Svarbiausios naujienos
- CNN: karas Ukrainoje truks 2–5 metus, tačiau be JAV paramos – perspektyvos menkos.
- Ukrainos žvalgyba apie ataką prieš naftos saugyklą Brianske: „Geras griausmas. Geras smūgis“.
- „Financial Times“: vasarą Rusija gali pradėti didelį puolimą, grėsmė kyla keturiems regionams.
- Britų žvalgyba: Rusija tyliai pripažino orlaivio A-50 likvidavimą.
- „Bild“: dronų atakos prieš Maskvą ir Sankt Peterburgą gali nuteikti rusus prieš V.Putiną.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
CNN: karas Ukrainoje truks 2–5 metus, tačiau be JAV paramos – perspektyvos menkos
17:15
Karas Ukrainoje truks mažiausiai dvejus metus, net jei po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose Jungtinės Valstijos visiškai nustos remti Kijevą, rašo žiniasklaidos grupė CNN, remdamasi JAV žvalgybos duomenimis ir amerikiečių politikų įžvalgomis.
Anksčiau buvęs prezidentas D.Trumpas jau buvo pareiškęs, kad sustabdys karą Ukrainoje pirmąją savo grįžimo į Baltuosius rūmus dieną. Demokratų partijos atstovas Mike'as Quigley'is CNN sakė, kad tai galima suprasti kaip D.Trumpo planus leisti Vladimrui Putinui išlaikyti jau užgrobtą teritoriją. Tačiau mažai kas tiki, kad tokios D.Trumpo idėjos iš tiesų sustabdys karą.
„Nepriklausomai nuo to, kas šiais metais nutiks Amerikos politikoje, JAV ir Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusijos karas Ukrainoje greičiausiai tęsis daug ilgiau“, – nuroma straipsnyje.
Karo trukmės vertinimai skiriasi, tačiau dauguma ekspertų mano, kad karas truks dar mažiausiai dvejus metus. Privačiai kai kurie JAV ir Vakarų pareigūnai teigia, kad kovos gali trukti dar penkerius metus.
Neįvardinti pareigūnai CNN žurnalistams tvirtino, kad tolesnei kovai būtina nuolatinė Vakarų parama Ukrainai. Nors JAV žvalgybos pareigūnai nemano, kad paramos sumažinimas artimiausiu metu turės didelės įtakos Ukrainos mūšio laukui, tačiau ilguoju laikotarpiu pagalbos iš Vašingtono nebuvimas gali leisti Maskvai atnaujinti puolimą didinant savo ginklų gamybą ir pasinaudojant Irano ir Šiaurės Korėjos parama.
Tikimasi, kad Ukraina šiuos metus praleis stiprindama savo gynybos pramonės bazę ir atkurdama savo pajėgas, laukdama dar didesnių kovų 2025 m., nurodė vienas CNN pašnekovas.
„Štai kodėl tolesnė Vakarų parama yra tokia svarbi, nes tai, kas nutiks kitais metais, lems, kaip klostysis 2025 m. ir galbūt vėliau“, – sakė jis.
Europoje dislokuotas JAV kariuomenės pareigūnas žurnalistams teigė, kad Ukraina vėl bandyti prasiveržti į Melitopolį galės ne anksčiau kaip po dvejų metų. Bendrai JAV ir Vakarų pareigūnai nurodė, kad nė vienai pusei šiais metais nepavyks padaryti didesnio proveržio.
Abi pusės yra „per daug išsekusios karių ir įrangos požiūriu, kad 2024 m. būtų galima tikėtis reikšmingų žingsnių“, pažymėjo vienas šaltinis.
Tuo tarpu amerikiečių leidinys „Financial Times“ penktadienį paskelbė, kad 2024 m. Ukrainai bus strateginės gynybos metai be jokių bandymų vykdyti didelį puolimą. Manoma, kad ukrainiečių užduotis bus palaikyti gynybines linijas ir vykdyti tolimojo nuotolio oro smūgius.
Teoriškai tai leis Ukrainai šiais metais „sukaupti savo pajėgas“, kad 2025 m. galėtų bandyti pradėti kontrpuolimą, turintį daugiau šansų.
Sevastopolyje kol kas neaiškiomis aplinkybėmis nuskendo Rusijos korvetė
22:53
Proukrainietiškos organizacijos „Ateš“ partizanai pranešė, kad per žvalgybą Sevastopolyje aptiko nuskendusį pasienio patrulinį laivą, pastatytą pagal projektą 205P „Tarantul“. Laivas yra prie įlankos „Grafskaja“ krantinės. Anksčiau šį laivą 2014 m. rusų okupantai tiesiog pavogė iš Ukrainos per Krymo užgrobimą.
Sevastopolyje „Tarantul“ tipo korvetė galėjo nuskęsti 2023 m. gruodžio pabaigoje. Tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ patikrino palydovines nuotraukas ir patvirtino informaciją apie nuskendusį laivą.
„Atsižvelgiant į palydovinių vaizdų ir „InformNapalm“ HUMINT šaltinių Sevastopolyje duomenų lyginamąją analizę, laivas greičiausiai nuskendo gruodžio 29–30 d.“, – sakoma pranešime.
Gruodžio 29 d. socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie sprogimus Sevastopolyje, tačiau jokių oficialių komentarų okupantai nepateikė. Tuo pat metu vietos gyventojai pranešė, kad sprogimai Sevastopolio centre buvo „tokios jėgos, kad drebėjo langų stiklai“.
„Taigi, gruodžio 29–30 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikriausiai įvykdė sėkmingą puolimą Sevastopolio akvatorijoje“, – nurodė ekspertai.
ES teigia, kad iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti 1,3 mln. sviedinių
20:48
Aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti bent 1,3 mln. sviedinių, blokui stengiantis apginkluoti Ukrainą ir papildyti savo atsargas.
Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas teigė, kad prioritetas yra užtikrinti, jog dauguma Europos įmonių pagamintų sviedinių keliautų į Ukrainą, kuri jau beveik dvejus metus kovoja su Rusijos invazija.
„Dabar yra lemiamas momentas mūsų kolektyviniam saugumui Europoje, todėl Rusijai tęsiant agresiją prieš kaimyninę šalį Europa privalo ir toliau visomis priemonėmis remti Ukrainą“, – žurnalistams sakė Taline viešintis Th.Bretonas.
Kalbėdamas kartu su ministre pirmininke Kaja Kallas jis taip pat sakė, kad ES iki kovo arba balandžio pasieks savo tikslą – kasmet pagaminti vieną milijoną šaudmenų.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ES numatė naujų sankcijų Rusijai
19:23
Briuselis kitą mėnesį, minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ketina įvesti naujų sankcijų Rusijai, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos pareigūnas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo karą prieš kaimyninę šalį, ES Rusijai jau pritaikė 12 precedento neturinčių sankcijų.
Europos diplomatai pripažįsta, kad darosi vis sunkiau susitarti dėl tolesnių Rusijos ekonomikos sektorių, į kuriuos būtų galima nusitaikyti siekiant ištuštinti Maskvos karinį fondą.
Tačiau Briuselis nori ir toliau daryti spaudimą, kad parodytų Kremliui ir Kyjivui, jog dėmesys karui nesumažėjo.
Pareigūnas sakė, kad ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis „labai nori, kad antrąsias Rusijos agresijos karo metines paminėtume įvedę sankcijų paketą, iš esmės skirtą žmonėms ir subjektams“.
„Dirbame šiuo klausimu ir tikimės, kad galėsime jį įgyvendinti“, – sakė pareigūnas.
ES priklausančios Baltijos šalys ir Lenkija, vienos iš griežčiausiai nusiteikusių Rusijos atžvilgiu, kartoja raginimus taikyti sankcijas Maskvos branduoliniam sektoriui ir suskystintų gamtinių dujų eksportui.
Tačiau kitos ES valstybės iki šiol šiuos reikalavimus atmetė.
Diskusijos dėl naujų sankcijų vyksta tuo metu, kai ES stengiasi įtikinti Vengriją, artimiausią Rusijos sąjungininkę bloke, per vasario 1 dieną vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai.
ES taip pat diskutuoja dėl galimo naujo ginklų tiekimo Kyjivui fondo.
Tačiau kol kas nėra sutarimo dėl to, kaip pakeisti esamą fondą, iš kurio valstybėms narėms grąžinamos lėšos už Ukrainai atsiųstus ginklus.
Daugiau kaip tūkstantis žmonių susirinko į protestą Baškirijoje dėl aktyvisto įkalinimo
18:45
Daugiau nei tūkstantis žmonių penktadienį Rusijos Baškirijos regione tęsė protestus, kuriuos išprovokavo populiariam vietos aktyvistui paskirta įkalinimo bausmė.
Šie protestai – tai naujas iššūkis Kremliui.
Žmonės, susirinkę regiono sostinėje Ufoje esančioje aikštėje, šoko ir dainavo liaudies dainas. Iš pradžių policija nesikišo, bet vėliau sulaikė apie 10 protestuotojų, dėl stingdančio šalčio išretėjus miniai, pranešė nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Viorstka“ ir „SOTAvision“.
Protestuotojai, šaukdami „Gėda!“, bandė užblokuoti policijos autobusą, vežusį sulaikytuosius.
Ufoje, esančioje maždaug už 1 150 km į rytus nuo Maskvos, gyvena 1,1 mln. žmonių.
Demonstracija surengta po trečiadienį įvykusių susirėmimų su policija Baimake. Šimtai protestuotojų šiame miestelyje išėjo į gatves norėdami parodyti paramą aktyvistui Failiui Alsynovui, kovojančiam už baškirų kalbos apsaugą ir trečiadienį nuteistam ketverius metus kalėti dėl kaltinimo kursčius neapykantą. Policija Baimake panaudojo lazdas, ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas, kad išvaikytų protestuotojus, skandavusius „Laisvė!“, „Gėda!“ ir reikalavusius nušalinti Baškirijos respublikos lyderį.
Teismas mažiausiai 17 žmonių, kaltinamų dalyvavimu šiuose susirėmimuose, skyrė nuo 10 iki 13 parų už grotų.
Tiurkų etninė grupė baškirai, kurių dauguma yra musulmonai, sudaro maždaug trečdalį iš 4 mln. regiono gyventojų.
Protestai Baškirijoje yra vienos didžiausių demonstracijų Rusijoje nuo to laiko, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą ir suintensyvino susidorojimą su opozicija Kremliui.
Paklaustas, ar Kremlius nerimauja dėl protestų Baškirijoje, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neteikė jiems didelės reikšmės.
„Nesutikčiau su formuluotėmis „masinės riaušės“ ir „masinės demonstracijos“. Jokių masinių riaušių ir masinių demonstracijų ten nėra“, – per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė D. Peskovas, nors vyriausioji šalies kriminalinių tyrimų agentūra pradėjo susirėmimų tyrimą dėl kaltinimų masinių riaušių kurstymu.
Įtampa Baškirijoje kilo V. Putinui rengiantis kovą vyksiantiems prezidento rinkimams, kuriuose jis sieks dar vienos šešerių metų kadencijos.
Etniniai rusai Baškirijoje sudaro apie 38 proc., etniniai totoriai – apie 24 proc. gyventojų, taip pat yra keletas mažesnių etninių grupių.
Kremliaus paskirtas vietos gubernatorius Radijus Chabirovas pasmerkė protestus ir teigė, kad juos išprovokavo grupė išdavikų. Kai kurie iš jų esą gyvena užsienyje ir ragina regioną atsiskirti nuo Rusijos.
Baškirija, Totorija ir kiti regionai, kuriuose gyvena daug vietinių etninių grupių atstovų, sovietmečiu turėjo didesnę autonomiją nei kitos provincijos. 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai jie įgijo dar daugiau teisių, o tai pakurstė baimę, kad federalinė valdžia galėtų susilpnėti ir kad šalis galiausiai gali suskilti etniniu pagrindu.
V. Putinas, kuris šio amžiaus pradžioje vadovavo antrajam karui Rusijos Čečėnijos regione separatistų siekiams užgniaužti, metodiškai mažino Rusijos regionų savarankiškumo laipsnį, kad sustiprintų Kremliaus valdžią. Jis ne kartą kaltino Vakarus bandant kurstyti neramumus Rusijoje.
F. Alsynovas yra žymus vietos aplinkosaugos aktyvistas ir baškirų kalbos bei kultūros gynėjas. Jis taip pat vadovavo protestams prieš klinčių ir aukso gavybą regione. Jo vadovaujamas judėjimas „Baškort“ 2020 metais buvo uždraustas kaip ekstremistinė organizacija.
Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl frazės, kuri dažnai vartojama norint menkinamai apibūdinti kitų etninių grupių atstovus. F. Alsynovas šią frazę esą pasakė per demonstraciją 2023 metų balandį, tačiau jis pats kaltinimą neigia ir sako, kad jo žodžiai buvo neteisingai išversti iš baškirų kalbos.
Pernai šiam aktyvistui buvo skirta bauda už internete paskelbtą kritiką Maskvos puolimui Ukrainoje, tvirtinant, kad jis neatitinka Baškirijos interesų.
Kaip praneša vietos žiniasklaida, F. Alsynovas Rusijos vykdytą mobilizaciją pavadino baškirų genocidu ir sakė, kad Maskvos puolimas „nėra mūsų karas“.
Daug nepriklausomų analizių rodo, kad į kariuomenę pašaukiama ir žūsta neproporcingai daug Rusijos etninių mažumų atstovų, įskaitant žmones iš Baškirijos.
2020 metais V. Putino iniciatyva buvo priimta konstitucijos pataisa, dėl kurios jam leidžiama siekti dar vienos kadencijos valstybės vadovo poste. Beveik neabejojama, kad V. Putinas, valdžioje esantis jau 24 metus, šiemet bus perrinktas, ypač dėl to, kad žymiausi jo kritikai, galėję mesti jam iššūkį rinkimuose, buvo priversti pasitraukti į užsienį arba sėdi kalėjime.
Rusija iškvietė Prancūzijos ambasadorių dėl esą didėjančio įsitraukimo į karą Ukrainoje
18:20
Rusija penktadienį iškvietė Paryžiaus ambasadorių Maskvoje ir pateikė oficialų skundą dėl tariamai didėjančio Prancūzijos įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje.
Toks žingsnis žengtas kelios dienos po Maskvos pareiškimo – nepateikiant įrodymų – kad per rusų smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive žuvo prancūzų samdinių grupė.
„Sausio 19 dieną Prancūzijos ambasadorius Pierre'as Levy buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją ir jam buvo pateikti įrodymai, kad Paryžius vis labiau įsitraukia į konfliktą dėl Ukrainos“, – skelbiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Maskva teigė, kad per antradienio smūgį Charkive, kurį rusų pajėgos apšaudo nuo 2022-ųjų vasario, žuvo dešimtys kovotojų.
Kyjivas sakė, kad per tą ataką buvo sužeista keliolika civilių ir kad buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paneigė, kad šalies samdinių yra Ukrainoje. Atstovas Maskvos pareiškimą pavadino dar viena negrabia rusų manipuliacija.
Prancūzija yra viena tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasario 24 dieną. Prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę paskelbė, kad Paryžius siunčia Ukrainai dešimtis tolimojo nuotolio raketų.
Baltijos šalys pasienyje su Rusija ir Baltarusija sutarė kurti bendrą gynybos liniją
17:41
Baltijos šalys penktadienį pasirašė susitarimą siekiant valstybių pasienyje su Rusija ir Baltarusija sukurti bendrą gynybos liniją, susidedančią iš galimo priešo stabdymui skirtų kontrmobilumo priemonių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Šia iniciatyva siekiame, kad visose trijose Baltijos šalyse, kurios yra vienos iš labiausiai paveikių Rusijos grėsmei, būtų sukurta efektyvi kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną“, – Krašto apsaugos pranešime cituojamas A.Anušauskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
CNN: karas Ukrainoje truks 2–5 metus, tačiau be JAV paramos – perspektyvos menkos
17:15
Karas Ukrainoje truks mažiausiai dvejus metus, net jei po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose Jungtinės Valstijos visiškai nustos remti Kijevą, rašo žiniasklaidos grupė CNN, remdamasi JAV žvalgybos duomenimis ir amerikiečių politikų įžvalgomis.
Anksčiau buvęs prezidentas D.Trumpas jau buvo pareiškęs, kad sustabdys karą Ukrainoje pirmąją savo grįžimo į Baltuosius rūmus dieną. Demokratų partijos atstovas Mike'as Quigley'is CNN sakė, kad tai galima suprasti kaip D.Trumpo planus leisti Vladimrui Putinui išlaikyti jau užgrobtą teritoriją. Tačiau mažai kas tiki, kad tokios D.Trumpo idėjos iš tiesų sustabdys karą.
„Nepriklausomai nuo to, kas šiais metais nutiks Amerikos politikoje, JAV ir Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusijos karas Ukrainoje greičiausiai tęsis daug ilgiau“, – nuroma straipsnyje.
Karo trukmės vertinimai skiriasi, tačiau dauguma ekspertų mano, kad karas truks dar mažiausiai dvejus metus. Privačiai kai kurie JAV ir Vakarų pareigūnai teigia, kad kovos gali trukti dar penkerius metus.
Neįvardinti pareigūnai CNN žurnalistams tvirtino, kad tolesnei kovai būtina nuolatinė Vakarų parama Ukrainai. Nors JAV žvalgybos pareigūnai nemano, kad paramos sumažinimas artimiausiu metu turės didelės įtakos Ukrainos mūšio laukui, tačiau ilguoju laikotarpiu pagalbos iš Vašingtono nebuvimas gali leisti Maskvai atnaujinti puolimą didinant savo ginklų gamybą ir pasinaudojant Irano ir Šiaurės Korėjos parama.
Tikimasi, kad Ukraina šiuos metus praleis stiprindama savo gynybos pramonės bazę ir atkurdama savo pajėgas, laukdama dar didesnių kovų 2025 m., nurodė vienas CNN pašnekovas.
„Štai kodėl tolesnė Vakarų parama yra tokia svarbi, nes tai, kas nutiks kitais metais, lems, kaip klostysis 2025 m. ir galbūt vėliau“, – sakė jis.
Europoje dislokuotas JAV kariuomenės pareigūnas žurnalistams teigė, kad Ukraina vėl bandyti prasiveržti į Melitopolį galės ne anksčiau kaip po dvejų metų. Bendrai JAV ir Vakarų pareigūnai nurodė, kad nė vienai pusei šiais metais nepavyks padaryti didesnio proveržio.
Abi pusės yra „per daug išsekusios karių ir įrangos požiūriu, kad 2024 m. būtų galima tikėtis reikšmingų žingsnių“, pažymėjo vienas šaltinis.
Tuo tarpu amerikiečių leidinys „Financial Times“ penktadienį paskelbė, kad 2024 m. Ukrainai bus strateginės gynybos metai be jokių bandymų vykdyti didelį puolimą. Manoma, kad ukrainiečių užduotis bus palaikyti gynybines linijas ir vykdyti tolimojo nuotolio oro smūgius.
Teoriškai tai leis Ukrainai šiais metais „sukaupti savo pajėgas“, kad 2025 m. galėtų bandyti pradėti kontrpuolimą, turintį daugiau šansų.
Estija grąžins sulaikytas archeologines vertybes, pavogtas iš Ukrainos
17:07
Iš rytinių ir pietinių Ukrainos regionų pavogtos archeologinės vertybės, kurios buvo sulaikytos Estijos Luhamos sienos perėjimo punkte, antradienį per ceremoniją Estijos istorijos muziejuje bus sugrąžintos Ukrainai.
Vertybes estų kultūros ministrė Heidy Purga oficialiai perduos Ukrainos ambasadoriui Maksymui Kononenkai. Renginiu taip pat bus atidaryta atgautų daiktų paroda „Pavogti lobiai. Auksas iš Ukrainos“, veiksianti sausio 24–28 dienomis.
2018 metais muitininkai Luhamos punkte viename iš Rusijos į Estiją važiavusiame sunkvežimyje aptiko 274 archeologinę reikšmę turinčių daiktų kolekciją. Tarp šių vertybių yra senovinių monetų, aukso ir sidabro dirbinių.
Po įvertinimo ir užkonservavimo buvo patvirtinta, kad tai reti objektai, nelegaliai iškasti Ukrainos teritorijoje. Buvo pradėtas kriminalinis tyrimas, o dabar Estija yra pasirengusi sugrąžinti šiuos daiktus Ukrainai pagal UNESCO 1970 metų konvenciją.
Rusija smogė gyvenamiesiems namams Chersone
17:06
Chersone per Rusijos apšaudymą žuvo vietos gyventoja ir buvo sužeistas 16-metis berniukas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Rusai atakavo gyvenamuosius namus Chersono Dniprovskio rajone. Dėl apšaudymo savo bute žuvo 50 metų moteris. Reiškiu užuojautą žuvusiosios šeimai ir draugams... Šešiolikmetis berniukas taip pat buvo sužeistas nuolaužos. Jis buvo paguldytas į ligoninę, kur yra gydomas“, – nurodė pareigūnas.
Pasak Chersono miesto karinės administracijos vadovo Romano Mročko, regiono centrą Rusijos pajėgos apšaudė iš laikinai okupuoto kairiojo kranto. Apšaudymas apgadino keturių aukštų pastatą.
Be to, Chersono priemiestyje rusai iš drono numetė sprogmenų ant komunalinių paslaugų bendrovės „Cherson Vodokanal“ avarinio ekipažo. Per išpuolį buvo apgadintas komunalinės įmonės avarinio remonto automobilis. Pirminiais duomenimis, darbuotojai nenukentėjo.
Anksčiau pranešta, kad ketvirtadienį rusai panaudojo dvylika bepiločių orlaivių ir keturis kartus padidino kitų modifikacijų bepiločių orlaivių apšaudymų intensyvumą.
Karybos ekspertas: A.Lukašenka nebijo NATO puolimo, nes žino, kad jo nebus
16:17
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje apžvalgoje atkreipė dėmesį į naująją Baltarusijos karinę doktriną, apie kurią pranešta šią savaitę.
Ekspertas pastebėjo, kad visų dėmesį patraukė teiginys apie tai, kad doktrinoje aprašytas Baltarusijos teritorijoje dislokuoto Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas.
„Visi puikiai suprantame, kad Kremlius branduolinį ginklą naudos taip, kaip nori ir kada nori, ir Aliaksandrui Lukašenkai neleis net rankų palaikyti ant savo branduolinio mopedo vairo“, – rašė E.Papečkys.
Tačiau, jo nuomone, iš šios doktrinos kur kas įdomesnis kitas aspektas: dalis, skirta santykiams su sąjunginingais apibrėžti. Baltarusijos gynybos ministras leitenantas Viktoras Chreninas minėjo Kazachstaną.
„Priminsiu, kad 2021 m. kilus neramumams šioje valstybėje, į ją buvo įvestas nedidelis karinis Rusijos ir kelių kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių narių kontingentas.
Doktrinoje visa tai turi būti aprašyta. Tuo labiau, kad Baltarusija su Rusija yra sudariusi Sąjunginės valstybės sutartį, ir jų tarpusavio santykiai ir karinė parama viena kitai nėra konkrečiai apibrėžta. Kaip caras sumanys, taip ir bus.“
E.Papečkys tvirtino, kad iš tikrųjų A.Lukašenka bijo ne grėsmių iš išorės, o šalies viduje.
„A.Lukašenka visiškai nebijo NATO puolimo, nes žino, kad jo nebus. Jam didžiausią nerimą kelia opozicija, galimi vidiniai neramumai. Praeitą kartą jis apsiėjo be tiesioginio Rusijos įsikišimo. Bet jeigu prireiktų, A.Lukašenka visų pirma ir norėtų pajėgų, kurios išmuštų protestuojančius žmones gatvėse.“
Tačiau, atkreipė dėmesį karybos ekspertas, Baltarusijos autoritarinis vadovas pagrįstai bijo, kad Rusija gali prisidengti „pagalbos“ teikimu ir nuversti jį patį, bei pakeisti kokiu nors vietiniu veikėju, mažiau suktu, mažiau patyrusiu ir nuolankesniu Kremliui.
„Labai įdomu, kaip jiems visa tai pavyks aprašyti doktrinoje, ir kokius saugiklius nuo rusų pabandys į ją sudėti. Nors jokie susitarimai ir popieriniai saugikliai Kremliui negalioja“, – reziumavo E.Papečkys.
