Svarbiausios naujienos iš Ukrainos:
- Rusija perka Irano balistines raketas: jos gali būti pristatytos jau šį pavasarį
- Ukrainos pajėgos įvardijo savo operacijos taikinį laikinai okupuotame Kryme
- Buvęs bataliono vadas nurodė, per kiek laiko Ukraina turi mobilizuoti pusę milijono žmonių
- D.Tuskas: Rusija per artimiausius kelerius metus gali užpulti Europą
- Britų žvalgyba: Vladimiras Putinas neriasi iš kailio, kad apsaugotų Maskvą
- Ukraina įtraukė „Vičiūnų grupę“ į karo rėmėjų sąrašą
- Kryme ramybės nėra: Sevastopolyje ir Jevpatorijoje aidi sprogimai
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos pajėgos įvardijo savo operacijos taikinį laikinai okupuotame Kryme
18:29 Atnaujinta 18:33
Ketvirtadienį pranešta, kad keliuose laikinai okupuoto Krymo miestuose aidėjo sprogimai. Daugiausiai triukšmo buvo Sevastopolyje ir Jevpatorijoje.
Pasak susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų, liudininkai skelbė, jog užfiksuota pataikymų. Iš pradžių Ukrainos karinė vadovybė nekomentavo situacijos Kryme, bet vėliau nurodė savo taikinį.
„Ginkluotųjų pajėgų duomenimis, šiandien, sausio 4 d., apie 15 val. netoli okupuoto Sevastopolio buvo pataikyta į Rusijos okupacinių pajėgų vadavietę“, – skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.
Ukrainos karinių oro pajėgų teigimu, operacija buvo vykdoma padedant Ukrainos lakūnams.
„Dar kartą dėkoju karinių oro pajėgų lakūnams ir visiems, kurie planavo operaciją, už nepriekaištingą kovinį darbą“, – rašė Karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas ir perdavė linkėjimus rusams Kryme.
Jis taip pat užsiminė, kad iš Rusijos propagandos tikisi tokio pat epinio reportažo iš Sevastopolio ir Jevpatorijos, kurį jie neseniai skleidė per masinį puolimą prieš Ukrainą.
Tuomet Rusija paskelbė, kad neva smogė vienam iš štabų, kuriame buvo įsikūręs vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas ir dar devyni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolai.
Tuo tarpu Rusijos okupacinė valdžia tvirtino, kad jos oro gynybos sistemos įveikė visus oro taikinius ir nepripažino, kad buvo pataikyta į karinį objektą.
Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas nurodė, kad per apšaudymą esą buvo sužeistas vienas suaugęs žmogus ir šešerių metų vaikas.
Ukrainos pajėgos pranešė apie pavojų
00:38
Ketvirtadienį vakare Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad rusai paleido kelias grupes bepiločių orlaivių „Shahed“, kurie į Ukrainos teritoriją įskrido iš pietų.
„Dėmesio! Puolamųjų bepiločių orlaivių grėsmė iš pietų! Kelios grupės bepiločių orlaivių „Shahed“ iš Chersono srities juda į šiaurės vakarus Dniepropetrovsko ir Mykolajivo sričių pasienyje“.
Kryme sprogimai nugriaudėjo antrą kartą šiandien
23:32
Ketvirtadienį laikinai okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai, okupantai pranešė apie „išpuolį“, rašo „Unian“, remdamiesi vadinamasis Rusijos Sakų administracijos vadovo Aleksandro Avdijenko pranešimu.
Vietos žiniasklaida pranešė apie sprogimus Sakuose. A.Avdijenko rašė apie „išpuolį“ Sakų-Jevpatorijos pakrantėje. Be to, vietiniai gyventojai rašė apie Juodosios jūros laivyno bandymus „atremti puolimą“ prie Sevastopolio.
Krymo gyventojai pranešė apie sprogimus Kerčės sąsiaurio rajone ir vadina tai „oro gynybos darbu“, okupantai taip pat užblokavo Kerčės tiltą.
Taip pat pranešama apie sprogimus Sevastopolio ir Novorosijsko rajone.
Baltieji rūmai: Šiaurės Korėja tiekė Rusijai raketas, skirtas atakoms Ukrainoje
21:27
Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistinių raketų ir raketų paleidimo įrenginių, kurie buvo panaudoti per neseniai įvykdytas atakas Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Tai svarbi ir nerimą kelianti eskalacija“, – per trumpąją spaudos konferenciją žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Gruodžio 30 dieną rusų pajėgos paleido bent vieną iš Šiaurės Korėjos tiekiamų raketų, kuri nukrito atvirame lauke Zaporižios srityje, nurodė J.Kirby.
Jis pridūrė, kad sausio 2 dieną Maskvos pajėgos, vykdydamos masinę oro ataką, į Ukrainą paleido daug balistinių raketų.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dabar kels šį klausimą, kurį būtų galima laikyti Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu, JT Saugumo Taryboje, sakė J.Kirby.
Rusija taip pat ketina įsigyti raketų iš savo sąjungininko Irano, sakė atstovas.
V.Zalužnas nesutiko į kariuomenę priimti kalinių ir nuteistųjų
20:35
Mobilizacijai Ukrainoje tęsiantis, ketvirtadienį Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto posėdyje pirmą kartą buvo aptartas įstatymo projektas, kuriame išdėstytas mobilizacijos priemonių stiprinimas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pasisakė prieš tai, kad į Ukrainos gynėjų gretas įsitrauktų teistumą turintys ar kalintys asmenys, praneša žiniasklaidos portalas NV, remdamiesi šaltinio informacija.
„Jis (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas – red. past.) nepritarė normai dėl kalinių ir nuteistųjų įtraukimo į kariuomenės gretas. Jis sako: „Ar kariuomenė skirta blogiems žmonėms?“. Taip nėra“, – sužinojo žurnalistai.
Pasak jų, V.Zalužnas taip pat sakė, kad jam reikia žmonių, nes „rusai jau pašaukė 400 tūkstančių ir birželio mėnesį ruošia dar kelis šimtus tūkstančių, iki 400 tūkstančių“. „Su kuo man kovoti? Arba kreipkitės į pasaulį ir prašykite žmonių ten, arba eikite į karą, jei nesuteiksite... Kiekvienam pašauktajam bus skirta 80 dienų mokymų. Bet duokite man žmonių“, – vyriausiąjį vadą citavo šaltinis.
Specialiųjų operacijų pajėgos pasidalijo, kaip buvo sunaikinta Rusijos oro gynybos sistema „Strela-10“
19:31
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų operatoriai pranešė, kad pietų kryptimi sėkmingai nutaikė HIMARS raketas į okupantų priešlėktuvinės raketų sistemą „Strela-10“.
„Atlikdama žvalgybą pietų fronte, Specialiųjų operacijų pajėgų 73-ojo karinio jūrų centro UAS įgula aptiko priešlėktuvinių raketų sistemą „Strela-10“, kurią priešas naudoja oro taikiniams stebėti ir naikinti nedideliame aukštyje.
Operatoriai pakoregavo Ukrainos gynybos pajėgų raketų HIMARS ir artilerijos padalinio ugnį į priešo taikinį. Dėl ugnies padarytos žalos priešo priešlėktuvinės gynybos sistema buvo sunaikinta.“
Ukrainos pajėgos įvardijo savo operacijos taikinį laikinai okupuotame Kryme
18:29 Atnaujinta 18:33
Ketvirtadienį pranešta, kad keliuose laikinai okupuoto Krymo miestuose aidėjo sprogimai. Daugiausiai triukšmo buvo Sevastopolyje ir Jevpatorijoje.
Pasak susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų, liudininkai skelbė, jog užfiksuota pataikymų. Iš pradžių Ukrainos karinė vadovybė nekomentavo situacijos Kryme, bet vėliau nurodė savo taikinį.
„Ginkluotųjų pajėgų duomenimis, šiandien, sausio 4 d., apie 15 val. netoli okupuoto Sevastopolio buvo pataikyta į Rusijos okupacinių pajėgų vadavietę“, – skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.
Ukrainos karinių oro pajėgų teigimu, operacija buvo vykdoma padedant Ukrainos lakūnams.
„Dar kartą dėkoju karinių oro pajėgų lakūnams ir visiems, kurie planavo operaciją, už nepriekaištingą kovinį darbą“, – rašė Karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas ir perdavė linkėjimus rusams Kryme.
Jis taip pat užsiminė, kad iš Rusijos propagandos tikisi tokio pat epinio reportažo iš Sevastopolio ir Jevpatorijos, kurį jie neseniai skleidė per masinį puolimą prieš Ukrainą.
Tuomet Rusija paskelbė, kad neva smogė vienam iš štabų, kuriame buvo įsikūręs vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas ir dar devyni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolai.
Tuo tarpu Rusijos okupacinė valdžia tvirtino, kad jos oro gynybos sistemos įveikė visus oro taikinius ir nepripažino, kad buvo pataikyta į karinį objektą.
Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas nurodė, kad per apšaudymą esą buvo sužeistas vienas suaugęs žmogus ir šešerių metų vaikas.
Moldovoje sulaikyti du asmenys, padėdavę ukrainiečiams išvengti šaukimo į kariuomenę
18:15
Ukrainos policija ketvirtadienį paskelbė, kad Moldovoje sulaikyti du asmenys, padėję ukrainiečiams vyrams išvengti šaukimo į kariuomenę.
Sulaikymai įvykdyti šalyje vykstant diskusijoms dėl tolesnės mobilizacijos Ukrainos pajėgoms, kurios jau beveik dvejus metus kovoja su Rusijos invazinėmis pajėgomis, sustiprinti.
„Moldovoje buvo sulaikyti du nusikalstamos grupuotės nariai, vienas iš jų veždamas keturis ukrainiečius“, – pranešė Ukrainos policija.
Sulaikytieji iš Odesos regiono prie sienos su Padniestre veždavo šaukiamojo amžiaus vyrus, priduriama pranešime.
Padniestrė – prorusiškas separatistinis regionas Moldovoje, esantis į pietvakarius nuo Ukrainos.
„Iš ten jie vesdavo juos miško keliukais, toliau nuo kontrolės punktų (...) ir nuveždavo į Moldovos sostinę“, – sakė policija ir pridūrė, kad šaukimo į kariuomenę vengiantys asmenys kontrabandininkams sumokėdavo nuo 4,5 iki 5 tūkst. JAV dolerių (nuo 4,1 iki 4,6 tūkst. eurų).
Nuo 2022-ųjų vasario, kai prasidėjo karas, 18–60 metų amžiaus ukrainiečiams vyrams galioja draudimas išvykti.
Vengiantiems šaukimo į kariuomenę gresia iki penkerių metų kalėjimo, o dezertyrams – 12 metų.
Beveik dvejus metus trunkant kovoms Ukrainos vyriausybė siekia papildyti karių gretas.
Taip pat viešai raginama ieškoti naujų karių, kurie pakeistų fronte tarnavusius ilgą laiką, ir imtis veiksmų, kad užsienyje gyvenantys ukrainiečiai grįžtų ir kovotų už savo šalį.
Ukrainos įstatymų leidėjai svarsto naują mobilizacijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama išspręsti kai kuriuos iš šių klausimų.
URM pareiškė griežtą protestą Rusijai dėl dronų ir raketų atakos prieš Ukrainą
17:32
Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį išreiškė griežtą protestą Rusijai dėl raketų ir dronų atakos prieš Ukrainą.
Kaip skelbia URM, ketvirtadienį į ministeriją iškviestas Rusijos ambasados Vilniuje atstovas, jam buvo išreikštas griežtas protestas dėl pastarosiomis dienomis Rusijos surengtų vienų didžiausių raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą nuo pat plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
„Lietuva griežtai smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą, įskaitant ir šiuos brutalios agresijos veiksmus, ir reikalauja Rusiją nedelsiant visa tai nutraukti“, – rašoma URM pranešime.
Per kelias pastarąsias dienas Rusija paleido į Ukrainą iš viso daugiau nei 500 raketų ir „Shahed“ tipo dronų-kamikadzių. Kyjivas teigia, kad jų dauguma buvo nukreipta į Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą.
Ukrainiečiai numušė daugumą raketų, tačiau per apšaudymus nukentėjo gvyvenamieji pastatai, raketos pataikė į gimdymo namus, ligonines, maldos namus, mokyklas. Žuvo keturi žmonės.
Kryme ramybės nėra: Sevastopolyje ir Jevpatorijoje aidi sprogimai
17:06 Atnaujinta 17:17
Ketvirtadienį laikinai okupuoto Krymo Sevastopolio ir Jevpatorijos miestuose nuaidėjo garsūs sprogimai, skelbia žiniasklaida.
Teigiama, kad 15.25 val. rusai užblokavo eismą Kerčės tiltu. Tuo tarpu Sevastopolyje buvo sustabdytas sausumos ir jūrų viešojo transporto judėjimas, mieste paskelbtas oro pavojus.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskii veter“ paskelbė, jog jo skaitytojai pasidalijo informacija apie raketą virš gyvenvietės Čornomorske, taip pat girdėjo stiprų sprogimą Jevpatorijoje.
16.30 val. Sevastopolyje įlankos rajone užfiksuoti du smūgiai, o Jevpatorijoje buvo matomi greitosios pagalbos automobiliai, skelbia „Krymskii veter“.
Rusijos paskirtas Krymo vadovas Michailas Razvožajevas tvirtino, kad buvo numušti keli oro taikiniai.
„Visos tarnybos yra parengties būsenos. Sevastopolio gelbėjimo tarnyba šiuo metu nefiksuoja jokios žalos infrastruktūrai“, – rašė jis.
M.Razvožajevas informavo, kad dėl krintančių nuolaužų buvo apgadintas namas Gluchovo gatvėje ir nurodė, jog vienas žmogus buvo sužeistas.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad jų priešlėktuvinė gynyba esą numušė 10 Ukrainos raketų.
Kiek anksčiau „Telegram“ kanale „Krym realii“ skelbta, kad Sevastopolyje apie 16.13-16.15 val. girdėjosi apie 10 sprogimų, prieš tai buvo girdėti raketų paleidimai.
„Krymskii veter“ savo ruožtu pažymėjo, kad sulaukė pranešimų, jog viena ukrainiečių raketa esą buvo numušta, o kita pataikė į karinį dalinį (ryšių centrą) Jucharinos Balkoje prie Sevastopolio.
Kol kas Ukrainos pareigūnai ar karinė vadovybė situacijos Kryme nekomentavo.
Ukraina įtraukė „Vičiūnų grupę“ į karo rėmėjų sąrašą
16:20
Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad įtraukė Lietuvos bendrovę „Vičiūnų grupė“, kuriai priklauso maisto prekių ženklas „Viči“, į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, nes ji tęsia veiklą Rusijos rinkoje.
„Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, „Vičiūnų grupės“ atstovai pažadėjo, kad bendrovė pasitrauks iš Rusijos rinkos. Tačiau „Viči“ ir toliau valdo savo gamyklas Rusijoje, ieško naujų darbuotojų ir moka didelius mokesčius į agresoriaus biudžetą. Tai tapo pagrindu įtraukti „Vičiūnų grupę“ į Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros tarptautinių karo rėmėjų sąrašą“, – sakoma agentūros pranešime.
Šimtai Vakarų įmonių pasitraukė iš Rusijos rinkos po Maskvos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį, o Kyjivas nevengė viešai kritikuoti tų, kurios liko, įtraukdamas tokias bendroves į į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs bataliono kuopos vadas nurodė, per kiek laiko Ukraina turi mobilizuoti pusę milijono žmonių
16:18
Mobilizacija nebus veiksminga, jei ukrainiečiai nesupras, kad jos reikia ne kariuomenei, o pačiai visuomenei. Negana to, pusė milijono mobilizuotųjų yra tik minimalus skaičius, Hromadske radijui pareiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyj.
„Nereikia būti Generalinio štabo nariu, kad tai įvertintum, užtenka paklausti spaudos, kiek mobilizuojasi mūsų priešų... Mes negalime kariauti su mažesniu skaičiumi karių nei mūsų priešas. Gerąja prasme mes turėtume susikurti prieš juos kiekybinį pranašumą, nes kol kas vienas pagrindinių rusų pranašumų yra jų skaičius fronte“, – aiškino kariškis.
Jo teigimu, šiuo metu pagal technologijas Ukraina yra viename lygyje su rusais, todėl, norėdama sėkmingai veikti fronte, turėtų suvienodinti karių skaičių.
„Pasakų pasaulyje tai būtų galima kompensuoti didžiuliu technologiniu pranašumu. Jei mūsų ir rusų skirtumas būtų toks, koks yra JAV kariuomenės ir Talibano, tuomet galėtume pastatyti vieną savo karį prieš 20 jų karių. Tačiau ne paslaptis, kad technologijų požiūriu esame viename lygyje su rusais. Turime tos pačios kartos ginklų, absoliučiai tokius pačius technologinius sprendimus. Vadinasi, kovotojų turėtų būti bent jau tiek pat“, – kalbėjo J.Dykyj.
Karo veternas pažymėjo, kad pusės milijono žmonių mobilizacija per metus palengvintų mobilizacijos sistemos darbą, tačiau, jo įsitikinimu, šį skaičių reikėtų pasiekti per tris arba keturis mėnesius.
„Asmuo su šaukimu nėra karys fronte. Tarp šių dviejų būsenų yra tarpiniai ryšiai, kurių negalima išvengti. Mobilizacijos sistemai per tris ar keturis mėnesius užverbuoti 500 tūkst. žmonių ir tokį patį skaičių užverbuoti per metus yra labai skirtinga našta. Žinoma, verbuoti 40 000-50 000 žmonių per mėnesį yra gerai, tačiau, mano nuomone, šiuo atveju mes ne visai susikuriame pranašumą prieš priešą. Šiuo atveju nematau jokio būdo, kaip galiausiai demobilizuoti tuos, kurie kovojo dvejus metus. Pusė milijono, paskirstytų per metus, yra pakankamas skaičius, kad būtų išlaikytas dabartinis kovinis pajėgumas“, – kalbėjo J.Dykyj.
Gruodžio 19 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kariuomenė pasiūlė mobilizuoti dar 450-500 tūkst. ukrainiečių. Tuo tarpu karybos ekspertas Oleksandras Kovalenko naujienų agentūrai „Unian“ sakė, jog tokį kiekį žmonių Ukrainoje būtų galima mobilizuoti per metus.
Rusijos karinis ekspertas leptelėjo: Donecko gyventojai naudojami kaip skydas
16:10
Rusijos „Pirmasis“ televizijos kanalas ištransliavo sensacingą karinio eksperto Aleksandro Artamonovo pareiškimą, kuriame jis pripažino, kad Rusijos kariuomenė Donecke slepiasi už civilių gyventojų ir gyvenamuosiuose rajonuose įrengia artilerijos pozicijas, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
„A.Artamonovas visai Rusijai pasakė, kad Donecko Kuibyševo ir Kyjivo rajonų gyventojai prašo Rusijos kariuomenės nešaudyti iš miesto ir nenaudoti jų kaip gyvojo skydo“, – pažymėjo agentūros žurnalistas Denysas Kazanskis.
Jo tvirtinimu, taip ekspertas faktiškai paneigė Rusios prezidento Vladimiro Putino melą, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sąmoningai taikosi į civilius gyventojus Donbase.
„Ir jis pripažino, kad žmonės Donecke kenčia dėl Rusijos kariškių, kurie slepiasi už jų ir šaudo iš už nugaros“, – aiškino žurnalistas.
Tuo tarpu Nacionalinio pasipriešinimo centras pranešė, kad laikinai okupuotame Donecke Rusijos pajėgos suintensyvino kontržvalgybines priemones.
„Teigiama, kad rusai ieško informatorių ir padidino kontrolės punktų skaičių mieste bei sustiprino patruliavimą. Ypatingas dėmesys skiriamas ukrainietiškų pasų turėtojams, atsisakiusiems gauti Rusijos pilietybę“, – sakoma pranešime.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kiek rusų pasidavė Ukrainai pagal specialią programą
15:37
Iki 2023 m. gruodžio mėn. per projekto „Noriu gyventi“ karštąją liniją į Ukrainos nelaisvę pasidavė daugiau kaip 220 rusų karių, leidiniui „Financial Times“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos karo belaisvių departamento atstovas Vitalijus Matvijenko.
Pasak jo, šiuo metu nagrinėjama dar daugiau kaip 1000 atvejų.
Ši karštoji linija pradėjo veikti 2022 m. rugsėjį. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją Rusijoje, linija ėmė lūžti nuo rusų skambučių. Mažiau nei po mėnesio įvyko pirmasis sėkmingas pasidavimas. Nuo to laiko kas savaitę pasiduoda maždaug po tris rusų karius.
V.Matvijenko nurodė, kad karštoji linija sulaukė daugiau kaip 26 tūkst. skambučių telefonu ir per susirašinėjimo platformą „Telegram“. Projekto svetainė buvo aplankyta daugiau kaip 48 mln. kartų, iš jų 46 mln. kartų – iš Rusijos.
Prie karštosios linijos „Noriu gyventi“ visą parą dirba 10 operatorių iš slapto centro Kyjive. Komandą sudaro kariniai psichologai ir analitikai.
Pažymima, kad vienas iš Rusijos karių kreipimųsi šuolių įvyko 2022 m. lapkritį, kai ginkluotosios pajėgos išlaisvino Chersoną iš okupacijos. Tuomet keli rusų kariai, palikti savo pozicijose, paskambino karštąja linija ir paprašė suteikti leidimą taikiai pasiduoti.
Dar vienas šuolis užfiksuotas praėjusių metų pavasarį, ruošiantis kontrpuolimui.
„2023 m. kovą sulaukėme beveik 3 000 prašymų. Galime tai palyginti su 2022 m. gruodžiu, kai gavome 1 500 prašymų“, – atkreipė dėmesį Karo belaisvių departamento atstovas.
NATO ir Ukraina kitą savaitę aptars oro gynybos klausimus
14:58
NATO ketvirtadienį pranešė, kad kitą savaitę įvyks specialus Aljanso šalių ir Ukrainos ambasadorių susitikimas, Kyjivui prašant greitesnio oro gynybos priemonių tiekimo.
Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje Maskvos pajėgos prieš Ukrainą surengė keletą didelių raketų ir dronų atakų.
Per gruodžio 29 dieną Kyjive įvykdytą daugiausiai aukų pareikalavusį išpuolį žuvo mažiausiai 32 žmonės.
„NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kitą trečiadienį sušauks NATO ir Ukrainos tarybos posėdį“, – sakė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as.
„Susitikimas bus surengtas ambasadorių lygmeniu; jis sušauktas Ukrainos prašymu po pastarojo meto Rusijos raketų ir dronų atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus, miestus ir miestelius“, – pridūrė jis.
Pasak D. White'o, NATO sąjungininkai jau pristatė Ukrainai daugybę oro gynybos sistemų ir yra įsipareigoję toliau stiprinti jos gynybą.
Visgi Kyjivo teigimu, naujausi išpuoliai rodo, jog Vakarų sąjungininkės turi paspartinti oro gynybos įrangos, kovinių dronų ir ilgojo nuotolio raketų tiekimą.
Per smūgius centrinei ir rytinei Ukrainos dalims žuvo 2 žmonės
14:57
Per Rusijos smūgius centrinei ir rytinei Ukrainos dalims žuvo du žmonės, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai.
Rusijai vėl suintensyvinus oro smūgius Ukrainai, kurie ankstesnėmis dienomis nusinešė dešimtis gyvybių, Kyjivas paskelbė turintis pakankamai šaudmenų, kad atlaikytų dar kelias galingas atakas, bet pridūrė, kad netrukus reikės daugiau pagalbos.
Per ketvirtadienio smūgį centrinėje Kirovohrado srityje, esančioje toli nuo fronto, viename pramoniniame objekte žuvo žmogus, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Andrijus Raikovyčius.
Trečiadienį buvo atakuota 11 kaimų rytinėje Donecko srityje, dėl to žuvo vienas ir buvo sužeisti dar trys žmonės, paskelbė Vidaus reikalų ministerija. Jos pranešime priduriama, kad buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų, automobilių, vamzdynas ir elektros perdavimo linija.
Ministerija taip pat paskelbė iš dalies sudegusių pastatų nuotraukų, padarytų penkioms raketoms smogus Kurachovės miestui.
Rusija perka Irano balistines raketas: jos gali būti pristatytos jau šį pavasarį
14:36
JAV pareigūnai teigė, kad Rusija planuoja iš Irano įsigyti trumpojo nuotolio balistinių raketų, o šis žingsnis padidintų Maskvos gebėjimą kritiniu konflikto momentu atakuoti Ukrainos infrastruktūrą, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“.
Maskvos planai sukėlė didelį Joe Bideno administracijos susirūpinimą, kuomet Kongrese mažėja parama tolesnei JAV karinei pagalbai Ukrainai. Įstatymų leidėjai dar nepriėmė įstatymo projekto, kuriuo Ukrainai būtų skirtas papildomas finansavimas.
„Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios, kad Rusijos derybos dėl artimojo nuotolio balistinių raketų įsigijimo iš Irano aktyviai juda į priekį, – sakė vienas iš JAV pareigūnų. – Mes vertiname, kad Rusija ketina įsigyti raketų sistemų iš Irano.“
Jei pirkimas bus tęsiamas, Irano raketos gali būti pristatytos jau šį pavasarį, tačiau JAV pareigūnai nemano, kad sandoris buvo užbaigtas.
Irano raketos papildytų neseniai Maskvos įsigytas priemones. Pasak pareigūnų, Rusija jau pradėjo gauti balistinių raketų paleidimo įrenginius ir kelias dešimtis balistinių raketų iš Šiaurės Korėjos.
JAV pareigūnai teigė, kad Maskvos noras įsigyti Irano raketų buvo akivaizdus gruodžio viduryje, kai Rusijos delegacija apsilankė Irano poligone ir stebėjo Irano Islamo revoliucijos gvardijos oro erdvės pajėgų demonstruojamas balistines raketas ir susijusią įrangą, įskaitant trumpojo nuotolio raketą „Ababil“.
Šis vizitas, kuris anksčiau nebuvo viešintas ir yra vertinamas kaip dar vienas žingsnis siekiant įsigyti Irano raketų, buvo surengtas po rugsėjo mėnesį įvykusios Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kelionės į revoliucijos gvardijos aerokosminių pajėgų būstinę Teherane. To vizito metu S.Šoigu stebėjo „Ababil“ ir kitų raketų sistemas, sakė JAV pareigūnai. Jis taip pat susitiko su Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininku generolu majoru Mohammadu Bagheri ir pasigyrė, kad Rusijos ir Irano santykiai pasiekė naują lygį.
Rusija, įsitraukusi į žūtbūtinį karą ir susidūrusi su tarptautinėmis sankcijomis, taip pat kreipėsi į Šiaurės Korėją, kad papildytų savo pastangas pasigaminti ginklų savo šalyje. Rugsėjo mėn. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas surengė aukščiausiojo lygio susitikimą kosmodrome Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti ekonomikos ir saugumo klausimais.
Pasak kelių su sandoriu susipažinusių pareigūnų, per pastarąsias kelias savaites Šiaurės Korėja pradėjo siųsti į Rusiją įvairią ginkluotę, įskaitant pirmą kartą į Rusijos rytus siunčiamas trumpojo nuotolio balistines raketas. Pasak pareigūnų, tarp ginkluotės yra ir artilerijos atsargų, apie kurias pranešta anksčiau.
Karo analitikai teigia, kad Maskvos įsigytos Irano ir Šiaurės Korėjos raketos gali būti svarbus postūmis Rusijai, kuri intensyvina atakas ir bando įveikti Ukrainos priešraketinę gynybą.
„Pastarosiomis dienomis Rusijos įvykdyti smūgiai rodo, kaip svarbu rusams turėti didelį balistinių raketų kiekį“, – sakė Vašingtono analitinio centro „American Enterprise Institute“ Kritinių grėsmių projekto direktorius Frederikas Kaganas.
Pasak R.Kagano, Rusija ieško būdų, kaip įveikti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, didindama paleidžiamų raketų skaičių ir keisdama naudojamų ginklų tipus. „Turėti pakankamai balistinių raketų savo arsenale yra labai svarbi to dalis“, – pridūrė jis.
Rusija iš Irano jau yra įsigijusi daug bepiločių orlaivių Ukrainai atakuoti. Maskva ir Teheranas taip pat stato naują gamyklą Rusijoje, kurioje gali būti pagaminta tūkstančiai bepiločių orlaivių, skirtų konfliktui, teigė JAV pareigūnai.
Rusijos bendravimas su Iranu ir Šiaurės Korėja yra posūkis nuo ankstesnių metų pozicijos, kai ji bendradarbiavo su JAV ir kitomis Vakarų galybėmis bandydama apriboti šių dviejų valstybių pajėgumus.
Vasarį transportui uždaroma viena Rusijos ir Estijos sienos perėja
14:09 Atnaujinta 15:30
Nuo vasario dėl rusų sprendimo imtis remonto darbų transporto priemonės nebegalės važiuoti per Narvos sienos punktą iš Estijos į Rusiją ir iš Rusijos į Estiją, ketvirtadienį paskelbė estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Pasak jo, Rusija atsiuntė Užsienio reikalų ministerijai Taline notą dėl kitoje sienos pusėje priešais Narvą esančio Ivangorodo punkto uždarymo automobilių eismui nuo vasario 1-osios. Sprendimo priežastimi buvo nurodyti remonto darbai.
Tai reiškia, kad taip pat bus paveiktas automobilių judėjimas per Narvos punktą.
„Pėstiesiems sienos perėja ir toliau bus atidaryta“, – sakė M.Tsahkna ir nurodė, kad Rusijos atsiųstoje notoje kalbama apie remonto darbus iki 2025 metų pabaigos.
„Pažiūrėsime, kas bus toliau. Mes savo ruožtu tęsime normalų darbą prie sienos“, – pridūrė jis.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje estų žiniasklaida skelbė, kad pasienyje su Estija esantis Ivangorodo kontrolės punktas šį vasarį bus uždarytas rekonstrukcijai. Tačiau tuo metu Estijos užsienio reikalų ministerija dar nebuvo gavusi oficialaus pranešimo apie tai iš Rusijos pusės.
Anksčiau rusai skelbė planuoją minimą punktą rekonstrukcijai uždaryti dar pernai.
Rusija rado naują būdą į karą Ukrainoje pritraukti užsieniečius kovotojus
13:31
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl supaprastintos tvarkos kai kuriems užsieniečiams ir jų šeimos nariams gauti Rusijos pilietybę. Tai įrodo oficialioje teisinės informacijos svetainėje paskelbti dokumentai, rašo naujienų portalas „Gazeta“.
Nutarime aiškinama, kad užsienio piliečiai, sudarę sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis „specialiosios karinės operacijos" metu vieneriems metams, nuo šiol galės gauti Rusijos pilietybę supaprastinta tvarka. Šiuo atveju supaprastinta procedūra taikoma ir jų šeimos nariams.
Tvirtinama, kad užsieniečiai, kurie „specialiosios karinės operacijos“ metu buvo atleisti iš karinės tarnybos dėl sveikatos būklės, sulaukę maksimalaus amžiaus, pasibaigus sutarčiai, taip pat dėl karo padėties nutraukimo, taip pat galės kreiptis dėl Rusijos pilietybės.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad kasdien daugiau nei 1500 Rusijos piliečių pateikia prašymus atlikti karinę tarnybą Rusijos ginkluotosiose pajėgose.
Ukrainos žvalgyba pasistengė: Rusijos aerodrome sudegė dar vienas naikintuvas
11:54 Atnaujinta 13:38
Praėjusią naktį „Šagolio“ aerodrome Čeliabinske, Rusijoje, sudegė naikintuvas bombonešis Su-34. Tačiau tai – ne šiaip sau nelaimingas atsitikinimas. Šią specialiąją operaciją surengė Ukrainos karinė žvalgyba, skelbia naujienų portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis šaltiniu žvalgyboje.
„Konstatuojame, kad sudegė priešo lėktuvas“, – pažymėjo neįvardintas pašnekovas. Jo teigimu, už šią operaciją atsakinga Ukrainos karinė žvalgyba.
Vėliau pranešta, kad, žvalgybos tarnybos duomenimis, orlaivis priklausė Rusijos oro ir kosmoso pajėgų 21-osios mišrios aviacijos divizijos aviacijos pulkui.
„Šagolis“ yra karinis aerodromas į šiaurės vakarus nuo Čeliabinsko miesto. Jame bazuojasi Čeliabinsko aviacijos mokyklos 108-asis mokomasis aviacijos pulkas ir Rusijos 21-osios mišriosios oro pajėgų divizijos 2-asis mišrusis aviacijos pulkas.
Anksčiau pranešta, kad per šventinę savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos per tris dienas numušė keturis rusų Su-34 naikintuvus, kurie laikomi geriausiais Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvais-bombonešiais.
Tai vienintelis Rusijos arsenale esantis orlaivių tipas, galintis aptikti ir atakuoti taikinius per trumpiausią įmanomą laiką. Rusijos karinės oro pajėgos „beveik neabejotinai nori sumažinti tolesnius šių brangių ir sudėtingų orlaivių nuostolius“, pažymėjo naujienų agentūra „Unian“.
Ekspertų teigimu, keturių Rusijos bombonešių Su-34 ir dar vieno daugiafunkcinio naikintuvo Su-30 sunaikinimas yra skaudi netektis ir šokas rusams.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pajėgos jau prarado 329 lėktuvus ir 324 sraigtasparnius.
Geriau į savartyną nei į Ukrainą? JAV turi šimtus išmetimui paruoštų ATACMS sistemų
11:46
Jungtinės Valstijos planuoja atsikratyti šimtų mokesčių mokėtojų pinigais apmokėtų ATACMS sistemų ir raketų, kurių galiojimo laikas baigėsi, tačiau tai nebūtų kliūtis jas perduoti Ukrainai, skelbia naujienų portalas „Newsweek“.
Pasak buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno specialiojo patarėjo Danielio Rice'o, šios raketos tebėra „puikūs legalūs preciziški ginklai“ ir galėtų būti perduotos Ukrainai.
Jis patikino, kad galiojimo termino pabaiga iš tikrųjų nėra problema.
„Jos veikia. Bet kurį ginklą ilgainiui pakeičia geresni, pražūtingesni, ekonomiškesni ginklai. O raketos M39 suteikia nuotolį, tikslumą ir smogiamąjį poveikį, kurio Ukrainai trūksta“, – pabrėžė Ukrainos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado patarėjas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Generolas įspėja: Rusija rinktųsi pulti Baltijos šalis, o ne Suomiją
11:40
Interviu laikraščiui „Helsingin Sanomat“ buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas sako, kad, jo nuomone, Baltijos šalys yra labiau tikėtinas Rusijos taikinys nei Suomija.
Nuo pat ilgai neutralumo statusą išlaikiusios Suomijos pareiškimo, kad kartu su Švedija nori prisijungti prie NATO bloko, Kremlius tęsia bauginimo retoriką prieš Helsinkį, kuris šią vasarą tapo Šiaurės Atlanto aljanso dalimi.
Praėjusių metų pabaigoje Rusijos nuolatinis atstovas tarptautinėms organizacijoms Vienoje Michailas Uljanovas pareiškė, kad konfrontacijos su NATO atveju ši šalis gali nukentėti pirmoji.
„Suomija gyveno taikiai ir ramiai ir staiga atsidūrė tarp Rusijos ir NATO kaip šio Aljanso narė. Bet kadangi jie yra mūsų kaimynai, tai, neduok Dieve, jei įvyks kokia nors eskalacija, jie nukentės pirmieji“, – pareiškė M.Uljanovas.
Pasak JAV generolo, Suomija gali pavyzdingai saugoti savo teritoriją.
Todėl, pasak B.Hodgeso, Rusija nelaiko Suomijos tinkamu taikiniu – Kremliaus akys krypsta kitur.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: Vladimiras Putinas neriasi iš kailio, kad apsaugotų Maskvą
11:37
Po 2023 m. birželį įvykdyto privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando apsaugoti Maskvą kurdamas naujas karines struktūras, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Dar 2022 m. lapkritį V.Putinas pritarė Maskvos vyriausybinių saugumo pajėgų – naujos organizacijos, skirtos sostinės infrastruktūrai apsaugoti – sukūrimui.
Nuo praėjusių metų liepos mėn. ši struktūra tapo labiau paramilitarinio pobūdžio – jai leista naudoti šaunamuosius ginklus. Tikėtina, kad iš planuotų 15 tūkst. naujokų buvo užverbuoti keli tūkstančiai.
Pasak britų žvalgybos, naujoji struktūra yra dar vienas senos Rusijos militarizacijos tradicijos – ginkluotų organizacijų, nepriklausančių reguliariosioms ginkluotosioms pajėgoms, augimo – pavyzdys.
Tačiau Maskvos vyriausybės saugumo pajėgos greičiausiai buvo sustiprintos reaguojant į susirūpinimą dėl Maskvos vietinių saugumo pajėgų pasirengimo 2023 m. birželio mėn. „Wagner“ samdinių grupuotės puolimui.
„Projektas“ taip pat suteikia maskviečiams galimybę savanoriškai atlikti „patriotines“ karo prievoles, išvengiant tarnybos fronto linijoje Ukrainoje. Maskvos merui Sergejui Sobjaninui pavyko apriboti tiesioginį konflikto poveikį palyginti pasiturintiems sostinės gyventojams. Dauguma Ukrainoje nukentėjusių rusų yra iš skurdžiausių provincijos regionų“, – rašė Gynybos ministerija.
Maskvoje degė elektros pastotė: žmonės liko be vandens, elektros ir šildymo
10:05
Maskvoje esančioje elektros pastotėje kilo gaisras. Teigiama, kadt rys Rusijos sostinės rajonai liko be elektros ir šildymo, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai „Baza“ ir „Mash“.
Maskvos Aukštutiniame prospekte užsidegė elektros pastotė. Daugiau kaip 20 daugiaaukščių namų gyventojai liko be šilumos ir elektros energijos.
„Įvykio vietoje dirba keli ugniagesių ekipažai. Kol kas nežinoma, dėl ko kilo gaisras“, – ankstų ketvirtadienio rytą pranešė kanalo „Baza“ administratoriai.
„Apie 6 val. ryto užsidegė transformatorinė pastotė Aukštutiniame prospekte. Ji, be kita ko, tiekia elektros energiją namams Bibirove, Otradnoje ir Medvedkove. Nežinia, kiek laiko liksime be elektros ir šildymo, tačiau komunalinių paslaugų bendrovė stengiasi kuo greičiau likviduoti avariją“, – tuo tarpu skelbė „Mash“.
Pasak kanalo administratorių, per istorinius šalčius temperatūra sostinės daugiabučiuose nukrito iki 10-15 laipsnių Celsijaus. Šiuo metu Maskvoje termometro stulpelis nukritęs iki 24 laipsnių šalčio.
Ukrainos pajėgų vadas: mobiliai oro gynybai liko pajėgumų atlaikyti vos kelioms didesnėms atakoms
09:58
Ukrainos mobilioji oro gynyba turi pakankamai amunicijos, kad atlaikytų dar kelias galingesnes rusų atakas, tačiau vėliau prireiks daugiau Vakarų pagalbos, trečiadienį pareiškė aukšto rango ukrainiečių kariškis.
Praėjusių metų pabaigoje Rusija surengė didžiausias nuo invazijos pradžios raketų ir dronų atakas, o antradienį vėl bombardavo sostinę ir antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą. Per smūgius žuvo penki žmonės ir dešimtys buvo sužeisti.
„Dabartinė padėtis su nešiojamomis oro gynybos sistemomis mobiliosioms oro gynybos grupėms yra tokia, kad amunicijos pakaks atlaikyti kelias galingas atakas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas, prie Kyjivo susitikęs su kariais.
Plačiau skaitykite ČIA.
TATENA atstovams neleista apžiūrėti Zaporižios atominės elektrinės salių
09:54
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad Rusija pirmą kartą uždraudė jos ekspertams apžiūrėti Zaporižios atominės elektrinės trijų energijos blokų reaktorių sales.
„Pabrėždama nuolatinį pavojų, su kuriuo susiduria elektrinė, TATENA komanda pastarosiomis savaitėmis toliau girdėjo reguliarius sprogimus tam tikru atstumu nuo elektrinės. Penki iš šešių Zaporižios elektrinės reaktorių tebėra šaltai sustabdyti, o ketvirtasis blokas – karštai sustabdytas, kad būtų gaminamas garas ir šiluma, taip pat ir kaimyniniam Enerhodaro miestui, kuriame gyvena dauguma elektrinės darbuotojų“, – sakoma agentūros pareiškime.
Pasak TATENA, per pastarąsias dvi savaites ekspertams nebuvo leista įeiti į pirmojo, antrojo ir šeštojo energijos blokų reaktorių sales. Taip pat vis dar ribojamas patekimas į kai kurias ZNPP turbinų sales.
„Tai pirmas kartas, kai TATENA ekspertams nebuvo leista patekti į šalto sustabdymo būsenos energijos bloko reaktoriaus salę. Čia yra reaktoriaus aktyvioji zona ir panaudotas kuras. Grupė ir toliau prašys šios prieigos“, – pridūrė agentūra.
Padėtis Rusijos kariškių okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje kasdien blogėja. Manoma, jog elektrinės įranga degraduoja, kas kelia didelį pavojų.
Vašingtonas: Ukrainos kariuomenė tinkamai naudoja tiekiamus ginklus
09:50
Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija mano, kad Ukrainai tiekiama amerikiečių ginkluotė yra tinkamai naudojama mūšio lauke, trečiadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Nematome jokių požymių, kad [...] būtų kokios nors plačiai paplitusios korupcijos ar kad Ukrainos kariuomenė netinkamai naudotų [tiekiamą ginkluotę]", – sakė J.Kirby. Jo atsakymai į žurnalistų klausimus cituojami Baltųjų rūmų interneto svetainėje.
Pasak jo, JAV labai stengiasi užtikrinti, kad už kiekvieną Ukrainai perduotą sistemą būtų atsiskaitoma.
„Kad galėtume patikinti Kongresą ir Amerikos žmones, jog ši ginkluotė deramai naudojama mūšio lauke“, – sakė jis.
„[JAV] komandą Kyjive pastiprinome kompetencijomis ir asmenimis konkrečiai dėl atskaitomybės tikslų, o ukrainiečiai supranta, kad mums reikia atskaitomybės [...] ir aiškiai pasakė, kad nori dirbti su mumis dėl atskaitomybės priemonių visoms tiekiamoms sistemoms“, – kalbėjo J.Kirby.
Jis patikino, kad daugeliu atvejų tiekiama ginkluotė tiesiai iš sunkvežimių ir traukinių patenka į karių mūšio lauke rankas.
„Tai vyksta taip greitai. Jie šiuos dalykus naudoja tinkamai, gindami savo šalį“, – pridūrė J.Kirby.
Baltieji rūmai: neturime stebuklingo puodo, iš kurio toliau galėtume remti Ukrainą
08:50
Kol Jungtinių Valstijų Kongresas nepatvirtins prezidento Joe Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą, Vašingtonas negalės teikti daugiau pagalbos Kyjivui, pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby.
Jis pabrėžė, kad JAV administracija padarys viską, kas įmanoma, kad ukrainiečiai gautų reikiamą ginkluotę.
„Jis (ginklų tiekimas – 15min) turės būti sustabdytas. Prezidentas pasirašė paskutinį saugumo pagalbos paketą, kurį turėjome teisę papildyti. Tai ir viskas. Mums reikia papildomo įstatymo, kad galėtume suteikti papildomą pagalbą Ukrainai“, – aiškino jis spaudos konferencijos metu.
J.Kirby taip pat pažymėjo, kad paskutinis paketas, apie kurį JAV paskelbė gruodžio pabaigoje, Ukrainą turėtų pasiekti artimiausiomis savaitėmis.
„Tačiau po to, nesant papildomo finansavimo, nėra jokio kito stebuklingo puodo, iš kurio būtų galima imti“, – pareiškė Baltųjų rūmų atstovas.
Gruodžio 27 d. JAV paskelbė apie paskutinį karinės pagalbos Ukrainai paketą 2023-iaisiais. Bendra naujojo paramos paketo suma siekia 250 mln. dolerių.
Į jį įtrauktos oro gynybos raketos, kiti oro gynybos sistemų komponentai, papildoma amunicija didelio judrumo raketų ir artilerijos sistemoms, 155 mm ir 105 mm artilerijos amunicija, prieštankinė amunicija ir daugiau kaip 15 mln. šovinių, anksčiau pagalbos paketo turinį atskleidė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Gruodžio 12 d. per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Jungtinėse Valstijose JAV prezidentas J.Bidenas paskelbė apie 200 mln. dolerių pagalbą. Vėliau Pentagonas pažymėjo, kad tai bus papildoma priešlėktuvinės gynybos įranga, artilerijos šaudmenys ir prieštankiniai ginklai.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino du rusų dronus
08:34
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino du rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai du atakos dronus „Shahed 136/131“ paleido iš pietryčių. Abu dronai numušti Chmelnyckio srityje.
Taip pat pranešama, kad rusai paleido tris raketas į Ukrainos Charkivo ir Donecko sritis.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:19 Atnaujinta 08:41
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 780 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 362,2 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 12 tankų, 21 šarvuotoji kovos mašina, 28 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos raketų sistema, 32 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 5 rusų bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas.
Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija neteko 6 002 tankų, 11 128 šarvuotų kovos mašinų, 11 423 automobilių ir degalų cisternų, 8 574 artilerijos sistemų, 947 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 630 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 329 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 6 753 bepiločių orlaivių, 23 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Rusija ir Ukraina per didžiausią apsikeitimą belaisviais paleido šimtus žmonių
08:16
Rusija ir Ukraina trečiadienį apsikeitė šimtais karo belaisvių – tai didžiausias apsikeitimo susitarimas nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją.
Ukrainos valdžia teigė, kad per pirmąjį po beveik penkių mėnesių pertraukos apsikeitimą namo grįžo 230 ukrainiečių karo belaisvių. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad pagal Jungtinių Arabų Emyratų remtą susitarimą buvo paleisti 248 Rusijos kariai.
JAE užsienio reikalų ministerija sėkmingą apsikeitimą paaiškino tvirtais draugiškais JAE santykiais ir su Rusija, ir su Ukraina. Ministerija pridūrė, kad santykiai su abiem šalimis buvo palaikomi nuolatiniais aukščiausio lygio skambučiais.
JAE palaiko glaudžius ekonominius ryšius su Maskva, nepaisydami Vakarų sankcijų ir spaudimo Rusijai po jos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas sakė, kad tai buvo 49-asis apsikeitimas belaisviais per šį karą.
Kai kurie ukrainiečiai buvo laikomi nuo 2022-ųjų. Tarp jų yra ir dalis tų, kurie kovojo svarbiuose mūšiuose dėl Ukrainos Gyvačių salos ir Mariupolio.
Rusijos pareigūnai nepateikė jokių kitų apsikeitimo belaisviais detalių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkų saugumo pareigūnas: Lenkijos oro erdvės pažeidimas galėjo būti Rusijos provokacija
08:03
Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas trečiadienį privačiam transliuotojui TVN 24 sakė negalintis atmesti galimybės, kad praeitą savaitę Lenkijos oro erdvę pažeidusi Rusijos raketa buvo provokacija.
Paklaustas, ar, jo nuomone, tai buvo Rusijos provokacija, Jacekas Siewiera atsakė: „To negalima atmesti.“
Gruodžio 29 dieną raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą. Lenkų kariškių teigimu, šalies oro erdvę pažeidusią raketą paleido Rusija.
J.Siewiera sakė, kad Lenkijos sąjungininkai taip pat neatmeta galimybės, kad pažeidimas buvo tyčinis.
Pabrėžęs, kad raketa pažeidė oro erdvę 40 km, J.Siewiera teigė: „Keičiantis vyriausybei ir karinei vadovybei, rizika, kad [Rusija] išbandys reakciją, yra didelė.“
Jis pridūrė, kad „sunku manyti, jog pažeidimas 40 km atstumu nuo Lenkijos sienos buvo atsitiktinis“, nes „tokia trajektorija labai smarkiai pažeidžiama oro erdvė“.
Rusų valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ anksčiau citavo Maskvos reikalų patikėtinį Varšuvoje Andrejų Ordašą, teigusį, jog Rusija neteiks jokių paaiškinimų Lenkijai, kol ši „nepateiks konkrečių įrodymų“, kad oro erdvę pažeidė rusų raketa.
J.Siewieros tvirtinimu, Lenkija turi „pakankamai žinių, kad galima būtų teigti, jog ta raketa buvo paleista iš Rusijos sistemų“.
„Ji buvo matoma mūsų radiolokacijos sistemose ir paliko Lenkijos teritoriją“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lenkijos reakcija buvo tinkama.
Ukrainos kariškis atskleidė, kaip numušė rusų raketą už 13 mln. dolerių
07:04
Ukrainos kariškiai iš 102-osios tankų divizijos 102-osios brigados priešlėktuvinių raketų ir artilerijos būrio po masinės gruodžio 29 d. įvykdytos dronų ir raketų atakos prieš Ukrainą naujienų agentūros „Ukrinform“ žurnalistams papasakojo, kaip sunaikino rusų raketas, skridusias Dniepro ir Ivano Frankivsko link.
Po precedento neturinčio Ukrainos apšaudymo gruodžio 29 d. šalies karinės oro pajėgos nurodė, kad per masinę ataką buvo sunaikinta 114 iš 158 oro taikinių.
Karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad tai buvo rekordinis raketų skaičius ir „masiškiausia raketų ataka per visą karą, neskaitant pirmųjų nuolatinio bombardavimo dienų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Tuskas: Rusija per artimiausius kelerius metus gali užpulti Europą
05:58
Per ateinančius kelerius metus Rusija gali užpulti Europos šalis. Tokį pareiškimą padarė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Niekas negali abejoti, kad strateginiu požiūriu Europa yra Rusijos agresijos objektas, ir tai įvyks, kai Rusijos karinių pajėgumų pranašumas taps akivaizdus“, – jo žodžius citavo laikraštis „Rzeczpospolita“ .
Pasak Lenkijos premjero, kartu su užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu jis parengė kreipimąsi į NATO. Tai susiję su gruodžio 29 d. Rusijos įvykdytu teroristiniu išpuoliu prieš Ukrainą, kai viena iš Rusijos raketų įskrido į Lenkijos teritoriją.
„Kartu su užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu parengėme tokią iniciatyvą, raginimą atsižvelgti į Europos ginklų pramonės poreikius. Ne tik dėl galimos greitos paramos Ukrainai. Ne tik dėl to, kad beveik visa Rusijos ekonomika perėjo prie karinio ginklavimosi sistemos ir, žinoma, Europa čia gerokai atsilieka.
Norime mobilizuotis ir panaudoti visas turimas diplomatines priemones ir įtikinėjimus, kad visa ES suprastų, jog be radikaliai sustiprintų karinių priemonių, liksime toli už nugaros, o tai reiškia viena: per artimiausius kelerius metus Europa patirs tiesioginį Rusijos puolimą“, – pabrėžė D.Tuskas.
Donaldas Tuskas nėra pirmasis asmuo, kalbantis apie Rusijos puolimo prieš Europą grėsmę. Šį scenarijų, kaip jau buvo pranešta anksčiau, svarsto ir viena iš Europos žvalgybos tarnybų, rašo BILD. Manoma, kad Rusijos puolimas gali įvykti 2024–2025 m., kai Jungtinės Valstijos dėl prezidento pasikeitimo atsidurs „be lyderio“ ir negalės greitai padėti savo partneriams atremti Rusijos smūgio.
Kartu generolas leitenantas Igoris Romanenko neatmeta, kad Rusijos kariai gali pradėti puolimą ir prieš NATO šalis.
