Padėtis Avdijivkoje aštrėja: papasakojo, kas vyksta mieste

Europos Sąjungos šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, vis dažniau kaltina viena kitą, kad jos nesuteikia Ukrainai pakankamai ginklų, ir grasina sugriauti bloko vienybę Kyjivui įžengus į lemiamą karo etapą. Tai teigiama „Bloomberg“ publikacijoje.

Kaip žinia, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai paragino sąjungininkus skirti daugiau lėšų ir pareiškė, kad jei to nepadarys, tai bus naudinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir taps grėsme Vakarų saugumui.

„Šie ginčai kilo Ukrainai nepalankiu metu, nes vis labiau nerimaujama, dėl to, kad JAV ir Europos Sąjungos parama Kyjivui, apie 100 mlrd. dolerių, vėluoja dėl politikų kovų“, – rašoma publikacijoje.

Kaip žinoma, Vokietija reikalauja, kad Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, pateiktų planuojamos valstybių narių finansinės ir karinės pagalbos Ukrainai apžvalgą.

„Derybos dėl Vokietijos vadovaujamo audito, kuriuo siekiama suteikti Ukrainai daugiau informacijos apie paramą, kurios ji gali tikėtis šiais metais, vyksta neeilinio aukščiausiojo lygio susitikimo vasario 1 d. išvakarėse, kai vadovai bandys susitarti dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketo, kurį gruodį blokavo Vengrija“, – primena „Bloomberg“.

Leidinys priduria, kad Europos pagalba Ukrainai tampa itin svarbi, nes JAV finansavimas vis dar blokuojamas Kongrese, o Kyjivas jau kovą gali pradėti jausti deficitą.

Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas pareiškė, kad padėtis prie Avdijivkos aštrėja, tačiau kompleksą „Carska Ochota“ ir Soborna gatvę kontroliuoja Ukrainos pajėgos.

„Priešas kelias dienas labai aktyviai šturmuoja būtent šia kryptimi ir stengiasi toliau šturmuoti, tačiau tiek vakar, tiek šiandien „Carska Ochota“ ir Soborna gatvė yra visiškai kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, būtent 110-osios brigados“, – nacionalinio teletilto eteryje akcentavo V.Barabašas.

Jis pridūrė, kad miesto pakraštyje esantis restoranų kompleksas „Carska Ochota“ ir Soborna gatvė jau seniai virto karinių operacijų vieta.

Stopkadras/Vaizdai iš Avdijivkos

„Restoranų ir viešbučių kompleksas „Carska Ochota“ nuo 2014 m. nuolat buvo apšaudomas priešo ir buvo okupantų dėmesio centre. Jie visada bandydavo šturmuoti ta kryptimi. Kalbant apie Soborna gatvę, tai yra įvažiavimas į miestą nuo Jasinuvatos–Donecko kelio pusės.Tai senoji miesto dalis, kur taikos metu nebuvo jokių įmonių, o buvo paprasti privatūs namai, kuriuose dažniausiai jau tada gyveno vyresnio amžiaus gyventojai“, – pasakojo V.Barabašas. 

Avdijivkos karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad dabar „apskritai situacija tikrai labai sunki ir sudėtinga“, rusai aviacijos bombardavimo smūgiais visiškai naikina Avdijivką kaip miestą.

„Priešas spaudžia visomis kryptimis. Stepovės kryptimi taip pat labai karšta, jie nuolat bando šturmuoti. Visa tai vyksta palaikant priešo vamzdinei ir raketinei artilerijai, daugybei oro smūgių į mūsų pozicijas ir patį miestą. 

Per pastarąją parą mūsų bendruomenės teritorija buvo apšaudyta 37 kartus, apie 20 kartų smogta iš oro. Priešas pastaruoju metu labai aktyviai naudoja aviaciją, galime sakyti, kad jie visiškai naikina mūsų miestą“, – pabrėžė V.Barabašas. 

Jis pridūrė, kad rusai Avdijivką aviacijos smūgiais yra atakavę ir anksčiau, tačiau ne tokiu intensyvumu kaip dabar. 

„Pavyzdžiui, praėjusiais metais Avdijivkai buvo suduoti tik 146 aviacijos smūgiai. O nuo šių metų sausio 1-osios iki šios dienos jau buvo daugiau kaip 300 smūgių. Tai labai rimtas priešo aviacijos suaktyvėjimas“, – pabrėžė V.Barabašas.

Avdijivkos karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad civiliai gyventojai, kurie vis dar lieka Avdijivkoje, mato, kokia sudėtinga padėtis aplink miestą ir jame pačiame. 

„Jie patys jaučia visą aviacijos bombardavimo ir artilerijos apšaudymo mastą. Supranta, kad mums vis sunkiau atvežti humanitarinę pagalbą, nors jos šiuo metu daugmaž pakanka. Pastaruoju metu matome, kad žmonės pradeda šiek tiek aktyviau išvykti. Šiandien dėl kelio apšaudymo evakuacijos nebuvo, tačiau dvi dienas iš eilės išvežėme po 9 žmones. Yra norinčių išvykti rytoj ir poryt. Kol kas mieste liko 1101 žmogus“, – sakė V.Barabašas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Ukrainiečių pilotai jau skraido daugiafunkciniais naikintuvais F-16 su instruktoriais danguje. Jie „atidirba“ reikiamą valandų skaičių.

Tai teletilto eteryje sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos partneriai „labai, labai konfidencialiai“ rengia mūsų lakūnus, todėl informacija apie mokymų eigą neskelbiama.

Kartu J.Ihnatas pabrėžė, kad yra aiškus partnerių planas aviacijos koalicijoje, prie kurios prisijungė net šalys, neturinčios eksploatuojamų F-16, bet vis tiek rengiančios aviacijos specialistus. Ir kalbama ne tik apie pilotus.

„Procesas vyksta. Pilotai jau skraido danguje su instruktoriais. Reikia skraidyti tam tikrą valandų skaičių. Yra oro sąlygų veiksnys ir tai, kad visame pasaulyje buvo tam tikros šventės“, – komentavo J.Ihnatas.

Jis priminė Kalėdų šventes, per kurias instruktoriams ir kitiems specialistams, kuriems pavesta dalyvauti pratybose, buvo suteiktos laisvos dienos.

„Tačiau tai truko neilgai. Visi grįžo prie darbo ir tęsia tai, ką darė – mokosi oro erdvėje. Turiu omenyje Daniją ir JAV, kur mokosi kita grupė. Nepamirštame ir Jungtinės Karalystės. Ir jau kalbėjome apie kitus specialistus. Įvairiose šalyse rengiamos kitos grupės, kurios ruošiasi aptarnauti šiuos orlaivius ir vadovauti kovinėms operacijoms“, – pažymėjo J.Ihnatas.

F-16 lėktuvai Ukrainai

Neseniai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad pasirengimas pirmajam daugkartinių naikintuvų F-16 oro smūgiui vyksta pagal planą. Užsienio reikalų ministras įsitikinęs, kad jau šiais metais Ukrainos danguje įvyks pirmosios oro pergalės naudojant naikintuvus F-16.

Anksčiau buvo pranešta, kad Nyderlandai pradėjo pasirengimą perduoti Ukrainai pirmuosius 18 F-16 daugiafunkcinių naikintuvų. Iš viso Ukraina iš Nyderlandų gaus 42 naikintuvus F-16.

Sausio 6 d. Danijos gynybos ministerijos atstovas per Danijos žiniasklaidą paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad pirmieji šeši naikintuvai F-16 bus perduoti Ukrainai iš Danijos ne anksčiau kaip 2024 m. antrąjį ketvirtį. Teigiama, kad iš pradžių šiuos orlaivius planuota perduoti iki Naujųjų metų.

Danijos gynybos ministerija tvirtino, kad būtent Ukraina dar neįvykdė kelių sąlygų, kad Ukrainos karinės oro pajėgos galėtų visapusiškai naudotis šiais naikintuvais. Tačiau ji nenurodė, kokių sąlygų Ukraina neįvykdė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė dekretą „dėl Rusijos Federacijos teritorijų, kuriose istoriškai gyveno ukrainiečiai“, apkaltino Maskvą ukrainiečių engimu.

Rusija ir Ukraina jau daug metų grumiasi aršioje kultūrinėje kovoje dėl glaudžiai persipynusios abiejų šalių istorijos. Situacija smarkiai paaštrėjo po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į savo vakarinę kaimynę.

V.Zelenskio biuras paskelbė dekretą, kuriame teigiama, kad Rusija „šimtmečius sistemingai vykdė ir tebevykdo veiksmus, kuriais siekiama sunaikinti nacionalinį identitetą, engti ukrainiečius, pažeisti jų teises ir laisves, taip pat ir jų istoriškai gyvenamose žemėse“ Rusijos pietinėje ir vakarinėje dalyse.

Dekrete įvardijami šeši šiuolaikiniai Rusijos vakarų ir pietų regionai, kurie, pasak V. Zelenskio, istoriškai yra etninių ukrainiečių gimtinė.

Tai Belgorodo, Briansko, Krasnodaro, Kursko, Rostovo ir Voronežo sritys.

Dokumente numatyta, kad vyriausybė turėtų bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais ir parengti planą, kaip „išsaugoti ukrainiečių tautinę tapatybę“ tose teritorijose.

„Etniniams ukrainiečiams turėtų būti leista mokytis ukrainiečių kalba“

Prezidento dekrete teigiama, kad etniniams ukrainiečiams turėtų būti leista mokytis ukrainiečių kalba, naudotis ukrainietiška žiniasklaida, susirinkimų ir religijos laisve.

Dekrete taip pat skelbiama, kad vyriausybė turi saugoti šių regionų ukrainiečių istoriją. Jų liudijimai apie jų patirtą prievartinę rusifikaciją, politines represijas ir deportacijas, turėtų būti užfiksuoti, teigiama dokumente.

Taip pat reikėtų daugiau dirbti kovojant su „Rusijos Federacijos dezinformacija ir propaganda apie ukrainiečių Rusijoje istoriją ir dabartį ir plėtojant ukrainiečių ir kitų Rusijos pavergtų tautų“ santykius, sakoma dekrete.

Daugybė ukrainiečių vengia rusų kalbos, kuri milijonams žmonių buvo gimtoji, o šalies miestuose buvo pervadintos gatvės ir pašalintos statulos, kuriomis pagerbti rusų ir sovietų veikėjai.

V.Zelenskio pastabos išsakytos Maskvai pareiškus, kad jos invazijos tikslas – apsaugoti Ukrainoje gyvenančius etninius rusus.

D.Medvedevas: „Nėra ką komentuoti, nes ukrainiečiai yra rusai“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą neigė ukrainiečių tautos egzistavimą.

Jo sąjungininkas, buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pasmerkė V. Zelenskio dekretą kaip „propagandinį žingsnį“.

„Nėra ką komentuoti, nes ukrainiečiai yra rusai“, – „Telegram“ sakė D. Medvedevas, kuris invazijos metu Rusijoje tapo vienu iš aktyviausių karo šalininkų.

Jis pavartojo Rusijos imperijos laikų terminą dabartinei Ukrainos teritorijai apibūdinti: „Mažoji Rusija yra Rusijos dalis.“

Likus keliems mėnesiams iki puolimo paskelbtoje 5 tūkst. žodžių esė „apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“ V. Putinas teigė, kad nėra jokio istorinio pagrindo ukrainiečių kaip atskiros nuo rusų tautos idėjai.

Nepriklausomi akademikai straipsnį kritikavo kaip manipuliavimą istorija.

REUTERS/ Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pirmadienį viešėdamas Kyjive, pareiškė, kad jau beveik dvejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą yra kova „tarp gėrio ir blogio“.

D.Tuskas, kuris praėjusių metų pabaigoje pradėjo vadovauti Lenkijos vyriausybei, pažadėjo padaryti viską, kad padėtų savo kaimynei laimėti karą.

„Nesigėdiju vartoti šių didelių žodžių: būtent čia, Ukrainoje, yra pasaulinis frontas tarp gėrio ir blogio“, – sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkų nuo 2022-ųjų, kai Maskva į kaimyninę šalį pasiuntė savo karius.

Tačiau antroje 2023-iųjų pusėje, kai Lenkiją vis dar valdė dešinioji vyriausybė, tarp abiejų šalių kilo nesutarimų ekonominiais klausimais.

Proeuropietiškai liberaliai koalicijai vadovaujantis D.Tuskas patvirtino, kad parama Kyjivui bus tęsiama.

„Lenkija ir toliau darys viską, kas nuo mūsų priklauso, kad padidintų Ukrainos galimybes laimėti šį karą“, – sakė premjeras.  

Jis pridūrė, kad ant kortos pastatytas ir Lenkijos saugumas.

„Tai darome dėl moralinių priežasčių, bet taip pat ir dėl Lenkijos valstybės saugumo“, – pirmadienį Kyjive sakė D.Tuskas.

„Ukrainą jos kovoje su Rusija reikia paremti visomis įmanomomis priemonėmis, nes ant kortos taip pat pastatytas lenkų tautos ir Lenkijos valstybės saugumas, – kalbėjo lenkų premjeras. – Būtent tai šiandien ir pareiškiau ponui prezidentui, kad Lenkija ir toliau darys viską, kas nuo jos priklauso, kad suteiktų Ukrainai daugiau galimybių laimėti šį karą.“

Ukrainos lyderis savo ruožtu socialiniame tinkle „Telegram“ sakė: „Šiandien turėjome labai produktyvias derybas su ministru pirmininku Donaldu Tusku. Aptarėme visus mūsų dvišalių santykių aspektus.“

„Turime naują Lenkijos gynybos pagalbos paketą. Vertiname šią nuolatinę paramą. Yra nauja mūsų bendradarbiavimo forma siekiant didesnio masto ginklų pirkimo Ukrainos reikmėms – tai Lenkijos kreditas Ukrainai“, – teigė jis.

V.Zelenskis pridūrė, kad su D. Tusku taip pat aptartos būsimos bendros ginklų gamybos galimybės.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Europos Sąjungos ministrus suteikti Ukrainai daugiau ginklų, pabrėždamas, kad ginklų skaičius ir veikimo spindulys turi įtakos karo trukmei, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Ukrainos diplomatijos vadovas atkreipė ES ministrų dėmesį į Rusijos oro teroro eskalavimą ir paragino juos padidinti ir paspartinti karinę paramą.

„Oro gynybos stiprinimas išlieka prioritetu. „Patriot“, NASAMS, IRIS-T ir SAMP-T – tai akronimai, gelbstintys ištisus miestus ir tūkstančius gyvybių. Taip pat raginu paspartinti artilerijos, visų rūšių dronų ir tolimojo nuotolio raketų, kurių veikimo spindulys viršija 300 kilometrų, tiekimą. Kuo daugiau artilerijos, tuo mažesni nuostoliai; kuo ilgesnis spindulys, tuo trumpesnis bus karas“, – pažymėjo D.Kuleba.

Užsienio reikalų ministras priminė būtinybę sukurti bendrą Europos gynybos pramonės erdvę ir Europos gynybos centrą Ukrainoje.

Anksčiau pranešta, kad Europos Sąjunga pradeda rengti naują planą, pagal kurį Ukrainai bus skirta dešimtys milijardų dolerių karinės pagalbos.

Medicinos sektorius laikinai okupuotoje Zaporižios regiono teritorijoje žlugo. Rusija uždarė 70 proc. medicinos įstaigų ir pavertė jas karo ligoninėmis, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Priešas uždarė apie 70 proc. įstaigų okupuotose Zaporižos srities teritorijose, nes pavertė jas savo karinėmis ligoninėmis. Nežinau nė vieno atvejo, kad mūsų gydytojai sutiktų dirbti priešo karinėse ligoninėse.

Šiandien pagalbos reikia dideliam skaičiui žmonių, o ligoninių skaičius mažas. Todėl priešas stengiasi atsivežti gydytojus rotacijos principu. Gauti medicinos pagalbą yra labai sunku, nes tam būtinas rusiškas pasas, paskui vadinamasis socialinis draudimas, po to sveikatos draudimas, ir tik tada leidžiama kreiptis į ligoninę“, – aiškino meras.

Pasak jo, sveikatos priežiūros sistemos žlugimas įvyko, kai gyventojai, tarp jų ir aukštos kvalifikacijos specialistai, buvo priversti palikti laikinai okupuotą teritoriją.

IMAGO/ Asociatyvi nuotr.

Rusijos saugumo tarnybos Sibire sulaikė vyrą, kaltinamą planavus karinių objektų Altajaus respublikoje padegimus, pirmadienį pranešė naujienų agentūros.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija Ukrainoje pradėjo plataus masto karą, Maskva sulaikė daugybę rusų ir užsienio piliečių, kurie kaltinami bendradarbiavę su Kyjivu arba planavę išpuolius prieš kariuomenės objektus.

Vietos FSB saugumo tarnybos padalinys pranešė, kad 1979 metais gimęs Rusijos Barnaulo miesto gyventojas užmezgė ryšį su viena rusų sukarinta grupuote ir neva sutiko vykdyti teroristinius išpuolius.

Jame teigiama, kad vyras planavo Molotovo kokteiliais užpulti vieną Rusijos gynybos ministerijos pastatą ir kad įtariamasis jau pripažino savo kaltę.

Pareigūnai yra iškėlę jam bylą dėl „pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą“, už kurį gresia maksimali dviejų dešimtmečių laisvės atėmimo bausmė.

Rusija nuteisė daugybę asmenų už kariuomenės verbavimo centrų visoje šalyje užpuolimus arba su kariuomene susijusios infrastruktūros „sabotažą“.

Atskirai FSB pirmadienį naujienų agentūroms pranešė, kad Rusijos pietuose esančiame Novokuznecko mieste sulaikė vyrą, kuris siuntė pinigus Ukrainos kariuomenei, ir iškėlė bylą dėl valstybės išdavystės.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo ir Lenkijos premjero Donaldo Tusko susitikimą su Ukrainos studentais atviravo apie savo paskutinį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jo teigimu, Rusijos totalitarinis lyderis tuomet pademonstravo cinišką ir žiaurų požiūrį į žmones, rašo naujienų agentūra „Unian“.

Anot V.Zelenskio su Rusijos prezidentu jį sieja nelabai malonūs prisiminimai.

„Nelabai gerai prisimenu, bet, rodos, tai buvo vienas paskutinių mūsų pokalbių telefonu“, – pažymėjo Ukrainos lyderis.

Plačiau skaitykite ČIA.