„Forbes“: Ukrainos dronai trukdo naujam Rusijos puolimui

Per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Aleksandras Lukašenka jam sakė, kad Ukraina ir Baltijos šalys ieško geresnio gyvenimo „už jūrų marių“, nors galėtų bendradarbiauti su Rusija, pranešė Rusijos žiniasklaida.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas

„Kokia šalis galėtų suteikti tokias galimybes tokiai šaliai kaip Baltarusija? Juk mes esame Rusijoje... Nematome jokių problemų... Jokia šalis negalėtų elgtis su Baltarusija taip, kaip jūs“, – sakė jis.

„Aš projektuoju: kas trukdė Ukrainai ir Baltijos šalims dirbti su mumis taip pat? Tai mūsų pasaulis, mes jį kūrėme kelis dešimtmečius... Judėkime ta kryptimi. Ne, jie nenori, jie ieško geresnio gyvenimo už jūrų marių“, – teigė A.Lukašenka ir pridūrė, kad Ukraina „grįš“ į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją.

„Manau, kad jie grįš pas mus. Nėra kur trauktis“, – sakė A.Lukašenka.

Ukraina turi galimybę apmokyti bet kokį personalo skaičių, kuris bus nustatytas naujuoju mobilizacijos įstatymu, kuris gali būti priimtas netrukus, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas Viktoras Nikoliukas „Radio Liberty“ interviu metu.

„500 tūkst., 100 tūkst., 200 tūkst. – kaip numatyta mobilizacijos įstatyme, mes esame pasirengę.

Pavyzdžiui, šiandien nuolat organizuojame atitinkamus renginius, vyksta tarnybiniai pasitarimai, kuriuose nurodomi realūs visų mokymo centrų pajėgumai, reali instruktorių personalo būklė, nes nemaža jų dalis dalyvauja kovinių užduočių rajonuose.

Tačiau nuo šiandien galime apmokyti bet kokį skaičių personalo.“

V.Nikoliukas patikslino, kad kol kas 20 proc. karių yra apmokyti užsienyje, likusieji – Ukrainoje.

Generolas majoras patikslino, kad Ukraina jau „keleriais metais lenkia tuos, kurie ją treniruoja“, kalbant apie kovinę patirtį.

„Žinoma, mes keičiamės šia patirtimi, tačiau reikia nepamiršti, kad ji nestovi vietoje. Bet koks karas keičiasi, ir į šias subtilybes reikia atsižvelgti“, – sakė V.Nikoliukas.

Atsakydamas į klausimą, kokių specialistų kariuomenėje dabar labiausiai reikia, generolas majoras sakė, kad tai pėstininkai.

„Tai pėstininkai, kurie eina į priekį, šturmuoja, įsitvirtina tranšėjoje, išlaiko pozicijas, o pėstininkai įžengia į priešo pozicijas, atremia priešą. Masiškiausias sausumos pajėgų mokymas yra pėstininko mokymas. Nesumenkinant vaidmens, bepiločiai lėktuvai, tankistai, artileristai, minosvaidininkai, bet kas yra labai svarbu. Bet šiandien svarbiausia yra pėstininkai“, – sakė jis.

Rusijos ir Ukrainos kare laimi ta pusė, kuri turi geriausią dronų technologiją. Šiuo metu atrodo, kad Ukraina turi pranašumą dronų kare, kuris leido jai veiksmingai užkirsti kelią naujam Rusijos puolimui, skelbia „Forbes“.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos suintensyvino savo veiksmus aplink Kupianską ir Avdijivką, tačiau operacijų metu padarė minimalią pažangą, visų pirma dėl to, kad nesugebėjo sutelkti savo pajėgų.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Svarbų vaidmenį atliko ukrainiečių bepiločiai orlaiviai. Jie pataikė į Rusijos įrangą ir karius. Pasenusi Rusijos kariuomenės vadovavimo ir kontrolės sistema dar labiau riboja fronto linijose esančių dalinių manevrus ir jų gebėjimą sinchronizuoti atakas.

Ukraina gali tiksliai smogti okupantams, išvengdama elektroninio karo. Kad tai pasiektų, Ukraina sparčiai tobulina savo bepiločius orlaivius, sparčiai integruodama naujas technologijas.

Prieš dvejus metus Ukrainos pajėgos daugiausia rėmėsi TB-2 „Bayraktar“; šiandien Ukrainos kariuomenės arsenale – bepiločių orlaivių įvairovė.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Dronas

Nors daugelis šių sistemų buvo įsigytos iš kitų šalių arba įtrauktos į užsienio pagalbos paketus, nemažai Ukrainos bepiločių orlaivių gaminami šalies viduje. 

Ukrainos bepiločių orlaivių gamyba labai skiriasi nuo Rusijos, kuri daugiausia dėmesio skiria masinei bepiločių orlaivių gamybai. Nors skaičiai yra svarbūs kovoje dėl išsekimo, kovos su dronais technologijos vystosi labai sparčiai, todėl dronai turi gebėti prisitaikyti prie šių pokyčių.

Per visą karą Rusija dominavo kovos su dronais srityje. Tačiau kovos su dronais sistemos, ypač elektroninės kovos sistemos, dažnai nukreiptos į pažeidžiamumą, kuris būdingas tik tam tikram dronų modeliui. Todėl Rusija susiduria su iššūkiais, nes turi pritaikyti savo įrangą įvairiems Ukrainos dronams. Nepaisant to, tikėtina, kad Rusija netrukus įdiegs atnaujintą elektroninės kovos technologiją, kuri bus veiksminga prieš didžiąją dalį Ukrainos dronų.

Atsižvelgdamos į karo pobūdį, abi pusės stengėsi įtvirtinti dominavimą dronų technologijų srityje. Nors kartais šioje srityje dominavo rusai, dabar pranašumą turi Ukrainos kariuomenė.

Rusijos okupantai toliau žengia į priekį Rytų Ukrainoje, tačiau strateginių laimėjimų nesulaukia. Okupantai taip pat didina bepiločių orlaivių su dirbtiniu intelektu ir naktinio matymo įranga gamybą, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadovybės viešųjų ryšių tarnybos vadovas Volodymyras Fitio.

Pasak jo, per praėjusią parą Kupiansko ir Lymano kryptimis buvo atremta 16 Rusijos atakų. Per šį laiką gynybos pajėgos sunaikino 267 rusų okupantus ir 62 karinės technikos vienetus.

Vida Press nuotr./Ukrainos karys

„Toks didelis artilerijos apšaudymų ir sunaikintos rusų technikos skaičius rodo, kad priešas aktyviai bando pulti, ieškoti silpnų vietų Ukrainos gynyboje“, – sakė V.Fitio.

Tačiau, jo teigimu, Bachmuto kryptimi priešo aktyvumas sumažėjo. 

Be to, pulkininkas leitenantas sakė, kad Rusijos Federacija didina kamikadzių dronų gamybą ir naudojimą. Jei anksčiau buvo kalbama apie 20-30 kamikadzių dronų per dieną, tai dabar jų yra 40 ir daugiau.

„Tai aukštųjų technologijų karas. Negalime suteikti priešui jokio pranašumo. Kariaujame su priešu, kuris iš karto mokosi mūšio lauke. Ir viską, ką sėkmingai panaudoja Ukrainos pusė, priešas tuoj pat perima į savo rankas ir paleidžia į surinkimo liniją. Dronų, įskaitant turinčius dirbtinį intelektą, naktinio matymo ir elektroninės kovos priemones, gamyba aktyviai naudojasi abi pusės“, – sakė V.Fitio.

Juodojoje jūroje raketų „Kalibr“ skaičius patrigubėjo. Priešas nesustabdo laivų grupės manevrų ir sistemingai didina įtampą.

„Juodojoje jūroje laivų grupė vėl padidinta iki 11 vienetų, o į kovinę tarnybą įtrauktos raketos nešėjos. Dabar prie išėjimo į jūrą yra du antvandeniniai ir du povandeniniai raketų nešėjai“, – „Telegram“ platformoje pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgos

„Wikimedia Commons“ nuotr./Sparnuotoji raketa „Kalibr“

Teigiama, kad tuo pačiu metu bendra raketų „Kalibr“ salvė gali siekti 24 vienetus.

„Raketų grėsmės lygis labai aukštas! Būkite atidūs oro pavojaus sirenoms, reaguokite nedelsdami“, – teigė kariškiai.

Sekmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos Juodojoje jūroje užfiksavo septynis priešo laivyno laivus, tarp kurių buvo du raketų nešėjai su 8 raketomis „Kalibr“. Azovo jūroje kovinį budėjimą atlieka vienas Rusijos laivas.

Naujos Vokietijos kairiosios, populistine laikomos partijos viena iš lyderių šeštadienį ragino vyriausybę derėtis su Rusija, kad būtų sustabdytas karas Ukrainoje.

Kreipdamasi į 450 jos vardu pavadintos radikalios partijos steigėjų, Sahra Wagenknecht paragino Berlyną nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui.

„Mes tiekiame Ukrainai ginklus pergalei, kuria, deja, nebetiki net Ukrainos generolai“, – sakė S.Wagenknecht.

„Šį karą reikia užbaigti derybomis ir labai greitai“, – teigė ji, susirinkusiesiems plojant buvusiame kino teatre „Kosmos“ Berlyno Karlo Marxo prospekte.

IMAGO/dts Nachrichtenagentur / IMAGO/dts Nachrichtenagentur

Sausio 8 dieną įkurtas „Sahros Wagenknecht aljansas (BWS) už protą ir teisingumą“ (pilnas partijos pavadinimas), kurio ašimi yra charizmatiška 54-erių metų moteris iš buvusio komunistinės Rytų Vokietijos Jenos miesto.

Praėjusį spalį S.Wagenknecht ir devyni jos kolegos pasitraukė iš kraštutinių kairiųjų partijos „Die Linke“, kuri dėl vidinių nesutarimų išformavo savo parlamentinę frakciją.

Birželio 9 dieną vyks Europos Parlamento rinkimai, o naujojo S.Wagenknecht aljanso laukia balsavimas trijuose rytiniuose Vokietijos regionuose.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) su savo antiimigracine retorika užima aukštas pozicijas viešosios nuomonės apklausose.

Po Berlyno sienos griūties S.Wagenknecht liko komuniste ir, kaip ir daugelis rytų vokiečių, nepasitiki Vakarais, o dėl Rusijos invazijos kaltina Ukrainą.

2018 metų pabaigoje ji bandė pradėti panašų judėjimą kaip naujasis aljansas, bet po šešių mėnesių atsisakė.

Šį kartą ji gali pasinaudoti didėjančia Vokietijos visuomenės poliarizacija ir mažėjančia parama kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei ekonomikos nuosmukio sąlygomis.

Nuo pat karo pradžios Rusija naudoja trukdymo sistemas, kad užkirstų kelią Ukrainos pajėgoms naudotis komerciniais „Starlink“ palydovais, pranešė „Business Insider“.

Pasak pranešimo, rusai prie savo tankų pritvirtina priemones, kuriomis trikdo palydovų signalus ir trikdo bepiločių orlaivių darbą bei ukrainiečių GPS valdomas bombas ir ukrainiečių bepiločius orlaivius, taip priversdami ukrainiečių operatorius priartėti prie taikinių fronto linijoje.

Analitikų teigimu, nors Rusijos trukdžiai tampa vis veiksmingesni naikinant pažangiausius Ukrainos ginklus, Rusijos bandymai nutraukti Ukrainos prieigą prie „Starlink“ palydovų kol kas nesėkmingi.

NASA/Visų palydovų, šiuo metu skriejančių apie Žemę, vizualizacija

„Rusija labai norėtų rasti būdą, kaip panaikinti Ukrainos naudojimąsi „Starlink“. Tačiau dėl grupės architektūros tai daug lengviau pasakyti nei padaryti“, – sakė ne pelno siekiančios organizacijos „Secure World Foundation“ vyriausiasis programų vadovas Brianas Weedenas.

Pasak jo, „Starlink“ signalus daug sunkiau trikdyti elektroninio karo kontekste. Rusijos programišiams dar nepavyko įsilaužti į „Starlink“.

Nors atvirų duomenų apie Rusijos elektronines atakas prieš „Starlink“ yra labai mažai, B.Weedenas pažymėjo, kad jos pastangos neatrodo sėkmingos.

Rusija naktį surengė dronų ir raketų atakas keturiuose Ukrainos regionuose, sužeisti mažiausiai trys žmonės, sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Oro pajėgų duomenimis, buvo paleisti aštuoni „Shahed“ tipo sprogstamieji dronai, dvi raketos „Iskander“ ir trys raketos S-300, iš kurių keturios buvo numuštos.

Oro pajėgos nurodė, kad civiliniai objektai ir svarbi infrastruktūra buvo atakuojami centrinėje Poltavoje, rytiniame Donecke, pietrytinėje Zaporižioje ir centriniame Dnipropetrovske.

Pareigūnai daugiau detalių nepateikė.

Efrem Lukatsky / AP

Donecko prokuratūra pranešė, kad viena raketa nukrito į miesto gyvenamąjį rajoną ir sužeidė žmones.

Jame teigiama, kad 15-metis berniukas ir 35 metų vyras patyrė pjautinių žaizdų ir sumušimų, o kaimyninio namo 30-metis gyventojas patyrė galvos traumą.

Beveik dvejus metus nuo Rusijos įsiveržimo kasdien apšaudomi miestai ir miesteliai netoli išsiplėtusios fronto linijos rytuose ir pietuose, nors Maskva ne kartą neigė, kad taikosi į gyvenamuosius rajonus.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2022 metų vasario Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 tūkst. civilių gyventojų, nors tikėtina, kad daug daugiau.

Siekdama atremti Rusijos išpuolius, Ukraina yra labai priklausoma nuo Vakarų tiekiamų ginklų ir šaudmenų, tačiau Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos pagalba šiuo metu yra įstrigusi.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), padedama Gynybos ministerijos, atskleidė valstybės lėšų pasisavinimo schemą perkant šaudmenis. Tyrimo duomenimis, šiame sandoryje dalyvavo buvę ir esami Gynybos ministerijos pareigūnai ir susijusių įmonių vadovai, rašoma SBU interneto svetainėje.

Atskleista Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimo schema

Pažymima, kad užpuolikai bandė pasisavinti beveik 1,5 mlrd. grivinų (apie 37 mln. eurų), įsigydami 100 tūkst. minosvaidžių šovinių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Tyrimo duomenimis, 2022 m. rugpjūtį pareigūnai su ginklų tiekėju „Lvivo arsenalas“ pasirašė sutartį dėl didmeninės artilerijos sviedinių pirkimo. Gynybos ministerija visą pasirašytame dokumente numatytą sumą pervedė į įmonės sąskaitas.

„Gavusi lėšas, bendrovės vadovybė dalį pinigų pervedė į užsienio komercinės struktūros, kuri turėjo tiekti užsakytus šaudmenis Ukrainai, sąskaitą. Tačiau ji neišsiuntė mūsų valstybei nė vieno artilerijos sviedinio, o gautas lėšas išvedė į šešėlį, pervesdama jas į kitos susijusios struktūros Balkanuose sąskaitas“, – rašoma ataskaitoje.

Atskleista Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimo schema

Specialioji tarnyba patikslino, kad likusi Gynybos ministerijos suma liko Ukrainos bendrovės sąskaitose viename iš sostinės bankų.

„Atlikę išsamius patikrinimus, SBU pareigūnai užfiksavo valstybės lėšų pasisavinimo schemą ir nustatė visus su šiuo sandoriu susijusius asmenis. Dėl SBU taikytų priemonių pavogtos lėšos buvo areštuotos, sprendžiamas jų grąžinimo į Ukrainos biudžetą klausimas“, – pranešė SBU.

Atskleista Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimo schema

Penkiems kaltinamiesiems byloje buvo pranešta apie įtarimus pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 5 dalį (turto pasisavinimas, iššvaistymas ar užvaldymas piktnaudžiaujant tarnyba, padarytas organizuotos grupės). 

Pasak „Ukrainska Pravda“, įtariamieji yra Oleksandras Lievas, kuris buvo Gynybos ministerijos Karinės-techninės politikos, ginklų ir karinės įrangos vystymo departamento vadovas, dabartinis šio departamento vadovas Toomas Nakhkuras ir Lvovo arsenalo vadovas Jurijus Zbitnevas.

„SBU sulaikė vieną iš kaltinamųjų, kai jis bandė išvykti iš Ukrainos, todėl dabar jis yra sulaikytas. Kitų kaltinamųjų prevencinių priemonių klausimas dar sprendžiamas. Nusikaltėliams gresia iki 12 metų kalėjimo su turto konfiskavimu“, – apibendrino SBU.

Rusai aktyviai manipuliuoja lėktuvo Il-76 katastrofa Belgorodo srityje, kad sulėtintų priešlėktuvinės gynybos sistemų perdavimo Ukrainai procesą. Tokią nuomonę išsakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Jis pabrėžė, kad dabar nėra jokių faktų, kurie padėtų išsiaiškinti lėktuvo Il-76 kritimo aplinkybes. Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas taip pat pažymėjo, kad nėra žinoma, kas konkrečiai buvo lėktuve, nes rusai aktyviai trukdo tarptautiniam tyrimui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

„Keista, kodėl po dvejų metų karo jie aktyviai tai skatina. Ką aš tame matau? Du dalykus. Pirmasis – sulėtinti priešlėktuvinės gynybos sistemos perdavimą Ukrainai. Pastaraisiais mėnesiais matėme daugybę sunaikintų Rusijos orlaivių. Vadinasi, Rusijos Federacijai svarbu, kad taip neatsitiktų, kad Ukraina neturėtų galimybės numušti Rusijos orlaivių arba panaudoti priešraketinių sistemų palei fronto liniją“, – aiškino Podoliakas.

Tuo pačiu metu, pasak jo, rusai gali siekti ir kito tikslo, t. y. sumažinti civilizuoto pasaulio dėmesį į tai, kad Rusijos Federacijos okupacinės pajėgos pažeidžia karo taisykles ir konvencijas.