V.Zelenskis: yra tik vienas būdas, kaip apsaugoti Europą nuo Rusijos

Sekmadienį fronte žuvo poetas Maksymas Kryvcovas, pranešė rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas savo „Facebook“ paskyroje. M.Kryvcovas gimęs 1990 metais, jo knyga „Eilėraščiai iš kilpos“ buvo pripažinta viena geriausių 2023 m. ukrainietiškų knygų.

M.Krivcovo pravardė buvo „Dali“, rašo „Ukrainska pravda“.

Sekmadienio vakarą poeto motina Nadežda Krivcova parašė: „Mano brangus sūnus išdygs našlaitėmis“, primindama eilutes iš vieno jo eilėraščio.

Be to, apie poeto mirtį pranešė rašytojas Lubko Derešas, paminėdamas jo draugus, taip pat savanorę ir kariškę Lesią Litvinovą.

M.Krivcovas yra knygos „Eilėraščiai iš kilpos“, kurią Ukrainos PEN centras pripažino viena geriausių 2023 m. ukrainietiškų knygų, autorius.

Leidyklos „Mūsų formatas“ duomenimis, 2014 m. M.Krivcovas išėjo savanoriu į karą. Vėliau jis dirbo ATO ir JFO dalyvių reabilitacijos ir readaptacijos centre ir veteranų centre. Po visiškos Rusijos invazijos 2022 m. jis grįžo į frontą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sausio 7 d. paskelbtame interviu Italijos žiniasklaidai „La Stampa“ sakė, kad ES turėtų turėti savo kariuomenę.

Raginimai sukurti ES kariuomenę buvo išsakyti dar 1950 m., tačiau niekada nebuvo įgyvendinti. Visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą privertė gynybos klausimus vėl įtraukti į darbotvarkę ir paskatino visuomenės nuomonės pokyčius, taip pat NATO plėtrą.

A.Tajani sakė, kad siūloma ES kariuomenė galėtų dalyvauti palaikant taiką ir užkertant kelią konfliktams. Paklaustas, ar ES pasirengusi kariauti, A.Tajani sakė, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti „taikos palaikymui, stebėsenai, atgrasymui“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani

Kartu A.Tajani sakė: „Jei norime būti taikos pasaulyje nešėjais, mums reikia Europos kariuomenės. Ir tai yra esminė veiksmingos Europos užsienio politikos sąlyga.“

2022 m. gegužę, netrukus po invazijos pradžios, paskelbta YouGov apklausa parodė, kad visos Europos šalys vis labiau palaiko idėją sukurti bendrą ES kariuomenę.

Iš 17 apklaustų šalių visose, išskyrus tris, nuo 2021 m. padaugėjo pritariančiųjų.

Švedijoje surengtoje konferencijoje „Tauta ir gynyba“ dalyvaujantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad yra tik vienas sprendimas, kaip karinėmis priemonėmis galima apsaugoti Europą nuo Rusijos.

„Norint ilgainiui kariniu požiūriu apsaugoti Europą nuo Rusijos, yra tik viena išeitis – bendra Europos ginklų pramonė“, – pabrėžė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos vadovas pažymėjo, kad, be plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusija šiuo metu vykdo hibridinį karą prieš didelę dalį Europos.

„Tačiau Rusijos agresiją galima nugalėti. Reikalingas solidarumas tam, kad jie gautų pamoką, jog agresija negali vesti į gera“, – pabrėžė šalies lyderis.

V.Zelenskis taip pat padėkojo Švedijai ir jos žmonėms už solidarumą su Ukraina. Jis buvo dėkingas už karinę pagalbą, ypač už tanką CV90 ir artilerijos sistemą „Archer“, kurie išgelbėjo ne vieno ukrainiečio gyvybę.

„Ukraina yra ir visada bus viena svarbiausių Europos saugumo donorių. Mes norime geriausių pasaulyje ginklų ir technologijų savo ir savo partnerių saugumui užtikrinti“, – kalbėjo jis.

Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad bendra ginkluotės gamyba su Švedija yra Ukrainos prioritetas.

„Ir esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai galėsime išvysti pirmosios bendros su jumis gamyklos atidarymą Ukrainoje“, – pridūrė V.Zelenskis.

Gruodžio 11 d. Švedijos vyriausybė paskelbė apie naują 1,4 mlrd. švediškų kronų (121,87 mln. eurų) pagalbos paketą Ukrainai. Šios lėšos bus skirtos ukrainiečiams žiemą paremti.

Socialinių tinklų kanaluose ir žiniasklaidoje plinta informacija apie patikslintus Rusijos nuostolius, patirtus dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio laikinai okupuotame Kryme esančiai vadavietei.

„Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ nurodė, kad sausio 4 d. nuo tikslaus ukrainiečių raketų smūgio žuvo mažiausiai 13 aukšto rango okupantų. Anksčiau skelbta, kad tokių buvo 5.

Telegram/Asociatyvi nuotr.

„Mūsų šaltinio duomenimis, vadavietės bunkeryje, esančiame netoli Sevastopolio, žuvo mažiausiai 13 žmonių, o laidotuvės vyks antradienį ir penktadienį“, – rašoma pranešime.

Krymas raketomis ir bepiločiais lėktuvais buvo atakuotas sausio 4 d. Savo ruožtu Rusijos pajėgos tvirtino, jog atrėmė masiškiausią pastarojo meto puolimą. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad sėkmingai smogta rusų vadavietei. Kariuomenė taip pat pranešė, kad šalia Pervomaiskės gyvenvietės sunaikinti Rusijos pajėgų amunijos sandėliai.

Po šio smūgio socialiniuose tinkluose ėmė plisti žinutė, kad išpuolio metu neva žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Gerasimovas.

Tuo tarpu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas šeštadienį pareiškė, kad informacijos, patvirtinančios V.Gerasimovo likvidavimą, kol kas nėra.

Japonija skiria 37 mln. dolerių Ukrainai padėti. Pinigai bus skirti dronų aptikimo sistemoms įsigyti, susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba pareiškė Japonijos diplomatijos vadovė Yoko Kamikawa.

„Dar kartą griežtai smerkiu Rusijos vykdomas raketų ir dronų atakas prieš įvairias vietoves, įskaitant Kyjivą. Net per Naujųjų metų šventes! Ir nors reiškiu nuoširdžią užuojautą šių atakų aukoms, norėčiau dar kartą išreikšti pagarbą Ukrainos žmonių drąsai, kurie taip ilgai gynėsi nuo Rusijos agresijos. Japonija yra pasiryžusi remti Ukrainą, kad joje vėl įsivyrautų taika“, – kalbėjo ministrė.

AFP/ Japonijos diplomatijos vadovė Yoko Kamikawa ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytoro Kuleba

Ji pažymėjo, kad jos vizitas į Kyjivą rodo Japonijos paramą Ukrainai. Todėl jos šalis, teikdama pagalbą, padės įsigyti bepiločių orlaivių aptikimo sistemas.

„Japonija aktyviai skatina paramą Ukrainai, ir kaip paramos dalį Japonija neseniai nusprendė skirti 37 mln. dolerių į NATO patikos fondą, kad būtų įsigyta dronų aptikimo sistema“, – aiškino Y.Kamikawa.

Be to, siekdama padėti ukrainiečiams išgyventi žiemą, Japonija suteikė 5 mobiliuosius dujų turbininius generatorius ir 7 transformatorius. Teigiama, kad ši įranga sekmadienį bus perduota oficialiai.

Ministrė taip pat pasiūlė remti ukrainiečių švietimą, sveikatos priežiūrą ir prieglobsčio namų moterims bei vaikam statybą.

Anksčiau paskelbta, kad sekmadienį iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą atvyko Japonijos užsienio reikalų ministrė. Ukrainoje ji susitiko su savo kolega D.Kuleba, lankėsi Bučoje bei Irpynėje.

Po susitikimo dviejų ministrų spaudos konferencija vyko slėptuvėje, nes tuo metu Kyjive skambėjo oro pavojaus signalai.

Gruodžio pabaigoje Ukrainos biudžetas iš Japonijos gavo apie 950 mln. dolerių pagal Pasaulio banko atkūrimo ir socialinės apsaugos projektus.

Be to, 2023 m. gruodžio 7 d. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kišida paskelbė apie savo šalies pasirengimą skirti Ukrainai 4,5 mlrd. dolerių. Šios lėšos bus skirtos šaliai atkurti nuo Rusijos agresijos padarinių.