Ukrainos sausumos pajėgų vadas: mano kariai vis dar gali nustebinti

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas pirmadienį telefoninio pokalbio metu aptarė padėtį fronto linijoje Ukrainoje.

Apie tai V.Zalužnas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas

„Informavau generolą Browną apie bendrą ir išsamią padėtį mūšio lauke atskirose fronto linijoje esančiose teritorijose. Pasidalinau 2023 m. karo veiksmų analizės rezultatais ir 2024 m. prognozėmis. Kartu su Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku pasikeitėme nuomonėmis abipusį strateginį interesą turinčiais klausimais“, – sakė jis.

V.Zalužnas padėkojo generolui Ch.Brownui ir visiems Jungtinių Valstijų žmonėms už didžiulę paramą Ukrainai kovoje su agresoriumi.

Sausio 15 d. JT paskelbė prašymą skirti 4,2 mlrd. dolerių paramą Ukrainai ir Ukrainos pabėgėliams.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) apskaičiavo, kad humanitarinės pagalbos reikia maždaug 14,6 mln. ukrainiečių, t. y. maždaug 40 proc. gyventojų. Į šį skaičių neįskaičiuoti maždaug 6,3 mln. ukrainiečių, priverstų bėgti į užsienį.

Ukrainos viduje esančių žmonių poreikiams patenkinti OCHA paprašė 3,1 mlrd. dolerių, kurie bus skirti 8,5 mln. žmonių.

„The New York Times“/Laetitia Vancon nuotr./Ukrainos pabėgėliai

JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR) paprašė tarptautinių partnerių ir donorų skirti 1,1 mlrd. dolerių, kurie bus skirti 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių ir juos priimančioms bendruomenėms užsienyje.

„Nors apie jų sunkią padėtį jau nebekalbama pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, milijonams pabėgėlių iš Ukrainos vis dar reikia skubios paramos“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Pareiškime teigiama, kad tik 40-60 proc. Ukrainos pabėgėlių turi darbą, daugeliu atvejų dirba nepakankamai, tik maždaug pusė mokyklinio amžiaus vaikų iš tikrųjų lanko mokyklas, o dar ketvirtadaliui pabėgėlių sunku gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Priimančiosios šalys ir toliau teikia apsaugą ir įtraukia juos į visuomenę, tačiau daugeliui pažeidžiamų pabėgėlių vis dar reikia pagalbos“, – sakė F.Grandi.

Remiantis sausio 15 d. paskelbta „Associated Press“ (AP) analize, „Hamas“, kariaudama su Izraeliu, naudojo įvairius ginklus, pagamintus visame pasaulyje, įskaitant Rusiją, Iraną, Kiniją ir Šiaurės Korėją.

Nepaisant spėlionių apie Maskvos ir palestiniečių kovotojų grupuotės ryšius, AP teigė, kad neaišku, ar ši ginkluotė gaunama tiesiogiai iš vyriausybių, ar iš juodosios rinkos.

Didžioji dalis šios įrangos buvo kontrabanda įvežta per 17 metų trunkančią blokadą, kuria siekiama sustabdyti tokį ginklų kaupimą, teigė AP, išanalizavusi 150 nuotraukų ir vaizdo įrašų, padarytų per tris karo mėnesius.

Nustatyta ginkluotė, kurią „Hamas“ naudoja prieš Izraelio kariuomenę Gazos ruože, apima šturmo šautuvus AK-47 iš Kinijos ir Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Bulgarijos granatsvaidžius ir Irano snaiperių šautuvus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Automatinis ginklas AK-47

Palestiniečių kovotojai taip pat naudoja Rusijos sukurtų 9M32 Strela priešlėktuvinių raketų sistemų variantus, pritaikytus ir nukopijuotus kitų gamintojų.

Neįvardytas pareigūnas AP sakė, kad įtariama, jog dauguma kontrabandinių ginklų atgabenta iš Egipto. Pareigūnas taip pat teigė, kad šiuos ginklus palyginti lengva gauti ir jų kilmės šalis neprivalo pateikti.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Shahed-136“

Pasak šaltinio, pats Gazos Ruožas taip pat esą turi savo nemažą gynybos pramonę, kuri moka gaminti savadarbius ginklus.

Panašu, kad „Hamas“ gavo arba nukopijavo Irano sukurtus kamikadzių dronus, rašė AP. Rusija plačiai naudoja tokius Irano „Shahed“ konstrukcijos dronus smūgiams prieš Ukrainos miestus ir žemės ūkį.

Teheranas laikomas pagrindiniu „Hamas“ rėmėju, taip pat yra gausių karinių atsargų šaltinis Rusijai, vykstant jos totaliniam karui prieš Ukrainą.

Sausio 15 d. viešėdamas Šveicarijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Šveicarijos kolege Viola Amherd, abiejų Šveicarijos parlamento rūmų vadovais ir kitais parlamento vadovais.

V.Zelenskis į Šveicariją atvyko anksčiau, sausio 15 d. Tikimasi, kad po vizito Šveicarijos sostinėje Ukrainos valstybės vadovas vyks į Davosą dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume (WEF).

„AFP“/„Scanpix“/Viola Amherd su Šveicarijos prezidentu Alainu Bersetu

V.Zelenskis sakė, kad per pokalbius su V.Amherd abu vadovai susitarė pradėti pasirengimą Šveicarijoje surengti Pasaulinį taikos viršūnių susitikimą valstybių vadovų lygiu.

Pasirengimo aukščiausiojo lygio susitikimui dalis buvo sausio 14 d. Davose surengtas tarptautinių patarėjų susitikimas dėl Ukrainos taikos formulės.

„Šiandien susitikimuose pabrėžėme vakarykščio patarėjų susitikimo dėl taikos formulės sėkmę“, – sakė V.Zelenskis.

„Ir esu dėkingas poniai Prezidentei ir jos komandai už tai, kad susitarė, jog mūsų komandos nuo rytojaus pradės rengtis Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje – vadovų lygiu.“

V.Amherd pakomentavo, kad Šveicarija ir toliau pasisakys už patikimą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Abu vadovai taip pat aptarė „naują ilgalaikę paramos programą“ Ukrainai, sakė V.Zelenskis, pažymėdamas, kad Vidurio Europos šalis jau teikia humanitarinę, finansinę ir politinę paramą.

Prieš susitikimą su V.Amherd V.Zelenskis taip pat susitiko su Šveicarijos parlamento žemųjų rūmų vadovu Ericu Nussbaumeriu ir aukštųjų rūmų vadove Eva Herzog bei parlamentinių partijų ir frakcijų vadovais.

Pasak V.Zelenskio, pokalbiai su Šveicarijos įstatymų leidėjais vyko dėl Berno paramos Ukrainos taikos formulei.

Ukrainos prezidentas taip pat informavo Šveicarijos pareigūnus apie padėtį mūšio lauke ir pabrėžė Šveicarijos dalyvavimo specialiajame tarptautiniame tribunole dėl Rusijos karo nusikaltimų svarbą.

Britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį paskelbė, kad Jungtinė Karalystė pasiųs 20 tūkst. karių į vienas didžiausių nuo Šaltojo karo laikų NATO pratybų, įspėdamas apie didėjančias grėsmes Vakarų vadovaujamam aljansui.

Ši misija, kurią G.Shappsas apibūdino kaip didžiausią JK misiją NATO per pastaruosius keturis dešimtmečius, skirta užtikrinti, kad būtų atremta grėsmė, kurią nuo invazijos į Ukrainą pradžios kelia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir Karališkųjų oro pajėgų (RAF) nariai dalyvaus bendrose pratybose su kitų 30 NATO narių ir Švedijos, kuri tikisi greitai prisijungti prie Aljanso, pajėgomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grantas Shappsas

Naujausios karinio aljanso pratybos „Steadfast Defender“ vyks visoje Europoje ir už jos ribų.

„Šiandien NATO yra didesnė nei bet kada anksčiau, tačiau iššūkiai taip pat tapo didesni“, – Londone sakė G.Shappsas ir perspėjo, kad „tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai“ gresia vis didesni pavojai.

„Būtent todėl JK įsipareigojo NATO skirti visas savo oro, sausumos ir jūrų pajėgas“, – tęsė jis.

„Esu pasiryžęs 2024 metais padaryti dar daugiau, todėl šiandien galiu paskelbti, kad JK nusiųs apie 20 tūkst. karių vienam didžiausių NATO pajėgų dislokavimui nuo Šaltojo karo pabaigos“, – teigė jis.

JK kontingentą sudarys naikintuvai ir žvalgybiniai lėktuvai, pažangiausi karo ir povandeniniai laivai bei įvairūs kariuomenės pajėgumai, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas.

Londonas į pratybas Šiaurės Atlante, Norvegijos jūroje ir Baltijos jūroje siųs lėktuvnešio smogiamąją grupę, naikintuvus F-35B ir sraigtasparnius.

Be to, nuo kito mėnesio iki birželio į Rytų Europą siunčiama apie 16 tūkst. karių su tankais, artilerija, sraigtasparniais ir parašiutais.

„Griežto realizmo epocha“

G.Shappsas svarbiausioje kalboje nuo paskyrimo į šį postą rugpjūtį teigė, kad „taikos dividendai“ po Šaltojo karo baigėsi ir Vakarų sąjungininkės turi įveikti priešininkus, įskaitant Kiniją, Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją.

„Gyvename griežto realizmo epochoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad NATO priešininkai „yra kaip niekada susiję tarpusavyje“, o Vakarų sąjungininkai dėl šios grėsmės stovi kryžkelėje.

„Mūsų priešininkai intensyviai atstatinėja savo užtvaras, atgimsta seni priešai, iš naujo brėžiamos mūšio linijos, tankai stovi tiesiog ant Ukrainos vejos, o pasaulio tvarkos pamatai drebinami iš pagrindų“, – tvirtino jis. 

G.Shappsas taip pat kalbėjo apie praėjusią savaitę surengtus bendrus JK ir JAV smūgius prieš Irano remiamus husių sukilėlius Jemene. Protestuodami prieš karą Gazos Ruože husiai pastaraisiais mėnesiais ne kartą atakavo laivus Raudonojoje jūroje.

Britų ministras teigė, kad smūgiai planuoti kaip vienkartinis veiksmas.

Tačiau paklaustas, ar planuojama imtis tolesnių karinių veiksmų, jis atsakė: „Aš negaliu jums nuspėti ateities.“

„Nesitaikstysime su tuo, kad pagrindinis vandens kelias (...) būtų visam laikui uždarytas tarptautinei laivybai“, – pridūrė G.Shappsas.

Rusijos radarų aptikimo lėktuvo A-50 sunaikinimas greičiausiai turės įtakos Rusijos Federacijos gebėjimui palaikyti ryšį konflikto zonoje „visą parą“. Krašto apsaugos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas komentare „Financial Times“.

„A-50 buvo numuštas ir sprogo... Il-22 buvo smarkiai apgadintas, bet, mūsų nelaimei, jam pavyko avariniu būdu nusileisti Anapoje“.

K.Budanovo teigimu, Rusija turi tik aštuonis geros būklės A-50. Jis pridūrė, kad orlaivio sunaikinimas greičiausiai turės įtakos Rusijos Federacijos gebėjimui veikti ir palaikyti ryšį konflikto zonoje „visą parą“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas

„Wikipedia“/Orlaivis A-50

Ukrainos gynybos pajėgų virš Azovo jūros numuštas Rusijos radarų aptikimo lėktuvas A-50 ir oro pajėgų bombonešis Il-22 gali atitolinti būsimus rusų raketų smūgius.

Taip sakė Pietų gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk, kurią cituoja „RBK-Ukraina“.

„Užfiksuotas dviejų aviacijos vienetų numušimas. Be to, ne paprastų aviacijos vienetų, o tų, kuriuose buvo dislokuoti atitinkami valdymo centrai“, – pažymėjo pulkininkė.

Ji paaiškino, kad lėktuvas A-50 faktiškai buvo priešo „akys“, nes pasinaudodami „būtent šia mašina ir įranga, kuri numatė jos veiklą“, rusai stebėjo Ukrainos teritoriją, o lėktuvas vykdė „galingų raketinių smūgių taikymą“.

„Padedant A-50“ buvo maksimaliai atskleista situacija dėl būsimų taikinių. Taigi tikėsimės, kad toks smūgis bus gana skausmingas ir bent jau atitolins būsimus raketų smūgius“, – sakė N.Humeniuk.

15min primena, kad sausio 14 d. vakare Ukrainos pajėgos virš Azovo jūros numušė Rusijos lėktuvą A-50 ir pamušė lėktuvą IL-22.

Sausio 15 d. karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas užsiminė apie rusų lėktuvų sunaikinimą, operaciją pavadinęs kerštu okupantams už 2023 m. sausio 14 d. raketų smūgį prie Dniepro. Kiek vėliau dviejų lėktuvų sunaikinimą oficialiai patvirtino vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

Vėliau po pietų karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė, kad sausio 14 d. virš Azovo jūros Ukrainos kariškių numuštas Rusijos lėktuvas Il-22 galėjo pasiekti aerodromą. Tačiau jis negalės būti vėl naudojamas.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas teigia, kad legaliai Estijoje šiuo metu gyvenantys šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai vyrai nebus išsiunčiami į Ukrainą mobilizacijai, pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR.

Duodama interviu ukrainiečių leidiniui „The Kyiv Indepedent“ K. Kallas pripažino, kad šį klausimą aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu per pastarojo vizitą Taline praėjusią savaitę, tačiau atmetė galimybę išsiųsti Estijoje legaliai gyvenančius ukrainiečius vyrus.

„Taip, aptarėme ukrainiečių pabėgėlių, ypač mobilizacinio amžiaus vyrų, klausimą. Prezidentas V. Zelenskis pasakė, kad yra žmonės, esantys mūšio lauke, ir yra žmonės, mokantys mokesčius Ukrainai, kad būtų galima finansuoti karius, esančius mūšio lauke, – sakė Estijos premjerė.

„Tačiau yra ir žmonių, kurie gyvena užsienio šalyse, pavyzdžiui, Estijoje. Manome, kad jie turi teisę čia būti, jei laikosi taisyklių, jei jie jau atvyko į mūsų šalį, tada Europos Sąjunga jiems suteikia laikiną apsaugą. Taigi mes tikrai nieko nedarysime, kad tuos žmones išsiųstume. Ukraina pati turi kreiptis į čia esančius žmones ir prašyti, kad jie grįžtų atgal ir padėtų savo tėvynei“, – sakė K. Kallas.

Ketvirtadienį po susitikimo su K. Kallas surengtoje spaudos konferencijoje V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia tinkamo mobilizacijai amžiaus vyrų, išvykusių į užsienį, atremti Rusijos agresiją arba paremti šalies ekonomiką. Tačiau jis aiškiai neatsakė, ar Estija turėtų siųsti namo čia gyvenančius tinkamo amžiaus Ukrainos piliečius.