Svarbiausios naujienos
- Ukraina – apie iš Rusijos nelaisvės paleistus gynėjus: daug jų ypač rimtai sužeisti
- „The Washington Post“ šaltiniai įvardija priežastis, kodėl V.Zalužnas gali būti atleistas.
- V.Putinas: karinis rusų lėktuvas Il-76 numuštas JAV tiekiama „Patriot“ sistema
- „Foreign Policy“ šaltiniai: JAV ir Vokietija – pagrindinės Ukrainos stojimo į NATO priešininkės
- Atskleistose slaptose valdose akis patraukė bunkeris: kam su tokia įranga ruošiasi V.Putinas?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina – apie iš Rusijos nelaisvės paleistus gynėjus: daug jų ypač rimtai sužeisti
21:07
Beveik 40 ukrainiečių iš 207 šiandien grįžusių iš Rusijos nelaisvės buvo sužeisti arba sunkiai sirgo. Apie tai per teletiltą pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas.
Jis pažymėjo, kad šiandienos apsikeitimas buvo vienas didžiausių nuo karo pradžios.
„Ir, tiesą sakant, tai yra sausio 24 d. įvykusio apsikeitimo užbaigimas, išskyrus 65 žmonių, kuriuos Rusija paskelbė kaip tariamai žuvusius lėktuve Il-76, sąrašą. Visi kiti iš sąrašo grįžo 24-ąją“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, Ukraina ir toliau reikalauja, kad būtų atliktas tarptautinis tyrimas ir nustatytos lėktuvo Il-76 katastrofos aplinkybės bei tikrasis tų 65 ukrainiečių belaisvių, kuriuos Rusija jau paskelbė žuvusiais, likimas.
„Neatlikus tarptautinio tyrimo, apie nešališkus vertinimus ir faktus kalbėti tikrai negalima“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.
A.Jusovas sakė, kad tarp grįžusiųjų iš Rusijos nelaisvės beveik 40 žmonių buvo sužeisti, ypač sunkiai sužeisti, taip pat sunkiai serga. Jis pažymėjo, kad susitikimo filmuotoje medžiagoje jų nesimato, nes juos iš karto išvežė greitosios pagalbos automobiliai. Pasak jo, visi belaisviai bus reabilituojami.
A.Jusovas pažymėjo, kad tarp paleistųjų „nebuvo nei moterų, nei civilių“.
„Ši savaitė buvo nepaprastai sunki ir, nepaisant Rusijos lėktuvo Il-76 katastrofos, nepaisant visų sunkumų, šiandien įvyko apsikeitimas, ir mes esame dėkingi JAE, kad jis įvyko“, – pabrėžė jis.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas sakė, kad kaliniai buvo išsiųsti į medicinos įstaigą, kur jiems buvo suteikta pirminė priežiūra.
„Jų būklė skirtinga, priklausomai nuo ankstesnių kalinimo vietų, priklausomai nuo to, iš kur jie buvo pristatyti. Aišku, kad nelaisvė visada yra sunki. Tai visada yra tragedija, ir tai tikrai nėra kažkokia europietiška pagarbos karo belaisvių teisėms idėja, kai kalbame apie valstybę „agresorę“, – sakė jis.
A.Jusovas sakė, kad iki paskutinės akimirkos mainų faktas neskelbiamas viešai ir artimieji neinformuojami, kol nėra tikslaus patvirtinimo, kad viskas įvyko pagal planą.
„Ne kartą jau sutarti dalykai, kurie turėjo įvykti, buvo atidėti arba nutrūko, tai traumuojantys dalykai. Todėl daroma viskas, kad kaliniai ir jų artimieji nebūtų dar kartą traumuojami“, – pridūrė jis.
Pasak jo, kirtus sieną kiekvienas kalinys turi galimybę susisiekti su artimaisiais ryšio priemonėmis.
JAV perdavė Ukrainai pirmąsias GLSDB bombas
23:51
Jungtinės Amerikos Valstijos perdavė Ukrainai GLSDB bombas. Jos jau siunčiamos Ukrainos kariuomenei į frontą.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland apie tai pranešė per brifingą Kyjive, rašo „RBC-Ukraina“. Pažymima, kad Vašingtonas ir toliau teikia Kyjivui pagalbą saugumo srityje.
„Tai apima naujas investicijas ir naujas ginkluotės sistemas, pavyzdžiui, lengvas, mažo skersmens bombas, kurios jau keliauja į frontą, taip pat paramą Ukrainos ir mūsų gynybos pramonės bazės atkūrimui, kad galėtume toliau kovoti su tais, kurie nori pavogti laisvę“, – pabrėžė V.Nuland.
Ji taip pat pažymėjo, kad nuo Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą pradžios gynybos pajėgos deokupavo 50 proc. teritorijų, kurias rusai bandė užgrobti. Be to, Juodosios jūros laivynas ir Rusijos sausumos pajėgos patyrė didelę žalą.
Kinija pažadėjo paremti Rusiją Ukrainos klausimu, nepaisant Vakarų spaudimo
21:57
Kinija palaikys Rusiją „Ukrainos klausimu“, nepaisant Vakarų spaudimo. Tai pareiškė naujasis Kinijos gynybos ministras Dong Junas per vaizdo susitikimą su Rusijos gynybos ministerijos vadovu Sergejumi Šoigu.
„Pastaraisiais metais Jungtinės Valstijos ir Vakarų pasaulis izoliavo Rusiją. Tvirtai remiame teisingumą ir teikiame jums paramą Ukrainos klausimu, nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos ir Europa ir toliau daro spaudimą Kinijos pusei“, – sakė Dong Junas.
Pasak jo, Kinija nenustos remti šalies agresorės, nors tai kenkia Pekino bendradarbiavimui gynybos srityje su ES šalimis.
„Mes dėl to nekeisime ir neatsisakysime nustatytos politikos. Ir jos neturėtų ir negali trukdyti normaliam Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimui“, – sakė jis.
Ukrainos majoras fronte atlieka liūdną, bet svarbią specialią misiją: „Tokia yra šio karo kaina“
21:29
Kartą per mėnesį 24-osios Ukrainos mechanizuotosios brigados vado padėjėjas majoras Ivanas Tataurovas vyksta į ypatingą komandiruotę – jis įteikia Didvyrio kryžių kare prieš Rusiją žuvusių karių artimiesiems. Apie majoro vykdomą misiją rašo jį kalbinęs estų leidinys „Postimees“.
45 metų I.Tataurovas žino tikrąjį žuvusiųjų brigadoje skaičių nuo karo, kuriam netrukus sueis dveji metai, pradžios.
Jau perduotų šių garbės kryžių skaičius gali kelti siaubą.
„Anksčiau ar vėliau pranešimas apie mirtį ateina į kiekvieną šeimą. Tokia yra šio karo kaina“, – leidiniui estų leidiniui „Postimees“ sako I.Tataurovas.
Ukraina – apie iš Rusijos nelaisvės paleistus gynėjus: daug jų ypač rimtai sužeisti
21:07
Beveik 40 ukrainiečių iš 207 šiandien grįžusių iš Rusijos nelaisvės buvo sužeisti arba sunkiai sirgo. Apie tai per teletiltą pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas.
Jis pažymėjo, kad šiandienos apsikeitimas buvo vienas didžiausių nuo karo pradžios.
„Ir, tiesą sakant, tai yra sausio 24 d. įvykusio apsikeitimo užbaigimas, išskyrus 65 žmonių, kuriuos Rusija paskelbė kaip tariamai žuvusius lėktuve Il-76, sąrašą. Visi kiti iš sąrašo grįžo 24-ąją“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, Ukraina ir toliau reikalauja, kad būtų atliktas tarptautinis tyrimas ir nustatytos lėktuvo Il-76 katastrofos aplinkybės bei tikrasis tų 65 ukrainiečių belaisvių, kuriuos Rusija jau paskelbė žuvusiais, likimas.
„Neatlikus tarptautinio tyrimo, apie nešališkus vertinimus ir faktus kalbėti tikrai negalima“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.
A.Jusovas sakė, kad tarp grįžusiųjų iš Rusijos nelaisvės beveik 40 žmonių buvo sužeisti, ypač sunkiai sužeisti, taip pat sunkiai serga. Jis pažymėjo, kad susitikimo filmuotoje medžiagoje jų nesimato, nes juos iš karto išvežė greitosios pagalbos automobiliai. Pasak jo, visi belaisviai bus reabilituojami.
A.Jusovas pažymėjo, kad tarp paleistųjų „nebuvo nei moterų, nei civilių“.
„Ši savaitė buvo nepaprastai sunki ir, nepaisant Rusijos lėktuvo Il-76 katastrofos, nepaisant visų sunkumų, šiandien įvyko apsikeitimas, ir mes esame dėkingi JAE, kad jis įvyko“, – pabrėžė jis.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas sakė, kad kaliniai buvo išsiųsti į medicinos įstaigą, kur jiems buvo suteikta pirminė priežiūra.
„Jų būklė skirtinga, priklausomai nuo ankstesnių kalinimo vietų, priklausomai nuo to, iš kur jie buvo pristatyti. Aišku, kad nelaisvė visada yra sunki. Tai visada yra tragedija, ir tai tikrai nėra kažkokia europietiška pagarbos karo belaisvių teisėms idėja, kai kalbame apie valstybę „agresorę“, – sakė jis.
A.Jusovas sakė, kad iki paskutinės akimirkos mainų faktas neskelbiamas viešai ir artimieji neinformuojami, kol nėra tikslaus patvirtinimo, kad viskas įvyko pagal planą.
„Ne kartą jau sutarti dalykai, kurie turėjo įvykti, buvo atidėti arba nutrūko, tai traumuojantys dalykai. Todėl daroma viskas, kad kaliniai ir jų artimieji nebūtų dar kartą traumuojami“, – pridūrė jis.
Pasak jo, kirtus sieną kiekvienas kalinys turi galimybę susisiekti su artimaisiais ryšio priemonėmis.
Atskleistose slaptose valdose akis patraukė bunkeris: kam su tokia įranga ruošiasi V.Putinas?
20:31
Rusijos opozicinės žiniasklaidos kanalas „Dosjė“ paskelbė dronu darytą vaizdo įrašą, kuriame matyti ant Ladogos ežero kranto netoli rytinės Suomijos sienos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pastatytas poilsio kompleksas su prabangiomis vilomis, bunkeriu ir sraigtasparnių nusileidimo aikštele. Prireikus ten taip pat galima auginti galvijus, lašišas ir daržoves bei virti alų.
„Dosjė“ yra buvusio Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio finansuojamas projektas, kurias tiria korupciją aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose.
Kas žinoma apie šias paslaptingas V.Putino valdas? Estijos leidinys „Postimees“ dėlioja pagrindinius akcentus.
Ukrainos oro pajėgos smogė okupuotam Belbeko aerodromui Kryme
20:26
Karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Olesčiukas padėkojo visiems, dalyvavusiems smūgiuojant Belbeko aerodromui okupuotame Kryme. Anksčiau apie raketų ataką pranešė patys rusai.
„Ar žinojote, kad 204-oji Sevastopolio taktinės aviacijos brigada priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgoms? Taip, jos nuolatinė bazė yra Belbeko aerodromas!
Ukrainos aviatoriai tikrai grįš namo į gimtąjį aerodromą. O kol kas dėkoju visiems, dalyvavusiems valant Krymą nuo Rusijos buvimo!“.
Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip raketa pataiko į antžeminį taikinį ir sprogsta. Pasak šaltinių Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, ataka prieš aerodromą buvo įvykdyta sparnuotosiomis raketomis („Storm Shadow“ arba „Scalp“).
19.20 val. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad likviduota 20 „ukrainietiškų“ raketų. Teigiama, kad 17 iš jų buvo sunaikintos virš Juodosios jūros. Dar trys – virš Krymo teritorijos, praneša UNIAN.
Be to, Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad ukrainietiškų raketų fragmentai nukrito ant karinio dalinio teritorijos netoli gyvenvietės. Krymo Respublikos Liubimovkos, kur yra Belbeko aerodromas. Pasak jų, Rusijos orlaiviai nenukentėjo.
Rusija tvirtina virš Juodosios jūros ir Krymo sunaikinusi 20 Ukrainos raketų
19:15
Rusija trečiadienį tvirtino sunaikinusi 20 raketų, kurias Ukraina paleido virš Juodosios jūros ir Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.
„Budinti oro gynyba sunaikino 17 Ukrainos raketų virš Juodosios jūros ir dar tris – virš Krymo pusiasalio“, – socialiniame tinkle pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Ministerija pridūrė, kad vienos raketos nuolaužos nukrito netoli Liubimovkos, šiaurinio Sevastopolio priemiesčio.
Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas anksčiau sakė, kad virš miesto veikia oro gynyba.
Jis sakė, kad nuolaužos nukrito gatvėje Sevastopolio pakraštyje.
Vėliau M. Razvožajevas sakė, kad per ataką buvo apgadinti sodo sklypai, tačiau pabrėžė, kad žmonės nenukentėjo.
Jis paragino uostamiesčio gyventojus „išlikti ramius“.
Sevastopolyje yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, o per beveik dvejus metus trunkantį Maskvos puolimą jis nuolat tampa Ukrainos atakų taikiniu.
„Foreign Policy“ šaltiniai: JAV ir Vokietija – pagrindinės Ukrainos stojimo į NATO priešininkės
19:01
JAV ir Vokietija yra pagrindinės Ukrainos kvietimo į NATO priešininkės, nors Rytų Europos šalys ir Didžioji Britanija primygtinai to reikalauja. Apie tai rašo leidinys „Foreign Policy“, cituodamas savo šaltinius.
Kitos Vakarų NATO valstybės narės taip pat tam nepritaria. Jos mano, kad Ukraina neturėtų būti priimta vykstant karui, kad nebūtų išprovokuotas Aljanso ir Rusijos konfliktas dėl okupuotų Ukrainos teritorijų. Nors ilgainiui jos iš esmės pritaria prisijungimui.
Baltijos šalys mano, kad Ukrainos narystė NATO įtikins Rusiją sulėtinti invaziją
Manoma, kad Prancūzija yra pasirengusi oficialiai pakviesti Ukrainą tapti NATO sąjungininke.
Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys mano, kad tik Ukrainos narystė NATO įtikins Rusiją sulėtinti invaziją ir nutraukti karą, rašo leidinys.
Tačiau JAV paprašė savo sąjungininkių nespręsti šio klausimo vasarą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, kad Rusija negalėtų kalbėti apie Aljanso skilimą.
Leidinys teigė, kad net jei Ukraina gaus kvietimą, „gali prireikti metų“, kol visos NATO šalys jam pritars.
Kiti prisijungimo šalininkai mano, kad tai būtų pigiau nei nuolatinis ginklų tiekimas.
Ukrainos įstojimas į NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad visos Aljanso valstybės narės palaiko Ukrainos stojimo idėją. Kaip įrodymą jis paminėjo 2023 m. liepos mėn. įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimą, kuriuo panaikintas reikalavimas Ukrainai įgyvendinti Narystės veiksmų planą.
Tuo pačiu šių metų sausio pradžioje buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas išreiškė nuomonę, kad 2024 m. Vašingtone vyksiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas vargu ar duos reikšmingų rezultatų Ukrainai dėl to, kad Aljanse šiuo klausimu nėra „pakankamai energijos“.
Rusija grąžino tuos, kurie turėjo būti iškeisti IL-76 numušimo dieną, bet neperdavė 65 belaisvių iš M.Simonian sąrašo
18:46
Trečiadienį apsikeitus karo belaisviais, į Ukrainą buvo grąžinti tie, kurie turėjo būti paleisti sausio 24 d., kai keitimasis nutrūko po lėktuvo IL-76 numušimo Belgorodo srityje, taip žurnalistams sakė Koordinacinio štabo atstovas Petro Jacenka.
Jis patvirtino informaciją, kad Rusija negrąžino 65 belaisvių, kurie neva buvo kariniame transporto lėktuve Il-76. Rusija atsisako pateikti bet kokią informaciją apie juos, kalbėjo P.Jacenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
TTT atmetė didžiąją dalį Ukrainos teiginių byloje prieš Rusiją dėl terorizmo finansavimo
18:30
Jungtinių Tautų teismas atmetė didžiąją dalį Ukrainos teiginių, kad Rusija finansavo terorizmą Rytų Ukrainoje, ir tik nurodė, kad Maskva neištyrė įtariamų pažeidimų.
Kyjivas kaltino Maskvą, kad ji yra teroristinė valstybė, kurios parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje buvo plataus masto invazijos 2022-aisiais pranašas.
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nusprendė, kad Maskva pažeidė dviejų sutarčių straipsnius – vieną dėl terorizmo finansavimo, o kitą dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo, – tačiau atmetė daug daugiau Kyjivo pretenzijų pagal šias sutartis.
Atmetė Ukrainos reikalavimą, kad Maskva sumokėtų kompensaciją už išpuolius Rytų Ukrainoje
Jis atmetė Ukrainos reikalavimą, kad Maskva sumokėtų kompensaciją už išpuolius Rytų Ukrainoje, dėl kurių kaltinami prorusiški Ukrainos separatistai, įskaitant 2014 metų liepos 17-ąją įvykdytą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimą, per kurį žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai.
Pasak TTT Rusija tik „nesiėmė priemonių ištirti faktų, susijusių su asmenimis, kurie, kaip įtariama, padarė nusikaltimą“.
Tarptautinis teismas taip pat nusprendė, kad Rusija pažeidė vieną iš teismo nurodymų, nes beveik prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šis teisiškai privalomas galutinis sprendimas buvo pirmasis iš dviejų laukiamų TTT sprendimų, susijusių su dešimtmetį besitęsiančiu Rusijos ir Ukrainos konfliktu, beveik prieš dvejus metus peraugusiu į plataus masto karą.
2014 metais Rusijos remiami separatistai numušė lėktuvą, žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai. Rusija neigia esanti su tuo susijusi. Nyderlandų teismas 2022 metų lapkritį nuteisė du rusus ir promaskvietišką ukrainietį už jų vaidmenį šiame išpuolyje ir už akių skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Nyderlandai ir Ukraina taip pat yra padavę Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl MH17 numušimo.
Praėjusiais metais vykusiuose teismo posėdžiuose Ukrainos advokatas Davidas Zioncas sakė, kad prorusiškos pajėgos Rytų Ukrainoje „vykdydamos bauginimo ir teroro kampaniją užpuolė civilius gyventojus“.
„Šią kampaniją skatino Rusijos pinigai ir ginklai“, – teigė jis.
Tačiau teismas nusprendė, kad ginklų ir kitos įrangos siuntimas pagal sutartį nėra terorizmo finansavimas.
Kitas Ukrainos advokatas Haroldas Kohas teigė, kad 2014 metais aneksuotame Krymo pusiasalyje Rusija „siekė pakeisti daugiatautę bendruomenę, kuri buvo būdinga Krymui iki Rusijos intervencijos, diskriminaciniu rusišku nacionalizmu“.
Šiuo atveju teismas nustatė, kad Rusija nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos mokytis ukrainiečių kalba.
Byla pradėta 2017 metais
Byla pradėta 2017 metais, o jos nagrinėjimo metu buvo ilgai keičiamasi nuomonėmis TTT, be to, teisėjams buvo pateikta tūkstančiai puslapių dokumentų.
Rusijos advokatai ragino TTT atmesti bylą, teigdami, kad prorusiškų separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje neprilygo terorizmui, o rusų ambasadorius Nyderlanduose Aleksandras Šulginas kaltino Ukrainą melu.
Penktadienį teismas turėtų priimti sprendimą dėl Rusijos prieštaravimų dėl jo jurisdikcijos kitoje byloje, kurią Ukraina iškėlė netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną į jos teritoriją įsiveržė Rusijos kariai. Joje teigiama, kad Maskva pradėjo puolimą remdamasi išgalvotais kaltinimais genocidu. Teismas jau yra priėmęs laikinąją priemonę nurodęs Rusijai sustabdyti invaziją, bet Maskva to nepaisė.
Pastarosiomis savaitėmis TTT taip pat nagrinėjo Pietų Afrikos bylą, kurioje Izraelis kaltinamas vykdęs genocidą Gazos Ruože. Praėjusią savaitę teisėjai paskelbė laikinąsias priemones, kuriomis Izraelis raginamas padaryti viską, kad konflikto metu būtų užkirstas kelias mirtims, naikinimui ir bet kokiems genocido veiksmams.