.
Po masinės atakos O.Danilovas įvardijo penkias Rusijos laukiančias pasekmes
14:49
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad raketų smūgiai Ukrainos miestams turės pasekmių Rusijai.
Jis pažymėjo, kad šiandienos dieną reikia pasitikti „su šalta neapykanta ir karšta širdimi“.
„Laikinai egzistuojančios Rusijos raketiniai spąstai turi ir turės visiškai priešingą poveikį, nei tikisi Kremliaus padugnės, bet jie niekada nesuprato ir nesupras Ukrainos“, – įsitikinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.
O.Danilovas įvardijo penkias pasekmes, kurias sukels brutalus penktadienį įvykdytas Rusijos puolimas.
Jo teigimu, pirmiausia, Rusija sulauks "dar didesnės neapykantos sau ir rusams, kurie gyvulišku paklusnumu remia rašistinį režimą – jie yra priešai, amžinai“.
Antra, O.Danilovas paminėjo maksimalų visko, kas susiję su rusiškumu – kultūros, kalbos, tradicijų – atmetimą.
„Tai šalis, kuri žudo vaikus ir taikosi į gimdymo namus kaip į „karinius“ taikinius“, – nurodė sekretorius.
Jo nuomone, taip pat reikšminga "užkirsti kelią deryboms ir veiksmams siekiant bet kokio kompromiso su žlugusia valstybe, pūvančiu subimperijos gabalu“.
Kaip ketvirtą pasekmę jis įvardijo "nacionalinio pasipriešinimo idėjos ir judėjimo – #Rusija turi mirti!“ – išsikristalizavimą.
Ir penkta, tai yra „galutinis bet kokių prorusiškų judėjimų Ukrainoje galimybės sunaikinimas“.
„Mes kovosime tiek, kiek reikės, kol #RusijaMirs“, – tiesiai šviesiai nurodė O.Danilovas.
Be to, jis patikino, kad po Rusijos atakų prieš tokius miestus kaip Dnipras, Odesa, Lvivas ir Kyjivas atsakas nebus atidėliojamas.
14:16
Rusijai apšaudant Ukrainą, į Lenkijos oro erdvę įskrido „neatpažintas objektas“
12:46 Atnaujinta 13:32
Lenkija penktadienį pranešė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas, o šalies ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad šis incidentas gali būti susijęs su masine Rusijos oro ataka prieš Ukrainą.
„Objektas atskrido nuo Ukrainos sienos“, – naujienų kanalui TVN24 sakė ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas Jacekas Goryszewskis.
„Naktį vyko intensyvus Ukrainos teritorijos apšaudymas, todėl šis incidentas gali būti su tuo susijęs“, – pridūrė jis.
Pasak lenkų radijo stoties RMF FM, didelį greičiu judantį objektą pastebėjo Liublino srities gyventojai. Ši vietovė yra netoli Pševoduvo kaimo, kur 2022 m. lapkričio mėnesį nukrito raketa.
Liudininkai tvirtina girdėję didelį triukšmą ir švilpimą. Kol kas teigiama, kad sprogimas nebuvo užfiksuotas. Radijo žurnalistas spėjo, jog tai buvo tik trumpalaikis Lenkijos oro erdvės pažeidimas ir neatpažintas objektas grįžo virš Ukrainos.
Informaciją apie šį įvykį socialiniame tinkle „X" patvirtino ir Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė.
„Ryto valandomis iš sienos su Ukraina pusės į Lenkijos Respublikos oro erdvę įskrido neatpažintas oro objektas, kuris nuo pat sienos kirtimo momento iki signalo dingimo buvo stebimas šalies priešlėktuvinės gynybos sistemos radarų. Vadovaudamasis galiojančiomis procedūromis, ginkluotųjų pajėgų operacinis vadas aktyvavo turimas pajėgas“, – teigiama pranešime.
Po 11 val. apie incidentą prabilo ir naujasis Lenkijos krašto apsaugos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Lenkijos oro erdvėje pasirodžius neatpažintam objektui, valstybės tarnybos ėmėsi skubių veiksmų“, – pareiškė jis socialiniuose tinkluose ir pridūrė, jog per Nacionalinio saugumo biurą palaiko ryšį su prezidentu, ministru pirmininku, Generalinio štabo viršininku ir ginkluotųjų pajėgų operatyviniu vadu.
„Valstybė dirba!“ – patikino ministras.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po pranešimo apie į oro erdvę įskridusį objektą sušaukė skubų susitikimą su kariuomenės vadovybe.
Tuo tarpu Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje penktadienį įvykdytą Lenkijos oro erdvės pažeidimą įvertino kaip signalą sąjungininkams stiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą.
Pasak jo, kitų valstybių oro erdvės pažeidimai per masinius Rusijos smūgius nėra naujiena. Karinių oro pajėgų atstovas priminė, kaip prieš kelis mėnesius Rumunijoje nukrito vienas iš rusų atakos bepiločių orlaivių. Panašių incidentų būta ir Lenkijoje.
„Taip gali nutikti dėl masinių atakų. Priešas puola pasienio rajonus (Ukrainos vakaruose – red.), todėl tai įmanoma. Tai dar vienas signalas mūsų partneriams sustiprinti Ukrainą reikiamu skaičiumi oro gynybos sistemų, kad taptume skydu tarp agresoriaus ir Europos. Apsaugojome save ir apsaugojome juos“, – sakė J.Ihnatas.
Rusija peržengė ribą: verčia ukrainiečių belaisvius kovoti prieš savus
12:28
Rusija oficialiai dislokavo iš ukrainiečių karo belaisvių suformuotą batalioną prie Ukrainos fronto linijos, taip dar kartą patvirtindama daugybę akivaizdžių Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimų, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ketvirtadienį Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir „Rossija-1“ pranešė, kad iš ukrainiečių karo belaisvių suformuoto „Bogdano Chmelnickio“ bataliono, pavaldaus vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DNR) vidaus reikalų ministerijos formuotei „Kaskad“, kariai dalyvavo pirmosiose kautynėse su Ukrainos pajėgomis netoli Urožainės, vakarinėje Donecko srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos raketos ir dronai pareikalavo bent 13 ukrainiečių gyvybių
12:05 Atnaujinta 12:19
Po masinės Rusijos raketų ir dronų atakos prieš Ukrainą aukų skaičius išaugo, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“.
Per maždaug 18 valandų trukusį puolimą buvo sužeista dešimtys žmonių, o nežinomas skaičius palaidotas po griuvėsiais, pranešė Ukrainos pareigūnai. Tęsiant gelbėjimo darbus žuvusiųjų skaičius gali didėti.
Atakos visoje Ukrainoje pareikalavo mažiausiai 13 gyvybių, o dar bent 85 žmonės patyrė sužalojimų.
Remiantis preliminariais duomenimis, sostinėje Kyjive du žmonės žuvo, 21 asmuo sužeistas.
Vakariniame Lvivo mieste žuvo vienas, sužeista 15 žmonių.
Pietrytiniame Dnipre žuvo penki, dar 15 žmonių sužeista.
Pietinėje Odesos srityje gyvybės neteko trys, dar 15 asmenų patyrė sužalojimų.
Šiaurės rytiniame Charkive ir platesniame regione pranešama apie vieną žuvusįjį, dar devyni asmenys sužeisti.
Pietiniame Zaporižios mieste 10 žmonių sužeisti, vienas asmuo neteko gyvybės.
Pranešama, kad visoje Ukrainoje buvo apgadinti daugiabučiai, mokyklos, gimdymo namai, prekybos centras.
Ukrainos pareigūnai paragino šalies Vakarų sąjungininkes suteikti jai daugiau oro gynybos priemonių, kad ji galėtų apsisaugoti nuo tokių oro atakų.
Rusija nepasikuklino: apšaudė Ukrainą 158 dronais ir raketomis
11:22
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos surengė masinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką prieš Ukrainą. Buvo atakuoti svarbiausi infrastruktūros, pramonės ir kariniai objektai. Per išpuolius skirtingose šalies vietose neišvengta ir žuvusiųjų bei sužeistųjų.
Pasak Generalinio štabo pranešimo, iš pradžių rusai tradiciškai atakavo bepiločiais orlaiviais „Shahed“ iš šiaurės ir pietryčių, o vėliau pajudėjo į vakarus. Iš viso buvo pastebėti 36 atakos bepiločiai lėktuvai „Shahed-136/131“.
Apie 3 val. Rusijos pajėgos į orą pakėlė strateginius orlaivius – bombonešius Tu-95MS. Iš viso 18 orlaivių apie 6 val. pasiekė starto liniją ir paleido mažiausiai 90 sparnuotųjų raketų Kh-101/Kh-555/Kh-55.
Iš Kursko srities apie 5 val. rusai panaudojo Tu-22M3 tolimojo nuotolio bombonešius ir paleido aštuonias Kh-22/Kh-32 sparnuotąsias raketas šiaurinių ir centrinių regionų kryptimi.
Tuo pat metu buvo atakuotas Charkivas priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S-300. Iš viso iš laikinai okupuoto Krymo, Kursko ir Belgorodo regionų Rusija paleido mažiausiai 14 balistinių raketų – S-300/S-400/Iskander-M.
6.30 val. ryto pastebėta, kaip penki naikintuvai MiG-31K pakilo ir paleido penkias aerobalistines raketas Kh-47M2 „Kinžal“ iš Astrachanės srities.
Be to, iš taktinių lėktuvų „Suchoj Su-35“ buvo paleistos keturios Kh-31P ir viena Kh-59 antiradarinė raketa.
Preliminariais duomenimis, praėjusią naktį Rusijos pajėgos prieš Ukrainą panaudojo 158 oro atakos ginklus: įvairių tipų raketas ir smogiamuosius bepiločius orlaivius.
Karinės oro pajėgos bendradarbiaudamos su Ukrainos gynybos pajėgų daliniais sunaikino 27 bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“ ir 87 sparnuotąsias raketas Kh-101/Kh-555/Kh-55.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
11:15
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 850 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 357,5 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 18 šarvuotųjų kovos mašinų, 26 artilerijos sistemos, 3 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 35 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai, 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 36 rusų bepiločius orlaivius.
Vokiečių generolas: Rusijos nuostoliai Ukrainoje milžiniški
11:02
Rusija Ukrainoje patyrė didžiulių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių, o jos kariuomenė iš konflikto išeis susilpnėjusi, penktadienį paskelbtame interviu teigė aukšto rango Vokietijos karininkas.
Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas kovoja, kad išlaikytų Vakarų paramą savo kovai su 2022 metų vasarį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Jūs žinote, kad, Vakarų žvalgybos duomenimis, 300 tūkst. Rusijos karių žuvo arba buvo taip sunkiai sužeisti, kad jų nebegalima mobilizuoti į karą“, – laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė Vokietijos kariuomenės paramą Kyjivui prižiūrintis Christianas Freudingas.
Šį mėnesį nutekinta Jungtinių Valstijų žvalgybos informacija rodo, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 315 tūkst. Rusijos karių.
„Rusijos žmogiškieji ir materialiniai nuostoliai yra milžiniški“, – sakė Ch.Freudingas, kuris taip pat yra svarbus Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus patarėjas.
Manoma, kad Rusija taip pat prarado tūkstančius kovos tankų ir pėstininkų kovos mašinų, pridūrė jis.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos iš šio karo išeis susilpnėjusios tiek materialiai, tiek personalo požiūriu“, – teigė jis.
Tačiau Rusijai pavyksta ir toliau verbuoti karius, įskaitant naudojimąsi kaliniais, sakė Ch.Freudingas.
„Ir, žinoma, matome didžiules investicijas į ginklų pramonę“, – kalbėjo jis.
Prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad Maskva 2023 metais savanoriškais pagrindais į kariuomenę įtraukė 486 tūkst. žmonių ir kad kitais metais pastangos didinti kariuomenę paspartės.
Jis pažadėjo sustiprinti Rusijos gynybinius pajėgumus, kol ekonomika yra nukreipta į karo veiksmus, o Kremlius stengiasi išvengti plataus masto Vakarų sankcijų poveikio.
Vokiečių generolas pripažino, kad Rusija demonstruoja didesnį atsparumą, nei Vakarų sąjungininkai tikėjosi karo pradžioje.
„Galbūt nepastebėjome arba nenorėjome pastebėti, kad jie ir toliau gali būti aprūpinami sąjungininkų“, – teigė jis.
Ką rašo pasaulis: ko laukti užsienio politikoje kitais metais?
10:15
Besibaigiantys metai pasauliui nebuvo lengvi: be kruvino karo Ukrainoje, įsiplieskė konfliktas Kalnų Karabache, o Izraelis, atsakydamas į žiaurų „Hamas“ smogikų išpuolį, ėmėsi karinės operacijos Gazos Ruože, palikdamas tūkstančius žuvusių, sužeistųjų ir benamių. Ekspertai teigia, kad buvo įžengta į neužtikrintumo erą: kitąmet didžiosiose valstybėse laukia rinkimai, nulemsiantys, kas kontroliuos ir vadovaus pasauliui. Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame pasaulio žiniasklaidos prognozes kitiems metams.
„Dabar Vakarai ne tik nežada Ukrainai naujų ginklų, bet ir trikdo jau pažadėtųjų pristatymo grafikus. Europos Sąjunga pripažino, kad iki 2024 m. kovo mėn. nespės Kyjivui perduoti 1 mln. vienetų amunicijos. Išimtis iš bendros tendencijos yra naikintuvai F-16. Ukrainiečių pilotai baigia mokymus ir pirmieji lėktuvai Kyjivui gali būti perduoti artimiausiu metu. Manoma, kad jie sustiprins Ukrainos pajėgų galią, tačiau ekspertai iš jų perdavimo proveržio kare nesitiki“, – rašo vokiečių nacionalinio transliuotojo „Deutsche Welle“ tarnyba rusų kalba.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos: radaruose seniai nebuvo tiek raudonos spalvos
10:13
Penktadienį Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje pradėjo masinę galingą ataką įvairių tipų raketomis.
Nacionalinio teletilto eteryje Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad „iš tikrųjų viskas skraidė“.
„Matyt, nebuvo raketų „Kalibr“, bet matėme „Kinžalių“, balistinių raketų S-300 ir sparnuotųjų raketų, kurios vis dar yra mūsų radaruose – vakarinėje Ukrainos dalyje... Paskui matome, kad naudojami „Shahedai“. Jie taip pat skrido iš pietryčių“, – informavo J.Ihnatas.
Pasak jo, buvo panaudota apie 18 strateginių bombonešių Tu-95.
„Preliminariais duomenimis, raketos yra Kh-101 ir Kh-555. Matome, kad šiandien smogė tikrai galingas priešas. Regionuose yra pataikymų, deja, yra aukų“, – pažymėjo Karinių oro pajėgų atstovas.
J.Ihnatas nurodė, kad rusai taikėsi į visą Ukrainą, nes seniai monitoriuose nebuvo matyti „tiek daug raudonos spalvos“.
„Jau seniai nematėme priešo oro taikinių visuose regionuose, visomis kryptimis“, – pridūrė jis.
Kariškis aiškino, jog pirmiausia rusai vykdė kovinę žvalgybą, paleisdami „Shahed“ tipo dronus, o vėliau pasitelkė įvairių tipų raketas.
Per masinę Rusijos ataką 11 žmonių žuvo, dešimtys sužeisti
10:04 Atnaujinta 10:35
Per penktadienį Rusijos surengtą smūgių bangą Ukrainoje 11 žmonių žuvo ir dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Aukų skaičius veikiausiai didės, sakė pareigūnai.
Ukrainos prezidentas sakė, kad rusai penktadienį paleido virš 100 raketų.
Centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo keturi žmonės, pranešė srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Be to, regione sužeista 15 žmonių, nurodė jis socialiniame tinkle „Telegram“. Dnipro mieste pataikyta į prekybos centrą. Kilo gaisras. Buvo apgadintas privatus namas, šešių aukštų pastatas ir gimdymo namai.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje sprogimo banga apgadino gydymo įstaigos pastatą, o teritorijoje kilo gaisras. Buvo apgadintas greitosios pagalbos automobilis.
Preliminariais duomenimis, per Charkivo apšaudymą žuvo vienas žmogus ir dar devyni buvo sužeisti.
Sostinėje Kyjive žuvo du, nukentėjo 18 žmonių.
Vakarinės Lvivo srities vadovas Maksymas Kozyckis socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad per raketų smūgį Lvive žuvo vienas žmogus. Dar aštuoni buvo sužeisti, sakė Lvivo meras Andrijus Sadovas.
Pietiniame Odesos uostamiestyje pataikyta į mokyklos pastatą. Nukentėjo 15 žmonių, du asmenys žuvo, teigė regiono valdžia.
Pietiniame Zaporižios mieste 10 žmonių sužeisti, vienas asmuo neteko gyvybės, nurodė Zaporižios srities administracijos vadovas Jurijus Malaško.
„Dar niekada monitoriuose nematėme tiek daug taikinių vienu metu“, – sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu sakė, kad Rusija penktadienį Ukrainai smogė beveik viskuo, ką turi savo arsenale: „kinžalai", S-300, sparnuotosios raketos, dronai. Strateginiai bombonešiai leido [raketas] Ch-101/Ch-505. Buvo paleista apie 110 raketų, dauguma jų buvo numuštos“.
Jis pažymėjo, kad rusai taikėsi į tokius civilinius objektus kaip gimdymo namai, švietimo įstaigos, prekybos centrai, daugiaaukščiai pastatai ir privatūs namai, komerciniai sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės.
Kyjivas: Rusijos smūgiai rodo, kad Ukrainai reikia daugiau paramos
09:09
Rusijos smūgių banga Ukrainos miestams rodo, kad šaliai reikia didesnės paramos iš tarptautinės bendruomenės, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Darome viską, kad sustiprintume savo oro skydą. Tačiau pasaulis turi pamatyti, kad mums reikia daugiau paramos ir jėgų, kad sustabdytume šį terorą“, – „Telegram“ tinkle rašė A.Jermakas.
Rusų raketa pataikė į prekybos centrą Dnipre
09:07 Atnaujinta 10:21
Penktadienio rytą Rusijos pajėgos paleido raketas į Ukrainą. Preliminariais duomenimis, buvo pataikyta į prekybos centrą Dnipro mieste, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Pasak miesto mero Boriso Filatovo, yra sužeistųjų ir žuvusiųjų.
„Visos vietos tarnybos yra visiškai budrios ir dirba kartu su Valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuriai vadovauja civilinė-karinė administracija“, – sakė jis.
Vėliau Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas patvirtino, kad Dnipro prekybos centre užfiksuotas smūgis. Dėl jo kilo gaisras.
Mieste preliminariai buvo sužeista beveik dešimt žmonių. Žuvusiųjų skaičius kol kas nėra aiškus.
„Buvo apgadintas privatus namas, šešių aukštų pastatas ir gimdymo namai“, – pridūrė S.Lysakas.
Šiuo metu oro pavojus Ukrainoje vis dar tęsiasi.
Smūgis Kyjivui: kilo gaisras ir nukentėjo sostinės gyventojai
08:59
Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, po masinės Rusijos atakos dviejuose sostinės rajonuose nukrito nuolaužos, preliminariais duomenimis, kilo daugiaaukščio gyvenamojo namo gaisras bei nukentėjo žmonės.
Kyjivo miesto karinė administracija skelbia, kad Sviatošinskio ir Podolskio rajonuose užfiksuotos krintančios nuolaužos. Informacija apie galimus sugriovimus tikslinama.
Taip pat preliminariai pranešama apie kilusį gaisrą daugiaaukščiame gyvenamajame name.
Kyjivo miesto karinė administracija patvirtino, kad Podolskio rajone esančioje sandėlių teritorijoje kilo gaisras.
V.Klyčko nurodė, kad šiuo metu sostinėje užfiksuoti 5 sužeisti žmonės. Podolskio rajone dviem vyrams medikai pagalbą suteikė vietoje. Vienas nukentėjusysis paguldytas į ligoninę Sviatošinsko rajone, o du – Ševčenkos rajone.
Be to, sprogimas apgadino metro stoties „Lukjanivska“ pastatą. Stotis veikia kaip slėptuvė. Traukiniai pro stotį važiuoja nesustodami.
Naktį rusų dronai skriejo ir į Pietų Ukrainą
08:45
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos sudavė ne vieną smūgį Ukrainai. Bepiločiai orlaiviai „Shahed“ skriejo ir į šalies pietus, kur nukentėjo infrastruktūros objektas Odesos srityje, o numušto drono fragmentai apgadino daugiaaukštį pastatą, skelbia Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.
Teigiama, kad didžiąją dalį bepiločių orlaivių rusai paleido iš laikinai okupuoto Krymo pusiasalio.
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 14 dronų Chersono, Mykolajivo ir Odesos srityse.
Taip pat žinoma, kad į Charkivą buvo paleistos rusų raketos, o Lvivą atakavo bepiločiai orlaiviai. Užfiksuoti sprogimai Kyjive ir Dnipro mieste.
Ukraina susprogdino dar vieną Rusijos laivą: ekspertai įvertino to reikšmę karo kontekste
08:36
Antradienį Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė taiklų smūgį nuo invazijos pradžios ir taip ne kartą nukentėjusiam Rusijos Juodosios jūros laivynui. Nors vieno desantinio laivo sunaikinimas nesumažins Rusijos karo mašinos pajėgumo, ekspertų nuomone, tai yra nenugalimumo mitą išsklaidantis ženklas tiek šalies prezidentui Vladimirui Putinui, tiek Rusijos visuomenei.
Nors Rusijos gynybos ministerija antradienį nurodė, kad desantinis laivas „Novočerkassk“, kuriam smogta Feodosijos uoste, buvo apgadintas, naujausioje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija konstatavo, kad jis buvo visiškai sunaikintas.
Vaizdo įrašai ir pranešimai socialiniuose tinkluose indikuoja, kad sprogimas buvo labai stiprus. Jo mastas ėmė kelti klausimų dėl laivu gabento krovinio.
Pasak britų žvalgybos, kurios ekspertai išanalizavo atvirų šaltinių duomenis, yra labai tikėtina, jog laivas gabeno sprogstamąjį krovinį, kuris ir sukėlė didelį antrinį sprogimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Ukrainos kariai pasistūmėjo į priekį prie Bachmuto
08:30
Per savaitę Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į priekį netoli Bachmuto ir tęsė pozicines kovas su Rusijos kariais, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo studijų instituto (ISW) ekspertai.
Gruodžio 20 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos nežymiai pasistūmėjo į pietryčius nuo Kliščijivkos (į pietvakarius nuo Bachmuto).
Gruodžio 28 d. Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį netoli Marjinkos ir tęsė pozicinę kovą su Ukrainos pajėgomis.
Gruodžio 28 d. Rusijos pajėgos taip pat nežymiai pasistūmėjo į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos ir tęsė pozicinę kovą su Ukrainos kariais. Iš geolokuotos filmuotos medžiagos matyti, kad Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo į priekį netoli Avdijivkos kokso gamyklos.
Be to, Rusijos pajėgos patvirtino puolimą Zaporižios srities rytuose ir, kaip pranešama, pažengė į priekį Zaporižios srities vakaruose.
Rusija smogė Ukrainos miestams Charkivui ir Lvivui
06:47
Rusija penktadienio rytą smogė Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivo miestui ir Lvivui vakaruose, pranešė abiejų miestų merai.
„Mieste girdėjosi mažiausiai šeši sprogimai“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, o jo kolega iš Lvivo Andrijus Sadovijus pranešė apie 2 smūgius Lvive.
I.Terechovas Charkivo puolimą apibūdino kaip masinę raketų ataką.
Pirminiais A.Sadovijaus duomenimis, gaisras kilo Lvive esančiame ypatingos svarbos infrastruktūros objekte. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Vėliau pranešta, kad per rytinį antskrydį Kyjive, Kyjivo srityje, Zaporižioje ir Dniepro mieste taip pat nugriaudėjo sprogimai.
Kyjive nuolaužos krito dviejuose rajonuose, preliminariais duomenimis, daugiaaukščiame gyvenamajame name kilo gaisras ir buvo sužeisti žmonės.
Ketvirtadienį Rusijos pajėgos apšaudė Vovčanską Charkivo srityje, žuvo 66 metų moteris, dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Trys 58–76 metų amžiaus moterys taip pat buvo sužeistos per antskrydį Gluškovkos kaime, taip pat Charkivo srityje, pranešė policija.
Išpuolis įvykdytas kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV už paskutinio pagal galiojantį leidimą likusio ginklų paketo, skirto Kyjivui, išleidimą.
