Svarbiausios naujienos
- Estijos pajėgų vadas palygino Rusiją su banditu: jie gali mums padaryti kažką baisaus
- Pietų vadovybė: Rusija ruošiasi naujam masiniam Ukrainos puolimui
- A.Lukašenka žengė dar vieną žingsnį tolyn nuo demokratijos: leido kariuomenei šaudyti į civilius
- Ukraina išvedė iš rikiuotės trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno
- Ukrainos specialiosios pajėgos Sudane surengė akistatą „Wagner“ samdiniams
- Rusijos pajėgos Charkivo srityje sugriovė viešbutį, po griuvėsiais įstrigo civiliai žmonės
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Estijos pajėgų vadas palygino Rusiją su banditu: jie gali mums padaryti kažką baisaus
18:59
Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas mano, kad Rusija elgiasi kaip banditas, ir įspėjo apie galimas provokacijas prieš jo šalį jau šiais metais.
„Rusija dar nepasirengusi kariniam konfliktui su NATO. Tai neįvyks nei šiandien, nei rytoj. Tačiau net po metų ar pusmečio jie gali mums padaryti kažką labai baisaus“, – sakė M.Heremas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Kaip jis paaiškino, tai nebūtinai būtų plataus masto agresija.
„Jiems nebūtina pulti Varšuvą, Berlyną ar net Taliną. Tai gali būti nedidelė karinė agresija“, – sakė vadas.
Rusija imitavo smūgius Estijos miestams per karines pratybas 2022 m. vasarą, praėjus keliems mėnesiams po realios plataus masto invazijos į Ukrainą.
M.Heremas tokius Rusijos veiksmus palygino su veiksmais bandito, bandančio rasti pretekstą.
„Jie nukreipia į mus ginklus, įveda visus duomenis, bet nespaudžia gaiduko“, – sakė generolas.
15min primena, kad neseniai Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad neatmeta jokių tolesnio Rusijos karo prieš Ukrainą raidos scenarijų, ir Lenkija turėtų būti jiems pasirengusi.
Vasario pradžioje Rumunijos generalinio štabo vadovas paragino ruoštis galimam karui su Rusija ateityje. Visgi šalies premjeras nesutiko su jo pareiškimu.
„Business Insider“: Ukrainos taktikos pasikeitimas gali dar labiau apsunkinti rusų judėjimą
23:19
Tikėtina, kad dėl Ukrainos taktikos pakeitimo Rusijai bus dar sunkiau daryti pažangą žengiant į priekį. Apie tai rašo „Business Insider“ korespondentė Sinead Baker.
Ji primena, kad praėjusį mėnesį Ukraina paskelbė, jog investuos beveik 500 mln. dolerių į gynybos priemonių, kurios bus išdėstytos palei Rusijos sieną ir rytiniame Donbase, statybą.
Karo studijų instituto analitikas Riley Bailey teigė, kad Ukrainos gynybiniai įtvirtinimai apsunkins Rusijos pajėgų galimybes pulti įtvirtintas pozicijas.
„Rusijos problema ta, kad šiame kare sunkiau pulti teritoriją nei ją ginti. Rusija jau patyrė sunkumų žygiuodama į priekį, o šie įtvirtinimai, tikėtina, dar labiau apsunkins jos tikslus“, – sako ekspertas.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos Bato universiteto karo analitikas Patrickas Bury teigė, kad gintis lengviau, nes abi šalys turi panašių ginklų ir abi susiduria su ginkluotės trūkumu. Tačiau jis sakė, kad viskas galėjo būti kitaip, jei būtų buvę pasitelkta daugiau NATO ginklų.
„Papildomi įtvirtinimai apsunkins Rusijos sprendimų priėmimą. Be gilios Ukrainos gynybos, užėmusi tam tikrą vietovę, Rusija galėtų judėti į priekį. Tačiau stipresnė gynybos linija tai sustabdo, apribodama, kur ji gali eiti net ir po sėkmės. Tikėtina, kad dėl to Rusija nesiryš judėti į priekį kad užimtų teritoriją“, – sakė ekspertas.
Pasak kito eksperto, panašu, kad Ukraina neatsisako puolimo. Jo nuomone, Kyjivo tikslas tikriausiai yra „aktyvi gynyba“, kai ji vis dar puola, laikydama gynybines linijas, ieškodama silpnų Rusijos vietų.
„Rusijos laivų medžiotojai“: GUR parodė, kas ir kaip skandina Rusijos laivyną
22:59
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) parodė, kaip dirba specialusis padalinys, pavdintas „Group 13“. Šios jūrinių dronų operatorių grupės sąskaitoje jau yra daugiau nei pusė dešimties Rusijos laivyno laivų.
Teigiama, kad tarp „Group 13“ pergalių – atakos prieš raketinį laivą „Ivanovec“, patrulinį laivą „Sergej Kotov“, taip pat fregatą „Admiral Makarov“. Operatorius šaukiniu „Tryliktasis“, kuris yra padalinio vadas, sakė, kad per naujausią operaciją, kai buvo nuskandintas „Ivanovec“, buvo panaudota 10 bepiločių jūrinių dronų, iš kurių šeši pataikė į laivą.
„Matome, kaip nedidelė žmonių grupė gali suduoti gana rimtų smūgių priešui. Pats pirmasis taikinys buvo „Ivan Churs“, kuris yra naujausias Rusijos žvalgybinis laivas. Po to taip pat turėjome dvi sėkmingas misijas – du kartus pataikėme į laivą „Sergej Kotov“. Taip pat nuskandinome du desantinius katerius su šarvuočiais Čornomorske (okupuotame Kryme)“, – sakė kariškis.
Pasak „Tryliktojo“, būtent tokie bus karai ateityje – kovos ne žmonės, o technologijos. Jis pažymėjo, kad dronui naudojami komponentai ir programinė įranga yra ukrainiečių kūrinys.
„Mes dar nepasiekėme laivyno lygio, bet labai užtikrintai einame to link. Manau, kad šiais metais būsime daug efektyvesni, daug masyvesni. Rezultatai, esu tikras, bus daug didesni“, – apibendrino jis.
Nuo karo pradžios Ukraina jau nuskandino penktadalį Rusijos Juodosios jūros laivyno. Kaip rašo „Bild“, dar 2022 m. pavasarį „nenugalimasis“ Rusijos Juodosios jūros laivynas turėjo daugiau kaip 70 laivų. Ukrainos kariškiai tvirtina, kad jie Juodojoje jūroje jau išvedė iš rikiuotės 33 proc. rusų karo laivų.
Viena iš naujausių operacijų tapo raketinio katerio „Ivanovec“ sunaikinimas. Jį vasario 1-osios naktį atakavo bepiločiai jūriniai dronai. Žinoma, kad tokio katerio kaina siekia 60–70 mln. dolerių.
J.Bidenas: ėjimas prieš pagalbos Ukrainai įstatymo projektą yra veikimas V.Putino naudai
21:05
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Kongresas privalo patvirtinti įstatymo projektą, kuris leistų JAV suteikti pagalbą Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, ir teigė, kad to nepadarius padedama Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Dabar negalime pasitraukti. Štai ant ko stato Putinas, – sakė J.Bidenas. – Pritarti šiam įstatymo projektui reiškia pasipriešinti Putinui. Pasipriešinimas šiam įstatymo projektui tolygus veikimui jo naudai.“
Jis taip pat apkaltino buvusį JAV vadovą Donaldą Trumpą siekiant šalies sienų apsaugą paversti ginklu, ir paragino įstatymų leidėjus priimti 118 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) vertės imigracijos apribojimų ir pagalbos Ukrainai paketą, kurį respublikonai grasina blokuoti.
„Jis mieliau šią problemą pavers ginklu, nei iš tikrųjų ją spręs“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų apie buvusį prezidentą respublikoną, kuris siekia būti perrinktas, sakė J.Bidenas.
Rusija nurodė suimti užsienyje gyvenantį garsų rašytoją Borisą Akuniną
21:01
Maskvos teismas antradienį už akių nurodė suimti garsų rašytoją Borisą Akuniną už tariamą dezinformacijos apie kariuomenę skleidimą.
Praėjusių metų gruodį 67-erių vyrui buvo pateikti kaltinimai po to, kai jis išreiškė paramą Kyjivui per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetusiais rusų pokštininkais.
Nuo 2014 metų užsienyje gyvenantis B.Akuninas bus nedelsiant suimtas dviem mėnesiams, jei bus išduotas arba kada nors įžengs į Rusijos teritoriją, nusprendė Maskvos teismas.
Borisas Akuninas yra Sakartvele gimusio rašytojo Grigorijaus Čchartišvilio slapyvardis. B.Akuninas, žinomas dėl savo istorinių detektyvinių romanų, tebėra vienas skaitomiausių šiuolaikinių Rusijos autorių.
Jis jau seniai kritikuoja Kremlių ir pasmerkė karą Ukrainoje 2022 metų vasario 24 dieną, kai V.Putinas pasiuntė karius į šią šalį.
Rusija sausį jį į paskelbė „užsienio agentu“. Kremlius taip vadina žmones, kuriuos laiko išdavikais ir valstybės priešais.
Praėjus kelioms savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Kremlius dėl Maskvos kariuomenės menkinimo sulaikė tūkstančius karo priešininkų.
Nuo karo Ukrainoje pradžios iš Rusijos pabėgo daug žymių kultūros veikėjų, o tie, kurie liko, susiduria su griežta cenzūra.
Prancūzijos Rivjeroje parduotas mirusio Rusijos oligarcho dvaras
20:58
Prancūzijos Rivjeroje esantis dvaras, konfiskuotas iš velionio Rusijos oligarcho Boriso Berezovskio, parduotas neatskleistam pirkėjui, pranešė prancūzų konfiskuoto turto valdymo agentūra.
Vietos spaudos pranešime teigiama, kad pirkėjas buvo Ukrainoje gimęs vienas iš žinučių siuntimo platformos „WhatsApp“ kūrėjų.
2013 metais Jungtinėje Karalystėje neaiškiomis aplinkybėmis miręs B.Berezovskis padėjo į valdžią Rusijoje ateiti dabartiniam jos lyderiui Vladimirui Putinui, tačiau vėliau atsigręžė prieš Kremliaus šeimininką.
Galingasis magnatas rezidenciją „Chateau de la Garoupe“ Žydrajame krante įsigijo praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, kai valdžioje Rusijoje buvo pirmasis posovietinis šalies vadovas Borisas Jelcinas.
2015-aisiais, praėjus dvejiems metams po to, kai B.Berezovskis buvo rastas negyvas savo namuose Anglijoje – tuo metu jis buvo tapęs aršiu V.Putino priešininku, – Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo dvarą.
JK koronerio tyrimu buvo paskelbtas atviras nuosprendis, reiškęs, jog nepakako įrodymų, kad būtų buvę galima nustatyti tikslią mirties priežastį.
Prancūzijos areštuoto ir konfiskuoto turto valdymo ir išieškojimo agentūra „Agrasc“ konfidencialumo sumetimais neatskleidė nei pirkėjo tapatybės, nei sandorio vertės.
Tačiau Prancūzijos regioninis dienraštis „Nice-Matin“ pranešė, kad turtas atiteko vienam iš „WhatsApp“ įkūrėjų Janui Koumui.
Laikraštis rašė, kad JAV milijardierius, kurio jachta „Moonrise“ visą vasarą buvo švartuojama Prancūzijos Rivjeros pakrantėje, už nekilnojamąjį turtą sumokėjo beveik 65 mln. eurų – jei tai tiesa, tai buvo vienas didžiausių „Agrasc“ pardavimų nuo jos įkūrimo 2010 metais.
Šį dvarą prestižiniame Antibo mieste pastatė britų pramonininkas ir parlamento narys Charlesas McLarenas. Turtinga pastato istorija siejama su tokiomis asmenybėmis kaip Pablo Picasso, Cole'as Porteris ir Ernestas Hemingway.
„Agrasc“ nurodė, kad dvaras yra išskirtinis architektūros ir kultūros paveldas.
Jis, kaip ir greta esanti valda „Clocher de la Garoupe“, taip pat priklausiusi B.Berezovskiui, buvo konfiskuotas po to, kai buvo nuspręsta, kad turtas įsigytas už investicinės bendrovės „Sifi“ ir jos vadovo Jeano-Louis Bordeso pinigų plovimo būdu gautas pajamas.
Buvo nuspręsta, kad jie veikė kaip B.Berezovskio priedanga.
Atsakant į pirminį Rusijos pateiktą skundą Prancūzijos valdžios institucijoms prireikė 10 metų, kad išsiaiškintų sudėtingą pirkimų istoriją, įskaitant „Chateau de la Garoupe“ pirkimą 1996 metais.
Prancūzijos Rivjera, dar vadinama Žydruoju krantu, yra nuo seno turtingų rusų pamėgtas kurortas. Žlugus SSRS, čia pradėjo plūsti šalies oligarchai.
TATENA vadovas prieš vizitą į Zaporižios AE turi daug klausimų
19:34
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi antradienį pareiškė, kad prieš apsilankymą Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) turi daug klausimų ją kontroliuojančiai Rusijos komandai.
Nuo tada, kai 2022-ųjų kovą elektrinę užgrobė Rusijos pajėgos, nerimaujama dėl didžiausios Europoje AE saugumo.
Buvo sustabdyti šeši jos reaktoriai, o tai yra precedento neturintis atvejis tokio dydžio elektrinei.
„Techniniu požiūriu turime daug klausimų, kurių kiekvieną stengiamės spręsti su administracija“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė R.Grossi.
TATENA nuo 2022-ųjų rugsėjo į vietą yra pasiuntusi stebėjimo grupę, tačiau, anot agentūros vadovo, kuris ten apsilankys trečiadienį, jos ekspertai dar nespėjo apžiūrėti visų elektrinės dalių.
„[Kartais] mums nesuteikdavo galimybės, kurios prašėme, patekti į tam tikras objekto vietas. Mums buvo leista iš dalies patekti į gamyklą, tačiau kai kurių jos dalių vis dar negalėjome aplankyti“, – kalbėjo R.Grossi.
Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį Kyjive R.Grossi sakė, kad Rusijos operatorius ėmė teikti vis daugiau prieigos galimybių.
Branduolinės energetikos vadovas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl drastiško elektrinės darbuotojų skaičiaus mažinimo. Trečiadienį jis ketina tai aptarti su Rusijos operatoriumi.
Gamykloje dirba tik apie 4,5 tūkst. darbuotojų, todėl nerimaujama dėl saugumo. Prieš karą jų buvo 11,5 tūkstančio.
R.Grossi teigė, kad, Rusijos operatoriui uždraudus prieš Rusijos karą Ukrainoje nusiteikusiems darbuotojams dirbti elektrinėje, jam kilo naujų rūpesčių dėl darbuotojų skaičiaus.
TATENA ne kartą įspėjo apie nuolatinę riziką branduolinei saugai ir saugumui šioje AE.
Vis dėlto R.Grossi pasidžiaugė, kad „palaipsniui didėja abiejų (Rusijos ir Ukrainos) pusių laikymasis TATENA nurodymų“.
Estijos pajėgų vadas palygino Rusiją su banditu: jie gali mums padaryti kažką baisaus
18:59
Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas mano, kad Rusija elgiasi kaip banditas, ir įspėjo apie galimas provokacijas prieš jo šalį jau šiais metais.
„Rusija dar nepasirengusi kariniam konfliktui su NATO. Tai neįvyks nei šiandien, nei rytoj. Tačiau net po metų ar pusmečio jie gali mums padaryti kažką labai baisaus“, – sakė M.Heremas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Kaip jis paaiškino, tai nebūtinai būtų plataus masto agresija.
„Jiems nebūtina pulti Varšuvą, Berlyną ar net Taliną. Tai gali būti nedidelė karinė agresija“, – sakė vadas.
Rusija imitavo smūgius Estijos miestams per karines pratybas 2022 m. vasarą, praėjus keliems mėnesiams po realios plataus masto invazijos į Ukrainą.
M.Heremas tokius Rusijos veiksmus palygino su veiksmais bandito, bandančio rasti pretekstą.
„Jie nukreipia į mus ginklus, įveda visus duomenis, bet nespaudžia gaiduko“, – sakė generolas.
15min primena, kad neseniai Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad neatmeta jokių tolesnio Rusijos karo prieš Ukrainą raidos scenarijų, ir Lenkija turėtų būti jiems pasirengusi.
Vasario pradžioje Rumunijos generalinio štabo vadovas paragino ruoštis galimam karui su Rusija ateityje. Visgi šalies premjeras nesutiko su jo pareiškimu.
Kuršių nerijoje rastas rusiškas žvalgybinis sonaras
17:39
Kuršių nerijoje šeštadienį rastas rusiškas hidroakustinis sonaras, skirtas povandeniniams laivams aptikti ir jų vietai nustatyti.
Apie tai antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Karinės jūrų pajėgos vasario 3 dieną gavo pranešimą iš civilio asmens apie Kuršių nerijoje aptiktą neaiškios paskirties prietaisą su rusiškais užrašais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zaporižios atominėje elektrinėje iškilo dar viena bėda, kelianti grėsmę Europos saugumui
17:26
Tarptautnės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad Zaporižios atominės elektrinės, kurią laikinai užėmė Rusijos pajėgos, branduolinio kuro eksploatavimo laikas artėja prie pabaigos.
Pasak jo, dabartinė situacija elektrinėje yra „trapi“. Agentūros vadovas įvardijo, kad šiuo metu pagrindinės problemos yra pasibaigęs branduolinio kuro reaktoriuose galiojimo laikas ir gerokai sumažėjęs elektrinės techninio personalo skaičius.
R.Grossi vėliau šią savaitę turėtų apsilankyti Zaporižios atominėje elektrinėje, o iš ten keliauti į Maskvą, kure susitiks su Rusijos pareigūnais. Jis pažymėjo, kad šios kelionės metu TATENA derėsis su Rusija dėl išsamaus kuro būklės įvertinimo.
„Šis klausimas bus pagrindinis mano pokalbių su dabartine elektrinės vadovybe ir su Rusijos vadovybe Maskvoje metu. Mes primygtinai reikalausime, kad būtų atliktas kuo išsamesnis energijos blokų kuro būklės įvertinimas“, – kalbėjo TATENA vadovas.
Anot R.Grossi, šiuo metu elektrinėje dirba tik pusė iš reikalingų 10 tūkst. darbuotojų. Agentūros duomenimis, nuo vasario 1 d. okupacinė Rusijos vadovybė elektrinėje uždraudė į ją patekti darbuotojams, negavusiems Rusijos pilietybės ir nepasirašiusiems sutarties su „Rosatom“.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenko sakė, kad susitikimo metu jis ir R.Rossi aptarė šiuos klausimus.
„Yra klausimas: (kuro) eksploatavimo laikas baigėsi, ir tada gamintojas turi pasakyti, ar galima eksploatuoti už ribų... Tai sudėtingas klausimas. Jei tai neįmanoma, reikia imtis veiksmų, kad šis kuras būtų iškrautas, tai turi daryti kvalifikuotas personalas, o tada šio kuro saugojimo klausimas. Tai yra svarbūs klausimai Europos saugumui“, – nurodė jis.
Nuo 2022 m. kovo Zaporižios atominė elektrinė yra okupuota Rusijos. Nuo to laiko ji ne kartą buvo atsidūrusi ant katastrofos slenksčio. Negana to, rusai elektrinę pavertė karine baze. Branduolinio objekto teritorijoje yra rusiškos įrangos ir karinio personalo. Aplink elektrinę esantis perimetras yra užminuotas.