Rusija pirmą kartą Ukrainai smogė reta 4 tonų svorio priešlaivine raketa P-35

Rusija pirmą kartą panaudojo priešlaivinę raketą P-35 (3M44 „Progres“) smogdama Ukrainai. Jos nuolaužų nuotraukos jau skelbiamos internete, rašo „Defense Express“.

Ši raketa išsiskiria savo dydžiu: jos ilgis – 10 metrų, o paleidimo svoris – 4 tonos. P-35 buvo sukurta praėjusio amžiaus viduryje, o 1962 m. priimta į ginkluotę. Tikėtina, kad ši raketa buvo numušta Ukrainos pietuose, atsižvelgiant į tai, kad ji yra priešlaivinė raketa. 

„Nors šioje metalo krūvoje gana sunku identifikuoti P-35, ši raketa turi gana savitus sparnus. O „Defence Express“ iš savo šaltinių turi patvirtinimą, kad tai yra būtent ši raketa. Nepaisant amžiaus, P-35 vis dar naudojama Rusijoje. Visų pirma tai yra pakrantės raketų sistemų „Redut“ smogiamoji priemonė. 2021 metų duomenimis, jų skaičius siekia 8 paleidimo įrenginius“, – teigiama medžiagoje.

Be to, tokia raketa gali būti naudojama komplekse „Utios“, žinomame kaip „Objektas-100“. Tai požeminis objektas, esantis Balaklavos rajone okupuotame Kryme. Raketos savo paleidimo kompleksuose yra paslėptos po žeme, jos iškeliamos tik prieš paleidimą.

Žinoma, kad tokių kompleksų buvo tik du – Kryme ir apleistoje Kildino saloje Barenco jūroje. Po Krymo pusiasalio okupacijos rusai 2016 m. vėl aktyvavo „Objektą-100“ ir kelis kartus iš jo paleido raketas. Tačiau kol kas nežinoma, iš kurios paleidimo sistemos buvo smogta šį kartą. Pažymima, kad pats tokių tolimojo nuotolio priemonių panaudojimas „labiau primena tiesiog norą suduoti bet kuo“.

Wikipedia.org nuotr./Raketa P-35

Leidinio „Defense Express“ ekspertai pažymi, kad 1982 m. priimta į ginkluotę naujausios modernizacijos versija P-35 (3M44) jau tada buvo laikoma archajiška.

„Jos veikimo nuotolis – iki 300 kilometrų (kai kurių šaltinių duomenimis, 3M44 versijoje – iki 460 kilometrų), greitis – iki 1800 km/h (kitų šaltinių duomenimis, 2200 km/h), kovinės galvutės dydis – iki 930 kg“, – rašoma leidinyje.

Ukrainos teisės aktai draudžia buvusiems ir esamiems nuteistiesiems tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariais ir dalyvauti valstybės gynyboje. Teisingumo ministerija pateikė Aukščiausiajai Radai pasiūlymą panaikinti šį draudimą.

Teisingumo ministro pavaduotoja Olena Vysocka apie tai kalbėjo Ukrainos radijo eteryje. Pasak jos, Ukrainoje yra nemažai minėtų kategorijų piliečių, kurie norėtų prisijungti prie šalies gynybos.

„Prasidėjus plataus masto invazijai, gavome tūkstančius nuteistųjų kreipimųsi, kad jie norėtų stoti į ginkluotųjų pajėgų gretas, atremti agresiją. (...) Po to kai kuriems nuteistiesiems buvo suteikta malonė, kad jie galėtų dalyvauti atremiant ginkluotą agresiją“, – sakė teisingumo viceministrė.

Kaip paaiškino O.Vysockaja, šiuo metu teisės aktai numato privalomą nuteistų piliečių išbraukimą iš karinės įskaitos. Teisingumo ministerija siūlo Aukščiausiajai Radai panaikinti šią kliūtį.

„Mes parengėme teisės aktų pakeitimus ir pateikėme juos komitetui. Jie labai prieštaringi. (...) Bet mes manome, kad tai, visų pirma, būtų teisinga. O antra, jei tinkamai organizuotume šį procesą, jis mums būtų labai naudingas“, – sakė viceministrė. 

Kartu O.Vysocka pažymėjo, kad Rusija jau yra išsprendusi šį klausimą ir sukūrusi tokių karių verbavimo ir mokymo sistemą. „Tad jūs suprantate, kuo skiriasi mūsų ir priešo karių parengimas. Todėl manau, kad šiuo klausimu reikia paskubėti“, – sakė viceministrė.

Vida Press nuotr./Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas bendradarbiaus su bet kuriuo JAV prezidento rinkimų nugalėtoju.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikomas tikėtinu Respublikonų partijos kandidatu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose mesti iššūkį dabartiniam prezidentui Joe Bidenui. 

Kongresui vis dar nesutariant dėl naujos pagalbos Ukrainai, baiminamasi, kad D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose atveju Vašingtono parama Kyjivui gali sumažėti. 

Tačiau D. Kuleba atrodo optimistiškai nusiteikęs dėl bet kokio scenarijaus.

„Priimsiu Jungtinių Valstijų žmonių nuomonę ir dirbsime su bet kokia realybe, kuri atsiras po rinkimų“, – nurodė ministras. 

D. Kuleba pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas vienas kitą pažįsta ir gerbia.

Nors D. Trumpas nedalyvauja Pasaulio ekonomikos forume, apie jo galimą sugrįžimą į Baltuosius rūmus Davose vyko daug privačių ir viešų diskusijų.

D. Kuleba taip pat paragino Vakarus padidinti paramą Ukrainai.

„Reikia didinti mastą ir užtikrinti tvarumą“, – sakė jis.

Kyjivas yra sakęs, kad 2024 metų prioritetas yra kontroliuoti dangų kovojant su rusų pajėgomis, o D. Kuleba nurodė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas po sprogimo

Krymas ir Juodoji jūra 2024 m. taps Ukrainos pajėgų dėmesio centru. Tai neseniai duotame interviu patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kaip leidinio „The Hill“ skiltyje pažymi buvęs „Jamestown Foundation“ prezidentas Glenas E.Howardas, pusiasalio izoliavimas ir ten esančių Rusijos pajėgų susilpninimas „yra nepaprastai svarbus Ukrainai, nes tai būdas sumažinti išpuolių iš šio regiono skaičių“.

Ukrainai 2023 m. nepavyko pasiekti lemiamo proveržio sausumoje, tačiau karas jūroje buvo stulbinamai sėkmingas, teigia ekspertas. Ukrainai pavyko smarkiai nubausti Rusijos Juodosios jūros laivyną per nesiliaujančią jūrų ir oro kampaniją, kurioje buvo naudojami jūriniai dronai ir Didžiojoje Britanijoje pagamintos sparnuotosios raketos „Storm Shadow“, ir priversti rusus pasitraukti į savo jūrų bastioną Sevastopolyje.

Gruodžio pabaigoje sunaikinus desantinį laivą „Novočerkassk“, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Shappsas gyrė sėkmingą kampaniją ir paskelbė, kad Rusija vien per pastaruosius keturis mėnesius neteko 20 proc. savo Juodosios jūros laivyno.

Ukraina veiksmingai nutraukė Odesos jūrų blokadą ir atnaujino grūdų ir kitų žaliavų eksportą iš strategiškai svarbaus Juodosios jūros uosto. JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink pranešė, kad „nuo rugpjūčio Juodosios jūros humanitariniu koridoriumi praplaukė 400 laivų, gabenančių 13 mln. tonų krovinių. Tai svarbus pasiekimas, nes Ukraina ir toliau maitina pasaulį“.

„Kitas Vakarų žingsnis Juodojoje jūroje – padėti Kyjivui nusitaikyti Krymą, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m., ir atkirsti Rusijos logistinį kelią į pietų Ukrainoje veikiančias pajėgas“, – rašo G.E.Howardas.

„Krymas yra lemiama karo teritorija“

Du į atsargą išėję JAV generolai ne kartą pabrėžė, kad reikia padėti Ukrainai pasiekti šį tikslą. Pasak buvusio JAV kariuomenės Europoje vado Beno Hodgeso, Krymas yra „lemiama karo teritorija“. Buvęs vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove'as pakartojo šią tezę.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių sutrikdyti Rusijos pajėgų logistikos liniją Kryme, yra tiltas per Kerčės sąsiaurį. Ekspertas pažymi, kad jo sunaikinimas gerokai apribotų Maskvos galimybes aprūpinti savo karius pietų Ukrainoje ir gerokai susilpnintų Rusijos pajėgas. Tuomet Ukrainos šarvuotosios pajėgos galėtų prasiskinti kelią per Surovikino liniją ir pasiekti Azovo jūrą, o sėkmės atveju perpus sumažinti Rusijos pajėgas. Ukrainos fronto linija ties Robotyne dabar yra tik už 112 km nuo Azovo jūros pakrantės.

Prezidentas V.Zelenskis prašė Vakarų padėti Ukrainai sunaikinti tiltą ir suteikti Kyjivui vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“. Tačiau vokiečiai atsisakė tai padaryti, nes nuogąstavo, kad tai gali eskaluoti karą.

„V.Zelenskis supranta, kad „Taurus“ būtų idealus ginklas tiltui, kuris jau ir taip yra susilpnintas ankstesnių atakų, sunaikinti. Bunkerius naikinančią sparnuotąją raketą „Taurus“ iš oro galėtų paleisti Ukrainos Su-24 – jie jau sėkmingai ir labai efektyviai naudojo „Storm Shadow“. O jeigu būtų įrengtas antrinis užtaisas, ji galėtų padaryti pražūtingą žalą bet kokiai gelžbetoninei konstrukcijai, todėl tiltas taptų netinkamas naudoti“, – rašo G.E.Howardas.

Jis pridūrė, kad V.Zelenskis aiškiai apibūdino „Taurus“ kaip įrankį, dėl kurio 2024 m. taps lūžio tašku kare ir lems Krymo tilto likimą.

Rusija pareiškė kaltinimus 68 užsienio samdiniams dėl kovos už Ukrainą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, kuri remiasi Rusijos tyrimų komiteto pareiškimu.

„Baudžiamojoje byloje dėl samdinių veiklos tyrėjai gavo papildomos medžiagos ir pateikė kaltinimus už akių dar 68 piliečiams iš septynių šalių“, – sakoma pranešime.

„Tass“ teigimu, komitetas pažymėjo, kad baudžiamoji byla jau iškelta 591 užsienio piliečiui iš 46 šalių. Dauguma jų yra Jungtinių Valstijų, Kanados, Sakartvelo, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lietuvos ir Latvijos piliečiai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

NATO ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę pradės didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas, kuriose dalyvaus 90 tūkst. karių.

Pratybos „Steadfast Defender“ truks iki gegužės pabaigos ir jose dalyvaus visų NATO šalių narių ir prie Aljanso greitu metu besitikinčios prisijungti Švedijos kariai, žurnalistams sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Asociatyvi nuotr.

Buvusiam vadinamosios Donecko liaudies respublikos gynybos ministrui Igoriui Strelkovui, kaltinamam raginimu užsiimti ekstremistine veikla, prokuroras prašė skirti 4 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

„Prokuroras paprašė skirti mano klientui 4 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją bendrojo režimo kolonijoje“, – nurodė I.Strelkovo advokatas Aleksandras Molochovas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas Igoris Girkinas-Strelkovas

„Tai vienu mėnesiu mažiau nei didžiausia galima bausmė pagal straipsnį, kuriuo jis kaltinamas“, – pridūrė I.Girkino sąjungininkai po posėdžio už uždarų durų.

2023 m. gruodį advokatas Gadži Alijevas sakė, kad per pirmąjį teismo posėdį dėl baudžiamosios bylos esmės I.Strelkovas nepripažino kaltės dėl ekstremizmo.

Šiuo metu jis yra sostinės Lefortovo ikiteisminio sulaikymo centre. Anksčiau Maskvos miesto teismas pratęsė I.Strelkovo suėmimą šešiems mėnesiams.

Vyras buvo suimtas Maskvoje liepos 21 d. Praėjusių metų lapkritį jis per savo šalininkus pareiškė ketinantis dalyvauti 2024 m. Rusijos prezidento rinkimuose. Tačiau jo kandidatūros nepatvirtino Centrinis rinkimų biuras.

Kai kuriuose iš paskutinių savo įrašų socialiniuose tinkluose prieš suėmimą I. Girkinas pavadino Vladimirą Putiną „senu idiotu“ ir pridūrė, kad „šalis neišgyvens dar šešerių metų šio bailaus vidutinybės valdžioje“.

Keletą mėnesių valdžia toleravo jo aštrią kritiką, nors Kremliaus liberaliems oponentams už kritiką Rusijos karui Ukrainoje buvo skirtos griežtos kalėjimo bausmės.

2022 metų lapkritį Hagos teismas už akių pripažino I.Girkiną ir du jo numanomus bendrininkus kaltais dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

I.Girkino advokatas nurodė, kad nuosprendis jo ginamojo byloje Rusijos teisme bus paskelbtas sausio pabaigoje.