Po skandalingo pareiškimo V.Zalužnas atsisakė patarėjos paslaugų

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas atleido savo neetatinę patarėją Alą Martyniuk, kuri sukėlė skandalą pareiškimu, kad mobilizuotųjų artimiesiems nereikėtų kelti isterijos, nes „visi vis tiek mirs“.

„Informuoju, kad nuo 2023 m. gruodžio 28 d. neturiu savanorių padėjėjų-konsultantų“, – paskelbė jis savo „Telegram“ kanale.

V.Zalužnas taip pat pažymėjo, kad neetatiniai padėjėjai nėra įgalioti viešai komentuoti jokių klausimų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado vardu, o tai, ką jie sako, yra tik jų pačių nuomonė.

A.Martyniuk viename interviu pareiškė, kad mobilizuotųjų artimieji neturėtų pulti į „isteriją“, nes „mes visi vis tiek mirsime“. Todėl, pasak jos, geriau mirti didvyriškai, nei būti partrenktam automobilio.

Už tai ji sulaukė daug neapykantos iš ukrainiečių.

Vėliau A.Martyniuk bandė teisintis, aiškindama, kad ji paprasčiausiai buvo neteisingai suprasta ir neagitavo siųsti vaikų į mirtį, bet turėjo omenyje, kad „nereikėtų galvoti apie blogus dalykus“.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ala Martyniuk

Ji taip pat dar kartą pabrėžė, kad „mes visi nesame amžini, nes šalyje vyksta karas“, todėl geriau mirti fronte, o ne autoavarijoje.

Didžioji Britanija išsiųs Ukrainai du šimtus oro gynybos raketų, kad padėtų jai apsisaugoti nuo Rusijos bombardavimo.

Apie tai paskelbė šalies gynybos ministras Grantas Shappsas didelio masto Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos teritoriją metu, praneša „Voice of America“. „Siunčiame šimtus oro gynybos raketų, kad atkurtume Jungtinės Karalystės dovanotų oro gynybos sistemų, galinčių labai tiksliai numušti Rusijos bepiločius lėktuvus ir raketas, atsargas“, – paskelbė ministras.

Be to, G.Shappsas paragino pasaulį susivienyti ir paremti Ukrainą po masinės Rusijos raketų atakos. „Putinas bando Ukrainos gynybą ir Vakarų ryžtą – dabar atėjo laikas pasauliui susivienyti ir padvigubinti pastangas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gautų tai, ko joms reikia pergalei“, – pabrėžė G.Shappsas.

„Naujausia Putino žudikiškų išpuolių banga yra desperatiškas ir bevaisis bandymas susigrąžinti iniciatyvą katastrofiškų šimtų tūkstančių mobilizuotų karių praradimo akivaizdoje ir jaučiant pažeminimą, kai jo trijų dienų karas įžengia į trečiuosius metus“, – pridūrė britų ministras.

Aukų skaičius po masinės rusų atakos Ukrainoje penktadienį išaugo iki 30 žuvusiųjų ir daugiau kaip 160 sužeistųjų, teigė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.  

„Šiuo metu patvirtinta, kad 30 žmonių žuvo, o daugiau kaip 160 buvo sužeista dėl rytinio Rusijos masinio puolimo Ukrainos teritorijoje“, – rašė jis platformoje „Telegram“.

Tai buvo masiškiausia ataka nuo karo, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, pradžios.

Ukrainos pareigūnai sakė, kad per išpuolius nukentėjo mokyklos, gimdymo namai, prekybos centrai ir daugiabučiai. 

Išpuoliai, per kuriuos Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir naujų pažadų suteikti karinę paramą Ukrainai, kuri nuo 2022 metų vasario pabaigos kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Šiandien Rusija smogė beveik viskuo, ką turi savo arsenale“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. 

Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai buvo rekordinis raketų skaičius ir „masiškiausia raketų ataka per visą karą, neskaitant pirmųjų nuolatinio bombardavimo dienų“.

Rusija bandė įveikti Ukrainos oro gynybą daugumoje didžiųjų miestų, paleisdama „Shahed“ tipo dronų bangą, po kurios iš lėktuvų ir iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos buvo paleistos įvairių tipų raketos.

Rusijos kariuomenė pareiškė, kad per pastarąją savaitę ginkluotosios pajėgos atliko 50 grupinių smūgių ir vieną masinį smūgį kariniams objektams Ukrainoje, ir pridūrė, kad „buvo smogta visiems taikiniams“.

Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Estijos pilietybę gavo 37 kartus daugiau asmenų, anksčiau turėjusių Rusijos pilietybę, nei buvusių Ukrainos piliečių – atitinkamai 372 ir 10, pranešė estų dienraštis „Postimees“.

Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10.

Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.

Estijos vidaus reikalų ministerijos patarėja Siiri Leskov teigė, kad Estijos pilietybę įgijusių Rusijos piliečių skaičius per pastaruosius ketverius metus nuolat augo, o nuo 2020 metų beveik padvigubėjo.

Anot pareigūnų, naujų Estijos piliečių, kurie anksčiau buvo Rusijos piliečiai, yra dešimtis kartų daugiau nei tų, kurie anksčiau buvo Ukrainos piliečiai, nes Estijos pilietybės gavimas yra ilgas procesas.

Vida Press nuotr./Estija

Jos įgijimo sąlygos, be kita ko, apima reikalavimą būti pragyvenus Estijoje ne mažiau kaip aštuonerius metus, iš jų penkerius metus – nuolat, būti išlaikius estų kalbos mokėjimo, Konstitucijos ir Pilietybės akto žinių patikrinimo testus. Jie taip pat turi būti atsisakę ankstesnės pilietybės.

Dešimtys tūkstančių šiuo metu Estijoje gyvenančių karo pabėgėlių iš Ukrainos į Baltijos šalį pradėjo vykti praėjusių metų vasario pabaigoje, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją.

„Svarstyti, ar Ukrainos karo pabėgėliai liks čia visam laikui ir prašys pilietybės, anksčiausiai galėsime pradėti po kiek daugiau nei šešerių metų, kai jie Estijoje bus pragyvenę aštuonerius metus“, – sakė S.Leskov.

Tarp tų, kurie Estijos pilietybę gavo iki šių metų lapkričio pabaigos, taip pat yra 379 asmenys, anksčiau turėję nenurodytą pilietybę.

Iš viso, gruodžio 1 dienos duomenimis, Estijoje buvo registruotas 62 251 asmuo, turintis galiojančią teisę gyventi šalyje ir leidimą gyventi su registruota gyvenamąja vieta Estijoje. Keturiais mėnesiais anksčiau tokių žmonių buvo daugiau nei 600 daugiau – 62 888.

Be to, šiais metais Estijos pilietybę gavo 17 asmenų, anksčiau turėjusių Baltarusijos pilietybę, devyni asmenys, anksčiau turėję Latvijos pilietybę, aštuoni asmenys, anksčiau turėję Turkijos pilietybę, ir keturi asmenys, turėję Lietuvos pilietybę. Iki 2023-iųjų lapkričio pabaigos Estijos pilietybę iš viso gavo 860 žmonių.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareikalavo, kad Kongresas imtųsi veiksmų ir įveiktų nesutarimus dėl pagalbos siuntimo Ukrainai, sakydamas, kad masinė Rusijos oro ataka rodo, jog Kremlius tikisi sunaikinti provakarietišką šalį.

„Jei Kongresas nesiims skubių veiksmų naujaisiais metais, negalėsime toliau siųsti ginklų ir gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, reikalingų Ukrainai apsaugoti savo žmones. Kongresas turi imtis veiksmų ir nieko neatidėliodamas veikti“, – teigiama J.Bideno pareiškime.

Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad lankėsi nuolat Rusijos pajėgų atakuojamoje Avdijivkoje.

Avdijivka yra Rytų Ukrainoje.

„Avdijivkoje aplankiau 110-osios mechanizuotosios brigados pozicijas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jis, stovėdamas prie miesto ženklo, įteikia medalius kariams.

„Tai viena sudėtingiausių fronto linijų“, – rašė jis.

„Dėkoju visiems, kurie yra pirmoje fronto linijoje, už jų tarnybą, už šiuos metus, per kuriuos savo karių dėka išgyveno visa šalis“, – sakė jis.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, V. Zelenskis kelis kartus lankėsi fronto linijoje, taip pat kai kuriose žiauriausių kovų vietose, pavyzdžiui, Bachmute, taip pat esančiame Ukrainos rytuose.

Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando apsupti Avdijivką, kuri anksčiau buvo rytinės Donbaso srities pramonės centras.

Ji tapo viena iš pagrindinių mūšių vietų, Ukrainos kontrpuolimui nepavykus pralaužti Rusijos gynybinių linijų.

Šią savaitę Rusija pareiškė užėmusi kitą srities miestą – Marijinką, o Ukrainos pajėgos patvirtino, kad pasitraukė į jo pakraščius.

Telegram/Volodymyras Zelenskis

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas penktadienį pareiškė, kad po mirtinų Rusijos smūgių bangos jo šalis nusiųs Ukrainai apie 200 oro gynybos raketų.

„Po žudikiškų V. Putino oro smūgių Jungtinė Karalystė skubiai imasi veiksmų, kad sustiprintų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Siunčiame šimtus Britanijoje pagamintų oro gynybos raketų, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia apsiginti nuo barbariško V. Putino bombardavimo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G.Shappsas.

Gynybos ministerija pridūrė, kad šios raketos bus priedas prie anksčiau britų padovanotos oro gynybos sistemos, galinčios neįtikėtinu tikslumu numušti Rusijos dronus ir raketas.

JK pagamintos pažangios trumpojo nuotolio raketos „oras-oras“ (ASRAAM) skirtos paleisti iš orlaivių, įskaitant JK naikintuvus „Typhoon“ ir F-35.

Tai „labai veiksmingi, tačiau nebrangūs sprendimai fronto linijai, skirti skubiems poreikiams patenkinti“, o jų pataikymo į kai kuriuos Rusijos oro taikinius rodiklis siekia net 90 procentų, sakoma ministerijos pranešime.

„Ukrainos operatoriai įgijo įgūdžių jas naudoti ir paprašė daugiau raketų, kad galėtų apsaugoti savo šalį“, – priduriama pranešime.

Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakos padariniai

Apie generolą Oleksandrą Tarnavskį žinoma nedaug. Jis vadovavo 2022 m. metų Ukrainos pajėgų kontrpuolimui, kurio metu buvo išlaisvintas dešinysis Chersono srities krantas. O.Tarnavskis – karjeros karys, užsitikrinęs visus laipsnius, kad taptų Tauridės operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadu.

Šiandien tai yra itin sudėtingas fronto ruožas, į kurį patenka Avdijivka, Marjinka ir nuolatos apšaudoma Robotynė.

Interviu metu su BBC naujienų tarnybos rusų kalba žurnalistais generolas O.Tarnavskis atvirai pareiškė, kad kiti metai Ukrainai gali būti dar sunkesni, o rusai – stiprus priešas, jų daug ir jie labai greitai mokosi iš savo klaidų.

Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Rusijos pajėgos suintensyvino karinius veiksmus beveik visoje fronto linijoje ir toliau siekia pagrindinio savo tikslo – sunaikinti Ukrainos valstybingumą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Socialinių tinklų nuotrauka/Tauridės jungtinių pajėgų vadas Oleksandras Tarnavskis

Karinis ekspertas Romanas Svitanas Krymo išlaisvinimą pavadino pagrindine Ukrainos gynybos pajėgų užduotimi 2024 m.

„2024 m. užduotis bus strateginė – Krymo išlaisvinimas. Padedant toms pajėgoms, priemonėms, kurias mums suteiks mūsų partneriai – aviacijai ir raketinei technikai. Tai yra svarbiausia“, – sakė jis. Pasak eksperto, Krymo išvadavimas jau prasidėjo ir tai galima pastebėti iš Ukrainos pajėgų veiksmų, pastebi naujienų agentūra „Unian“.

„Mes tai matome. Ir tai bus tęsiama naudojant tolimąsias nugalėjimo priemones. Toliau – mūsų kariuomenės įvedimas į Krymą – bus grindžiamas situacija, kuri susiklostys sprendimo priėmimo metu, priklausomai nuo mūsų pajėgų ir priemonių prieinamumo ir priešo pajėgų ir priemonių prieinamumo Krymo gynybai“, – sakė ekspertas.

„AFP“/„Scanpix“/Palydovo užfiksuotas Feodosijos uostas prieš ir po sprogimo

R.Svitanas pridūrė, kad dabar matomi smūgių kryptis rodo, jog Ukrainos karinė vadovybė turi šios situacijos raidos viziją.

„Kadangi mes jau pradėjome, tai ir toliau tai darysime. Ir dabar vyksta pasirengimas būsimam mūšio laukui, pasirengimas kontroliuojant tolimojo poveikio priemones“, – komentavo jis.

Ukrainoje tęsiasi plataus masto karas

Kaip anksčiau pranešė „Unian“, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos jau sunaikino 20 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų. Gruodžio 26 d. naktį laikinai okupuotoje Feodosijoje nugriaudėjo galingi sprogimai. Ukrainiečiai smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno dideliam desantiniam laivui „Novočerkassk“.

Karinis ekspertas Oleksandras Kovalenka savo komentare teigė, kad Krymas rusams turėjo tapti „tvirtove ir atrama okupuojant visą pietų Ukrainą, tačiau jis virto našta, kuri sukelia daugiau problemų ir nuostolių nei naudos.“ Jis mano, kad ateis momentas, kai Krymo išlaikymas Maskvai taps dar problemiškesnis.

Pasak O.Kovalenkos, jau dabar akivaizdu, kad Krymą vargu ar galima vadinti patikimu, saugiu ir juo labiau „neskęstančiu lėktuvnešiu“. Laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje yra daugybė aerodromų, todėl okupantai pradėjo jį vadinti lėktuvnešiu. Būtent šie aerodromai tapo pirmaisiais Ukrainos kariuomenės smūgių taikiniais.

VIDEO: Ukrainos smūgis rusų desantiniam laivui

Ukrainos smūgis rusų desantiniam laivui

„Deep State“/„Telegram“