Rusai praneša apie sprogimus Belgorode, Ukraina – apie atakas Charkive

Sausio 2 d. vakare Belgorode girdimi galingi sprogimai, vietos gyventojai internete skelbia vaizdo įrašus.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo „Telegram“ kanale parašė, kad mieste įjungta perspėjimo apie raketas sirena. Liudininkų vaizdo įrašuose girdėti ne tik sirena, bet ir garsūs sprogimai, taip pat matomi blyksniai danguje.

Rusijos „Telegram“ kanale SHOT rašoma, kad tai jau ketvirtoji ataka prieš miestą šiandien; Belgorode dabar veikia priešlėktuvinė gynyba. Socialiniuose tinkluose taip pat skelbiamos vietos gyventojų rastų nuolaužų nuotraukos.

Preliminariais duomenimis, aukų nėra. Mieste yra nuostolių privačiame sektoriuje. Trijuose namų ūkiuose išdaužti langai. Taip pat apgadintas dujų vamzdis ir vienas lengvasis automobilis. Belgorodo srityje apgadinti trijų namų ūkių stogai.

Pareigūnų priešlėktuvinės gynybos sistemos virš Belgorodo srities sunaikino dvi raketas „Tochka-U“ ir septynias raketas „Vilkha MLRS“, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Vėliau V.Gladkovas pranešė, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė devynis oro taikinius, priartėjusius prie miesto. 

Ukraina praneša apie sprogimus Charkive

Pasak Ukrainos žiniasklaidos, antradienio vakare Rusijos okupacinės pajėgos smogė Charkivui. Miestą sudrebino sprogimai. 

Tai pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas. Informaciją apie sprogimus Charkive patvirtino ir miesto meras Igoris Terechovas. 

Skelbiama, kad priešas puolė iš Belgorodo srities. Anksčiau smūgiai buvo vykdomi iš priešlėktuvinės gynybos sistemos S-300.

„Šiuo metu oro erdvėje virš Charkivo srities raketų nėra. Priešas vėl sudavė smūgius iš Belgorodo srities, prieš tai iš oro gynybos sistemos S-300. Naujų raketų smūgių grėsmė išlieka, todėl neišeikite iš slėptuvės, kol oro grėsmė neišnyks. Informacija apie aukas ir sunaikinimus nustatinėjama“, – sakė jis.

23.06 val. Charkivo meras Igoris Terechovas pranešė, kad raketa praskrido prie pat gyvenamojo namo.

„Buvo išdaužti langai, informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama. Tai dar vienas teroristinis išpuolis Charkive ir bandymas įbauginti civilius gyventojus“, – pabrėžė jis.

Kartu Sergejus Melnikas paragino Charkivo gyventojus būti ypač dėmesingus oro pavojaus signalui naktį.

Per 2023 m. Rusijos okupantai surengė 2,4 tūkst. raketinių smūgių į Ukrainą. Tuo pat metu bendras oro smūgių skaičius siekė beveik 16 tūkst. 

Tai teigiama projekto „UA War Infographics“ infografike. Raketinių smūgių statistikoje pažymima, kad kalbama būtent apie atakų, o ne priešo paleistų raketų skaičių. 

Daugiausia raketų smūgių buvo suduota 2023 m. gegužę ir gruodį – atitinkamai 305 ir 304. Mažiausiai atakų buvo įvykdyta liepos mėnesį – 124. Verta pažymėti, kad į statistiką buvo įtrauktos visos raketų atakos – tiek į gynybos pajėgų pozicijas, tiek į fronto rajonus, tiek per masinius išpuolius Ukrainoje.

Oro antskrydžių skaičius siekė 15 885. Daugiausia jų buvo įvykdyta rugsėjo (1905) ir spalio (1839) mėnesiais. 

Tuo pat metu per 2023 m. rusai įvykdė 22 185 atakas su MLRS. Daugiausia atakų užfiksuota sausio mėnesį – 2139. Antroje vietoje pagal atakų skaičių buvo gruodis, kai buvo įvykdytos 2132 atakos, o trečioje – gegužė (2053 atakos).

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas antradienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo, kad Jungtinė Karalystė „ir toliau tvirtai palaikys Ukrainą kovoje su agresija ir okupacija“.

„Ministras pirmininkas nurodė, kad JK toliau teiks karinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, įskaitant tolesnį letalinės pagalbos teikimą“, – pokalbio santraukoje teigė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

Maskva intensyvina oro atakas prieš Ukrainą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pažadėjo sustiprinti smūgius po precedento neturinčio Ukrainos išpuolio prieš Rusijos Belgorodo miestą.

Per pokalbį R. Sunakas „pareiškė užuojautą visiems ukrainiečiams, žuvusiems ir sužeistiems per barbariškus Rusijos oro smūgius kalėdiniu laikotarpiu“,  sakė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

„Ministras pirmininkas sakė, kad Jungtinė Karalystė ir toliau tvirtai palaikys Ukrainą, kovojančią su agresija ir okupacija, 2024 metais ir ateityje“, – teigė jis.

„Vadovai aptarė naujausius konflikto įvykius, įskaitant pažangą Juodojoje jūroje ir Ukrainos oro gynybos, kurią sustiprino JK tiekiamos raketos žemė-oras, sėkmę“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę JK vyriausybė paskelbė, kad po mirtinų Rusijos smūgių bangos nusiųs Ukrainai apie 200 oro gynybos raketų.

Gynybos ministerijos teigimu, šios raketos papildys JK padovanotas oro gynybos sistemas, galinčias neįtikėtinu tikslumu numušti Rusijos dronus ir raketas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Maskva siekia sunaikinti Ukrainą po to, kai per naują Rusijos smūgių seriją buvo smogta gyvenamiesiems pastatams.

„Kiekviena raketa (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas parodo, kad jis nori sunaikinti Ukrainą“, –  socialiniame tinkle „X“ rašė A. Baerbock ir pridūrė, kad Vokietija „palaikys Ukrainos žmones tol, kol jiems mūsų reikės“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas pranešime „Telegram“ nurodė, kad naktį į antradienį rusai panaudojo įvairaus tipo ginkluotę. Jame sakoma, kad atakuota kritinė infrastruktūra, pramonės ir kariniai objektai ir kad pagrindinė atakų kryptis buvo Kyjivas. Per apšaudymus žuvo penki žmonės.

Tuo metu Rusija tvirtina, kad sunaikino visus objektus, į kuriuos taikėsi antradienį. Maskva nurodė, kad tai buvo „karinės pramonės“ objektai.

Rusija antradienį taip pat pranešė, kad praėjus kelioms valandoms po to, kai raketomis smogė Ukrainai, pati virš pasienyje esančio Belgorodo regiono numušė devynias Kyjivo paleistas raketas.

Per pastarąsias penkias dienas rusai į Ukrainą paleido mažiausiai 500 raketų ir bepiločių lėktuvų. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė per pokalbį telefonu su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku. 

Pasak valstybės vadovo, pokalbio metu jis kalbėjo apie besitęsiantį Rusijos oro terorą prieš Ukrainos miestus. 

„Per pastarąsias penkias dienas priešas į Ukrainą paleido mažiausiai 500 raketų ir bepiločių lėktuvų. Dėkoju už reikšmingą ir įvairiapusį Jungtinės Karalystės indėlį į Ukrainos oro gynybos stiprinimą, ypač radarais, pažangiomis kovos su dronais sistemomis ir raketomis“, – sakė V.Zelenskis.

Kyjivas po atakos: Rusija sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus

+6

Jis taip pat pažymėjo, kad kartu su R.Sunaku aptarė bendradarbiavimo gynybos srityje tęstinumą, daugiausia dėmesio skiriant tolesniam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos ir tolimojo nuotolio pajėgumų stiprinimui.

„Atkreipėme dėmesį į produktyvų darbą rengiant dvišalį susitarimą dėl saugumo garantijų Ukrainai pagal G7 šalių Vilniaus deklaraciją. Turime kuo greičiau jį užbaigti. Taip pat suderinome pozicijas dėl Ukrainos taikos formulės ketvirtojo patarėjų susitikimo Davose išvakarėse ir aptarėme pasirengimą pasauliniam taikos viršūnių susitikimui lyderių lygiu bei bendrą darbą dėl konkrečių pasaulinės formulės punktų“, – pridūrė prezidentas.

Ukraina pareiškė, kad JAV tiekiamomis žemė–oras tipo raketų sistemomis „Patriot“ kariai numušė visas 10 balistinių raketų „Kinžal“, kurias Rusija antradienį paleido į šalį per plataus masto ataką.

Kyjivas anksčiau teigė, kad Rusija į sostinę ir šiaurės rytinį Charkivo miestą nukreipė 99 įvairių tipų raketas ir pridūrė, kad ukrainiečių oro pajėgos 72 iš jų numušė.

„Kinžal“ tipo raketos sudaro dalį rusų ginklų arsenalo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad šio tipo raketos neva yra nesunaikinamos dėl jų judėjimo greičio.

Naujausia ataka paskatino Ukrainą dar sykį paraginti Vakarų sąjungininkus paspartinti ginklų tiekimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-31 su raketa „Kinžal“

„Šiandien Ukrainos oro pajėgos numušė 10 iš 10 rusų oro balistinių raketų „Kinžal“(...), pasinaudojusios „Patriot“ sistemomis“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Tai yra rekordas. Jei raketos būtų pataikiusios į taikinius, pasekmės būtų buvusios katastrofiškos“, – pridūrė jis. 

Jis padėkojo Ukrainos Vakarų sąjungininkams už ginklų tiekimą ir pridūrė: „Nėra pagrindo manyti, kad priešas čia sustos. Todėl mums reikia daugiau sistemų ir amunicijos.“

Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad oro gynybos raketų sistema „Patriot“ yra gyvybiškai svarbi ginant šalį nuo Rusijos.

Karui tęsiantis jau beveik dvejus metus Kyjivas ragina padidinti karinę paramą Ukrainai, nepaisant kai kuriose šalyse jaučiamo nuovargio nuo karo.

Antradienį per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą Kyjive ir Charkive žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti.

Ataka surengta kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas pažadėjo suintensyvinti smūgius Ukrainai ir kai pastarosiomis dienomis abiejų šalių veiksmai smarkiai paaštrėjo.

Stopkadras/Liepsnojantis Kyjivas po Rusijos atakų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė taikos derybų su Vladimiru Putinu galimybę, nes Rusijos vadovas apimtas kraugeriško instinkto ir laikytų jas silpnumo ženklu, skelbia leidinys „Newsweek“.

V.Zelenskio komentarai žurnalui „The Economist“ pasirodė kai kuriems JAV atstovams raginant pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo artėjant antrosioms jo metinėms ir Rusijai vėl bombarduojant Ukrainos miestus.

Ankstyvą antradienio rytą Rusija surengė didelio masto raketų ataką, kurios taikiniais tapo Kyjivas ir Charkivas.  Vietos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 4 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeista.

Praėjusią savaitę JAV senatorius J. D. Vance'as CNN sakė, kad JAV turėtų pripažinti, jog mažai tikėtina, kad Ukrainai pavyks sugrąžinti Rusijos okupantus į prieškarines ribas, ir kad, norėdama užbaigti konfliktą, Ukraina turės „atiduoti tam tikrą teritoriją“.

Tai atspindi JAV ir respublikonų pirminių rinkimų kampanijos metu stiprėjančias nuotaikas, kuriomis atmetama pagalba Kyjivui kovojant su Rusijos agresija, kuomet respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai nepritarė prezidento Joe Bideno prašymui patvirtinti paketą, į kurį įeina 61 mlrd. JAV dolerių Ukrainai.

Telegram/Volodymyras Zelenskis

Paklaustas apie derybų galimybę 2024 m., V.Zelenskis atkreipė dėmesį į V.Putino mintis, išsakytas praėjusį mėnesį per televiziją transliuotuose klausimuose ir atsakymuose, kai jis sakė, kad nepasiekė norimų rezultatų dėl vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“.

„Ką tai reiškia? Kad turime sėdėti ir sakyti: „Atsiprašau, prašom liautis, – žurnalui sakė V.Zelenskis. – Tai ne mūsų pozicija – tai silpnumas, ir jis tai jaučia kaip gyvulys, nes jis yra (gyvulys) ir mėgsta kraujo pojūtį.“

„Todėl jis pajus savo (jėgą) ir visiškai jus suvalgys su visa jūsų ES, NATO laisve, demokratija, pamirškite apie tai, – pridūrė jis. – Štai kodėl nematau jokių taikos signalų, matau tik teroristinės šalies žingsnius.“

V.Zelenskis pridūrė, kad dabar „ne laikas“ diskusijoms ar kompromisams, nes „neturime jokių esminių žingsnių į priekį siekiant taikos su Rusija“.

Naktiniai smūgiai Ukrainoje buvo surengti po gruodžio 29 d. įvykdytos masinės oro atakos, per kurią žuvo 40 ir buvo sužeista daugiau kaip 160 žmonių.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva suintensyvins savo smūgius Ukrainai po savaitgalį Rusijos Belgorodo mieste įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo mažiausiai dvi dešimtys žmonių ir daugiau kaip 100 buvo sužeista.

V.Zelenskio davė interviu „The Economist“ po lapkritį paskelbto pokalbio su kariuomenės vadu Valerijumi Zalužnu, kuriame šis sakė, kad karas pasiekė aklavietę. Vėliau V.Zelenskis atmetė šį teiginį, kilus spėlionėms apie jų abejų nesutarimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir kiti Baltijos šalių lyderiai ragina Vakarus Ukrainai suteikti daugiau oro gynybos.

Taip valstybių lyderiai pasisakė po dar vieno Rusijos įvykdyto didelio masto Ukrainos apšaudymo.

„Ukrainiečiai daro stebuklus su oro gynybos (sistemomis – BNS), kurias suteikė Vakarai, tačiau jų reikia daugiau“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį rašė G. Nausėda.

Ukraina antradienį po dar vienos pražūtingos Rusijos raketų atakos paragino savo sąjungininkus paspartinti ginklų tiekimą, praėjus beveik dvejiems Maskvos invazijos metams.

Raginimus Vakarų sąjungininkams pasiuntė ir kiti Baltijos valstybių lyderiai.

„Naujųjų metų šventimas baigėsi, Vakarams reikia surimtėti ir imtis veiksmų dabar“, – „X“ rašė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas pranešime „Telegram“ nurodė, kad naktį į antradienį rusai panaudojo įvairaus tipo ginkluotę. Jame sakoma, kad atakuota kritinė infrastruktūra, pramonės ir kariniai objektai ir kad pagrindinė atakų kryptis buvo Kyjivas. Per apšaudymus žuvo penki žmonės.

Tuo metu Rusija tvirtina, kad sunaikino visus objektus, į kuriuos taikėsi antradienį. Maskva nurodė, kad tai buvo „karinės pramonės“ objektai.

Rusija antradienį taip pat pranešė, kad praėjus kelioms valandoms po to, kai raketomis smogė Ukrainai, pati virš pasienyje esančio Belgorodo regiono numušė devynias Kyjivo paleistas raketas.

Ukrainos VRM nuotr./Kyjive nugriaudėjo sprogimai

Stopkadras/Atakuotas Kyjivas

Rusija išleido apie 620 mln. JAV  dolerių antradienio masinei raketų atakai prieš Ukrainą, skelbia leidinys „Forbes“, cituodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų oro pajėgų vadavietę ir pasitelkdamas paties leidinio skaičiavimus.

Pažymima, kad, preliminariais duomenimis, sausio 2 d. rusai prieš Ukrainą panaudojo 99 oro puolimo priemones: įvairių tipų raketas ir atakos dronus.

Pirmąja banga rusai atakavo dronais „Shahed“. Buvo sunaikinti visi 35 smogiamieji dronai"Shahed-136/131“.

Ryte rusai pasitelkė strateginę aviaciją – bombonešius Tu-95MS. 16 lėktuvų paleido mažiausiai 70 sparnuotųjų raketų Kh-101/X-555/X-55. Taip pat užfiksuota dešimt aerobalistinių raketų Kh-47M2 „Kinžal“ paleidimų iš naikintuvų MiG-31K. Be to, rusai atakavo iš jūros trimis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir iš šiaurės – 12 raketų „Iskander-M/S-300/S-400“. Taktiniai lėktuvai Su-35 naudojo keturias priešlėktuvines raketas Kh-31P.

Tuo pat metu Ukrainos gynėjai sunaikino 10 iš 10 aerobalistinių raketų „Kh-47M2 Kinžal“, 59 iš 70 sparnuotųjų raketų „Kh-101/X-555/X-55“ ir tris iš trijų sparnuotųjų raketų „Kalibr“.

Kyjivas po atakos: Rusija sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus

+6

„Forbes“, atsižvelgdamas į tai, kad tikslus raketų pasiskirstymas pagal tipus nežinomas, apskaičiavo, kad jų vertė yra apie 620 mln. JAV dolerių. Apskaičiuodamas šių raketų kainą, „Forbes“ naudojo šiuos skaičiavimus: Kh-101 raketos kaina – 13 mln. dolerių, „Kalibr“ – 6,5 mln. dolerių, „Iskander“ – 3 mln. dolerių, „Onyx“ – 1,25 mln. dolerių, Kh-22 – 1 mln. dolerių, „Tochka-U“ – 0,3 mln. dolerių, Kh-55 – 2 mln. dolerių, Kh-555 – 4 mln. dolerių, Kh-47 „Kinžal“ – 15 mln. dolerių, „Shahed-136“ – 50 000 dolerių.

Gruodžio 29 d. Rusija išleido daugiau nei 1,27 mlrd. JAV dolerių ankstesniam masiniam smūgiui.

Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Maskva sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus, Rusijai smogus šaliai beveik 100 raketų.

Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės.

„Teroristinė valstybė sąmoningai taikosi į kritinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, pavadinęs raketų ugnį „labai pavojinga ataka, per kurią žuvo ir buvo sužeisti nekalti žmonės“.

VIDEO: Kyjivas po atakos: Rusija sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus

Kyjivas po atakos: Rusija sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus

Nepaprastųjų situacijų tarnyba

Kyjivą sudrebino sprogimai

+19