Svarbiausios naujienos iš Ukrainos:
- Žiniasklaida: atidėtas modernių naikintuvų iš Danijos pristatymas Ukrainai
- Britų žvalgyba įvertino, kiek karių neteks Rusija iki metų pabaigos
- Karybos ekspertas: fronte yra viena vieta, kur Rusijos pajėgos gali tikėtis sėkmės
- Britų žvalgyba: naikinuvų numušimas pakenkė kasdienėms rusų operacijoms ore
- Sėkmingas smūgis: Rusija neteko aerodromo kontrolės punkto laikinai okupuotame Kryme
- Analitikai įvardijo, kur artimiausiomis savaitėmis smogs Rusija
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusams smogus Pokrovskui Ukrainos Donecko srityje žuvo 11 žmonių, tarp jų – vaikai
18:59
Per Rusijos raketų smūgį į Ukrainos rytuose esantį Pokrovską šeštadienį žuvo mažiausiai 11 žmonių, įskaitant penkis vaikus, pranešė srities gubernatorius.
Taip pat buvo sužeisti aštuoni žmonės, kai rusų pajėgos smogė raketomis S-300.
„Pagrindinis smūgis buvo suduotas Pokrovskui ir Rivnei, esantiems Myrnohrado apskrityje“, – per „Telegram“ pranešė Donecko srities gubernatorius Vadimas Filaškinas.
Rusams smogus Pokrovskui Ukrainos Donecko srityje žuvo 11 žmonių, tarp jų – vaikai
18:59
Per Rusijos raketų smūgį į Ukrainos rytuose esantį Pokrovską šeštadienį žuvo mažiausiai 11 žmonių, įskaitant penkis vaikus, pranešė srities gubernatorius.
Taip pat buvo sužeisti aštuoni žmonės, kai rusų pajėgos smogė raketomis S-300.
„Pagrindinis smūgis buvo suduotas Pokrovskui ir Rivnei, esantiems Myrnohrado apskrityje“, – per „Telegram“ pranešė Donecko srities gubernatorius Vadimas Filaškinas.
Rusija atšaukė stačiatikių Kalėdų mišias Su Ukraina besiribojančiame Belgorode
17:28
Rusija šeštadienį pranešė, kad atšauks stačiatikių Kalėdų vidurnakčio mišias netoli sienos su Ukraina esančiame Belgorode, praėjus dienai po to, kai pareigūnai pasiūlė perkelti kai kuriuos savo gyventojus į saugią vietą po virtinės intensyvių Ukrainos apšaudymų.
Pastarosiomis dienomis Belgorodą beveik kasdien atakavo ukrainiečiai. Gruodžio 30 dieną Belgorode žuvo 25 žmonės. Anot pareigūnų, tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Rusijoje stačiatikių Kalėdos švenčiamos sausio 7 dieną, o vidurnakčio mišios laikomos sausio 6-osios naktį.
Belgorodo meras Valentinas Demidovas socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad susitarė su vietos bažnyčios vadovais, jog „naktinės mišios Belgorode bus atšauktos dėl operatyvinės situacijos“.
Penktadienį vietos pareigūnai paskelbė precedento neturintį pasiūlymą evakuotis.
Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai Belgorode tik dar labiau priartino rusus prie Ukrainoje besitęsiančio karo.
Artėjant antrosioms konflikto metinėms pastarosiomis dienomis abi pusės suintensyvino išpuolius.
Rusijos okupacinė valdžia Rytų Ukrainoje pranešė, kad šeštadienį per Ukrainos apšaudymą žuvo du žmonės.
„Makijivkoje ir Gorlovkoje žuvo du žmonės“, – per „Telegram“ pranešė Rusijos primestas okupuoto Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas, turėdamas omenyje du okupuotus rytinius pramoninius miestus.
Anksčiau Maskva buvo paskelbusi, kad jos pajėgos naktį virš Maskvos aneksuoto Krymo numušė keturias Ukrainos raketas.
„Budinti oro gynyba perėmė ir sunaikino keturias Ukrainos raketas virš Krymo pusiasalio“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.
Ji penktadienį pranešė naktį atrėmusi Ukrainos ataką virš Krymo, numušdama 36 dronus.
Kyjivas pranešė, kad smogė Sakų oro pajėgų bazei Krymo vakaruose.
„Sakų aerodromas! Visi taikiniai apšaudyti!“ – Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pranešė socialiniuose tinkluose.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą, Ukraina ne kartą smogė Krymui, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.
Penktadienį Kyjivas pranešė, kad ketvirtadienį atakavo Rusijos vadavietę netoli Sevastopolio.
V.Zelenskis pasikeitė neatpažįstamai: naivus apžavėtojas virto nuožmiu karo vadu
17:14
Žurnalo „Time“ žurnalistas Simonas Shusteris parašė naują knygą apie Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį. Žinomas rusų kilmės amerikiečių žurnalistas turėjo išskirtinę progą pirmaisiais karo metais būti šalia V.Zelenskio ir bendrauti su jo artimiausia aplinka. Savo naujausioje knygoje jis aptaria, kaip smarkiai karas pakeitė Ukrainos prezidentą.
Dienraštis „The Telegraph“ paskelbė ištraukas iš naujausios S.Shusterio knygos „The Showman: Inside the invasion that shook the world and made a leader from Volodymyr Zelensky“ („Šoumenas: žvilgsnis iš vidaus į įsiveržimą, kuris šokiravo pasaulį ir padarė Volodymyrą Zelenskį lyderiu“), kuri bus išleista sausio 23 d.
S.Shusteris rašo, kad pirmaisiais Rusijos invazijos metais prezidentas ir jo komanda leido jam didžiąją laiko dalį praleisti prezidentūroje ir iš arti stebėti prezidento bei jo komandos darbą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai apšaudžius Pokrovską šeši sužeisti, kiti – po griuvėsiais
16:43
Praėjusią naktį Rusijos pajėgoms apšaudant Pokrovską Donecko srityje buvo sužeisti šeši žmonės. Dar trys žmonės yra po griuvėsiais, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
„Per Pokrovsko apšaudymą sužeisti mažiausiai šeši žmonės“, – rašė jis.
Pasak karinės administracijos vadovo, nukentėjo privatus Pokrovsko sektorius – sugriauti šeši namai.
„Gali būti, kad po griuvėsiais tebėra trys žmonės“, – pridūrė V.Filaškinas.
Įvykio vietoje dirba valdžios institucijos, policija ir gelbėtojai.
Sausio 1 d. rusai taip pat surengė raketų ataką prieš Pokrovską. Per apšaudymą buvo sužeista 9 metų mergaitė. Vėliau Donecko srities prokuratūra patikslino, kad buvo sužeista ir 70 metų moteris.
Tuo tarpu lapkričio 30 d. rusai vienu metu surengė masinį puolimą trijuose Donecko srities miestuose – Pokrovske, Mirnohrade ir Novohrodivkoje. Buvo sužeista dešimt žmonių, įskaitant keturis vaikus.
Ukrainos žvalgyba nurodė, kam pasiryžusi Ukraina, kad būtų grąžinti karo belaisviai
16:28
Kyjivas yra pasirengęs priimti kūrybiškiausius sprendimus, kad grąžintų savo kovotojus, šiuo metu esančius Rusijos belaisviais, pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Pasak jo, Ukrainai svarbiausia užtikrinti rezultatą, o tam visų pirma pasitelkiami tarpininkai.
„Šį kartą Ukraina yra dėkinga Jungtiniams Arabų Emyratams. Partnerių sąrašas yra labai platus, ir mes esame pasirengę jį kiek įmanoma išplėsti ir padidinti. Priemonės gali būti įvairios, esame pasiruošę kūrybiškiausiems sprendimams“, – dėstė žvalgybos atstovas.
Jis pažymėjo, kad belaisvių mainų procese svarbiausias yra abiejų šalių suinteresuotumas. Tuo pat metu artėjantys prezidento rinkimai Rusijoje daro spaudimą šiam mainų procesui. Negana to, A.Jusovas nurodė, kad Rusijos nelaisvėje esančių ukrainiečių, kuriais Maskva yra suinteresuota keistis, skaičius tik didėja.
„Žinoma, mainų procesas, o ypač derybų procesas, yra itin subtilus dalykas, uždaras ir neviešas. Daugeliu atvejų jį komentuoti nedera ir gali būti žalinga. ... Taip, tarp Rusijos belaisvių turime žmonių, kurie labai domina jei ne Rusijos visuomenę, tai Rusijos karinę ir politinę vadovybę“, – pridūrė Karinės žvalgybos atstovas.
Penktadienį pranešta, kad Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasiūlė Jungtinėms Valstijoms atšaukti sankcijas jo šeimai mainais į ukrainiečių belaisvius.
Trečiadienį iš nelaisvės Rusijoje grįžo 230 Ukrainos gynėjų. Tai – didžiausio masto apsikeitimas belaisviais nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
„The New York Times“: JAV netrukus nebegalės tiekti raketų Ukrainos „Patriot“ sistemoms
15:49
Baltųjų rūmų ir Pentagono pareigūnai perspėjo, kad Jungtinės Valstijos netrukus nebegalės aprūpinti Ukrainai perduotų raketų sistemų „Patriot“ raketomis, praneša „The New York Times“.
Skelbiama, kad šių raketų perėmėjų kaina gali siekti nuo 2 iki 4 mln. dolerių už vienetą.
Kompleksai „Patriot“ veiksmingai kovoja su balistinėmis raketomis. Nuo tada, kai pirmoji „Patriot“ baterija pradėjo kovinę tarnybą Ukrainoje, šios oro gynybos sistemos pakeitė mūšio dėl dangaus eigą.
Leidiniui skirtame komentare vienas Ukrainos kariuomenės majoras pabrėžė, kad užsienio partnerių dėka Ukrainai pavyko sukurti skydą virš šalies, o jei partneriai atsuks nugarą, šalis grįš į karo pradžią, kai žmonės neišeidavo iš slėptuvių, o rusai bandė paversti miestus griuvėsiais.
JAV analitinis centras „Atlantic Council“ signalizavo, jog šiuo metu yra labai realus pavojus, kad Ukraina per artimiausias savaites gali išeikvoti turimas priešlėktuvinės gynybos amunicijos atsargas.
Taip yra dėl to, kad šiuo metu dėl „politinių kliūčių“ tolesnė JAV ir ES karinė pagalba Ukrainai ėmė strigti.
Žiniasklaida: atidėtas modernių naikintuvų iš Danijos pristatymas Ukrainai
14:47
Danijos naikintuvų F-16 pristatymas Ukrainai vėluoja. Danų leidinys „Berlingske“ skelbia, kad tai užtruks apie pusę metų.
Pask Danijos gynybos ministerijos, buvo neįvykdyta nemaža dalis sąlygų, kad Ukraina galėtų naudotis perduotais koviniais lėktuvais.
Pirmuosius šešis naikintuvus Ukraina turėjo gauti po Naujųjų metų, tačiau dabar grafikas buvo perkeltas ir pristatymas numatytas 2024 m. antrąjį ketvirtį.
Danijos gynybos ministerija aiškino, kad veiksniai, turintys įtakos vėlavimui, yra ukrainiečių pilotų mokymų grafikas, kuris priklauso nuo įrangos ir oro sąlygų.
„Be to, tarptautinėje karinių oro pajėgų koalicijoje toliau dirbama siekiant užtikrinti, kad Ukraina turėtų reikiamą logistiką ir infrastruktūrą“, – priduriama ministerijos pranešime.
Tvirtinama, kad šeši ukrainiečių pilotai mokosi Danijoje. Tikimasi, kad 2024 m. iš Danijos Ukrainai bus pristatyti dar aštuoni F-16, o 2025 m. – penki. Kol kas nežinoma, ar šie tiekimai irgi bus atidėti.
Anksčiau Ukrainos sąjungininkai paskelbė apie aviacijos koalicijos sukūrimą, kad aprūpintų šalį moderniais naikintuvais, įskaitant F-16. Koalicijai vadovavo Nyderlandai ir Danija.
Neseniai oficialiai paskelbta, kad pirmoji ukrainiečių pilotų grupė baigė bazinio mokymo programą Jungtinėje Karalystėje ir pradėjo mokytis valdyti F-16 lėktuvus Danijoje.
Gruodžio 22 d. Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad Nyderlandų vyriausybė nusprendė parengti pirmuosius 18 naikintuvų F-16 pristatymui Ukrainai.
Britų žvalgyba įvertino, kiek karių neteks Rusija iki metų pabaigos
13:35
Rusijos kariuomenė per ateinančius metus neteks pusę milijono karių, įvertino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pranešime priduriama, kad per per 2023 m. Rusija kasdien vidutiniškai netekdavo po 300 karių.
„Per 2023 m. vidutinis kasdienis Rusijos aukų Ukrainoje skaičius išaugo iki beveik 300 žmonių. Jei per ateinančius metus šis skaičius išliks toks pat, Rusija Ukrainoje bus praradusi daugiau kaip pusę milijono karių.“
Karybos ekspertas: fronte yra viena vieta, kur Rusijos pajėgos gali tikėtis sėkmės
12:34
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys penktadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje tradicinėje karo apžvalgoje rašė, kad „kyla logiškas klausimas – kodėl Rusijos pajėgos vienu galingu puolimu nenustumia atgal Ukrainos pajėgų, vykdžiusiu puolimą Pietuose, Zaporižios kryptyje?“
Jis pažymėjo, kad ukrainiečių puolimą sustabdė rusų fortifikacijos, o Ukrainos pajėgos neturi nei laiko, nei priemonių taip įsitvirtinti užminuoti vietovę kaip tai padarė rusai ir retoriškai klausė - „kas stabdo rusų puolimą?“
„Agresorius neturi pajėgų, kurių užtektų susidaryti reikiamą jėgų persvarą, puolimas atviroje vietovėje, net ir turint tokią didelę aviacijos persvarą, yra rizikingas, o judant pirmyn ir atitrūkus nuo savo įtvirtintų pozicijų, Rusijos pajėgos susidurtų su joms sunkiai įveikiamais logistiniais iššūkiais, ukrainiečiams daužant tiekimo linijas ir pirmyn pasislinkusius sandėlius“, - vertino karybos ekspertas.
E.Papečkys pažymėjo, kad Avdijivka, Bachmutas, Marjinka ir Vuhledaras yra tie taškai, kuriuose rusai puldinės visą laiką, su nedideliais intervalais, perkėlinėdami svorio centrą iš vienos vietos į kitą.
„Tai garantuoja sekinimo kautynes, bet neduos jokių apčiuopiamų rezultatų“, - reziumavo jis.
Tačiau yra dar viena vieta, kur Rusija gali tikėtis jeigu ne didesnių karinių, tai bent jau svarbesnių propagandinių-politinių dividendų, o apie ją pradėta kalbėti po publikacijos leidinyje „The Telegraph“, kurioje rašyta, kad ukrainiečiams gresia naujas puolimas Charkivo srityje.
„Tam tereikia šiek tiek nustumti ukrainiečius nuo Rusijos sienos, kad jie nebegalėtų apšaudyti pasienio vietovių su artilerija ir salvinėmis raketinėmis sistemomis ir, tuo pačiu, priartėti prie didesnių Ukrainos miestų, kuriuos agresorius pasiektų artilerijos ugnimi“, - aiškino E.Papečkys.
Jo nuomone, tie miestai galėtų būti Charkivas ir Sumai.
„Vladimiras Putinas labai norėtų prieš rinkimus pasigirti, kad Belgorodas apsaugotas nuo apšaudymų, ir kad dabar apšaudomas ukrainietiškas Charkivas. Žinoma, jis pasakytų, kad apšaudomi nacistai, užėmę Rusijos miestą Charkivą, bet esmės tai nekeistų“, - rašė ekspertas.
E.Papečkys tiki, kad labai greitai paaiškės, ar Rusijos pajėgos turi pakankamai pajėgumu pulti šioje teritorijoje nedidelėje gilumoje, bet platesniame ruože.
Britų žvalgyba: naikinuvų numušimas pakenkė kasdienėms rusų operacijoms ore
12:16
Rusijos nesugebėjimas įtvirtinti pranašumo ore ir toliau kenkia jos kasdienėms operacijoms kare, naujausioje apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Žvalgyba atkreipė dėmesį, kad 2023 m. gruodžio 22 d. Ukrainos pajėgos virš savo šalies pietinės dalies numušė tris Rusijos kovinius lėktuvus Su-34. Iki tol rusų taktiniai lėktuvai atliko pagrindinį vaidmenį puolant ukrainiečių priešakinį placdarmą rytiniame Dniepro upės krante.
Po šių nuostolių Rusija iki gruodžio pabaigos beveik visiškai nutraukė oro operacijas Ukrainos pietuose.
„Gali būti, kad dėl oro paramos trūkumo Rusijos sausumos pajėgų 18-ajai jungtinei armijai nepavyko užimti priešakinio placdarmo“, – rašoma apžvalgoje.
Teigiama, kad paskutinėmis dienomis Rusija vėl suintensyvino taktinius oro smūgius aplink ukrainiečių įrengtą placdarmą, tačiau kur kas silpnesniu lygmeniu nei iki tol, kol buvo numušti jos kariniai orlaiviai.
Pasak britų žvalgybos, tai dar kartą įrodo, kad Rusijos nesugebėjimas užtikrinti pranašumo ore ankstyvaisiais Rusijos ir Ukrainos karo etapais ir toliau kenkia jų kasdienėms operacijoms.
