Ekspertas lengvų 2024 metų Ukrainai nežada

Sekmadienį Rusijos pajėgos aktyviai atakuoja Ukrainos teritoriją dronais ir raketomis, skelbia UNIAN.

Bent keliose Ukrainos regionuose buvo fiksuojamos dronų atakos.

Chmelnickio srityje buvo girdimi sprogimų garsai.

„Rajonuose, kuriuose paskelbtas oro pavojus, išlieka smogiamųjų bepiločių dronų panaudojimo grėsmė!“ – skelbia Ukrainos karinės pajėgos.

Kol kas nėra žinoma, kiek į Ukrainos teritoriją paleista raketų ir dronų.

Ukrainos karas su okupacine kariuomene nebus lengvesnis ir 2024 m., sako karo ekspertas Aleksandras Kovalenko, skelbia UNIAN.

Pasak jo, gali būti, kad Ukrainos kariuomenė prasiverš prie administracinės Krymo sienos ar net grąžins Belgorodą „į gimtąjį glėbį“.

„Aš esu realistas ir sakau taip, kaip yra, 2024-ieji nebus mūsų pergalės metai, bet... Bet tai priartins mus prie pergalės! Žingsnis? Šuolis? Prie Krymo administracinės sienos? Ar Belgorodas sugrįš į savo gimtąjį glėbį? Viskas priklauso nuo mūsų visų! Tie, kurie yra užnugaryje, neturėtų atsipalaiduoti, nes tiems, kurie mus gina mūšio linijoje, reikia mūsų pagalbos ir paramos“, – pabrėžė A.Kovalenko.

Jis tiki, kad 2024 m. bus naujas tautos išbandymų laikotarpis – laukia moraliniai, psichologiniai, fiziniai iššūkiai, bet galiausiai bendromis pastangomis Ukraina laimės.

Lenkijos policija sekmadienį pranešė, kad dėl šalies vežėjų blokados trijuose sienos perėjimo punktuose susidarė eilės. 

Vilkikų vairuotojai pradėjo blokadą protestuodami prieš, jų manymu, nesąžiningą Ukrainos krovinių vežimo įmonių konkurenciją.

„Dorohusko kontrolės punkte laukia daugiau kaip 600 sunkvežimių, o vidutinė laukimo trukmė – apie 110 valandų“, – sekmadienį naujienų agentūrai PAP sakė Chelmo policininkė.

„Sunkvežimių, laukiančių Dorohusko pasienio kontrolės punkte, eilė baigiasi Srebžiščės kaime ir yra maždaug 16 kilometrų ilgio“, – pridūrė ji.

„Hrebenės perėjoje laukia apie 600 sunkvežimių, o vidutinė laukimo trukmė – apie 120 valandų“, – pranešė Liublino Tomašuvo policininkė. Eilė baigiasi Labunkų kaime ir yra maždaug 52 kilometrų ilgio.

Lapkričio 6-ąją protestą pradėję vairuotojai reikalauja, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai, taip pat jie nori, kad būtų sustabdytas po plataus masto Rusijos karo Ukrainoje įsteigtų įmonių veiklos leidimų galiojimas.

JAV nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby sakė, kad rusai gali bandyti pereiti į puolimą Rytų Ukrainoje, kai žemė įšals – 2024 m. sausio pabaigoje-vasario mėn. Karinis ekspertas Vladislavas Selezniovas nemano, kad oro veiksnys bus lemiamas.

„Nemanau, kad oro veiksnys taps lemiamas ir kritinis, lemsiantis Rusijos kariuomenės puolimo galimybes. Tačiau išteklių, apmokyto personalo, aprūpinto artilerijos ir oro parama, prieinamumas – tai veiksniai, kurie bus lemiami Rusijos kariuomenės puolimo kampanijos metu šią žiemą“, – pažymėjo ekspertas komentare leidiniui „Observer“.

Jis priminė, kad okupantai turi pakankamai išteklių ir aiškias užduotis, kurias apibrėžė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Taigi žiema bus sunki. Ir esu įsitikinęs, kad vargu ar oro veiksnys turės įtakos karo veiksmų intensyvumui. Priešas elgsis taip: jei turės galimybę panaudoti šarvuotąją techniką, jis ja pasinaudos, o jei ne, tai siųs pėsčiomis tuos pačius puolamuosius dalinius į mirtį. Stebime, kas vyksta Avdijivkos rajone. Kaip dažnai ten matėme šarvuočių panaudojimą? Buvo tik keli atvejai. Dažniausiai tai buvo pėstininkų „mėsos“ šturmai. Bet ar bendras nuostolių lygis sustabdo priešą? Ne , jie nesustoja. Todėl karas tęsis“, – aiškino V.Selezniovas.

Pasak jo, kovų intensyvumas priklausys nuo to, kaip greitai rusams pavyks sukaupti rezervus atakoms tęsti.

Vokietijos televizijos kompanijos ZDF žurnalistai buvo sužeisti per Rusijos smūgį Charkivo viešbučiui „Palace“, teigiama redakcijos pranešime.

Smūgio metu penki vokiečių žurnalistai buvo pastate: trys penktame aukšte, vienas vestibiulyje ir vienas 11 aukšte.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Per Rusijos smūgį Charkivui nukentėjo viešbutis

Vienas iš jų pasidalijo tos nakties prisiminimais:

„Pasigirsta neįtikėtinai garsus sprogimas, pastatas dreba – esu Charkivo viešbučio „Palace“ penktame aukšte. Kai atidarau savo kambario duris, matau ne didelį atvirą vestibiulį, kaip įprasta, o tamsą ir juodus dūmus. Nežinau, ar gyvi mano kolegos ir kas liko iš pastato. Žinau tik tiek, kad kažkas įsirėžė į pastatą, o aš turiu kaip nors ištrūkti ir surasti savo komandą.

Bėgu laiptais žemyn pro sudužusį stiklą ir nuolaužas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra kaip viešbučio bunkeris. Ten sutinku savo kolegą prodiuserį vokietį ir mūsų redaktorių ukrainietį, kuris dabar prižiūri mūsų vertėją. Ji sužeista viešbučio vestibiulyje, jai lūžo šonkaulis ir, kaip vėliau paaiškėja, trys slanksteliai.“

Ukraina paneigė Rusijos teiginius, kad per raketos smūgį Charkivo viešbučiui žuvo Ukrainos žvalgybos pareigūnai ir kariškiai, „dalyvavę planuojant ir vykdant išpuolį Belgorodo mieste“.

Karinės žvalgybos agentūros GUR atstovas Andrijus Jusovas pavadino Rusijos pareiškimus „dar viena teroristinio režimo, vykdančio genocidinį karą prieš Ukrainą, iliuzine fantazija“, pranešė „Euromaidan News“.

Prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį kreipdamasis į tautą Naujųjų metų proga sakytoje kalboje teigė, kad Rusija niekada nenusileis, ir gyrė savo šalies karinį personalą, neužsimindamas apie konfliktą Ukrainoje.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Nuo rugpjūčio, kai buvo sukurtas saugomas jūrų koridorius, siekiant atremti Rusijos grėsmes, Ukraina maždaug 400 laivų eksportavo apie 13 mln. tonų prekių, šeštadienį pranešė ukrainiečių vyriausybės ministras.

Nors 2023 metais Ukraina pasiekė nedaug karinių laimėjimų sausumoje, Juodojoje jūroje ji nustūmė daug didesnį Rusijos karinį laivyną nuo savo pakrančių ir atnaujino grūdų eksportą.

Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas sakė esąs dėkingas Ukrainos tarptautiniams partneriams „už tai, kad jie užtikrino koridoriaus veikimą karinės agresijos sąlygomis“.

Koridorius, kuriuo Ukrainos uostai sujungiami su Bosforo sąsiauriu, buvo sukurtas rugpjūtį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva atsisakė pasirašyti dėl naujo susitarimo, pagal kurį būtų leista eksportuoti grūdus per ginčijamą Juodąją jūrą.

Pagal dabar jau nebegaliojantį susitarimą Ukraina per metus galėjo eksportuoti beveik 33 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų.

Šis jūros maršrutas šiuo metu yra ypač svarbus, nes pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vilkikų vežėjai, nepatenkinti Ukrainos konkurencija, buvo užblokavę keletą sausumos sienos kirtimo punktų.

Rusija grasino atakuoti laivus, atplaukiančius į Ukrainos uostus ir išplaukiančius iš jų, taip pat atakavo uostus ir grūdų saugyklas.

Šią savaitę su Panamos vėliava plaukiojęs į Ukrainos uostą plaukiojantis grūdų vežėjas užplaukė ant minos, du jūreiviai buvo sužeisti.

Šeštadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė savo šalies sėkme jūroje ir teigė, kad jo pajėgos šiais metais „atkovojo jūrą“.

Sekmadienį Rusijos pajėgos vėl puola Ukrainą.

Ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė pranešė apie Kirovogrado srityje į šiaurės vakarus skriejančią raketą.

Tai jau antrasis didelio masto pavojaus signalas šiandien.

Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina turi turėti „pakankamą potencialą“ savo tikslams pasiekti, nepriklausomai nuo „politinių pokyčių ar nuotaikų“ kitose šalyse.

„Mes kovosime už savo įtaką ir teisingumą Ukrainai, ir esu dėkingas visiems lyderiams, kurie mums padeda, kurie buvo su mumis nuo vasario 24 d. ir bus su mumis 2024 m.“, – sako jis.