Svarbiausios naujienos
- Britų žvalgyba įvardijo pagrindinę V.Putino užduotį prieš prezidento rinkimus
- Ukrainos žvalgyba atskleidė, kokius asmenis turėjo skraidinti nukritęs rusų lėktuvas
- Paaiškėjo, kuriai Rusijos karo pramonės sričiai labiausiai padeda JAV ir Europos bendrovės
- Ukrainoje rusai naudoja uždraustą cheminę medžiagą: žmogui nužudyti pakanka 70 lašų
- Ukrainos saugumo tarnyba patvirtino: ketvirtą kartą smogta Rusijos naftos gamyklai
- V.Putinas atvyko į Kaliningradą: ar skrido per Lietuvą?
- Tailande sulaikyti roko grupės „Bi-2“ nariai: gresia deportacija
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kokius asmenis turėjo skraidinti nukritęs rusų lėktuvas
14:44
Trečiadienį Belgorodo srityje sudužusiame rusų lėktuve turėjo skristi svarbūs Rusijos pareigūnai, tačiau paskutinę minutę Federalinė saugumo tarnyba (FSB) uždraudė jiems lipti į orlaivį, Laisvosios Europos radijui sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
„Lėktuve iš tiesų buvo keli svarbūs asmenys iš agresorės valstybės karinės ir politinės atstovybės. Jų pavardės žinomos ir bus atskleistos, o medžiaga bus pateikta vykdant tarptautinį tyrimą. Tačiau paskutinę akimirką FSB iš tikrųjų liepė jiems nesėsti į lėktuvą ir naudotis kitomis transporto priemonėmis. Ši informacija buvo patikslinta jau po įvykusio incidento“, – sakė jis.
Pasak žvalgybos atstovo, Rusijos gelbėtojams nebuvo leista apžiūrėti katastrofos vietos.
„Į įvykio vietą atvykę Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai buvo išvaryti FSB ir kariuomenės atstovų, ir jiems pagal protokolą nebuvo leista apžiūrėti įvykio vietos ir lokalizuoti nuolaužų“, – pažymėjo A.Jusovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vaizdo įraše iš avarijos vietos nematyti žmonių kūnų liekanų, o į vietos morgą Belgorode dieną prieš tai buvo pristatyti tik penki kūnai.
„Iš žvalgybos pranešimų žinome, kad vakar į Belgorodo morgą buvo pristatyti tik penki kūnai. Iš tikrųjų šis skaičius atitinka Il-76 – to paties orlaivio, kuris priklausė Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms, – įgulos narių skaičių“, – aiškino A.Jusovas.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos karinės žvalgybos taip pat pareiškė, kad lėktuve galėjo būti ne tik žmonių, bet ir raketų.
Vicepremjerė neigia tariamą spaudimą ES grąžinti pabėgėlius į Ukrainą
00:51
Ukraina su savo partneriais aptaria, kaip ateityje elgtis su ukrainiečių pabėgėlių iš užsienio grąžinimu, tačiau Kyjivas nesiekia, kad jiems būtų nutraukta pagalba ES šalyse, sausio 25 d. Briuselyje radijui „Svoboda“ sakė ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir euroatlantinei integracijai Olha Stefanišyna.
O.Stefanišynos komentaras nuskambėjo po to, kai „Politico“, remdamasis neįvardytais Europos diplomatais, pranešė, kad Ukraina neva derasi su ES dėl naujų taisyklių, kuriomis būtų skatinamas ukrainiečių pabėgėlių grįžimas 2025 m.
Pasak „Politico“, Kyjivas oficialaus prašymo nesiuntė, tačiau ES diplomatai teigė, kad iš Ukrainos pusės jaučiamas „tam tikras spaudimas“ sugriežtinti būsimas migracijos taisykles, kad būtų galima susigrąžinti žmones.
O.Stefanišyna sakė, kad pabėgėlių grąžinimas į Ukrainą yra „labai sunkiai diskutuotinas klausimas“ ir kad vien raginimų nepakaks.
„Tikrai nėra tiesioginė Ukrainos pozicija, kad ukrainiečiai turėtų grįžti atgal, todėl bet kokia pagalba jiems turėtų būti mažinama. Tikrai ne. Tai yra nuolatinė diskusija“, – pažymėjo ji.
Pasak vicepremjerės, Kyjivas laikosi pozicijos, kad ES likę Ukrainos pabėgėliai turėtų turėti teisę į laikiną apsaugą 2025 m. ir vėliau, „net jei karo veiksmai baigsis“.
Tačiau turėtų būti išspręstas klausimas dėl finansinių išmokų ir socialinių garantijų jiems, nes Rusijos vykdomas totalinis karas tęsiasi jau beveik dvejus metus ir šalys „pasiekė tam tikrą tašką“, sakė ji.
„Tačiau tai visiškai nėra radikalus bendravimas, ne neigiamas. Šis dialogas vyksta, ir taip buvo nuo pat karo pradžios“, – pridūrė O.Stefanišyna.
ES iš pradžių aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą Ukrainos pabėgėliams 2022 m. kovo mėn. netrukus po to, kai prasidėjo visapusiška Rusijos invazija. Nuo to laiko Europos blokas šią priemonę pratęsė kelis kartus, paskutinį kartą – 2023 m. spalį.
JT registruoja apie 6 mln. pabėgėlių, gyvenančių užsienyje dėl Rusijos agresijos.
V.Zelenskis: prasidėjo atrankos procesas, kuris sudaro pagrindą deryboms dėl stojimo į ES
23:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Briuselyje oficialiai prasidėjo atrankos procesas, kuris yra derybų dėl Ukrainos narystės ES pagrindas, pranešė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
„Laukia kruopštus darbas siekiant įvertinti Ukrainos teisės aktų atitiktį ES standartams, Ukrainos delegacijos formavimą ir mūsų derybinę poziciją.
Tikiuosi maksimaliai sutelkti vyriausybės komandą ir surengti pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją šį pavasarį“, – sakė V.Zelenskis.
Rusijos tyrimų komitetas paskelbė katastrofos vietos nuotraukas
23:08
Šiose Rusijos tyrimų komiteto paskelbtose nuotraukose matyti vakar numušto transporto lėktuvo „Iljušin Il-76“ katastrofos vieta.
Anksčiau pranešėme apie komiteto atnaujintą informaciją žiniasklaidai, kurioje teigiama, kad, kaip nustatyta pirminio tyrimo metu, lėktuvą ir jame buvusius 75 žmones numušė Ukrainos raketa.
Nuotraukos nepatikrintos, kaip ir teiginiai, kad lėktuvą numušė Ukraina – Kyjivas tai neigia.
Latvijos užsienio reikalų ministras apie didelį karą Europoje: „Tai nėra neišvengiama“
22:46
Jis pabrėžė, kad Latvija ir jos sąjungininkės turi padėti Ukrainai laimėti Rusijos sukeltą karą.
„Didelis karas Europoje nėra neišvengiamas." Tai pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karins, sakydamas kalbą Latvijos Seime.
Latvijos ministras Rusijos agresiją prieš Ukrainą pavadino „imperialistiniu karu“. Platesnis šio karo tikslas, pasak jo, yra „pakeisti tarptautinę tvarką, grindžiamą teisine valstybe, ir pakeisti ją brutalios jėgos valdžia“.
Jis pridūrė, kad Rusija gali būti atgrasyta nuo puolimo prieš kitą šalį ateityje.
„Neišvengiama, kad Europoje kils didelis karas, tačiau mūsų galioje jį sustabdyti, žinoma, kartu su Vakarų sąjungininkais stiprinant mūsų saugumą“, – aiškino Latvijos užsienio reikalų ministras, pabrėždamas, kad Latvija ir jos sąjungininkai turi padėti Ukrainai laimėti Rusijos sukeltą karą.
Turkija oficialiai užbaigė Švedijos stojimo į NATO ratifikavimą
21:47
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasirašė Turkijos parlamento sprendimą, kuriuo ratifikuojamas protokolas dėl Švedijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso, pranešė „Europos tiesa“.
Protokolas sausio 25 d. vakare buvo paskelbtas Turkijos oficialiajame leidinyje, o tai reiškia, kad jis įsigaliojo. Taigi, Turkija visiškai pritarė Švedijos stojimui į NATO.
Turkijos parlamentas sausio 23 d. vakare po daug valandų trukusių diskusijų pritarė protokolo dėl Švedijos stojimo į Šiaurės Atlanto aljansą ratifikavimui.
Švedija daugiau nei pusantrų metų laukė, kol jos narystės prašymą patvirtins visos NATO šalys narės.
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas galiausiai 2023 m. spalį nusiuntė ratifikavimo protokolą parlamentui, tačiau net ir jame ilgą laiką buvo tylu, nes Ankara reikalavo pažangos sprendžiant klausimą dėl aprūpinimo amerikietiškais naikintuvais F-16.
Švedijos stojimui į NATO kol kas nepritarė tik Vengrija, kuri pažadėjo, kad šis procesas „nebus paskutinis“.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę pakvietė savo Švedijos kolegą į Budapeštą aptarti paraiškos, ir jis neseniai priėmė kvietimą.
Ukrainos karys iš rusų okupacijos paspruko paslėptas sulankstytoje sofoje
21:38
„Holivudas tam neprilygsta“, – su šypsena savo patirtį prisiminė 25 metų Kyjivo gyventojas, 28-osios mechanizuotosios brigados karys Artemas Lukianenko, kurio pasakojimą užrašė ukrainiečių naujienų svetainės „Hromadske“ žurnalistė.
Pasak kariškio, pirmųjų karo metų rudenį jis ir du jo bendražygiai daugiau nei mėnesį slapstėsi rūsyje Rusijos okupuotame Pravdynės kaime Chersono srityje. Paskui virš mėnesio praleido Bilozerkoje, kuri kartu su visa Chersono srities dešiniąja pakrante Ukrainos ginkluotųjų pajėgų buvo išvaduota 2022 m. lapkričio 11 d.
Tačiau labiausiai jo prisiminimuose įstrigo pasakojimas apie tai, kaip kaimo gyventojai jį su bičiuliais gabeno iš vienos slėptuvės į kitą per 6 rusų kontrolės punktus.
Karinės patirties neturintis jaunuolis po trumpų apmokymų Jungtinėje Karalystėje tų pačių metų rugpjūčio 28 d. jau turėjo užduotį – kartu su savo daliniu pulti artimiausio okupuoto Pravdynės kaimo kryptimi.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
G.Landsbergis: dalį dronų gamybos Ukraina nusiteikusi perkelti ir į Lietuvą
20:42
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad ukrainiečiai dronų gamybą nusiteikę perkelti į Lietuvą.
Jis tikina, kad būtų neišmintinga ir neatsakinga neišmokti Ukrainos karo pamokų.
„Galėtume kalbėti ir apie bendrą gamybą (dronų – BNS). Panašu, kad ukrainiečiai yra susidomėję dalį gamybos galbūt perkelti į Lietuvą. Tuo padedant ir mums, na, ir galbūt iš dalies sau, jeigu galėtume tais dronais, kurių jiems reikia, galėtume aprūpinti“, – ketvirtadienį žurnalistams Kyjive teigė G.Landsbergis.
Pasak ministro, karo būdas keičiasi, todėl reikėtų mokytis iš ukrainiečių, beveik dvejus metus kovojančių prieš Rusijos invaziją.
„Prieš kelis metus prieš prasidedant karui nebūtų patys planavę tokio karo, kokį kariauja dabar, nebūtų ruošęsi tokiai karo eigai – kad nepilotuojami lėktuvai ir kitos priemonės yra kasdieninis kasvalandinis karo dalyvis. Lietuva gali perimti patirtį. Puikiai suprantame, kad jeigu ruošiamės karui, jis gali būti panašus dėl geografijos, dėl kitų aplinkybių. Ta patirtis aktuali mums“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mokytis (Iš ukrainiečių – BNS) reikėtų dabar. Juo labiau, kad savo draugams jie yra pasiruošę atverti savo karo knygas. Tokia proga yra neeilinė. Už tokias pamokos, kurias galime išmokti, už jas yra sumokėta pačia aukščiausia kaina“, – pridūrė jis.
Rusijos sukeltame kare Ukrainoje bepiločius orlaivius įvairioms užduotims aktyviai naudoja abi pusės – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Anot dalies karo stebėtojų, tai pigesnė ir sunkiau atremiama alternatyva tradiciniams ginklams. Kiti teigia, kad operacinių ir strateginių tikslų per konfliktus toliau geriau padės pasiekti sunkioji ginkluotė, o dronai gali būti naudojami paramai.
Kyjivas rengiasi V.Orbano vizitui
20:20
Kyjivas rengiasi surengti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitą į Ukrainą, agentūrai „Reuters“ sakė šalies ministro pirmininko pavaduotojas.
V.Orbanas dažnai trukdė Ukrainai gauti pagalbą iš Europos Sąjungos, kurios narė yra Vengrija, ir tapti jos nare.
Budapeštas kartu su keliomis kitomis šalimis, pavyzdžiui, Turkija, palaiko glaudžius santykius su Maskva, nepaisant platesnės ES politikos, kuria smerkiama Rusija ir jai taikomos sankcijos nuo 2022 m. pradžios, kai ji įsiveržė į Ukrainą.
Vengrijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai turi susitikti pirmadienį, o prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas sakė, kad gali būti aptartas V.Orbano vizitas.
Ukraina iš Vokietijos pirmą kartą gaus šiuos sraigtasparnius: štai kuo ypatingi
20:09
Vokietija priėmė svarbų įsipareigojimą – šįmet Ukrainai iš savo karinio inventoriaus žada siųsti šešis sraigtasparnius „Sea King“, skelbia defence-blog.com. Tokią paramą šalis teikia pirmą kartą.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas apie tai pranešė per Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikimą.
B.Pistorius pabrėžė šių sraigtasparnių universalumą, teigdamas, kad „Sea King“ yra patikrintas ir tvirtas sraigtasparnis, kuris padės Ukrainai atlikti įvairias funkcijas, pradedant žvalgyba virš Juodosios jūros ir baigiant karių gabenimo palengvinimu.“
Daugiau skaitykite ČIA.
Maskva pradėjo baudžiamąją bylą dėl Rusijos karinio lėktuvo Il-76 sudužimo
20:02
Rusija ketvirtadienį iškėlė baudžiamąją bylą dėl „teroristinio“ akto, kai sudužus rusų kariniam lėktuvui Il-76, Maskvos teigimu, žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.
„Belgorodo srityje tiriama baudžiamoji byla dėl teroristinio akto, susijusio su lėktuvu Il-76“, – sakoma Rusijos Tyrimų komiteto išplatintame pranešime.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.
Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.
Ukrainos karinė žvalgyba teigė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas buvo lėktuve.
Naujienų agentūros AFP, AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve.
Komiteto teigimu, šiuo metu įvykio vietoje dirba „patyrę detektyvai, kriminalistai ir ekspertai“, ir pridūrė, kad, jo nuomone, lėktuvą numušė iš Ukrainos teritorijos paleista raketa.
„Buvo rasta fragmentuotų žmonių palaikų, taip pat orlaivio skrydžio registratorių, kurie buvo išsiųsti iššifruoti“, – nurodoma pranešime.
Priduriama, kad bus siekiama nustatyti asmenis, kurie prisidėjo prie nelaimės.
Maskva nepateikė jokių viešų nuotraukų ar įrodymų, kad lėktuve buvo ukrainiečių belaisvių.
Ji taip pat neatskleidė lėktuve buvusių žmonių tapatybių.
