Slovakijos premjeras pažėrė dar daugiau skandalingų komentarų dėl karo Ukrainoje

Vokietija pirmą kartą Ukrainai perduos karinius sraigtasparnius „Sea King Mk 41“. Vokietijos naujienų agentūra dpa apie tai rašo remdamasi Vokietijos gynybos ministerija.

Gynybos ministerijos vadovas Borisas Pistorius pažadėjo perduoti Ukrainai šešis įvairios paskirties sraigtasparnius „Sea King M k41“, taip pat jų priedų ir atsarginių dalių rinkinį. Be to, Berlynas žada suteikti reikiamus mokymus.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./B.Pistorius

„Sea King“ yra patikrintas ir patikimas sraigtasparnis, kuris padės ukrainiečiams daugelyje sričių: nuo žvalgybos virš Juodosios jūros iki karių gabenimo. Tai pirmas tokio pobūdžio Vokietijos pristatymas“, – sakė B.Pistorius.

Jis pažymėjo, kad būtina didinti ginkluotės gamybos tempus, nes oro gynyba yra prioritetinė ukrainiečių ir šalies infrastruktūros apsaugos priemonė.

Vokietijos gynybos ministerijos duomenimis, nuo visiško karo pradžios Vokietija suteikė Ukrainai karinės pagalbos už maždaug šešis milijardus eurų.

Taip pat sausio mėnesį kancleris Olafas Scholzas kritikavo planuojamas ginklų tiekimo Ukrainai iš ES partnerių apimtis – jis teigė, kad jos „bet kuriuo atveju yra per mažos“ ir jas reikia didinti.

Beveik prieš metus Ukraina išlaisvino Kupjanską ir aplinkines gyvenvietes. Tačiau dabar vietos gyventojai baiminasi antrosios okupacijos, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“.

Rusija neplanuoja pamiršti ir atsisakyti miesto, kuris yra strateginis geležinkelio mazgas, kontrolės, todėl net ir po miesto išlaisvinimo reguliariai apšaudo Kupjanską ir aplinkines vietoves.

Per pastaruosius mėnesius Ukraina vėl paragino civilius gyventojus evakuotis – ne tik iš Kupjansko, bet ir iš dešimčių kaimų šalies vakaruose. Pasak „The Washington Post“, tai yra niūrus ženklas, kad Kyjivas baiminasi, jog rusai gali daryti šiame regione spaudimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Savaitgalį Rusijos gynybos ministerija paskelbė užėmusi Krochmalnės kaimą, esantį į pietryčius nuo miesto, netoli Oskilo upės.

Straipsnyje pažymima, kad Kyjivas stengėsi sumenkinti šios gyvenvietės praradimo svarbą, teigdamas, kad prieš karą kaime buvo tik apie penki namų ūkiai, o dabar jis stovi tuščias.

Visą tekstą skaitykite čia.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų, išsiskyrė dar vienu cinišku pareiškimu.

Jis pareiškė, kad gyvenimas Ukrainos sostinėje esą yra normalus ir ten nevyksta joks karas, praneša „Reuters“. Nors dar antradienio rytą Kyjivas vėl buvo apšaudytas Rusijos pajėgų.

„Ar jūs rimtai manote, kad Kyjive vyksta karas? Ar juokaujate, prašau, tikiuosi, kad ne rimtai. Nuvažiuokite ten ir pamatysite, kad mieste vyksta normalus gyvenimas, visiškai normalus gyvenimas“, – atsakė jis žurnalistui pasiūlius jam pačiam nuvykti į Kyjivą ir įsitikinti tuo, kas ten vyksta.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Robertas Fico

Slovakijos Ministras Pirmininkas Rusijos karą prieš Ukrainą pavadino „vietiniu konfliktu“.

Slovakijos premjeras trečiadienį lankysis Ukrainoje, tačiau vyks jis ne į Kyjivą. Pasak jo, praktiškiau būtų susitikti Užgorode (R.Fico vizitas į Ukrainą buvo numatytas sausio 24 d. – red. past.). Jis pažymėjo, kad šį miestą pasirinko Ukrainos pusė. 

Robertas Fico Slovakijos ministro pirmininko pareigas eina neilgai, tačiau spėjo pasižymėti ne vienu skandalingu pareiškimu dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Savo naujausioje kritikoje Kyjivui R. Fico teigė, kad beveik prieš dvejus metus Maskvos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą negali būti išspręsta karinėmis priemonėmis.

Anot jo, Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos.

„Turi būti pasiektas tam tikras kompromisas, kuris bus labai skausmingas abiem pusėms“, – pažymėjo jis.

„Ir ko jie laukia? Kad rusai pasitrauks (...)? Tai nerealu“, – visuomeniniam transliuotojui RTVS sakė R. Fico. 

Užsienio reikalų ministerijos vadovas Olegas Nikolenko pažymėjo, kad negali būti jokių kompromisų dėl teritorinio vientisumo, ir tai galioja tiek Ukrainai, tiek Slovakijai, tiek bet kuriai kitai šaliai.

Šeštadienį R. Fico pareiškė, kad Ukraina „nėra nepriklausoma ir suvereni valstybė“ ir kad ją „visiškai kontroliuoja JAV“.

Slovakija yra viena prorusiškiausių šalių Europos Sąjungoje, rodo pernai paskelbta Bratislavoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Globsec“ ataskaita.

Pirmajame šių metų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikime, kuris iš viso buvo jau aštuonioliktas nuo visiškos Rusijos invazijos pradžios, tarptautiniai Ukrainos sąjungininkai pažadėjo ir toliau tiekti ginklus, kad būtų galima veiksmingai įveikti rusus ir sustiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai buvo kalbama Ukrainos gynybos ministerijos brifinge po 18-ojo Ramšteino formato kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos susitikimo.

Ukrainos gynybos ministerijos spaudos ir informacijos departamento vadovas Illarionas Pavliukas sakė, kad sausio 23 d. įvyko produktyvus susitikimas. 

„Iš partnerių išgirdome pakankamai svarbių pareiškimų, pakankamai svarbių įsipareigojimų, kad galėtume pasakyti, jog stipri parama Ukrainai bus tęsiama, kad Ukraina kitais metais gaus daug svarbių ginkluotės rūšių, ypač tų, apie kurias nekalbėsime, kol jų neturėsime, ir tų, kurių Ukrainai skubiai reikia, kad galėtų efektyviai smogti priešui tiek kontakto linijoje, tiek už kontakto linijos, smogti ir naikinti logistikos centrus, silpninti juos visais įmanomais būdais“, – pabrėžė I. Pavliukas.

Kartu jis pažymėjo, kad ypatingas dėmesys skiriamas „gilaus smūgio“ tipo ginklams, galintiems smogti priešo pozicijoms už fronto linijos.

„Partneriai puikiai supranta, kad mums reikia šių ginklų. Įpareigojame dirbti, kad Ukraina gautų daugiau ginklų tokioms atakoms. Partneriai tai aiškiai prisiėmė. Jie apie tai kalbėjo“, – pažymėjo I.Pavliukas.

Dėmesys taip pat buvo skirtas Ukrainos oro gynybai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

„Svarbu tai, kad Ukraina ir partneriai kūrybiškai sprendžia esamas problemas. Be to, Ukraina gamina pakankamai raketų esamoms sistemoms. Partneriai – ne viena šalis – stengiasi modernizuoti vakarietiškas raketas esamoms sovietinio tipo paleidimo sistemoms ir priešlėktuvinėms sistemoms. Tai yra faktinis senų sistemų modernizavimas“, – pabrėžė I.Pavliukas ir pridūrė, kad dėl to senosios sistemos turėtų tapti efektyvesnės.

Kartu Ukrainos gynybos ministerijos Tarptautinio gynybinio bendradarbiavimo departamento direktorius pulkininkas Genadijus Kovalenko pažymėjo, kad, kalbant apie artilerijos pajėgumų koalicijos pradžią, Ukraina jau turi artilerijos sistemų, kurias teikia tarptautiniai partneriai, naudojimo patirties.

Pasak jo, Ukrainos sąjungininkai ir partneriai visiškai aiškiai supranta, kad trūksta reikalingos amunicijos, tačiau taip yra ne dėl to, kad jos nėra sandėliuose, o dėl to, kad dabar gamybos tempai negali greitai patenkinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikių.

„Yra aiškus supratimas, kad reikia žaisti ilgą žaidimą. Tai yra, kad reikia investuoti į šaudmenų ir artilerijos sistemų gamybą“, – sakė G.Kovalenko.

I.Pavliukas pridūrė, kad buvo atkreiptas dėmesys į gamybos didinimo tempus ir visiško šaudmenų kūrimo pajėgumų pasiekimą. Taip pat buvo kalbama apie bepiločių lėktuvų ir raketų gamybos didinimą, kurie galėtų tam tikru mastu kompensuoti artilerijos sviedinių trūkumą.

„Partneriai ir Ukraina aiškiai supranta, kur ir kaip judame šia kryptimi. Nėra tokio dalyko, kad kas nors ko nors negalėtų patenkinti“, – pažymėjo I.Pavliukas.

Kaip pranešė UNIAN, Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas paragino sąjungininkus neatsisakyti toliau teikti Ukrainai itin svarbią karinę pagalbą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai pasiekus pergalę Ukrainoje, toliau jos ambicijos siektų ne tik Baltijos šalis, bet ir visą NATO.

Taip jis kalbėjo antradienį Valstybės gynimo tarybos posėdyje Lietuvos žvalgybai pristačius saugumo situacijos vertinimą.

„(...) Rusija, jeigu jai tai pavyktų pasiekti, perlaužtų, sakykime, karo eigą Ukrainoje, be jokios abejonės, jie imtųsi įgyvendinti savo vidutinės ir ilgesnės trukmės planus, kurie yra labai ambicingi, kurie yra realiai įgyvendinami. Pabrėžiu – realiai įgyvendinami. Tai nėra deklaracijos, jie yra visu pajėgumu įgyvendinami“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė G. Nausėda.

Paulius Peleckis nuotr. Gitanas Nausėda

Lietuvos žvalgybos duomenimis, šiuo metu pagrindinis Kremliaus režimo prioritetas – nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl dabar ten telkiami didžiausi pajėgumai, o Rusijos sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, tarp jų ir prie Lietuvos, yra gerokai sumažėjęs.

„Taigi, vieni, dveji metai – Rusijos dėmesio koncentracija į karą Ukrainoje, na, o po to atsigręžimas visu veidu į... Negalėčiau pasakyti, kad vien tiktai į Baltijos šalis. Aš laikyčiau, kad Rusija nori mesti iššūkį visam NATO. Tam momentui mes turime būti pasiruošę“, – sakė šalies vadovas.

Rusijos kare prieš Ukrainą atsivėrė naujas frontas, išryškinantis naftos eksporto iš Rusijos vakarinių uostų pažeidžiamumą, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“. Praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos surengė ne vieną bepiločių orlaivių ataką prieš objektus Baltijos jūros pakrantėje. Sėkmingi smūgiai kelia grėsmę ne tik Rusijos naftos eksportui, bet ir baugina vietinius rusus.

Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos orlaivis pirmą kartą pasiekė Leningrado sritį, esančią maždaug už tūkstančio kilometrų nuo sienos su Ukraina ir dar toliau nuo fronto linijos.

Teigiama, kad pirmąją ataką Rusijos oro gynybos pajėgoms pavyko atremti: dronas buvo numuštas virš Sankt Peterburgo naftos terminalo. Jo nuolaužos sukėlė gaisrą bendrovės teritorijoje.

Tačiau antroji tą savaitę Ukrainos saugumo tarnybų surengta bepiločio orlaivio ataka buvo kur kas sėkmingesnė ir labiau destruktyvi.

Vienas šaltinis žiniasklaidai nurodė, kad dėl kilusio gaisro buvo sustabdyta „Novatek“ gamtinių dujų terminalo veikla Ust Lugos uoste, iš kur tiekiami degalai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

Visą tekstą skaitykite čia.

Šaltą žiemos dieną stovėdama eilėje Maskvoje slaugytoja Natalija Avdejeva iš Sibiro teigė norinti, kad bent vienas Rusijos puolimo Ukrainoje priešininkas būtų užregistruotas artėjančiuose prezidento rinkimuose.

Buvęs liberalus įstatymų leidėjas, vėliau perėjęs į Kremliui priimtinus politinius sluoksnius, Borisas Nadeždinas siekia dalyvauti šių metų rinkimuose kaip kandidatas, pasisakantis už taiką.

ALEXANDER NEMENOV / AFP

Tūkstančiai rusų visoje šalyje ir užsienyje rikiavosi į eiles, norėdami pasirašyti, kad kovą jis galėtų mesti iššūkį prezidentui Vladimirui Putinui.

„Atvykau čia padėti savo parašą už B. Nadeždiną (...) nes jis yra kandidatas, kuris nepritaria specialiajai karinei operacijai“, – sakė 53 metų N. Avdejeva, pavartodama Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.

„Noriu, kad būtų kokia nors alternatyva. Visi kiti [kandidatai] turi tą pačią darbotvarkę“, – pridūrė ji.

B. Nadeždinas, kurio pavardė rusiškai reiškia viltį, pavadino V. Putino sprendimą siųsti karius į Ukrainą „lemtinga klaida“, netikėtai vis garsiau kritikuodamas Kremliaus karą.

Pagal Rusijos rinkimų įstatymus, kad B. Nadeždinas galėtų kandidatuoti, iki sausio galo jam reikia surinkti 100 tūkst. parašų. Jo interneto svetainėje skelbiama, kad antradienį jis jau yra peržengęs šį slenkstį.

„Pagrindinis dalykas, kuris šiuo metu vyksta mūsų šalyje, yra konfliktas su Ukraina“, – sakė 37-erių muzikos mokytojas Konstantinas Filinas.

„B. Nadeždinas, matyt, yra tas asmuo, kuris nori jį sustabdyti. Džiaugiuosi bent jau tuo, kad tiek daug žmonių yra pasirengę išeiti iš savo komforto zonos ir kažką daryti“, – sakė jis.

Daugumą eilėje laukiančių žmonių nustebino toks rinkėjų aktyvumas, turint omenyje, kad net ir surinkus pakankamai parašų, kad būtų užregistruotas, tikimybė, kad B. Nadeždinas taptų Rusijos vadovu yra labai maža. 

Visą tekstą skaitykite čia.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico trečiadienį lankysis Ukrainoje, pranešė jo administracija. 

Premjeras nepritaria karinės pagalbos teikimui Rusijos užpultai kaimynei ir Maskvai taikomoms sankcijoms.

Šeštadienį R. Fico pareiškė, kad Ukraina „nėra nepriklausoma ir suvereni valstybė“ ir kad ją „visiškai kontroliuoja JAV“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Robertas Fico

Pirmadienį jo biuras pranešė, kad ministras pirmininkas trečiadienį susitiks su ukrainiečiu kolega pasienyje su Slovakija esančiame mieste.

„Ryte jis lankysis Ukrainoje, ir Užhorode susitiks su ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu“, – teigiama pareiškime ir priduriama, kad vėliau R. Fico vyks į Berlyną derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Savo naujausioje kritikoje Kyjivui R. Fico teigė, kad beveik prieš dvejus metus Maskvos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą negali būti išspręsta karinėmis priemonėmis.

Anot jo, Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos.

Visą tekstą skaitykite čia.

123RF.com nuotr./Atominis sprogimas

Rusija užpatentavo naują antžeminį branduolinio sprogimo imitatorių, naudojamą kariams mokyti kovinių operacijų branduolinio ginklo panaudojimo sąlygomis, skelbia „Deutsche Welle“.

Kūrinį užpatentavo kariuomenės generolo A.V.Chruliovo vardo karinės logistikos akademijos mokslininkai. Iš tikrųjų tai yra bomba, imituojanti mažesnio masto branduolinį sprogimą.

„Naudingojo modelio paskirtis – aiškiai imituoti antžeminio branduolinio sprogimo vizualinius požymius – smūgio efektą, šviesos blyksnį ir grybo pavidalo dulkių debesį“, – rašoma prietaiso aprašyme.

Naujienų agentūra TASS pažymi, kad išradimas, be kita ko, bus naudojamas radiacinės, cheminės, biologinės antžeminės žvalgybos padalinių pratybose ir praktiniuose mokymuose, siekiant nustatyti branduolinio sprogimo parametrus ir aptikti jo epicentrą.

Tai nėra unikalus išradimas. Pasak mokslininkų, Rusijos kariuomenė anksčiau naudojo branduolinio sprogimo imitatorių IU-59, tačiau jis yra pasenęs ir nebegaminamas. Kitas analogas – taip pat nebetinkamas naudoti imitacinis aviacinės bombos imitatorius IAB-500, kuris, pasak mokslininkų, netinka radiacinės, cheminės ir biologinės žvalgybos padalinių pratyboms.

IISS: dėl karo Ukrainoje Rusijos branduolinė doktrina tapo agresyvesnė

Maskvos karo Ukrainoje fone visuose Rusijos valdžios lygmenyse periodiškai pasigirsta branduolinių grasinimų ar užuominų apie galimybę panaudoti branduolinį ginklą.

Neseniai Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad karas Ukrainoje pakirto Rusijos vadovybės pasitikėjimą įprastine ginkluote ir padidino nestrateginių branduolinių ginklų (NSNW), kaip priemonės atgrasyti ir nugalėti NATO galimo būsimo konflikto metu, svarbą Maskvai.

Agresyvią Rusijos branduolinę doktriną skatina šalies vadovybės suvokimas, kad Vakarų šalims trūksta valios panaudoti branduolinius ginklus ir gebėjimo susitaikyti su aukų mastu, rašo ataskaitos autoriai.

Pasak IISS analitikų, Rusija galėtų panaudoti NSNW kontroliuojamam konflikto eskalavimui, kad neleistų Jungtinėms Valstijoms ir NATO įsitraukti į konfliktą arba „priverstų jas baigti karą pagal Rusijos sąlygas“.

Aaron Burden / Unsplash nuotr./Rašymas

Pasirodė nauja knyga, kurioje apmąstoma tai, kas karo metu vyksta Ukrainoje. Leidykla „Gelmės“ išleido knygą „Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“ (iš ukrainiečių kalbos vertė Donata Rinkevičienė). Tai 50 Ukrainos intelektualų (rašytojų, vertėjų, žurnalistų, filosofų, režisierių ir kitų) pirmųjų karo metų patirtys ir išgyvenimai, rašoma pranešime spaudai.

Autorių tikslas – viską pasakoti, kad neiškristų iš atminties tas laikas, „beveik pamirštas pavasaris“, „skausmo abėcėlė“, „iškankintas optimizmas“, „dviejų pasaulių riba“, „laiko apgręžimas“, „taikos iliuzija“, „gyvenimas tarp būties ir nebūties“, tylos ilgesys.

„Ar gali naikinimo beprotybė nužudyti gyvenimo prasmes?“ – klausia žurnalistė Myroslava Barčuk.

Plačiau skaitykite ČIA.