„Naikina priešą palei visą fronto liniją“: V.Zalužnas parodė, kaip dirba HIMARS įgula

Jungtinės Valstijos ketina pasirašyti susitarimą su Ukraina dėl saugumo garantijų, panašų į tą, kuris šiandien Kyjive buvo pasirašytas su Jungtine Karalyste. Atitinkamos derybos jau vyksta. Kaip rašo „European Pravda“, apie tai per brifingą pranešė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink.

Pasak jos, JAV prezidentas Joe Bidenas asmeniškai iškėlė užduotį diplomatams pasiekti panašų susitarimą su Ukraina. Baltieji rūmai mano, kad tai padės užkirsti kelią naujai agresijai prieš Ukrainą ateityje.

„Mes jau pradėjome dvišales konsultacijas su jūsų vyriausybe, su prezidento kanceliarija, su vyriausybinėmis institucijomis ir aptariame, kokie gali būti mūsų saugumo įsipareigojimai. Dabar jau įvyko du raundai, ir derybos bus tęsiamos, J.Bideno administracija siekia šio susitarimo“, – Ukrainos žurnalistams sakė ambasadorius.

Kairiajame krante dėl atšiaurių oro sąlygų rusų okupantai sumažino puolimų skaičių, tačiau ir toliau patiria gyvosios jėgos ir technikos nuostolių.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, priešas nesiliauja bandęs išstumti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius iš pozicijų kairiajame Dniepro krante.

„Tačiau patirdamas nuolatinius nuostolius, varžomas sudėtingų oro sąlygų ir sisteminio logistikos bei moralės pakenkimo, priešas ryžosi tik trims puolimams, kurie pasirodė esą nesėkmingi“, – teigė kariškiai.

Teigiama, kad ukrainiečių gynėjai smogia į priešo dislokacijos vietas, pozicijas ir užnugarį. Per pastarąją parą priešo kariuomenė kairiajame krante sumažėjo 15 okupantų, 11 ginklų, įskaitant savaeigį „Hyacinth-B“, dviem tankais, keturiais bepiločiais skraidymo aparatais ir 18 šarvuočių. Taip pat patvirtinta, kad buvo pataikyta į okupantų valtį, elektros pastotę ir ryšių generatorių.

„Buvo sunaikinti du stebėjimo postai, lauko amunicijos tiekimo punktas, degalų ir tepalų sandėlis ir FPV dronų valdymo antena“, – pridūrė gynybos pajėgos.

Tuo pat metu okupantai tęsia aktyvią oro žvalgybą, spaudžia artilerijos pabūklais ir naudoja atakos dronus. Visų pirma, kovinės dienos metu (nuo 7.00 iki 7.00 val. ryto) jie naudojo FPV dronus ir kitų modifikacijų bepiločius orlaivius, kad fronto zonose numestų naikinamąsias funkcijas atliekančius fragmentinius šaudmenis. Ukrainos kariškių teigimu, taip elgiamasi dėl to, kad priešas bando kompensuoti negalimumą panaudoti aviaciją tinkamomis oro sąlygomis.

Gynybos pajėgų duomenimis, du Rusijos laivai šiuo metu atlieka kovinę tarnybą Juodojoje jūroje, o dar vienas – Azovo jūroje. Priešų raketų nešėjai buvo nugabenti į savo bazes.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyryla Budanovas

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas penktadienį paskelbtame interviu teigė, kad ukrainiečių atakos Rusijos aneksuotame Kryme dar labiau suintensyvės, ir pridūrė, kad Maskvos ekonomika, nepaisant sankcijų, pasirodė esanti stebėtinai atspari.

„2023 metais laikinai okupuotame Kryme įvyko pirmieji Ukrainos įsiveržimai“, – Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ sakė 38 metų K. Budanovas.

„Ir tai tik pradžia“, – pabrėžė jis.

Ukraina taip pat ne kartą taikėsi į Rusijos Juodosios jūros laivyną, įsikūrusį Krymo pusiasalyje esančiame Sevastopolyje.

„Rusams teko viską skubiai perkelti į pietryčius“, – sakė K. Budanovas, pridurdamas, kad dabar Maskva bando įkurti karinio jūrų laivyno bazę Juodosios jūros pakrantėje separatistiniame Sakartvelo Abchazijos regione.

Jis pripažino, kad fronto linijos Ukrainoje iš esmės nejuda.

„Abiejose pusėse labai intensyviai naudojant atakos dronus tiek Rusijos, tiek Ukrainos puolimas tapo neįmanomas, – kalbėjo jis. – Kitas veiksnys buvo minų laukų tankumas, neturintis precedento nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.“

K. Budanovas sakė, kad Rusijos ekonomikos atsparumas jį nustebino ir kad dabartinės Vakarų sankcijos nėra pakankamos, kad priverstų Kremlių pakeisti savo elgesį.

„Mane nustebino tam tikras Rusijos paradoksas. Visi manė, kad Maskva turi stiprią kariuomenę ir silpną ekonomiką. Pasirodo, kad yra priešingai“, – teigė K. Budanovas.

„Ekonomika gali būti silpna, bet šalis toli gražu nemiršta badu. Tokiais tempais ji gali net gana ilgai išsilaikyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad sankcijos turėtų būti nukreiptos į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius ir visą finansų sistemą.

K. Budanovas paragino Vakarus ir toliau remti Kyjivą, net jei gali daugėti nuovargio dėl karo Ukrainoje požymių.

„Tie, kurie užsienyje mano, kad pavargo nuo Ukrainos, turės pasirūpinti rusais, kai šie ateis užimti jų teritorijų“, – sakė jis.

K. Budanovas, kuris nuo 2020 metų vadovauja Ukrainos karinės žvalgybos padaliniui, taip pat sakė, kad dabar netinkamas laikas derėtis su Rusija.

„Derybos prasideda tada, kai viena arba abi šalys turi interesą, – sakė jis. – Šiuo atveju taip nėra.“

Stopkadras/Raketų paleidimo sistema HIMARS

Ukrainos kariuomenė aktyviai naikina rusų karius ir jų įrangą, naudodama raketų paleidimo sistemą HIMARS. Šios įgulos darbo vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Raketinės artilerijos sistema HIMARS efektyviai naikina priešo techniką ir gyvąją jėgą visoje fronto linijoje“, – sakė generolas, kurį cituoja „RBK-Ukraina“.

Pasak jo, HIMARS įgulos nuolat budi. Vos tik pasirodžius priešo taikiniui – pakrovimas ir išvykimas į ugnies poziciją.

„Dirbame ištisą parą, nepaliekame okupantams jokių šansų. Žinoma, norime pasiekti dar gilesnius taikinius priešo užnugaryje, kad galėtume juos visiems laikams išvyti iš gimtosios žemės“, – sakė vieno iš ekipažų kariškiai.

15min primena, kad Ukraina iš Vakarų sąjungininkų gavo raketų paleidimo įrenginių HIMARS. Priklausomai nuo raketų, jos gali naikinti priešo taikinius skirtingais atstumais.

Visų pirma HIMARS gali naudoti tolimojo nuotolio ATACMS raketas. Ukraina jau gavo versiją, kurios veikimo nuotolis yra apie 160 kilometrų.

Dar spalio mėnesį V.Zalužnas parodė, kaip Ukrainos gynėjai iš HIMARS į rusų karius paleidžia ATACMS.

VIDEO: Nufilmuota, kaip dirba HIMARS įgula

Nufilmuota, kaip dirba HIMARS įgula

V.Zalužno paskyra

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Po Rusijos atakos Chersone – sudegęs automobilis

Rusams penktadienį apšaudant Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo du žmonės, o per ukrainiečių drono ataką Rusijos kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje žuvo dar du asmenys, paskelbė pareigūnai.

Atakos intensyvėja artėjant antrosioms Rusijos karo Ukrainoje metinėms.

Chersono srities vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijos kariuomenė panaudojo artileriją ir smogė vienai gatvei.

„Viena moteris žuvo iškart. Taip pat viename automobilyje rastas apdegęs lavonas“, – sakė jis.

Jo paskelbtame vaizdo įraše matyti dūmai, besiveržiantys iš išdegusio automobilio.

Tuo metu Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Horlivkos meras Ivanas Prichodka sakė, kad netoli miesto per ukrainiečių drono smūgį žuvo du ir buvo sužeisti dar šeši žmonės.

Jis teigė, kad dronas smogė greitosios pagalbos automobiliui, evakavusiam energetikos sektoriaus darbuotojus, sužeistus per ankstesnį apšaudymą.

Horlivką Rusija okupuoja nuo 2014 metų, kai ją užėmė Kremliaus remiami separatistai.

„Scanpix“/AP nuotr./Rishi Sunakas ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainoje viešintis Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas penktadienį paragino Kyjivo sąjungininkus sustiprinti savo paramą jam ir sakė, kad Rusijos pergalė padrąsintų kitas autoritarines šalis.

„Jei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos, o mūsų oponentai visame pasaulyje manys, kad mes neturime nei kantrybės, nei išteklių ilgiems karams, todėl dabar svyruodami padrąsinsime ne tik Putiną, bet ir jo sąjungininkus Šiaurės Korėjoje, Irane ir kitur“, – sakė R. Sunakas per spaudos konferenciją Kyjive.

R. Sunakas ir ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė susitarimą saugumo srityje.

Pagal šį susitarimą JK dalysis su Ukraina žvalgybos informacija, padės užtikrinti kibernetinį saugumą ir karinį mokymą, taip pat šalys stiprins bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.

R. Sunakas taip pat paskelbė apie didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą – 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų).

Jį sudarys tūkstančiai sviedinių, raketų ir mokymai Ukrainos kariuomenei. 200 mln. svarų sterlingų (232,8 mln. eurų) bus skirta naujiems dronams.

„Šiandien yra diena, kai pasikeitė Europos istorija. Ukraina ir Jungtinė Karalystė sudarė naują ir precedento neturintį saugumo susitarimą. Tai ne tik deklaracija. Tai tikrovė, kuri taps realybe dėl mūsų bendradarbiavimo ir ypač dėl išskirtinės pasaulinės galios Jungtinės Karalystės saugumo garantijų“, – pabrėžė V. Zelenskis.

V. Zelenskis, pasidalijęs socialiniame tinkle „Telegram“ vaizdo įrašu apie susitikimą su R. Sunaku, parašė: „Šiandien mes stovime greta kaip draugai ir sąjungininkai. Tai ženklas pasauliui: Ukraina nėra vieniša.“

JK premjeras, anksčiau penktadienį atvykęs į Kyjivą, socialiniame tinkle „X“ parašė: „Esu Ukrainoje, kad perduočiau paprastą žinutę. Mūsų parama negali susvyruoti ir nesusvyruos. Ukrainiečiai, Britanija su jumis – tiek ilgai, kiek reikės.“

„Jungtinė Karalystė jau dabar yra viena iš artimiausių Ukrainos partnerių, nes pripažįstame, kad jos saugumas yra ir mūsų saugumas. Šiandien žengiame dar toliau – didiname savo karinę pagalbą, pristatome tūkstančius moderniausių bepiločių orlaivių ir pasirašome istorinį naują saugumo susitarimą, kad Ukrainai būtų suteiktos garantijos, kurių jai reikia ilgam laikui“, – pareiškė R. Sunakas. 

Praėjusiais metais liepos mėnesį Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Didžiojo septyneto (G-7) šalys susitarė suteikti Ukrainai dvišales saugumo garantijas. JK yra pirmoji G-7 valstybė narė, pateikusi galutinį susitarimą.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Suomijos ir Rusijos pasienis

Suomijos pasieniečiai sulaikė grupę vyrų, neteisėtai per mišką kirtusių uždarą Rusijos sieną, o tai rodo didėjančią įtampą naujausioje NATO demarkacinėje linijoje su pagrindine priešininke, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.

Helsinkio vyriausybei nerimą kelia tai, kad prieglobsčio prašytojai atvyksta lyg iš niekur, nes nuo lapkričio vidurio kontrolės punktai dažniausiai buvo uždaryti. Siena tęsiasi 1 300 km ir dėl jos ilgio sunku ją stebėti. Iš abiejų pusių ją gaubia tankūs miškai, o kirsti trukdo sniego danga.

Rusijos valdžios institucijos padeda prieglobsčio prašytojams pasiekti pasienį, siekdamos daryti spaudimą naujausiai NATO narei, o tai prilygsta hibridinei operacijai, teigia Suomija.

Ketvirtadienį pietryčių Suomijoje, Lapenrantos rajone, buvo sulaikyta 11 iraniečių, penktadienį pareiškime nurodė sienos apsaugos tarnyba. Jiems padėjo Rusija, kad pasiektų šią Šiaurės šalį, ir visi jie paprašė prieglobsčio.

Trečiadienį Parikalos rajone, taip pat pietryčiuose, valdžia sulaikė keturis asmenis, įtariamus neteisėtu sienos kirtimu, sakoma socialinės žiniasklaidos platformoje X.

Prezidentas Sauli Niinisto penktadienį aptarė padėtį pasienyje su svarbiausiais ministrais, teigiama vyriausybės pranešime.

Ketvirtadienį Suomija nusprendė iki vasario 11 d. ir toliau laikyti uždarytas visas aštuonias demarkacinės linijos su Rusija kelių perėjas. Naujasis sprendimas priimtas po mėnesį trukusio uždarymo, kuris turėjo baigtis sekmadienį.

Šiaurės šalis pradeda statyti tvorą savo sienos ruožuose, tačiau projektas dar tik pradedamas įgyvendinti.

15min primena, kad pernai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti beveik 2 tūkst. neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Penktadienį Rusijos pajėgos numetė aviacinę bombą ant gyvenamojo namo Avdijivkoje, Donecko srityje. Žuvo jaunas vyras, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.

„Apie 13 val. rusai numetė valdomą bombą ant miesto, kuri pataikė į gyvenamąjį rajoną ir pražudė 28 metų vyrą“, – pažymėjo jis.

Be to, pasak karinės administracijos vadovo, Niujorko gyvenvietę rusai apšaudė raketomis „Grad“, tačiau aukų nebuvo.

„Buvo apgadintas privatus namas ir trys daugiaaukščiai pastatai“, – nurodė V.Filaškinas.

Pažymima, kad smarkus atšalimas neleidžia rusams aktyviau veikti Avdijivkos apylinkėse. Jie neatsisakė savo planų apsupti miestą, tačiau beveik perpus sumažino artilerijos atakų skaičių. Nepaiant to, kovos prie Avdijivkos tęsiasi.

Ukrainoje viešintis Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas ir ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė susitarimą saugumo srityje, pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.

Pagal šį susitarimą JK dalysis su Ukraina žvalgybos informacija, padės užtikrinti kibernetinį saugumą ir karinį mokymą, taip pat šalys stiprins bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.  

AP/ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas

V.Zelenskis, pasidalijęs socialiniame tinkle „Telegram“ vaizdo įrašu apie susitikimą su R. Sunaku, parašė: „Šiandien mes stovime greta kaip draugai ir sąjungininkai. Tai ženklas pasauliui: Ukraina nėra vieniša.“

JK premjeras, anksčiau penktadienį atvykęs į Kyjivą, socialiniame tinkle „X“ parašė: „Esu Ukrainoje, kad perduočiau paprastą žinutę. Mūsų parama negali susvyruoti ir nesusvyruos. Ukrainiečiai, Britanija su jumis – tiek ilgai, kiek reikės.“

Skelbta, kad vizito metu premjeras ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą ir padidinti karinį finansavimą iki 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų) 2024/2025 finansiniams metams.

„Jungtinė Karalystė jau dabar yra viena iš artimiausių Ukrainos partnerių, nes pripažįstame, kad jos saugumas yra ir mūsų saugumas. Šiandien žengiame dar toliau – didiname savo karinę pagalbą, pristatome tūkstančius moderniausių bepiločių orlaivių ir pasirašome istorinį naują saugumo susitarimą, kad Ukrainai būtų suteiktos garantijos, kurių jai reikia ilgam laikui“, – pareiškė R. Sunakas. 

Praėjusiais metais liepos mėnesį Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Didžiojo septyneto (G-7) šalys susitarė suteikti Ukrainai dvišales saugumo garantijas. JK yra pirmoji G-7 valstybė narė, pateikusi galutinį susitarimą.

„3M22 Cirkon“ išlieka vienintele raketa, kurios Rusija dar nepanaudojo raketų atakoms prieš Ukrainą, rašo „Defense Express“.

Rusijos pajėgos prieš Ukrainą jau panaudojo beveik visą turimą ginklų arsenalą, tarp jų – Irano „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir galimai Šiaurės Korėjos balistines raketas, tačiau vis dar yra viena raketa, kuri nebuvo panaudota – „3M22 Cirkon“.

Pastaroji – tai „hipergarsinė“ raketa, kuri skirta atakuoti laivus ar sausumos objektus.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketa „Cirkon“