Netikėti skaičiai, iš kur Maskva importuoja kovinę techniką

JAV gynybos departamentas pakomentavo generalinio inspektoriaus ataskaitą dėl problemų, susijusių su karinės pagalbos Ukrainai apskaita, pažymėdamas, kad šiuo metu nėra patikimų įrodymų, jog amerikietiški ginklai pateko į netinkamas rankas.

„Iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad pažangi ginkluotė, kurią JAV perdavė Ukrainai, pateko į netinkamas rankas“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patrickas Ryderis.

Vietoj to, pridūrė JAV gynybos ministerijos atstovas, „matome, kaip Rusija nuolat bando skleisti dezinformaciją apie priešingus dalykus“.

„Scanpix“/AP nuotr./Patrickas Ryderis

„Tačiau faktas yra tas, kad mes stebėjome, kaip ukrainiečiai naudoja šiuos pajėgumus mūšio lauke. Matome, kad jie juos naudoja efektyviai“, – pridūrė P. Ryderis.

Anksčiau paskelbtoje JAV gynybos departamento generalinio inspektoriaus ataskaitoje nustatyta, kad departamentas nuo 2014 m. nesugebėjo skubiai arba išsamiai pranešti apie beveik 40 000 ginklų, kurie buvo skirti padėti Ukrainai.

Ši suma sudaro maždaug 2 proc. visos 50 mlrd. dolerių karinės pagalbos, kurią Ukraina gavo iš Jungtinių Valstijų, sumos.

Lapkritį JAV ambasadorė Ukrainoje Bridžita Brink pareiškė, kad ambasados atstovai, stebintys karinės, humanitarinės ir kitos pagalbos Kyjivui panaudojimą, neužfiksavo atvejų, kad ji buvo nukreipta ne tam tikslui.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis priekaištavo Vakarų partneriams, kad jei jie būtų suteikę Ukrainai galingesnes priešlėktuvinės gynybos sistemas, žmonės nebūtų žuvę nuo masinių Rusijos balistinių raketų smūgių.

„Kaip gali ramiai gyventi ir miegoti, jei supranti, kad turi dešimtis tokių sistemų („Patriot“), ir jei Ukrainai būtų duotos 7 tokios sistemos, tai žmonės Charkive, Chersone ir Odesoje nebūtų žuvę? Ar taip normalu gyventi?“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje Rygoje.

V.Zelenskis sako, kad nesupranta tokio Vakarų požiūrio.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Vakarų ginklų tiekimo vėlavimą. Pasak jo, daug ukrainiečių žūsta, o Ukrainos kariai laukia šios pagalbos.

Kartu su kritika V.Zelenskis padėkojo Vakarų partneriams už paramą.

Ukrainos tyrėjai gavo pirmųjų preliminarių įrodymų, kad Rusija, sausio 2 d. apšaudydama Charkivą, galėjo naudoti Šiaurės Korėjos gamybos raketas.

„Dėl Šiaurės Korėjos: anądien gavome pirmuosius įrodymus, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos galėjo panaudoti šioje šalyje pagamintas raketas. Preliminaraus mokslinio ir techninio tyrimo rezultatai patvirtina, kad sausio 2 d. virš centrinės Charkivo dalies paleista raketa yra Šiaurės Korėjoje pagaminta trumpojo nuotolio raketa.

Galingas rusų smūgis Charkivui

Panašias išvadas padarė ir mūsų tarpžinybinės darbo grupės prie OGP kariniai ekspertai, kurie taip pat buvo atvykę į vietą ir atliko preliminarią raketos dalių apžiūrą ir analizę“, – nurodė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas laidoje „Edynykh Noviny“.

A.Kostino teigimu, šiuo metu atliekamas kompleksinis komisijos tyrimas, kuris turėtų galutinai patvirtinti šį faktą. Prokurorai taip pat dirba su kitomis raketų dalimis, rastomis neseniai įvykdytų išpuolių vietose Charkivo srityje ir Odesos srityje.

Amerikiečių aviacijos pilotas, į atsargą išėjęs pulkininkas leitenantas Danas Hamptonas (šaukinys Two Dogs), kuriam priklauso „mirtiniausio“ F-16 piloto titulas, prakalbo apie tai, ar Ukrainoje jau yra vakarietiškų naikintuvų.

„Ne, Ukrainoje jie nenaudojami. Nėra kam jais skraidyti“, – sakė jis interviu „Voice of America“ . „Turiu omenyje, kad yra keli ukrainiečių pilotai (besimokantys) Danijoje, čia (JAV). Jie nesamdė nė vieno iš mūsų (į pensiją išėjusių Vakarų pilotų, turinčių F-16 valdymo patirties ir pasirengusių padėti ginti Ukrainą – UNIAN). Tai kas gi jais skraidys?“

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Pasak piloto, iš pradžių jis patarė, kad Ukrainai reikia pačiai apmokyti savo pilotus, bet atsižvelgiant į tai, kad tam reikia laiko, tuo pačiu reikėjo samdyti „privačius rangovus“:

„Ir jie to nepadarė... Girdėjau, kad priežastis buvo ta, jog Ukrainos vyriausybė vis tikėjosi, kad Amerika ar NATO šalys atsiųs savo karo lakūnus, kurie padės kovoti už Ukrainą. Manau, kad tai nerealus lūkestis dėl tos priežasties, kad „jei kovotų eilinis kariškis, tai reikštų, kad jis turėtų gauti savo vyriausybės pritarimą, o tai reikštų tiesioginę konfrontaciją su Maskva. Ne dėl to, kad tai būtų svarbu. Turiu omenyje, kam rūpi, ką daro Maskva? Bet politikams tai rūpi.“

Rygoje ketvirtadienį viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, šalies vadovas Edgaras Rinkevičius pažadėjo remti Kyjivą iki visiškos pergalės prieš Rusiją.

E. Rinkevičius žurnalistams sakė, kad V.Zelenskio vizitas yra proga dar kartą patvirtinti Latvijos paramą Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą ir euroatlantinei integracijai.

Jis pridūrė, kad 2024-aisiais Ryga ir toliau tvirtai rems Kyjivą.

Roman Koksarov / AP

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad susitikimo metu informavo V. Zelenskį apie naują Latvijos karinės pagalbos paketą, kurį sudaro šaudmenys, haubicos, 155 mm artilerijos šaudmenys, prieštankiniai ginklai, oro gynybos raketos, minosvaidžiai, visureigiai, rankinės granatos, sraigtasparniai, dronai, generatoriai, ryšio įranga, apsaugos priemonės ir raketos.

„Latvija įsipareigojo vadovauti vadinamajai Ramšteino formato koalicijai, kad sustiprintų Ukrainos dronų pajėgumus. Džiaugiuosi, kad šiandien, dalyvaujant premjerei Evikai Silinai ir Ukrainos prezidentui, bus pasirašyti du dokumentai – susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo kariniame sektoriuje skatinimo ir bendrų gynybos ir saugumo pramonės projektų įgyvendinimo. Matome gana gerą galimybę Latvijoje gaminti pigius ir efektyvius bepiločius orlaivius, kurių reikia Ukrainos kariams ir ginkluotosioms pajėgoms, kad jos sėkmingai veiktų“, – teigė E. Rinkevičius.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad svarbiausias šių metų Ukrainos tikslas – neatiduoti šalies teritorijų ir neleisti Rusijos Federacijai įšaldyti konflikto.

Pasak UNIAN korespondento, V.Zelenskis tai pasakė bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos Respublikos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi Rygoje.

Ukrainos prezidento buvo paklausta, kas šiais metais Ukrainai yra svarbiausia, turint omenyje jo pareiškimą, kad „išlikti šiais metais reiškia atlaikyti visą šį plataus masto karą“.

„Šiuo klausimu galima ilgai diskutuoti, tačiau karo metu laiko diskusijoms turbūt nėra. Nors ši diskusija būtų svarbi, ypač partneriams“, – sakė V.Zelenskis.

Atsižvelgdamas į tai, valstybės vadovas pabrėžė, kad išgyventi šiais metais reiškia neatiduoti Ukrainos teritorijų, neleisti konfliktui įšalti ir nesuteikti galimybės skleisti Rusijos naratyvų, kuriuos kartais galima pamatyti net Europos ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidos platformose, nes Rusija investuoja daug pinigų į dezinformaciją.

„Neleiskite konfliktui įšalti. Neleiskite Rusijai ruoštis galingam kontrpuolimui po metų, dvejų, trejų, penkerių... Neleiskite jiems to daryti, užbaigti karą reikia anksčiau.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Nesuteikite jiems galimybės padidinti savo gamybą. Neleiskite jiems įšaldyti konflikto šiais metais, kad jų kariuomenė pradėtų ruoštis, pradėtų galingus mokymus. Kad jaunuoliai, kurie šiandien nežino, kodėl jie ateina į mūsų žemę ir žūsta, – kad per informacinę politiką ir per papildomus metus bei apmokymus neatsigręžtų į tą pačią kariuomenę, kuri atėjo pas mus karo pradžioje ir mus žudė“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis taip pat priminė, kad Rusijoje yra daugybė žmonių, kurių nepagailėta ir kurie mesti į karą. Pasak jo, Rusija savo požiūriu į karą meta ne žmonių masę, o mėsos masę.

Pasak V.Zelenskio, jei konfliktas bus įšaldytas, šalys ir įmonės Rusijoje pamažu pradės atšaukti sankcijas ir pradės švelninti ribojamąsias priemones.

„Ir jie pradės retoriką – kam naujas sankcijų paketas, jei nėra karinių veiksmų? Kodėl dar įvesti kažkokias sankcijas? Bet kažkaip susitarsime. Ką bendro su tuo turi „trejetas“, ir kam prieš juos naudoti tribunolą, vis tiek „karas baigėsi“? Vis dar įšaldytas? Bet tai bus nebaigtas karas. Vienas dalykas, kai žiūri, kad tai baigtas karas. O kitas dalykas yra tai, kad tai įšaldytas konfliktas. Ukrainai tai yra Rusijos pasiruošimas kerštui. Štai kas tai bus“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Prezidentas teigė, kad Ukrainos planai yra neleisti visam tam įvykti ir konsoliduoti kitų valstybių visuomenes, kad Ukrainos planai sutaptų su tarptautinių partnerių tikslais ir galimybėmis.

„Nes mūsų planų vykdymas mums reiškia, kad esame stiprūs. Tai reiškia, kad mums reikia pagalbos. O tai reiškia, kad reikia pasikliauti mūsų partnerių pajėgumais. Mūsų tikslai yra ukrainietiški, bet mūsų planai turi sutapti su mūsų partnerių pajėgumais“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį atsisakė svarstyti prieštaringai vertinamą įstatymo projektą, kuriuo siekiama į kariuomenę pritraukti dar daugiau karių.

Praėjusių metų pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šalies kariuomenė kovai su rusų pajėgomis nori sutelkti iki pusės milijono žmonių.

Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte be kitų dalykų numatoma sugriežtinti bausmes vengiantiems šaukimo į kariuomenę ir pakeisti šaukimo amžių nuo 27 iki 25 metų.

Taip pat tarnyba karo metu nuo neribotos trukmės būtų apribota iki 36 mėnesių. Tačiau dėl šių ketinimų labai išsiskyrė visuomenės nuomonė.

„Kai kurios nuostatos tiesiogiai pažeidžia žmogaus teises, kai kurios nėra optimaliai suformuluotos“, – sakė V. Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) vadovas Davydas Arachamija.

„Suprantame karinės vadovybės prašymą ir esame pasirengę jį patenkinti. Tačiau ne visoms taisyklėms galima pritarti“, – nurodė jis ir pridūrė, kad įstatymo projektas buvo grąžintas vyriausybei.

„Trumpai tariant, pagal mobilizacijos įstatymą nebus jokių pokyčių. Nei šiandien, nei rytoj. Nei artimiausiu metu“, – sakė opozicijos deputatas Jaroslavas Železniakas. 

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Estijoje V. Zelenskis pripažino, kad šaukiamo amžiaus vyrai nelegaliai palieka Ukrainą, kad išvengtų tarnybos kariuomenėje.

„Jei jie yra mobilizacinio amžiaus, jie turėtų padėti Ukrainai. Ir jie turėtų būti Ukrainoje“, – teigė jis. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje yra apie 850 tūkst. karių. Kyjivas siekia padidinti jų skaičių, Maskvai didinant spaudimą ir dislokavimą fronto linijose.

Kyjivas neatskleidžia savo nuostolių, patirtų per 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto invaziją. Tačiau, nepriklausomais vertinimais, aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.

Šią vasarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos susidūrė su tvirta Rusijos gynyba pietų Ukrainoje ir galiausiai net prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad ilgai lauktas kontrpuolimas nedavė norimų rezultatų.

Tačiau ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas kritiniame Ukrainos sektoriuje puolimą norėjo įgyvendinti metais anksčiau, tačiau nesulaukė Jungtinių Valstijų paramos, rašoma naujoje „The Wall Street Journal“ užsienio reikalų korespondento Jaroslavo Trofimovo knygoje „Mūsų priešai išnyks“.

Knygoje „Mūsų priešai išnyks“ (angl. „Our Enemies Will Vanish: The Russian Invasion and Ukraine's War of Independence“) rašoma, kad vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas siekė drąsaus ir, kai kurių nuomone, rizikingo kontrpuolimo dar 2022 m., tačiau jis taip ir neįvyko.

Pasirodžius knygai, Vakarų žiniasklaidoje pasipylė spėlionės apie tai, ar įvykdžius puolimą tuomet, kai jį planavo V.Zalužnas, karas būtų pasikeitęs į gerąją ar į blogąją pusę.

Teigiama, kad pirminis planas buvo prasiskverbti Zaporižioje ir atkirsti vadinamąjį sausumos tiltą į laikinai okupuotą Krymą, kad Rusijos pajėgos būtų izoliuotos pusiasalyje.

Aptarinėdami šio kontrpuolimo planus su Vakarų partneriais, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ir generolas V.Zalužnas pasisakė už veržimąsi prie Azovo jūros per Zaporižios regioną. Tuo metu Rusija dar nebuvo įrengusi didelių minų laukų ir įtvirtinimų, kurie sutrukdė praėjusią vasarą vykdytam kontrpuolimui.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Rusijos kariškiai ir karinė technika

Praėjusiais metais Rusija mažiausiai trečdalį užsienyje įsigytų svarbiausių mūšio lauko komponentų gavo iš JAV ir jos sąjungininkių įmonių – didžiąja dalimi dėl to, kad gamybos įmonės buvo perkeltos į valstybes, kuriose taikoma silpnesnė eksporto kontrolė, skelbia laikraštis „The Financial Times“.

Šios prekės – iš viso už 7,3 JAV mlrd. dolerių – daugiausia buvo pagamintos šalyse, kurios nepriklauso JAV vadovaujamai eksporto kontrolės koalicijai, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos atlikta analizė. Didžiausia šių prekių dalis – apie 1,9 mlrd. JAV dolerių vertės – buvo pagaminta Kinijoje.

Analizėje minimos 485 sudedamųjų dalių rūšys apima puslaidininkius, kompiuterių dalis, elektroniką, automobilių komponentus ir guolius. Sąrašas remiasi Ukrainos pareigūnų atliktos komponentų, rastų Rusijos įrangoje mūšio lauke, analizės rezultatais.

Analizė mini 22 mlrd. dolerių vertės Rusijos importą per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius ir pabrėžia, kaip užsakomoji gamyba gali palengvinti Rusijai įsigyti kontroliuojamų prekių iš šalių, kurių muitininkai netaiko patikrinimų pasienyje.

Duomenys taip pat rodo lemiamą Kinijos vaidmenį Rusijos tiekimo tinkluose, įskaitant prekes, pagamintas ne koalicijos įmonių. Dauguma sąraše esančių prekių buvo pagamintos šalyje, kuri įsitraukia į vis glaudesnę partnerystę su Maskva.

Kyjivo ekonomikos mokyklos vyresnioji tyrėja Olena Bilousova sakė: „Jau daugelį metų įprasta Vakarų technologijų bendrovių verslo strategija – turėti gamybos įmones Azijoje. Tačiau šioms gamykloms turi būti taikoma tokia pati griežta eksporto kontrolė, kokia būtų taikoma jų šalyje.“

JAV yra vienintelė šalis, reikalaujanti, kad trečiojoje šalyje pagamintoms prekėms būtų taikoma vidaus kontrolė. Tiesioginės užsienio produktų kontrolės taisyklės (FDPR) yra ekstrateritorinės ir gali būti taikomos trečiosiose šalyse pagamintoms prekėms, jei jas gaminant buvo naudojamas JAV kilmės turinys, programinė įranga ar technologijos.

FDPR nuostatos taikomos net jei gamintoja nėra amerikiečių kompanija. Kadangi JAV dominuoja puslaidininkių technologijų srityje, FDPR daro ypatingą poveikį šiam sektoriui.

Tačiau Naujojo Amerikos saugumo centro sankcijų ekspertė Emily Kilcrease teigė, kad FDPR taikyti sudėtinga. Tai „vienas iš sunkiau taikomų mechanizmų jau vien dėl to, kad veikla pagal apibrėžimą vykdoma ne savo šalyje. Kinija yra viena iš sudėtingesnių vykdymo užtikrinimo aplinkų“.

Iš „Financial Times“ peržiūrėtų duomenų matyti, kad prekės į Rusiją buvo parduodamos per platintojus ir tarpininkus. Kevinas Wolfas, Vašingtono advokatų kontoros „Akin“ partneris ir buvęs prekybos sekretoriaus padėjėjas, teigė, kad jei JAV bendrovės nežinojo apie galimą eksportą į Rusiją ir jo neinicijavo, jos nepažeidė Amerikos įstatymų.

Tačiau, pasak jo, JAV įtraukus „platintojus ir kitus tarpininkus“ į sankcijų sąrašą būtų „labai veiksmingas būdas spręsti puslaidininkių ir kitų prekių nukreipimo problemą“. „Tai uždraustų bet kurios bendrovės siuntas į sąrašą įtrauktiems subjektams – net jei visas sandoris vyksta už JAV ribų“, – sakė jis.