Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
01 09 /19:39

„Bild“: V.Putino žiemos puolimas žlugo, Rusija neteko tūkstančių žmonių ir įrangos

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Ukrainos kariai prie Bachmuto
Ukrainos kariai prie Bachmuto / „Reuters“/„Scanpix“

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

JAV ir sąjungininkai slapta susitiko su Ukraina dėl taikos plano

17:32

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Praėjusį mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, jos G-7 grupės sąjungininkių ir nedidelės pasaulio Pietų grupės susitikimas, kuriame, pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, buvo bandoma sutelkti paramą Kyjivo sąlygoms dėl taikos derybų su Rusija.

Anksčiau neatskleistas gruodžio 16 d. Saudo Arabijoje įvykęs nacionalinio saugumo patarėjų susitikimas buvo surengtas po didesnių, viešai paskelbtų susitikimų, kuriais siekta pasipriešinti Maskvos bandymams suskaldyti Ukrainą ir jos sąjungininkes ir parodyti jas kaip nenorinčias derėtis dėl karo pabaigos.

Slaptumu iš dalies siekta, kad šalys dalyvės jaustųsi patogiau prisijungdamos, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.  Mažesnis formatas leido laisviau ir atviriau aptarti vadinamąją Ukrainos taikos formulę ir planus, kaip tęsti šį procesą, taip pat galimo bendradarbiavimo su Rusija ateityje principus.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais, artėjant tretiesiems Rusijos invazijos metams, sąjungininkų pastangos sulėtėjo. JAV ir Europos Sąjungoje daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių vertės gyvybiškai svarbi pagalba įstrigo Vašingtono ir Briuselio patvirtinimo procesuose, o Ukrainos kontrpuolimas praėjusiais metais nesugebėjo pasiekti didesnio proveržio mūšio lauke.

Tuo tarpu kai kurios ES valstybės nevykdo savo pažadų suteikti Kyjivui daugiau ginklų ir artilerijos amunicijos tuo metu, kai Ukraina patiria pakartotines Rusijos raketų atakas. Izraelio ir „Hamas“ karas taip pat pakurstė nesutarimus su pasaulio Pietų šalimis.

Nedidelė pažanga

Rijade vykusiame susitikime nebuvo pasiekta jokios didelės pažangos, teigia su posėdžiu susipažinę žmonės, kurie prašė neskelbti jų pavardžių, kad galėtų aptarti neviešus klausimus. Pasak jų, Ukraina ir jos G-7 sąjungininkės ir toliau priešinosi pasaulio Pietų šalių raginimams tiesiogiai bendrauti su Rusija.

Maskva pasmerkė sąjungininkų pastangas, į kurias Rusija nebuvo pakviesta, kaip farsą, teigia „Bloomberg“.

Nors aukščiausi pareigūnai iš Indijos, Saudo Arabijos ir Turkijos dalyvavo gruodžio mėn. Rijade vykusiame susitikime, kitos didžiosios pasaulio Pietų šalys, kurios buvo atvykusios į kai kurias ankstesnes didesnes sesijas, konkrečiai Kinija, Brazilija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, savo atstovų neatsiuntė, sakė šaltiniai.

Daugelis dalyvaujančių šalių mano, kad Pekinas gali daryti įtaką Maskvai, atsižvelgiant į glaudžius abiejų šalių ryšius. Brazilija, kuri pirmininkauja šių metų G-20 valstybių grupei, pateikė raštišką pareiškimą.

Kyjivas ir jo G-7 sąjungininkės dar kartą patvirtino savo požiūrį, kad „teisingos taikos“ susitarimas turi būti gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ir teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai nepasikeitė ir kad jis nerodė jokių ženklų, jog rimtai norėtų esminių derybų, bei nesilaikė ankstesnių susitarimų. Sąjungininkai aiškiai pareiškė, kad ir toliau rems Ukrainą, o ES ir JAV sakė esančios įsitikinusios, kad bus susitarta dėl paramos paketų.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovai atsisakė komentuoti. Ukrainos ir Saudo Arabijos vyriausybės iš karto neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

Tolesni veiksmai

Ukraina ir jos sąjungininkės suplanavo dar vieną platesnės grupės susitikimą Šveicarijoje kitą savaitę prieš Pasaulio ekonomikos forumą Davose ir pakvietė daugiau kaip 100 šalių, sakė minėti asmenys. Ankstesnės sesijos buvo surengtos Kopenhagoje, Džedoje ir Maltoje praėjusiais metais.

Kyjivas nori šių metų pradžioje surengti vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą ir juo pasinaudoti kaip atspirties tašku, kad būtų parengtas planas, grindžiamas suderintais principais bet kokioms būsimoms deryboms su Maskva.

Kai kurios šalys mano, kad artimiausiais mėnesiais rengti vadovų lygmens aukščiausiojo lygio susitikimą yra per anksti, o kitos nori nedelsiant įtraukti Rusiją į šį procesą.

Gruodžio mėn. pradžioje V.Putinas lankėsi Saudo Arabijoje, kur surengė plataus masto derybas - tai buvo reta kelionė į užsienį, vykstant tarptautinei izoliacijai, kurią sukėlė jo invazija.

Vienas Kremliui artimas asmuo praėjusių metų pabaigoje užsiminė, kad buvo užmegzti tam tikri kontaktai, kurių metu domėtasi paliaubų susitarimu, tačiau nepateikė jokių detalių. Jokio patvirtinimo apie tai nebuvo, o Ukraina ir jos sąjungininkai įtaria, kad bet kokie tokie ryšiai yra nenuoširdus Kremliaus triukas, kuriuo siekiama susilpninti paramą Kyjivui ir laimėti laiko.

V.Putinas išreiškė norą užbaigti konfliktą, bet "tik mūsų sąlygomis". Tarp jo keliamų sąlygų buvo Volodymyro Zelenskio vadovybės nušalinimas ir didžiulis Ukrainos gynybinių pajėgumų sumažinimas.

"Taika ateis, kai pasieksime savo tikslus, - sakė V.Putinas gruodžio mėn. pabaigoje vykusiame žiniasklaidos renginyje. - Tai reiškia Ukrainos denacifikaciją, demilitarizaciją ir jos neutralų statusą.“

Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos yra pagrindinis Ukrainos taikos formulės ramstis. Kiti punktai apima deportuotų vaikų ir karo belaisvių grąžinimą, taip pat maisto ir energetikos saugumo užtikrinimą.

Visi Rijado diskusijų dalyviai pripažino Ukrainos teisę gintis ir sutarė, kad reikia laikytis pagrindinių Jungtinių Tautų principų, įskaitant pagarbą valstybių teritoriniam vientisumui, ir tarptautinės teisės.

Naujausios žinios

06:53

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

„Bild“: V.Putino žiemos puolimas žlugo, Rusija neteko tūkstančių žmonių ir įrangos

19:38

Rusijos okupacinių pajėgų žiemos puolimas Ukrainoje žlugo. Praėjus trims mėnesiams nuo puolimų Donecko ir Charkivo srityse pradžios, okupantai nepasiekė nieko, tik patyrė didžiulių nuostolių – tiek personalo, tiek technikos.

Taip tvirtina laikraščio „Bild“ karo apžvalgininkas Julianas Röpcke. Pažymima, kad per šiuos mėnesius buvo sunaikinta daugiau kaip 400 rusų okupantų karinės technikos vienetų. Nepaisant to, Rusija tebėra toli nuo Kupjansko ir Avdijivkos užėmimo, kaip ir praėjusių metų spalį.

Į šiaurę nuo Avdijivkos Donecko srityje rusai įstrigo prie Petrovskės kaimo, kur ukrainiečių gynėjai ginasi, pasitelkę bepilotes skraidykles kamikadzes ir šarvuočius „Bradley“. Tame ruože rimtų pokyčių nėra, rusai kol kas nesugeba apsupti Avdijivkos.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Kalbant apie Kupjanską, Rusijos kariuomenė įstrigo prie Sinkivkos kaimo. Rusų karių tankų kuopos patenka į minų laukus, praranda brangią techniką. Tuo pat metu ukrainiečių kariai priešo gynybinę jėgą atremia kasetine amunicija ir granatomis, kurios numetamos iš bepiločių orlaivių.

Pažymima, kad per pastarąją savaitę fronte vyksta mažesni susirėmimai, palyginti su šturmais, į kuriuos Kremlius mesdavo tūkstančius karių. Akivaizdu, kad prieš pradėdama dar vieną puolimą Rusija vėl turės kaupti rezervus.

Kartu lieka atviras klausimas, kiek ilgai Ukraina sugebės sulaikyti rusų kariuomenę ir ar užteks jai amunicijos.

JAV ir sąjungininkai slapta susitiko su Ukraina dėl taikos plano

17:32

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Praėjusį mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, jos G-7 grupės sąjungininkių ir nedidelės pasaulio Pietų grupės susitikimas, kuriame, pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, buvo bandoma sutelkti paramą Kyjivo sąlygoms dėl taikos derybų su Rusija.

Anksčiau neatskleistas gruodžio 16 d. Saudo Arabijoje įvykęs nacionalinio saugumo patarėjų susitikimas buvo surengtas po didesnių, viešai paskelbtų susitikimų, kuriais siekta pasipriešinti Maskvos bandymams suskaldyti Ukrainą ir jos sąjungininkes ir parodyti jas kaip nenorinčias derėtis dėl karo pabaigos.

Slaptumu iš dalies siekta, kad šalys dalyvės jaustųsi patogiau prisijungdamos, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.  Mažesnis formatas leido laisviau ir atviriau aptarti vadinamąją Ukrainos taikos formulę ir planus, kaip tęsti šį procesą, taip pat galimo bendradarbiavimo su Rusija ateityje principus.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais, artėjant tretiesiems Rusijos invazijos metams, sąjungininkų pastangos sulėtėjo. JAV ir Europos Sąjungoje daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių vertės gyvybiškai svarbi pagalba įstrigo Vašingtono ir Briuselio patvirtinimo procesuose, o Ukrainos kontrpuolimas praėjusiais metais nesugebėjo pasiekti didesnio proveržio mūšio lauke.

Tuo tarpu kai kurios ES valstybės nevykdo savo pažadų suteikti Kyjivui daugiau ginklų ir artilerijos amunicijos tuo metu, kai Ukraina patiria pakartotines Rusijos raketų atakas. Izraelio ir „Hamas“ karas taip pat pakurstė nesutarimus su pasaulio Pietų šalimis.

Nedidelė pažanga

Rijade vykusiame susitikime nebuvo pasiekta jokios didelės pažangos, teigia su posėdžiu susipažinę žmonės, kurie prašė neskelbti jų pavardžių, kad galėtų aptarti neviešus klausimus. Pasak jų, Ukraina ir jos G-7 sąjungininkės ir toliau priešinosi pasaulio Pietų šalių raginimams tiesiogiai bendrauti su Rusija.

Maskva pasmerkė sąjungininkų pastangas, į kurias Rusija nebuvo pakviesta, kaip farsą, teigia „Bloomberg“.

Nors aukščiausi pareigūnai iš Indijos, Saudo Arabijos ir Turkijos dalyvavo gruodžio mėn. Rijade vykusiame susitikime, kitos didžiosios pasaulio Pietų šalys, kurios buvo atvykusios į kai kurias ankstesnes didesnes sesijas, konkrečiai Kinija, Brazilija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, savo atstovų neatsiuntė, sakė šaltiniai.

Daugelis dalyvaujančių šalių mano, kad Pekinas gali daryti įtaką Maskvai, atsižvelgiant į glaudžius abiejų šalių ryšius. Brazilija, kuri pirmininkauja šių metų G-20 valstybių grupei, pateikė raštišką pareiškimą.

Kyjivas ir jo G-7 sąjungininkės dar kartą patvirtino savo požiūrį, kad „teisingos taikos“ susitarimas turi būti gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ir teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai nepasikeitė ir kad jis nerodė jokių ženklų, jog rimtai norėtų esminių derybų, bei nesilaikė ankstesnių susitarimų. Sąjungininkai aiškiai pareiškė, kad ir toliau rems Ukrainą, o ES ir JAV sakė esančios įsitikinusios, kad bus susitarta dėl paramos paketų.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovai atsisakė komentuoti. Ukrainos ir Saudo Arabijos vyriausybės iš karto neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

Tolesni veiksmai

Ukraina ir jos sąjungininkės suplanavo dar vieną platesnės grupės susitikimą Šveicarijoje kitą savaitę prieš Pasaulio ekonomikos forumą Davose ir pakvietė daugiau kaip 100 šalių, sakė minėti asmenys. Ankstesnės sesijos buvo surengtos Kopenhagoje, Džedoje ir Maltoje praėjusiais metais.

Kyjivas nori šių metų pradžioje surengti vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą ir juo pasinaudoti kaip atspirties tašku, kad būtų parengtas planas, grindžiamas suderintais principais bet kokioms būsimoms deryboms su Maskva.

Kai kurios šalys mano, kad artimiausiais mėnesiais rengti vadovų lygmens aukščiausiojo lygio susitikimą yra per anksti, o kitos nori nedelsiant įtraukti Rusiją į šį procesą.

Gruodžio mėn. pradžioje V.Putinas lankėsi Saudo Arabijoje, kur surengė plataus masto derybas - tai buvo reta kelionė į užsienį, vykstant tarptautinei izoliacijai, kurią sukėlė jo invazija.

Vienas Kremliui artimas asmuo praėjusių metų pabaigoje užsiminė, kad buvo užmegzti tam tikri kontaktai, kurių metu domėtasi paliaubų susitarimu, tačiau nepateikė jokių detalių. Jokio patvirtinimo apie tai nebuvo, o Ukraina ir jos sąjungininkai įtaria, kad bet kokie tokie ryšiai yra nenuoširdus Kremliaus triukas, kuriuo siekiama susilpninti paramą Kyjivui ir laimėti laiko.

V.Putinas išreiškė norą užbaigti konfliktą, bet "tik mūsų sąlygomis". Tarp jo keliamų sąlygų buvo Volodymyro Zelenskio vadovybės nušalinimas ir didžiulis Ukrainos gynybinių pajėgumų sumažinimas.

"Taika ateis, kai pasieksime savo tikslus, - sakė V.Putinas gruodžio mėn. pabaigoje vykusiame žiniasklaidos renginyje. - Tai reiškia Ukrainos denacifikaciją, demilitarizaciją ir jos neutralų statusą.“

Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos yra pagrindinis Ukrainos taikos formulės ramstis. Kiti punktai apima deportuotų vaikų ir karo belaisvių grąžinimą, taip pat maisto ir energetikos saugumo užtikrinimą.

Visi Rijado diskusijų dalyviai pripažino Ukrainos teisę gintis ir sutarė, kad reikia laikytis pagrindinių Jungtinių Tautų principų, įskaitant pagarbą valstybių teritoriniam vientisumui, ir tarptautinės teisės.

Manoma, kad Rusija pradėjo naudoti Irano reaktyvinius dronus: juos galima numušti tik raketomis

16:43

Unian nuotr./Iranas pristatė modifikuotą droną „Shahed-238“
Unian nuotr./Iranas pristatė modifikuotą droną „Shahed-238“

2023 m. pristatytas naujas Irano reaktyvinis dronas „Shahed-238“ pirmą kartą numuštas Ukrainos teritorijoje, pranešė Ukrainos šaltiniai. Kad galėtų veiksmingai perimti tokius dronus, Ukraina turi pertvarkyti savo oro gynybos sistemą ir naudoti daugiau raketų, o tai gali tapti rimta problema, kai sutriks Vakarų pagalbos tiekimas, skelbia nepriklausomas portalas „Agenstvo“.

Apie pirmąjį Ukrainos pajėgų numuštą reaktyvinį droną „Shahed-238“ pranešė iš karto keli Ukrainos promaskvietiški tinklaraščiai. „Telegram“ kanalas „Generalinio štabo pulkininkas“ parodė nuolaužų nuotraukas ir patikslino, kad pirmoji benzinu varoma Irano drono versija turėjo indeksą „M“, o reaktyvinė versija turi indeksą „MJ“.

Remiantis JAV leidinio „The War Zone“ atlikta analize, nuotraukoje esą matyti drono variklio viršutinės oro įsiurbimo angos nuolaužos, taip pat tai, kas atrodo kaip nedidelė reaktyvinio lėktuvo turbina ir valdymo blokas. Leidinys daro prielaidą, kad drono indekse esanti raidė J gali reikšti „jet“ – „reaktyvinį variklį“.

Ukrainos karinių ryšių ekspertas Serhijus Flešas sakė, kad dronas skrido daugiau kaip 500 km/val. greičiu ir buvo numuštas centriniuose Ukrainos regionuose. Numuštame drone buvo sumontuotas kiniškas reaktyvinis variklis, tačiau įtaisytas įprastas „Shahed“ įkrovimas ir navigacija.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pasienio kaime per Ukrainos apšaudymą žuvo moteris

16:16

Rusijos pasienyje esančiame Kursko regione antradienį per Ukrainos pajėgų apšaudymą žuvo moteris, pranešė srities gubernatorius Romanas Starovoitas.

Kiek anksčiau antradienį Kremlius pažadėjo kovoti su padažnėjusiais ukrainiečių išpuoliais.

„Šią popietę iš Ukrainos pusės buvo apšaudytas Sudžansko rajono Gornalo kaimas. Nuo skeveldros žuvo moteris“, – platformoje  „Telegram“ pranešė R.Starovoitas.

Ukraina šio pranešimo nekomentavo.

Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai, ypač Belgorode, esančiame netoli sienos su Ukraina,  tik dar labiau priartino rusus prie besitęsiančio karo.

Gruodžio 30 dieną per ukrainiečių smūgius mieste žuvo 25 žmonės – tai daugiausiai civilių aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo karo veiksmų pradžios.

Po to miesto pareigūnai evakavo šimtus žmonių ir pratęsė atostogas mokyklose.

Ukrainiečių ataka surengta po to, kai Maskva surengė didžiulį bombardavimą visoje Ukrainoje – didžiausią tokį nuo pirmųjų konflikto savaičių. Tąkart žuvo dešimtys žmonių.

Rusijoje paskelbta M.Chodorkovskio paieška

15:15

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Michailas Chodorkovskis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Michailas Chodorkovskis

Rusijoje paskelbta vieno iš Rusijos opozicionierių Michailo Chodorkovskio paieška, antradienį skelbia nepriklausoma rusų žiniasklaida.

Kaip pranešė „Radio Svoboda“ (Laisvės radijas), „Viorstka“ bei keletas kitų leidinių, jo atžvilgiu iškelta nauja baudžiamoji byla dėl „melagienų apie Rusijos kariuomenę“.

Kremlius šį straipsnį naudoja prieš opozicionierius ir prieš Maskvos karą Ukrainoje nusiteikusius aktyvistus.

Gruodį M.Chodorkovskis, kuris gyvena užsienyje, buvo nubaustas 50 000 rublių (virš 500 eurų) bauda už tai, kad socialiniuose tinkluose nenurodė, jog yra įtrauktas į vadinamųjų užsienio agentų sąrašą.

Rusija taiko prieštaringai vertinamus užsienio agentų įstatymus, kuriais iš esmės susidorojama su šalyje veikiančia nepriklausoma žiniasklaida ir Kremliaus kritikais.

Įstatymuose reikalaujama, kad organizacijos ir asmenys, įvardyti kaip užsienio agentai – terminas, turintis sovietinių laikų atspalvį, – žymėtų visus savo leidinius ir teiktų ataskaitas apie savo veiklą Rusijos valdžios institucijoms.

10-ajame dešimtmetyje M.Chodorkovskis buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000 metais į valdžią atėjo Vladimiras Putinas.

2003 metais M.Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį. Jam skirtą bausmę M.Chodorkovskis laikė V.Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.

Pranešama apie negyvą Rusijos oro pajėgų pulkininką

15:02

Pranešama, kad elitinis Rusijos pulkininkas žuvo, kai bandė sustiprinti Rusijos karių, esančių fronto linijose Ukrainoje, kovinę dvasią, skelbia leidinys „Newsweek“.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pirmadienį socialiniame tinkle X, buvusiame „Twitter“, paskelbė, kad pulkininkas Armanas Ospanovas žuvo užlipęs ant minos. Pasak A.Heraščenkos, A.Ospanovas vadovavo Rusijos oro desanto pajėgų šarvuotos technikos tarnybai, geriausiai žinomai dėl savo mėlynas beretes nešiojančių desantininkų.

Telegram/Armanas Ospanovas
Telegram/Armanas Ospanovas

„Rusijos „Telegram“ kanalai praneša, kad Armanas Ospanovas, Rusijos pulkininkas ir Rusijos oro desanto pajėgų šarvuotos technikos tarnybos vadovas, išvyko į okupuotas Ukrainos teritorijas pakelti personalo kovinės dvasios, – rašė A.Heraščenka. – Ten jis užlipo ant minos ir žuvo.“

Pirmadienį Rusijos „Telegram“ paskyroje „Oro pajėgos už sąžiningumą ir teisingumą“, kuri siejama su Rusijos ginkluotųjų pajėgų Dniepro grupės karininkais, patvirtino A.Ospanovo mirtį.

„Apie tai sužinojome vakar, bet laukėme, kol bus pranešta šeimai, – rašoma paskyroje. – Deja, fronte žuvo mūsų geras bendražygis, pulkininkas Armanas Ospanovas. Jis iki galo atliko savo karinę pareigą.“

„Tai didžiulė netektis visiems desantininkams, nes A.Ospanovas vadovavo Oro desanto šarvuotos technikos tarnybai, – rašoma toliau. – Apie jo žūties aplinkybes pranešime vėliau, kai gausime leidimą ir žinosime, kad tai niekam nepakenks.“

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos oro desanto pajėgos
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos oro desanto pajėgos

Pirmadienį „Newsweek“ elektroniniu paštu kreipėsi į Rusijos gynybos ministeriją dėl komentarų.

Ukrainos karinio tinklaraštininko Igorio Suško socialinio tinklo X pranešime pažymima, kad A.Ospanovas žuvo Chersone ir buvo „artimas Rusijos oro desanto pajėgų vado generolo pulkininko Michailo Teplinskio draugas“.

I.Suško taip pat nurodė, kad A.Ospanovo žūties aplinkybės ginčijamos: vienose ataskaitose teigiama, kad dėl jo žūties kalta minosvaidžio mina, o kitose – kad pulkininkas žuvo per Ukrainos artilerijos ataką.

Kito Rusijos „Telegram“ kanalo žinutėje apgailestaujama dėl „didelės netekties oro desantinėms pajėgoms“ ir pranešama, kad A.Ospanovas žuvo nuo Ukrainos artilerijos ugnies, kai bandė padėti vilkti Rusijos šarvuotąją mašiną.

Publikavimo metu „Newsweek“ negalėjo nepriklausomai patikrinti A.Ospanovo mirties fakto ar jos aplinkybių.

Oro desanto pajėgų, dar vadinamų VDV, desantininkai dažnai apibūdinami kaip vieni grėsmingiausių Maskvos kovotojų. Tačiau teigiama, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios beveik prieš dvejus metus jie taip pat patyrė neįprastai daug aukų.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra suėmė baltarusę, kaltinamą šnipinėjimu

14:40

Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) antradienį pranešė, kad suėmė baltarusę, kaltinamą šnipinėjimu Baltarusijos valstybės saugumo komitetui.

„Keletą mėnesių moteris teikė informaciją apie Lenkijos Respublikos teritorijoje gyvenančius baltarusių diasporos narius ir baltarusių bei baltarusių tautybės lenkų organizacijas“, – teigė Valstybinė prokuratūra (PK). 

Prokuroras kaltina Baltarusijos pilietę užsienio žvalgybos veikla prieš Lenkiją. Už šiuos veiksmus jai gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti tinkamą proceso eigą, realią įtariamojo pabėgimo riziką ir griežtos bausmės grėsmę, prokuroras pateikė teismui prašymą taikyti kardomąją priemonę – laikinąjį suėmimą“, – pridūrė PK.

Teismas leido moterį suimti trims mėnesiams. 

V.Orbanas pasirengęs atšaukti veto dėl ES pagalbos Ukrainai, bet su tam tikra sąlyga

13:16

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Viktoras Orbanas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Viktoras Orbanas

Vengrija pareiškė, kad ji gali panaikinti savo veto teisę dėl ES pagalbos Ukrainai su sąlyga, kad finansavimas bus peržiūrimas kiekvienais metais, skelbia leidinys „Politico“.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pagrindinis ES 50 mlrd. eurų pagalbos paketo, skirto Kyjivo biudžetui paremti per ateinančius ketverius metus, stabdytojas.

ES vadovų spaudimas V.Orbanui pakeisti savo nuomonę iki vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimo gali pradėti duoti rezultatų.

Ko V.Orbanas nori mainais

 Pasak trijų ES diplomatų, Budapeštas nurodė, kad gali atšaukti savo veto, jei Europos Vadovų Taryba kasmet vienbalsiai patvirtins finansavimą. Praktiškai tai suteiktų V.Orbanui teisę kasmet blokuoti ES finansavimą Ukrainai arba gauti nuolaidų iš Briuselio už veto atsisakymą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija skelbia, kad imsis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią Belgorodo apšaudymui

12:13

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas po apšaudymo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas po apšaudymo

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad užkirstų kelią suaktyvėjusiam Belgorodo, esančio netoli sienos su Ukraina, apšaudymui.

Pastarosiomis savaitėmis mieste padažnėjo gyvybių pareikalavusių apšaudymų, dėl kurių miesto pareigūnai buvo priversti evakuoti šimtus žmonių ir uždaryti mokyklas.

„Žinoma, mūsų kariuomenė ir toliau darys viską, kad iš pradžių pavojus būtų sumažintas iki minimumo, o vėliau visiškai pašalintas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis apkaltino Ukrainos kariuomenę, kad ji Europos šalių tiekiamais ginklais apšaudo civilius taikinius maždaug 340 tūkst. gyventojų turintį miestą.

Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai Belgorode tik dar labiau priartino rusus prie Ukrainoje besitęsiančio karo.

Belgorodas yra maždaug už 30 km nuo sienos su Ukraina ir jau kelis mėnesius yra Kyjivo taikinys.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas antradienį paskelbė, kad trys žmonės buvo sužeisti numuštų ukrainiečių ginklų nuolaužų.

Penktadienį V. Gladkovas pasiūlė Belgorodo gyventojams evakuotis iš miesto.

Ši evakuacija iš Belgorodo yra didžiausia iš didžiųjų Rusijos miestų nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Gruodžio 30 dieną per ukrainiečių smūgius mieste žuvo 25 žmonės – tai daugiausiai civilių aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo karo veiksmų pradžios.

Ukrainiečių ataka surengta po to, kai Maskva surengė didžiulį bombardavimą visoje Ukrainoje – didžiausią tokį nuo pirmųjų konflikto savaičių. Tąkart žuvo dešimtys žmonių.

Paskutinis atnaujinimas 2024-01-09 12:13

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs