Svarbiausios naujienos
- „Nuo mėgstamiausio iki atleisto“: analitikai įvardijo, kodėl užgeso V.Zalužno žvaigždė
- V.Zalužnas atleistas – į jo vietą skiriamas sausumos pajėgų vadas O.Syrskis
- O.Syrskis - iš Rusijos kilęs generolas, vadovavęs Ukrainos kontrpuolimui, kuris pribloškė pasaulį
- Lenkijos prezidentas: V.Putinas nedrįstų pradėti karo su Lenkija
- Analitikai: kovos prie Avdijivkos rusams kainuoja brangiau nei dešimtmetis Afganistane
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Nuo mėgstamiausio iki atleisto“: analitikai įvardijo, kodėl užgeso V.Zalužno žvaigždė
23:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido generolą Valerijų Zalužną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, taip užbaigdamas kelis mėnesius augusią įtampą tarp šių lyderių.
Leidinys „Politico“ rašo, kad nors generolas yra vienas iš Ukrainos lyderių dėl savo svarbaus vaidmens atremiant pirmąjį plataus masto Rusijos puolimą prieš beveik dvejus metus ir yra laikomas potencialiu V.Zelenskio politiniu varžovu, Ukrainos kariuomenė su juo elgėsi ne taip kantriai.
V.Zalužno santykiai su Vašingtonu taip pat buvo įtempti po to, kai jis ir JAV kariuomenės vadovai nesutarė, kaip vykdyti 2023 m. vasaros kontrpuolimą.
Pažymima, kad likus keliems mėnesiams iki atleidimo iš pareigų išryškėjo aštrūs prezidento ir V.Zalužno nesutarimai dėl karo eigos, atspindintys padidėjusią įtampą Kyjive dėl didžiulių gyvosios jėgos nuostolių, nepavykusio vasaros kontrpuolimo ir sumažėjusio ginklų bei šaudmenų tiekimo.
Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas sakė, kad tarp aukštų kariškių auga nepasitenkinimas, jog V.Zalužnas „daug laiko praleidžia „Facebooke“, rodydamas, kaip jis viską daro“, tuo tarpu fronto linijose mažai kas keičiasi taktiniu ar strateginiu požiūriu.
Karo sėkmė
Vis dėlto, kaip pažymi „Politico“, neįmanoma ignoruoti lemiamo V.Zalužno vaidmens pirmosiomis plataus masto karo dienomis. Jis į mūšio lauką išvedė nepakankamai aprūpintus dalinius, kad šie atremtų didžiulį Rusijos puolimą Kyjive, ir užlaikė Maskvos karius pakankamai ilgai, kad galėtų atvykti pagalba iš Vakarų. Tuomet 2022 m. pabaigoje jis vadovavo Ukrainos kariams ir surengė stulbinantį kontrpuolimą, kurio metu buvo atkovoti dideli teritorijos plotai.
Jis taip pat užmezgė tvirtus santykius su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu ir kitais aukšto rango Vakarų generolais, o tai buvo labai svarbu siekiant užsitikrinti karinę paramą 2022 ir 2023 metams.
„Kariuomenė puikiai kovojo vadovaujant V.Zalužnui, tačiau vyriausybė ir parlamentas jį menkai rėmė“, – sako Glenas Grantas, buvęs britų karininkas ir Rygoje įsikūrusio Baltijos saugumo fondo karinis ekspertas, atkreipdamas dėmesį į įtampą dėl įstrigusio mobilizacijos įstatymo, kurį V.Zalužnas norėjo priimti, kad būtų padidintas karių skaičius, tačiau kuris yra politiškai pavojingas.
Pasak Austrijos karo analitiko Tomo Cooperio, V.Zalužnas taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad nebaigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų transformacijos į vakarietiško tipo kariuomenę, nepagerino logistikos ir nevykdė karių rotacijos nuo fronto linijos, kad jie turėtų galimybę pailsėti ir atsigauti.
G.Grantas taip pat atkreipė dėmesį į tam tikras valdymo problemas, nors neįmanoma pasakyti, kas dėl to kaltas.
„Kai kurie silpniausi generolai liko savo vietose, o geriausi liko be darbo. Neaišku, kas dėl to kaltas“, – sakė jis, bet paskui pridūrė: „V.Zalužnas yra geriausias motyvatorius. Jam trūksta įgūdžių ir vadybos žinių, bet tai jis kompensuoja charakteriu“.
Vis dėlto, to nepakako, kad generolas išliktų palankus prezidentui. Santykiai tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno jau kelis mėnesius buvo įtempti dėl nesėkmingo kontrpuolimo 2023 m. vasarą.
Kai kurie amerikiečių ir Vakarų patarėjai rekomendavo didesnes, tikslingesnes atakas prieš konkrečias pozicijas, kurių metu Ukrainos pajėgų masės būtų pasiųstos prieš silpnąsias Rusijos įtvirtinimų vietas.
Prasidėjus kovoms, „švieži“ Ukrainos kariai, apmokyti Vakarų kariškių, bet neturintys kovinės patirties, sunkiai susidorojo su žiauriomis atakomis, atsitrenkdami į rusų gynybą. Po kelis mėnesius trukusių kovų Ukrainai pavyko atkovoti tik kelis kilometrus teritorijos, o tai kainavo didžiulius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius.
Vidaus politika
Tokia padėtis paliko V.Zalužną atvirą puolimui. Taip pat kilo nesutarimų tarp V.Zalužno ir Pentagono dėl to, kaip turėtų būti vykdomas kontrpuolimas.
Pentagonas primygtinai reikalavo, kad Ukrainos kariuomenė pradėtų didelį puolimą, sutelkdama dėmesį į vieną teritoriją, kurioje, ekspertų nuomone, galimas proveržis. Vietoj to Kyjivas pasirinko kelis puolimus išilgai viso fronto, manydamas, kad taip rusams bus sunku įsitvirtinti keliose teritorijose vienu metu.
„Nors kaltė dėl šių nesutarimų krito tiesiai ant V.Zalužno pečių, jį taip pat „varžė V.Zelenskis“, kuris ir turėjo galutinį žodį kariniais klausimais, „todėl JAV ir toliau šaukė ne ant to žmogaus“, – pažymėjo Vakarų patarėjas.
Vienas ukrainiečių karininkas pažymėjo, kad „išsekinimo karas yra labai, labai blogas pasirinkimas Ukrainai“. Pasak jo, Ukraina turėtų laikytis „asimetrinio“ požiūrio, nukreipto į gynybinius ir pramoninius objektus Rusijos viduje, „kad juos palaužtų, o ne į šią mėsmalę“, kuri ilgainiui naudinga Rusijai, turinčiai daugiamilijoninę populiaciją ir dideles įrangos bei ginklų atsargas.
Lapkritį V.Zalužas laikraščiui „Economist“ sakė, kad karas pasiekė aklavietę, tuo sukeldamas aštrų V.Zelenskio ir jo patarėjų atkirtį. Dėl to V.Zelenskis turėjo įtikinti savo partnerius, kad yra priešingai.
„Susierzinimą sukėlė ir tai, kad V.Zalužno aplinka atvirai ir viešai aptarinėja jo prezidentines perspektyvas“, – sakė Kyjive įsikūrusio politinių tyrimų centro „Penta“ vyriausiasis analitikas Vladimiras Fesenka. „Tai nėra kova dėl valdžios. Bet jei jis neatleis V.Zalužno, po kurio laiko prasidės dviguba valdžia. O tai jau yra nepriimtina ir bus iššūkis V.Zelenskiui. Jam yra iššūkių, politinės rizikos, bet, atsižvelgiant į statymus, šie du variantai negali egzistuoti kartu“.
Užsienio problemos
Politinė kova Kyjive nepadeda išeiti iš politinės aklavietės Vašingtone, kur respublikonai Kongrese blokuoja finansinį paketą su itin svarbia pagalba Ukrainai, nes Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta amunicijos, todėl sunku sulaikyti Rusijos okupantus.
Šis įvykis taip pat švenčiamas Maskvoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad pranešimai apie V.Zalužno atleidimą rodo, jog Kyjive „reikalai klostosi nelabai gerai“.
Nikolajus Beleskovas, labdaros fondo „Come Back Alive“, padedančio Ukrainos kariuomenei tiekti atsargas, vyresnysis karo analitikas, mano, kad „nesvarbu, kaip klostysis įvykiai, susiję su vadovybės pasikeitimais, pagrindinė Ukrainos užduotis išlieka nepakitusi – kokybiškos karinės strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas 2024 m.“.
Atsižvelgdamas į dabartinį Rusijos gyvosios jėgos ir medžiagų pranašumą bei JAV paramos stoką, JAV patarėjas teigė, kad yra reali rizika, jog šiais metais Rusija tęs puolimą, nualindama Ukrainos pajėgas, o Kyjivas " bus priverstas derėtis iš vis nepalankesnės pozicijos“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną iš pareigų. Pasak jo, Ukrainos kariuomenėje reikia pokyčių, nes Ukraina negalėjo pasiekti sėkmės „ant žemės“ 2023 m. kare su Rusija.
Jis pažymėjo, kad dabar jaučiamas „sąstingis“ pietinėse fronto kryptyse ir sunkumai mūšiuose Donecko srityje.
JAV Senatas nusprendė pradėti svarstyti paramos Ukrainai ir Izraeliui paketą
23:38
JAV Senatas ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų pradėtas svarstyti didelės apimties pagalbos Ukrainai ir Izraeliui paketas po to, kai respublikonai atmetė didesnį susitarimą, į kurį įtraukti griežti imigracijos apribojimai.
Net jei Senatas patvirtins atsarginį įstatymo projektą, kuriame numatyta apie 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, jo laukia sunkus kelias priėmimo link, nes tolesnei paramai Kyjivui nepritaria Atstovų Rūmams vadovaujantys respublikonai.
Šis pirminis balsavimas, kuriuo buvo nuspręsta bent jau apsvarstyti įstatymo projektą, parodė netikėtą pokytį tarp Senato respublikonų. Iki šiol jie atsisakydavo atnaujinti finansavimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija, jei demokratai taip pat nesutiks griežtai apriboti rekordinį nelegalių migrantų srautą per JAV ir Meksikos sieną.
V.Zelenskis pasirašė dekretą dėl V.Zalužno atleidimo
23:33
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo iš ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų oficialiai atleido Valerijų Zalužną.
„Atleisti Valerijų Fiodorovičių Zalužną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų“, – nurodoma dokumente.
Kitu dekretu V.Zelenskis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu paskyrė Oleksandrą Syrskį.
„Nuo mėgstamiausio iki atleisto“: analitikai įvardijo, kodėl užgeso V.Zalužno žvaigždė
23:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido generolą Valerijų Zalužną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, taip užbaigdamas kelis mėnesius augusią įtampą tarp šių lyderių.
Leidinys „Politico“ rašo, kad nors generolas yra vienas iš Ukrainos lyderių dėl savo svarbaus vaidmens atremiant pirmąjį plataus masto Rusijos puolimą prieš beveik dvejus metus ir yra laikomas potencialiu V.Zelenskio politiniu varžovu, Ukrainos kariuomenė su juo elgėsi ne taip kantriai.
V.Zalužno santykiai su Vašingtonu taip pat buvo įtempti po to, kai jis ir JAV kariuomenės vadovai nesutarė, kaip vykdyti 2023 m. vasaros kontrpuolimą.
Pažymima, kad likus keliems mėnesiams iki atleidimo iš pareigų išryškėjo aštrūs prezidento ir V.Zalužno nesutarimai dėl karo eigos, atspindintys padidėjusią įtampą Kyjive dėl didžiulių gyvosios jėgos nuostolių, nepavykusio vasaros kontrpuolimo ir sumažėjusio ginklų bei šaudmenų tiekimo.
Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas sakė, kad tarp aukštų kariškių auga nepasitenkinimas, jog V.Zalužnas „daug laiko praleidžia „Facebooke“, rodydamas, kaip jis viską daro“, tuo tarpu fronto linijose mažai kas keičiasi taktiniu ar strateginiu požiūriu.
Karo sėkmė
Vis dėlto, kaip pažymi „Politico“, neįmanoma ignoruoti lemiamo V.Zalužno vaidmens pirmosiomis plataus masto karo dienomis. Jis į mūšio lauką išvedė nepakankamai aprūpintus dalinius, kad šie atremtų didžiulį Rusijos puolimą Kyjive, ir užlaikė Maskvos karius pakankamai ilgai, kad galėtų atvykti pagalba iš Vakarų. Tuomet 2022 m. pabaigoje jis vadovavo Ukrainos kariams ir surengė stulbinantį kontrpuolimą, kurio metu buvo atkovoti dideli teritorijos plotai.
Jis taip pat užmezgė tvirtus santykius su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu ir kitais aukšto rango Vakarų generolais, o tai buvo labai svarbu siekiant užsitikrinti karinę paramą 2022 ir 2023 metams.
„Kariuomenė puikiai kovojo vadovaujant V.Zalužnui, tačiau vyriausybė ir parlamentas jį menkai rėmė“, – sako Glenas Grantas, buvęs britų karininkas ir Rygoje įsikūrusio Baltijos saugumo fondo karinis ekspertas, atkreipdamas dėmesį į įtampą dėl įstrigusio mobilizacijos įstatymo, kurį V.Zalužnas norėjo priimti, kad būtų padidintas karių skaičius, tačiau kuris yra politiškai pavojingas.
Pasak Austrijos karo analitiko Tomo Cooperio, V.Zalužnas taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad nebaigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų transformacijos į vakarietiško tipo kariuomenę, nepagerino logistikos ir nevykdė karių rotacijos nuo fronto linijos, kad jie turėtų galimybę pailsėti ir atsigauti.
G.Grantas taip pat atkreipė dėmesį į tam tikras valdymo problemas, nors neįmanoma pasakyti, kas dėl to kaltas.
„Kai kurie silpniausi generolai liko savo vietose, o geriausi liko be darbo. Neaišku, kas dėl to kaltas“, – sakė jis, bet paskui pridūrė: „V.Zalužnas yra geriausias motyvatorius. Jam trūksta įgūdžių ir vadybos žinių, bet tai jis kompensuoja charakteriu“.
Vis dėlto, to nepakako, kad generolas išliktų palankus prezidentui. Santykiai tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno jau kelis mėnesius buvo įtempti dėl nesėkmingo kontrpuolimo 2023 m. vasarą.
Kai kurie amerikiečių ir Vakarų patarėjai rekomendavo didesnes, tikslingesnes atakas prieš konkrečias pozicijas, kurių metu Ukrainos pajėgų masės būtų pasiųstos prieš silpnąsias Rusijos įtvirtinimų vietas.
Prasidėjus kovoms, „švieži“ Ukrainos kariai, apmokyti Vakarų kariškių, bet neturintys kovinės patirties, sunkiai susidorojo su žiauriomis atakomis, atsitrenkdami į rusų gynybą. Po kelis mėnesius trukusių kovų Ukrainai pavyko atkovoti tik kelis kilometrus teritorijos, o tai kainavo didžiulius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius.
Vidaus politika
Tokia padėtis paliko V.Zalužną atvirą puolimui. Taip pat kilo nesutarimų tarp V.Zalužno ir Pentagono dėl to, kaip turėtų būti vykdomas kontrpuolimas.
Pentagonas primygtinai reikalavo, kad Ukrainos kariuomenė pradėtų didelį puolimą, sutelkdama dėmesį į vieną teritoriją, kurioje, ekspertų nuomone, galimas proveržis. Vietoj to Kyjivas pasirinko kelis puolimus išilgai viso fronto, manydamas, kad taip rusams bus sunku įsitvirtinti keliose teritorijose vienu metu.
„Nors kaltė dėl šių nesutarimų krito tiesiai ant V.Zalužno pečių, jį taip pat „varžė V.Zelenskis“, kuris ir turėjo galutinį žodį kariniais klausimais, „todėl JAV ir toliau šaukė ne ant to žmogaus“, – pažymėjo Vakarų patarėjas.
Vienas ukrainiečių karininkas pažymėjo, kad „išsekinimo karas yra labai, labai blogas pasirinkimas Ukrainai“. Pasak jo, Ukraina turėtų laikytis „asimetrinio“ požiūrio, nukreipto į gynybinius ir pramoninius objektus Rusijos viduje, „kad juos palaužtų, o ne į šią mėsmalę“, kuri ilgainiui naudinga Rusijai, turinčiai daugiamilijoninę populiaciją ir dideles įrangos bei ginklų atsargas.
Lapkritį V.Zalužas laikraščiui „Economist“ sakė, kad karas pasiekė aklavietę, tuo sukeldamas aštrų V.Zelenskio ir jo patarėjų atkirtį. Dėl to V.Zelenskis turėjo įtikinti savo partnerius, kad yra priešingai.
„Susierzinimą sukėlė ir tai, kad V.Zalužno aplinka atvirai ir viešai aptarinėja jo prezidentines perspektyvas“, – sakė Kyjive įsikūrusio politinių tyrimų centro „Penta“ vyriausiasis analitikas Vladimiras Fesenka. „Tai nėra kova dėl valdžios. Bet jei jis neatleis V.Zalužno, po kurio laiko prasidės dviguba valdžia. O tai jau yra nepriimtina ir bus iššūkis V.Zelenskiui. Jam yra iššūkių, politinės rizikos, bet, atsižvelgiant į statymus, šie du variantai negali egzistuoti kartu“.
Užsienio problemos
Politinė kova Kyjive nepadeda išeiti iš politinės aklavietės Vašingtone, kur respublikonai Kongrese blokuoja finansinį paketą su itin svarbia pagalba Ukrainai, nes Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta amunicijos, todėl sunku sulaikyti Rusijos okupantus.
Šis įvykis taip pat švenčiamas Maskvoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad pranešimai apie V.Zalužno atleidimą rodo, jog Kyjive „reikalai klostosi nelabai gerai“.
Nikolajus Beleskovas, labdaros fondo „Come Back Alive“, padedančio Ukrainos kariuomenei tiekti atsargas, vyresnysis karo analitikas, mano, kad „nesvarbu, kaip klostysis įvykiai, susiję su vadovybės pasikeitimais, pagrindinė Ukrainos užduotis išlieka nepakitusi – kokybiškos karinės strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas 2024 m.“.
Atsižvelgdamas į dabartinį Rusijos gyvosios jėgos ir medžiagų pranašumą bei JAV paramos stoką, JAV patarėjas teigė, kad yra reali rizika, jog šiais metais Rusija tęs puolimą, nualindama Ukrainos pajėgas, o Kyjivas " bus priverstas derėtis iš vis nepalankesnės pozicijos“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną iš pareigų. Pasak jo, Ukrainos kariuomenėje reikia pokyčių, nes Ukraina negalėjo pasiekti sėkmės „ant žemės“ 2023 m. kare su Rusija.
Jis pažymėjo, kad dabar jaučiamas „sąstingis“ pietinėse fronto kryptyse ir sunkumai mūšiuose Donecko srityje.
E.Papečkys: Atsistatydinti turėjo arba V.Zelenskis, arba V.Zalužnas
21:51
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys teigia, kad ketvirtadienis yra ypatinga diena, kai naujienas iš fronto į antrą eilę išstūmė kita, emociškai stipri žinia apie Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno atleidimą.
„Karšti, kaltinimų, liūdesio ar net nevilties kupini komentarai liejasi socialiniuose tinkluose – iš pareigų pasitraukė Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas. Gali būti, kad kai kam prireiks ir valerijonų. Ar tikrai įvykis vertas tokių emocijų?“, – savo paskyroje „Facebook“ svarsto E.Papečkys.
„Visų pirma, tai gera proga pasidžiaugti Ukrainos pajėgų, vadovaujamų V.Zalužno, pasiektomis pergalėmis. Generolas tapo karo didvyriu, ir tokiu išliks istorijoje. Atsistatydindamas jis pasielgė kaip tikras karininkas, o ne kaip kėdės iš paskutiniųjų besilaikantis ministras, ar kokiai nors valstybinei nagų, ragų ir kanopų kontorai vadovaujantis valdininkėlis.
Nes dabartinėje padėtyje turėjo pasitraukti arba Zelenskis, arba Zalužnas, ir prezidento pasitraukimas būtų tapęs didele politine problema“, – teigia jis.
Rusijos Permės regione įvyko sprogimas dujotiekyje, gaisras išplito iki gyvenamųjų namų
21:36
Rusijos Federacijos Permės srities Kujados gyvenvietėje įvyko sprogimas dujotiekyje, pranešama, kad gaisras išplito į gyvenamuosius namus, yra nukentėjusiųjų, praneša „RIA Novosti“ ir rusų „Telegram“ kanalai „Baza“ ir „Mash“.
Žiniasklaidos duomenimis, per gaisrą nukentėjo šeši žmonės, tarp jų du vaikai.
Pranešama, kad ugnis išplito į aplinkinius gyvenamuosius namus.
„Jokių stebuklų jis nepadarys“: ekspertas įvertino pasikeitimus Ukrainos kariuomenės vadovybėje
20:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė apie pasikeitimus kariuomenės vadovybėje: ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną keičia sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Jau kurį laiką brendusį prieš agresorę Rusiją besiginančios Ukrainos vadovo sprendimą įvertino karo ekspertas Gintaras Ažubalis.
Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad didelių vilčių į pasikeitimus Ukrainos kariuomenės vadovybėje dėti nereikėtų.
„Ką girdime iš tų pačių karininkų, kurie bent jau šiek tiek, trupučiuką kažką komentuoja Ukrainoje, tai kažin, ar ten pamatysime kažkokių stebuklų“, – 15min sakė atsargos pulkininkas.
ES teigia nediskutuojanti dėl sankcijų iš V.Putino interviu ėmusiam T.Carlsonui
20:25
Šiuo metu Europos Sąjungoje nevyksta jokios diskusijos dėl sankcijų amerikiečių pokalbių laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kuris ketina paskelbti interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ketvirtadienį pranešė atstovas spaudai, reaguodamas į atitinkamas kalbas.
„Ne mūsų reikalas bandyti iš anksto įspėti ar spėlioti, ar valstybė narė ar valstybių narių grupė pasiūlys ką nors įtraukti į sankcijų sąrašą“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.
Jis pridūrė, kad nustatyta sankcijų skyrimo procedūra yra konfidenciali.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu atitinkamose ES institucijose nevyksta jokių diskusijų, susijusių su šiuo konkrečiu asmeniu“, – teigė jis, paklaustas apie prielaidą, kad T. Carlsonui gali būti taikomos sankcijos.
Europos įstatymų leidėjas Guy Verhofstadtas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad ES „turėtų išnagrinėti galimybę uždrausti keliauti“ T. Carlsonui, jei jis „sudaro sąlygas dezinformacijai“ iš rusų prezidento.
Dėl to internete pasirodė spekuliacijų, kad ES svarsto galimybę imtis šio žingsnio, į kurias milijardierius Elonas Muskas atsakė savo 171 mln. sekėjų platformoje parašydamas: „Jei tai tiesa, tai iš tikrųjų keltų nerimą.“
Rusija: per naujausią apsikeitimą karo belaisviais paleista 100 ukrainiečių karių
20:19
Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad per naujausią apsikeitimą su Ukraina paleido šimtą ukrainiečių karo belaisvių.
Anot Rusijos gynybos ministerijos, ketvirtadienį po derybų su Kyjivu buvo paleista 100 rusų karių, kuriems „nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus“.
Ji pridūrė, kad Rusija mainais perdavė 100 Ukrainos karių.
Praeitą savaitę Kyjivas pranešė apie į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžusius 207 ukrainiečius. Rusų ministerija tada pranešė, kad buvo išlaisvinti 195 Rusijos kariai.
V.Zelenskis sukritikavo generolus
20:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Ukrainos generolus dėl logistikos problemų fronte. Jis paragino juos išspręsti šią problemą.
Vasario 8 d. vaizdo kreipimesi jis kalbėjo apie savo lūkesčius, kurių tikisi iš naujosios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų komandos.
Prezidentas ypač akcentavo logistikos problemą fronte ir pabrėžė, kad generolai turėtų išspręsti šią problemą.
„Turime spręsti logistikos problemas. Avdijivka neturėtų laukti, kol generolai išsiaiškins, kur jų sandėliuose įstrigo dronai“, – sakė jis.
V.Zelenskis taip pat pridūrė, kad kiekvienas ukrainiečių generolas turi žinoti frontą, kitaip – toks žmogus „netarnauja Ukrainai“.
Tame pačiame kreipimesi V.Zelenskis pareiškė, kad laukia iš ginkluotųjų pajėgų, vadovaujamų naujojo vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio, naujo kariuomenės veiksmų plano 2024 metams.
V.Zelenskis iš O.Syrskio laukia naujo plano
20:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukia iš naujojo vyriausiojo kariuomenės vado Oleksandro Syrskio naujo karinių pajėgų veiksmų plano 2024 metams. Apie tai jis pranešė ketvirtadienį, vasario 8 d., vaizdo pranešime.
„Ant stalo turėtų atsirasti realus, išsamus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų planas 2024 metams. Atsižvelgiant į realią padėtį mūšio lauke dabar ir perspektyvas“, – sakė prezidentas.
V.Zelenskis taip pat pristatė svarbiausius šių metų pokyčius:
veiksminga rotacijos sistema;
spręsti logistikos problemas;
veiksminga kovinių brigadų ginkluotė;
štabų skaičiaus mažinimas;
karių mokymo kokybės gerinimas.
V.Zelenskis pridūrė, kad O.Syrskis artimiausiomis dienomis pristatys ginkluotųjų pajėgų pertvarkymo komandą.
„2024 metai Ukrainai gali tapti sėkmingi tik tuo atveju, jei bus efektyvių pokyčių mūsų gynybos pagrinde – Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, – pridūrė prezidentas.
Paaiškino, kodėl buvo nuspręsta pakeisti V.Zalužną
19:46
Sprendimas atleisti Ukrainos pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną buvo priimtas dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – būtinybė peržiūrėti veiksmų taktiką.
Taip sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas savo „Telegram“ kanale.
Jis priminė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė sistemingai atnaujinti Ukrainos pajėgų vadovybę, įskaitant vyriausiąjį vadą.
„Sprendimas priimtas dėl būtinybės peržiūrėti veiksmų taktiką, kuri praėjusiais metais nedavė visiškai tinkamo rezultato, kad būtų išvengta sąstingio palei fronto liniją, neigiamai veikiančio visuomenės nuotaikas“, – rašė M.Podoliakas.
Jis taip pat nurodė, kad tarp priežasčių yra būtinybė ieškoti naujų funkcinių ir aukštųjų technologijų sprendimų, kad būtų galima išlaikyti ir plėtoti iniciatyvą, taip pat svarbu pradėti kariuomenės valdymo principų reformos procesą.
O.Syrskis – iš Rusijos kilęs generolas, vadovavęs Ukrainos kontrpuolimui, kuris pribloškė pasaulį
19:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į ginkluotųjų pajėgų vado postą vietoj atleisto Valerijaus Zalužno paskyrė sausumos pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį.
Kas apie jį žinoma?
Ukrainos kariuomenė triuškinančiu smūgiu išvadavo Charkivo sritį. 2022 m. rugsėjo 10 d. pagrindinėje Balaklijos miesto aikštėje buvo iškelta Ukrainos vėliava. Ceremonijoje dalyvavo kuklus ir viešumos vengiantis Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Būtent O.Syrskis vadovavo Ukrainos pajėgų kontrpuolimui, kuris pribloškė pasaulį.
Baltarusijos opozicinis leidinys „Nasha niva“ pasakoja, kas yra šis Ukrainos kariuomenės vadas.
„Šiandien baigiame išvaduoti Balakliją – pirmąjį didelį miestą per mūsų puolimą. Ir esu tikras, kad tai ne paskutinė vieta... Šiandien mes oficialiai užbaigiame šio miesto valymą ir iškeliame savo nacionalinę vėliavą“, – per ceremoniją sakė O.Syrskis.
Ukrainos kariškiai konfiskavo šimtus vienetų įrangos, šaudmenų ir net dokumentų. Maskva šį savo kariuomenės bėgimą pavadino „persigrupavimu“.
Kilęs iš Rusijos
Idėja smogti Kupjanskui apeinant Iziumą ir Balakliją pasirodė esanti geniali. Rusijos frontas sugriuvo per tris dienas.
Šios puikios operacijos operatyvinę kontrolę vykdė Ukrainos sausumos pajėgų vadas O.Syrskis.
Plačiau apie jį skaitykite ČIA.
V.Zelenskis ir V.Zalužnas paskelbė bendrą nuotrauką ir pareiškimus
18:50 Atnaujinta 18:53
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas socialiniuose tinkluose paskelbė apie savo susitikimą, bendrą nuotrauką ir pareiškimus apie pokyčius kariuomenės vadovybėje.
Visgi tuose pranešimuose aiškiai nenurodoma, ar V.Zalužnas pats pasitraukė ar buvo atstatydintas. Anksčiau būta pranešimų, kad jam pasiūlyta trauktis, bet jis atsisakė. Ketvirtadienio pavakare V.Zelenskio dekreto dar nėra.
„Susitikau su generolu Valerijumi Zalužnu. Padėkojau jam už dvejus metus ginant Ukrainą. Aptarėme, kokio atnaujinimo reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Taip pat aptarėme, kas galėtų būti atnaujintoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje“, – sakė V.Zelenskis. Jis sakė pasiūlęs V.Zalužnui likti savo komandoje, nenurodydamas pareigų.
„Pirmosiomis sunkiausiomis didžiojo karo dienomis mes stojome į kovą su klastingu ir stipriu priešu. Mes stovėjome kartu. Mūsų kova tęsiasi ir kasdien keičiasi.
2022 m. iššūkiai skiriasi nuo 2024 m. iššūkių. Todėl ir visi turi keistis ir prisitaikyti prie naujų realijų. Kad taip pat laimėtume kartu.
Ką tik buvome susitikę su vyriausiuoju vadu. Svarbus ir rimtas pokalbis. Buvo nuspręsta, kad turime keisti savo požiūrį ir strategiją“. – rašo V.Zalužnas.
Jis padėkojo visiems: „Generalinio štabo komandai, Gynybos ministerijai, Ukrainos prezidentui“.
„Didžiuojuosi kiekvienu Ukrainos ginkluotose pajėgose, kurie saugo mūsų vaikų ateitį. Visais kariais, seržantais ir karininkais. Lenkiu galvą prieš visus, kurie paaukojo savo gyvybes už Ukrainą ir laisvę. Prisimename ir atkeršysime už kiekvieną.
Ukrainiečiai tikrai laimės.
Šlovė Ukrainai!“, – užbaigia V.Zalužnas.
V.Zalužnas atleistas – į jo vietą skiriamas O.Syrskis
18:48 Atnaujinta 19:01
„Esu dėkingas generolui V.Zalužnui už dvejus gynybos metus. Esu dėkingas už kiekvieną pergalę, kurią pasiekėme kartu, ir dėkoju visiems Ukrainos kariams, didvyriškai atlaikantiems šį karą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien nuoširdžiai diskutavome apie tai, ką reikia keisti kariuomenėje. Neatidėliotini pokyčiai. Pasiūliau generolui V.Zalužnui ir toliau būti Ukrainos valstybės komandos dalimi. Būčiau dėkingas už jo sutikimą.
Nuo šiandien vadovavimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perims nauja vadovų komanda. Noriu, kad mūsų kariai Robotynėje ar Avdijivkoje, Generalinis štabas ir štabo viršininkas turėtų tą pačią karo viziją. Turėjau dešimtis pokalbių su įvairaus lygio vadais. Ypač šiandien kalbėjausi su brigados generolais Andrijumi Hnatovu, Michailu Drapatiu, Ihoriu Skybiuku ir pulkininkais Pavlo Palisa ir Vadimu Sucharevskiu.
Visi jie yra svarstomi į aukštas pareigas kariuomenėje ir tarnaus vadovaujami labiausiai patyrusio Ukrainos vado. Jis turi sėkmingos patirties gynybos srityje, yra vadovavęs Kyjivo gynybos operacijai. Jis taip pat turi sėkmingos puolamųjų operacijų – Charkivo išvadavimo operacijos – patirties“, – kalbėjo V.Zelenskis.
„Paskyriau generolą pulkininką Syrskį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.
Šiandien kalbėjausi su generolais Moisiuku ir Zabrodskiu. Jų patirtis – tarnyboje valstybei.
2024 metai Ukrainai gali būti sėkmingi tik tuo atveju, jei veiksmingai pakeisime mūsų gynybos pagrindą – Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Oleksandras Syrskis iki šiol ėjo Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vado pareigas.
Apie planuojamus pakeitimus paskelbė anksčiau
V. Zelenskis praėjusią savaitę pirmą kartą patvirtino, kad galvoja apie itin populiaraus generolo atleidimą. Tokia galimybė sukėlė nerimą Ukrainoje ir pradžiugino Kremlių artėjant antrosioms karo metinėms.
Remiantis Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidos pranešimais, anksčiau šiemet V. Zelenskis pasiūlė V. Zalužnui atsistatydinti, tačiau generolas atsisakė. V. Zalužnas tada šio klausimo nekomentavo.
Įtampa tarp prezidento ir V. Zalužno didėja po nesėkmingo vasaros puolimo šalyje labai trūkstant šaudmenų ir personalo. Pranešama, kad viena iš nesutarimų sričių buvo poreikis surengti didelės apimties mobilizaciją karių gretoms papildyti.
Praėjusių metų pabaigoje V. Zelenskis sakė, kad atmetė kariuomenės prašymą mobilizuoti iki 500 tūkst. žmonių, reikalaudamas išsamesnės informacijos dėl to, kaip tai bus organizuojama ir apmokama.
Pirmą kartą nesutarimai tarp V. Zalužno ir V. Zelenskio išryškėjo praėjusių metų rudenį, kai generolas interviu leidiniui „The Economist“ pripažino, kad kovos su Rusija atsidūrė aklavietėje. Prezidentas tai griežtai paneigė.
Ukrainai labai reikia daugiau Vakarų šalių karinės pagalbos, Rusijos pajėgoms spaudžiant daugeliu 1 500 km ilgio fronto linijos krypčių, tačiau JAV Kongrese pagalbos paketas blokuojamas. V. Zalužno atleidimas gali pakurstyti netikrumą tarp Vakarų sąjungininkų.
Parlamentaras: V. Zalužnas atleistas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado posto
18:35
Ukrainiečių parlamentaras Oleksijus Hončarenka ketvirtadienį paskelbė, kad Valerijus Zalužnas atleistas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų.
Tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
Netrukus Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nurodė, kad „šiandien buvo nuspręsta pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę“.
Jis pridūrė, kad dabar metas „tokiam atnaujinimui“.
Jis pridūrė, kad V.Zalužnas turėjo vieną iš sunkiausių užduočių – vadovauti kariuomenei plataus masto invazijos metu, kai Ukraina atrėmė agresoriaus įsiveržimą ir kasdien gina savo nepriklausomybę.
R.Umerovas padėkojo V.Zalužnui už jo pasiekimus ir pergales.
Sūnus papasakojo, kaip tėvas šaudė į jį iš rusų tanko
18:25
Vienas Ukrainos vadas papasakojo, kaip mūšio lauke Ukrainoje jam teko stoti į kovą „sūnus prieš tėvą“.
Oleksandras, 19-metis šarvuočių vadas, papasakojo savo istoriją Ukrainos transliuotojui TCH.
Pasak reportažo, Oleksandras daugiau nei pusę savo gyvenimo nugyveno Rusijoje. Gyvenimas išskyrė juos su tėvu, kurį jis vadino „teoriškai tėvu, o iš tikrųjų – niekuo“.
Oleksandras dabar vadovauja pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ daliniui, šiuo metu esančiam Avdijivkoje.
Praėjusiais metais per Ukrainos vasaros puolimą JAV tiekiamos transporto priemonės sulaukė nemažai tarptautinio dėmesio dėl savo tvirtumo.
Liepos mėnesį Oleksandro dalinys atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, skelbia „Business Insider“.
Buvo pranešta, kad jo „Bradley“ pataikė į du rusų tankus T-72 Zaporižios regione. Apie susidūrimą greitai paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.
H.Maliar pasidalijo dalinio nuotrauka. Po to, pasak TCH, Rusija paskelbė atlygį už kiekvieną įgulos narį, įskaitant Oleksandrą, už kurį buvo skirta didesnė premija.
Oleksandras pasakojo, kad vėliau sulaukė skambučio iš nežinomo numerio. Jis pakėlė ragelį, o balsas pasakė: „Sūnau, ateik pas mus“, – pasakojo jis transliuotojui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Australijos kariuomenė rado išeitį: perduos Ukrainai sraigtasparnių
16:36
Kariuomenės veteranai ir inžinieriai, kadaise dirbę Australijos sraigtasparnių „Taipan“ parke, savanoriškai pasisiūlė juos atkurti. Jie ragina, kad sraigtasparniai MRH-90 būtų perduoti Ukrainai, o ne atiduoti į metalo laužą, skelbia žiniasklaidos grupė ABC.
Pasak Australijos gynybos departamento atstovo spaudai, MRH-90 parko išmontavimas artėja prie pabaigos ir nė vienas iš jų nėra tinkamas skraidyti.
„Orlaivio dalių, įskaitant orlaivio korpuso sekcijas, nereikalingas esamiems operatoriams, utilizavimo būdas yra šiuo metu vykstančio viešųjų pirkimų proceso objektas. Šios dalys, į kurias įeina sudėtingas dalių rinkinys, bus utilizuojamos aplinkai saugiu būdu – šis procesas dar nebaigtas“, – aiškino jis.
Grupė buvusių karių ir technikų savanoriškai pasiūlė savo paslaugas ir yra pasirengę surinkti visus orlaivius, kurie dar turi eksploatacijai reikalingų dalių. Gynybos ministrui išsiųstas pasiūlymas sustabdyti naikinimo procesą, kad jie galėtų apie mėnesį laiko restauruoti „Taipan“.
„Bendradarbiaudami galime išsaugoti šiuos vertingus orlaivius šaliai, kuriai desperatiškai reikia karinės įrangos, kad sustiprintų ir padidintų savo pajėgumus“, – sakė buvęs karys Chrisas Moore'as.
Šaltiniai, susipažinę su skraidyklių atidavimo į metalo laužą procesu, žurnalistams sakė, kad dar galima išgelbėti „saujelę“ MRH-90, tačiau daugelis jų jau buvo išmontuoti nepataisomai.
2023 m. pabaigoje paaiškėjo, kad Ukraina nusiuntė Australijos vyriausybei prašymą dėl 45 sraigtasparnių, kuriuos ji nurašė dėl saugumo problemų.
Sausio mėn. buvo pranešta, kad Kyjivas negavo atsakymo, tačiau išmontavimo procesas vyksta toliau.
„The Washington Post“ prisiminė Lietuvos okupaciją ir V.Putino teiginius
16:18
Kalbėdamas iš Maskvos Tuckeris Carlsonas savo sprendimą vykti į Rusiją imti interviu iš prezidento Vladimiro Putino pavadino žurnalistine pareiga ir asmenine drąsa. Antradienį socialiniame tinkle X paskelbtame vaizdo įraše buvęs „Fox News“ laidų vedėjas skundėsi, kad Vakarų žiniasklaidos priemonės meluoja savo skaitytojams nutylėdamos apie karą Ukrainoje.
„Nė vienas Vakarų žurnalistas nepasivargino paimti interviu iš kitos šiame konflikte dalyvaujančios šalies prezidento Vladimiro Putino, – sakė T.Carlsonas. – Dauguma amerikiečių neturi jokio supratimo, kodėl V.Putinas įsiveržė į Ukrainą ir kokių tikslų jis dabar siekia. Jie niekada nėra girdėję jo balso. Tai neteisinga.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos kibernetinė žvalgyba užgrobė Rusijos dronų valdymo programą
15:21
Ukrainos kibernetinės žvalgybos specialistai atliko dar vieną sėkmingą operaciją. Teigiama, kad jie nusitaikė Rusijos teroristų naudojamą dronų valdymo programą, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Ukrainos žvalgyba.
Pasak žvalgybos tarnybos, rusai minėtą programinę įrangą diegia norėdami perprogramuoti savo bepiločius orlaivius, kad jie geriau atitiktų kovinių operacijų poreikius.
Minėta programinė įranga leidžia rusams konfigūruoti valdymo skydelius ir kurti naujus; fiksuoti vaizdo įrašus ir perduoti vaizdą į vadavietę; valdyti droną iš kompiuterio (ne per nuotolinio valdymo pultą).
Rusijos dronų perprogramavimo projekte taip pat naudojami interneto serveriai, kad būtų užtikrintas sistemos „draugas ar priešas“ veikimas.
„Preliminariais duomenimis, dėl Ukrainos gynybos žvalgybos kibernetinės atakos serveriai nustojo veikti, todėl visa programinė įranga atpažįstama kaip „svetima“ ir užkerta prieigą. Neturint prieigos prie serverių, taigi ir prie sistemos, tikriausiai neįmanoma valdyti dronų iš pultų“, – pridurė Ukrainos karinė žvalgyba.
Šiuo metu rusai bando išspręsti problemą, be kita ko, pereidami prie rankinio valdymo.
2023 m. gruodžio 31 d. Ukrainos programišių armija padarė „naujametinę dovaną“ rusams – išjungė „Evotor“ mokėjimo terminalus.
Ukrainos programišiai taip pat gavo 200 gigabaitų duomenų apie tūkstančius Rusijos organizacijų. Tai pastarųjų šešių mėnesių darbo rezultatas.
Partizanai užfiksavo Rusijos laivus Novorosijske, iš kurių apšaudoma Ukraina
15:03
Krymo partizanų judėjimas „Atesh“ pranešė, kad Novorosijske pastebėjo Rusijos laivus, iš kurių trečiadienį rusai apšaudė Ukrainą.
„Mūsų judėjimo agentai praneša apie kelių raketinių laivų dislokavimą Novorosijsko uoste“, – sakoma susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Teigiama, kad užfiksuoti šie laivai: nedidelė 22800 projekto raketinė korvetė „Karakurt“; 21631 projekto mažasis raketinis laivas „Buyan-M“.
Pasak partizanų, būtent iš šių laivų vasario 7 d. apšaudant Ukrainą buvo paleistos raketos „Kalibr“.
„Laivai priklauso Rusijos Juodosios jūros laivyno 41-ajai raketinių laivų brigadai. Jie buvo perdislokuoti iš Sevastopolio į Novorosijską po sėkmingų Ukrainos gynybos pajėgų atakų. Tačiau jie ir toliau dalyvauja nusikalstamuose išpuoliuose prieš taikius miestus“, – teigė „Atesh“ atstovai.
Trečiadienį Rusija pradėjo masinį Ukrainos puolimą, naudodama bepiločius atakos orlaivius ir raketas. Buvo apšaudytas Kyjivas, kur žuvo 4 žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, Kyjivo sritis, Charkivas, kur buvo apgadinta negyvenamoji infrastruktūra, Mykolajimas, kur žuvo vienas žmogus, Novomoskovskas, Dnipro sritis, ir Drohobyčius, Lvivo sritis.
Iš viso Rusija į Ukrainą paleido 64 raketas ir bepiločius orlaivius.
Policija: Ukrainoje nužudytas vietos pareigūnas
14:50
Ukrainos policija pranešė, kad ketvirtadienį rado savo automobilyje nušautą Nikopolio, esančio šalies pietuose, vietos pareigūną.
Tyrėjai „dirbo Nikopolio miesto tarybos vadovo pavaduotojo nužudymo vietoje“ gavę „anoniminį pranešimą, kad nežinomas asmuo šaudė“ į pareigūno automobilį.
Policija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip tyrėjai dirba prie sudegusio balto visureigio karkaso.
Žuvusio asmens tapatybė nenurodoma.
„Policija nustatė, kad užpuolikas panaudojo nenustatytą ginklą, nuo kurio užsidegė automobilis. Užgesinus gaisrą, viduje rastas 59-erių vyro kūnas“, – pridūrė policija.
Nikopolis įsikūręs prie Dnipro upės, pasiekiamas kitame krante esančių Rusijos pajėgų, o jo gyventojai nuolat apšaudomi. Tai de facto fronto linija tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių pietinėje Zaporižios srityje.
Zaporižios sritis yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, nors jos pajėgos jų visiškai nekontroliuoja.
Xi Jinpingas: Kinija ir Rusija turėtų priešintis „išorės jėgų“ kišimuisi
14:29
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pareiškė, kad abi šalys turėtų pasipriešinti „išorės jėgų“ kišimuisi, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
„Xi pabrėžė, kad abi šalys turėtų glaudžiai strategiškai bendradarbiauti, ginti savo šalių suverenumą, saugumą bei vystymosi interesus ir ryžtingai priešintis išorės jėgų kišimuisi į vidaus reikalus“, – sakoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime apie prezidentų pokalbį telefonu.
Kariuomenė: Rusija fronte masiškai pradeda naudoti „Starlink“ sistemas
14:04
Rusijos kariai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose pradėjo masiškai naudoti „Starlink“ palydovinę sistemą, pranešė Ukrainos kariuomenė.
„Rusija pradėjo pirkti Elono Musko „Starlink“ per Dubajų su visiškai licencijuotomis paskyromis“, – socialiniame tinkle „X“ (anksčiau „Twitter“) rašė vienas vartotojas.
Vėliau šią informaciją patvirtino Ukrainos kariškiai ir žurnalistai.
Pranešama, kad, jei anksčiau rusai „Starlink“ fronte naudojo epizodiškai, tai dabar tai tapo „masiška“.
„Ilgą laiką mes jas importuodavome dalimis, o paskui gavome informacijos, kad jie pradėjo masiškai importuoti aktyvuotas. Jos veikia tik Ukrainoje (Donbasas – Krymas), bet gali suklastoti GPS pozicijas“, – pridūrė minėtas vartotojas.
Visuotinės Rusijos invazijos pradžioje „SpaceX“ suteikė Ukrainai prieigą prie „Starlink“ palydovinio ryšio. Pirmoji amerikiečių bendrovės „SpaceX“ palydovinio interneto stočių „StarLink“ partija į Ukrainą atvyko 2022 m. vasario 28 d.
Nuo pat plataus masto karo pradžios Rusija naudojo elektroninio trukdymo sistemas, kad užblokuotų Ukrainos pajėgų prieigą prie komercinių „Starlink“ palydovų. Ir nors Rusijos ginklai vis veiksmingiau naikina pažangiausius Ukrainos ginklus, Rusijos bandymai blokuoti Ukrainos prieigą prie „Starlink“ palydovų kol kas nesėkmingi, aiškino ekspertai, kuriuos cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Rusijoje gaminamos lėktuvų sėdynės neatlaikė bandymų: smūgio metu perlaužia keleivį per pusę
13:57
Importuojamus orlaivius pakeitusiame lėktuve SJ-100 įrengtos Rusijoje pagamintos sėdynės pakartotinai neatlaikė dinaminių kvalifikacijos bandymų, rašoma „Telegram“ kanale „Aviatorščina“.
Tai jau antras kartas, kai sėdynės neišlaikė horizontalaus smūgio su 16 g perkrova bandymo – jos vėl viską sugadino ir perlaužė manekeną per pusę.
Kanalo autoriai taip pat pažymėjo, kad nuotraukų negalėjo parodyti, nes iš Faustovo bandymų poligono darbuotojų buvo konfiskuoti įrenginiai – po to, kai „Aviatorščina“ paskelbė informaciją apie pirmuosius nesėkmingus bandymus ir dėl to kilo skandalas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Washington Post“: Ukrainos batalionų vadai įspėjo, kad frontas gali žlugti
13:50
Ukrainos kariuomenėje kritiškai trūksta pėstininkų. Dėl šios priežasties pajėgos fronto linijoje išsenka ir mąžta jų kovinė dvasia.
Pastarosiomis dienomis beveik tuzinas karių ir vadų interviu leidiniui „The Washington Post“ pasakojo, kad personalo trūkumas dabar yra didžiausia problema, nes Rusija susigrąžino puolimo iniciatyvą mūšio lauke ir intensyvina atakas.
Vienas Rytų Ukrainoje kovojančios mechanizuotosios brigados bataliono vadas teigė, kad jo dalinyje šiuo metu yra mažiau nei 40 pėstininkų. Visiškai sukomplektuotame batalione turėtų būti iki 200 žmonių.
Kitos brigados pėstininkų bataliono vadas atskleidė, kad jo dalinys taip yra išsekęs.
„Kyjive vykstančios diskusijos apie mobilizaciją ir tai, kiek šalis turėtų ją paspartinti, papiktino fronto linijoje esančius karius“, – rašoma straipsnyje.
Pasak vieno iš bataliono vadų, jo padalinio kuopose vidutiniškai yra apie 35 proc. karių. Antrojo bataliono šturmo brigados vadas nurodė, kad tai būdinga kovines užduotis vykdantiems daliniams.
Paklaustas, kiek naujų karių jam buvo paskirta, neskaitant tų, kurie grįžo po sužeidimų, jis atsakė, kad per pastaruosius penkis mėnesius į jo batalioną buvo atsiųsti penki žmonės.
Jis ir kiti vadai tvirtino, kad naujokai paprastai būna prastai apmokyti, todėl kyla dilema, ar siųsti ką nors iš karto į mūšio lauką, nes labai reikia pastiprinimo, nors tikėtina, kad jie bus sužeisti arba nužudyti.
„Visa ko pagrindas – žmonių trūkumas“, – pabrėžė vienas iš vadų, įvardijamas kaip Oleksandras.
Atsižvelgiant į tai, kariai nerimauja dėl padėties fronte prognozių.
„Tai baigsis daugybe žūčių, visuotine nesėkme. Ir greičiausiai, manau, kad frontas kur nors žlugs, kaip tai atsitiko priešui 2022 m. Charkivo srityje.“
2022 m. rudenį ukrainiečiai pasinaudojo silpnąja Rusijos fronto linijos vieta, kur Maskvos pajėgos buvo nepakankamai sukomplektuotos, ir per greitą vienos savaitės rugsėjo puolimą išlaisvino didžiąją dalį šiaurės rytų regiono. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į gėdingą pralaimėjimą reagavo paskelbdamas mobilizaciją savo šalyje.
Kariškiai „The Washington Post“ žurnalistams aiškino, kad žiemą, kai oro sąlygos tokios sudėtingos, pėstininkus reikėtų rotuoti maždaug kas tris dienas. Tačiau kadangi daliniams trūksta karių, dislokavimas užsitęsia, arba į užnugarį skirti kariai, nors ir nėra tam tinkamai pasirengę, yra verčiami eiti pareigas fronte.
Dalis karių, psichologiškai ir fiziškai išsekusių dėl pervargimo, kartais nesugeba apginti savo postų, todėl Rusija, turinti daugiau žmonių ir amunicijos, gali pasistūmėti į priekį.
„Jų nėra kuo pakeisti, todėl kuo ilgiau jie sėdi, tuo labiau krenta jų kovinė dvasia, jie suserga arba nukenčia nuo nušalimų. Jų nebelieka. Nėra kam jų pakeisti. Frontas lūžta. Frontas trupa. Kodėl negalime jų pakeisti? Nes neturime žmonių, niekas neateina į kariuomenę. Kodėl niekas neateina į kariuomenę? Todėl, kad šalis nepasakė žmonėms, kad jie turėtų eiti į kariuomenę. Valstybė nesugebėjo paaiškinti žmonėms, kad jie turėtų eiti į kariuomenę. Tie, kurie žinojo, kad turėtų eiti, jau visi išbėgo“.
Sausio pabaigoje Ukrainos ministrų kabinetas Aukščiausiajai Radai pateikė atnaujintą mobilizacijos įstatymo projekto versiją. Ankstesnę versiją, kuri buvo pristatyta gruodžio pabaigoje, vyriausybė atsiėmė dėl kritikos.
Trečiadienį Ukrainos parlamento nariai balsavo už įstatymo projektą per pirmąjį svarstymą.
Britų žvalgyba: prie Avdijivkos rusai daugiau nei perpus suintensyvino smūgių iš oro skaičių
12:50
Rusijos pajėgos per Avdijivkos puolimą 66 proc. padidino oro smūgių valdomomis bombomis skaičių, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Avdijivka išlieka pagrindiniu Rusijos operacijų taikiniu ir įnirtingiausių kovų centru Ukrainoje. Rusijos pajėgos toliau atakuoja pietrytinę miesto dalį, kur vyksta gatvių mūšiai, nors Avdijivkos miesto karinė adminstracija juos neigia.
„Tikėtina, kad per pastarąsias dvi savaites Rusijos pajėgos rotacijos būdu permetė papildomas pajėgas į Avdijivkos sektorių, didindamos spaudimą Ukrainos pozicijoms mieste. Ukraina toliau vykdo kontratakas, kad užtikrintų naudojimąsi pagrindiniu tiekimo keliu“, – rašoma apžvalgoje.
Rusijos kariai per pastarąsias keturias savaites iš taktinių lėktuvų į Ukrainos pozicijas Avdijivkoje paleido apie 600 valdomų raketų.
Žvalgybos duomenimis, pirmadienį rusai padidino smūgių valdomąja amunicija skaičių nuo 30 iki 50 per dieną per kovinius išskridimus, t.y. 66 proc. daugiau nei per pastarąsias dvi savaites. Tačiau Rusijos naikintuvai dėl nuolatinės grėsmės, kurią kelia Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos, yra priversti šaudmenis paleisti iš tokio atstumo, kuris sumažina jų tikslumą.
„Beveik neabejotina, kad per ateinančias kelias savaites Rusija ir toliau tęs puolamąjį spaudimą regione, daugiausia naudodama taktinę oro jėgą savo pastangoms paremti“, – pažymėjo britų žvalgyba.
Pasak naujienų agentūros „Unian“, nuo sausio 1 d. Rusijos pajėgos jau sudavė daugiau kaip 800 aviacijos smūgių Avdijivkai. Miestas naikinamas kiekvieną dieną. Dėl rusų smūgių daugiaaukščiai pastatai lankstosi kaip kortų nameliai.
Atvirojo kodo žvalgybos projekti „DeepState" analitikai nurodė, kad rusai užėmė apie 18 proc. teritorijos Avdijivkoje. Teigiama, kad jie perėjo geležinkelio tiltą ir bando prasiskinti kelią per privatų sektorių prie įvažiavimo į miestą.
Ukrainiečiai netoli Avdijivkos sunaikino Rusijos sraigtasparnį Ka-52 su įgula
12:22
Ukrainos kariuomenė sunaikino Rusijos sraigtasparnį „Ka-52 Aligatorius“ ir jo įgulą. Vasario 7 d. netoli Avdijivkos Donecko srityje jį „nutupdė“ mobilioji priešlėktuvinių raketų sistema.
Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi brigados generolo, operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Taurija“ vado Oleksandro Tarnavskio informacija „Telegram“ kanale.
„Vasario 7 d. „Taurijos“ veikimo zonoje vieno iš mechanizuotųjų dalinių kariai sunaikino Rusijos atakos sraigtasparnį Ka-52“, – sakė jis.
Vieninteliam realiam V.Putino oponentui neleista dalyvauti prezidento rinkimuose
12:05
Centrinė rinkimų komisija pripažino negaliojančiais 9147 piliečių iniciatyvos kandidato į prezidentus Boriso Nadeždino parašus, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Teigiama, kad iš viso buvo patikrinta 60 tūkst. B.Nadeždino kampanijos surinktų parašų. Atsižvelgus į bendrą jų skaičių – 104 734 – netinkamais pripažinti daugiau nei 8,7 proc., kai leidžiama riba siekia 5 proc.
Pasak Rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo Nikolajaus Bulajevo, 2 875 pažeidimai buvo susiję su parašų rinkėjais. 1757 atvejais parašus rinkusių asmenų nebuvo sąraše, 995 atvejais jų duomenys nesutapo su notaro patvirtintais duomenimis, dar 123 atvejais parašų rinkėjo vardu tvirtinimą atliko trečioji šalis.
858 parašai buvo pripažinti negaliojančiais dėl Vidaus reikalų ministerijos atsakymo, dar 11 parašų tariamai priklausė mirusiems asmenims. Dėl to komisijos narys Andrejus Šutovas rekomendavo atsisakyti įregistruoti politiką kandidatu į prezidentus.
Politikas B.Nadeždinas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė, kad Centrinė rinkimų komisija „atsisakė įregistruoti mano kandidatūrą į Rusijos Federacijos prezidento postą“.
Jis sakė nesutinkąs su tokiu sprendimu ir pažadėjo apskųsti jį teisme.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos premjeras turi žinutę Respublikonų senatoriams: „Gėda jums“
11:43
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) paskelbė įrašą, kurį adresavo JAV respublikonų partijos senatoriams.
„Ronaldas Reiganas, padėjęs milijonams iš mūsų atgauti laisvę ir nepriklausomybę, šiandien turi apsiversti grabe“, – rašė jis.
„Gėda jums“, – pridūrė D.Tuskas.
Tokią Lenkijos premjero reakciją iššaukė tai, kad trečiadienį Jungtinių Valstijų Senatas atmetė sienos apsaugos įstatymo projektą, kuriame, be kita ko, buvo numatyta papildoma 60 mlrd. dolerių parama Ukrainai.
Įstatymo projektas Senate buvo atmestas 50 balsų prieš ir 49 balsais už per preliminarų balsavimą. Kad būtų galima tęsti tolesnius veiksmus, jam turėjo pritarti 60 senatorių.
Už įstatymo projektą balsavo tik keturi Respublikonų partijos senatoriai. Kiti jį atmetė dėl įstatymo projekto nuostatų, susijusių su JAV pietinės sienos saugumo stiprinimu. Respublikonų partijos politikų nuomone, siūlomi sprendimai nebuvo pakankamai radikalūs, o tarp Respublikonų partijos politikų vyrauja nuomonė, kad imigracijos politikos klausimas turėtų būti sprendžiamas per prezidento rinkimus.
Ketvirtadienį JAV Senatas vėl turėtų balsuoti dėl įstatymo projekto, kuriame yra nuostatų tik dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir JAV sąjungininkams Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau nėra jokių nuostatų dėl imigracijos politikos.
JAV Kongresui nepatvirtinus naujo pagalbos Ukrainai finansavimo, JAV administracija neturės galimybių suteikti Ukrainai karinę ar finansinę pagalbą.
O.Scholzas įvardijo keturis sąjungininkų žingsnius greičiau užbaigti karą Ukrainoje
11:13
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas leidiniui „The Wall Street Journal“ parašytame straipsnyje nurodė, ką Vakarų šalys gali padaryti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą greičiau baigtųsi. Jo pasiūlymą sudaro keturi žingsniai.
O.Scholzas pažymėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje reikštų ne tik Ukrainos kaip laisvos, demokratinės ir nepriklausomos valstybės pabaigą, bet ir „iš esmės pakeistų Europos veidą“.
„Tai būtų skaudus smūgis liberaliai pasaulio tvarkai. Brutalus Rusijos bandymas jėga atimti teritoriją galėtų tapti pavyzdžiu kitiems autoritariniams lyderiams visame pasaulyje. Daugiau šalių rizikuotų tapti netoliese esančio plėšrūno grobiu“, – įvertino Vokietijos kancleris.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos prezidentas: V.Putinas nedrįstų pradėti karo su Lenkija
11:05
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įsitikinęs, kad Donaldas Trumpas, jei rudenį vyksiančiuose rinkimuose bus išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu, sugebės per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje. O Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, jo nuomone, nedrįstų kariauti su Lenkija ir visu NATO bloku.
Trečiadienį vizito Ruandoje metu surengtoje spaudos konferencijoje Lenkijos lyderis pabrėžė, kad D.Trumpas visada laikosi savo pažadų.
„Remdamasis savo asmenine patirtimi kaip prezidentas, dirbęs su prezidentu D.Trumpu, galiu pasakyti, kad tai, ką jis man pažadėjo, buvo įvykdyta. Taigi, jei iš D.Trumpo buvau gavęs pažadą, jei jis man ką nors žadėjo, tai buvo įvykdyta“, – nurodė A.Duda.
Jis taip pat pridūrė, kad „viskas, ką sako D.Trumpas, yra sakoma rimtai“.
2023 m. kovą Donaldas Trampas pažadėjo savo rinkėjams „per 24 valandas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą“, jei lapkričio 5 d. rinkimuose bus išrinktas JAV prezidentu.
Kartu jis sakė, kad leistų Rusijai užimti dalį Ukrainos teritorijų, kad „išvengtų karo“.
Atsakydamas į šias žinutes, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė D.Trumpą atvykti į Ukrainą. Jis sakė, kad per 24 minutes paaiškins respublikonų lyderiui, jog neįmanoma susitarti su Rusijos prezidentu. Tačiau D.Trumpas atsisakė kvietimo, esą dėl to, kad nenorėjo „sukelti interesų konflikto“.
Per trečiadienį įvykdytą masinę ataką prieš Ukrainą Rusijos pajėgos nukreipė bent vieną raketą Lenkijos sienos kryptimi, tačiau priartėjusi, teigiama, ji pakeitė trajektoriją.
A.Dudos buvo paklausta apie galimą Rusijos puolimo prieš Lenkiją grėsmę. Jis pažymėjo, kad „tokia grėsmė teoriškai egzistuoja, atsižvelgiant į situaciją, kai Rusijos imperializmas neabejotinai atgimė ir Rusija užpuolė Ukrainą“.
Prezidentas pažymėjo, kad toks puolimas turėtų išprovokuoti viso Šiaurės Atlanto aljanso atsaką.
„Jei Lenkija bus silpna, tokios galimos atakos pavojus neabejotinai padidės. Jei Lenkija bus stipri, turės stiprią, gerai apginkluotą kariuomenę, tuomet tikimybė, aišku, smarkiai sumažės“, – aiškino šalies vadovas.
Todėl, pasak A.Dudos, būtina toliau modernizuoti Lenkijos kariuomenę ir pirkti karinę įrangą.
„Šis procesas turėtų būti tęsiamas. Jei jis bus sėkmingai įgyvendintas – o aš tikiu, kad taip ir bus – tai reikš didžiulį Lenkijos gynybinio potencialo sustiprinimą, o tada Rusijos puolimo prieš mus tikimybė praktiškai sumažės iki minimumo, tiesą sakant, bus atmesta. Nes Lenkijos kariuomenė bus pajėgi pati apginti mūsų žemę. O remiama NATO, ypač JAV kariuomenės, ji tikrai galės iš karto atremti bet kokį puolimą“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Jo nuomone, Vladimiras Putinas „daug kartų pagalvos prieš užpuldamas bet kurią NATO šalį, nes neseniai pamatė, koks technologinių ir techninių galimybių skirtumas tarp to, ką turi NATO šalys, ir to, ką turi Rusija“.
Analitikai: kovos prie Avdijivkos rusams kainuoja brangiau nei dešimtmetis Afganistane
09:23
Atvirojo šaltinio žvalgybos projekto „DeepState“ ir OSINT bendruomenės analitikai nurodė, kad Avdijivkoje Rusijos pajėgos perėjo geležinkelio tiltą ir per privatų sektorių bando patekti prie įvažiavimo į Avdijivką. Tuo pat metu aplinkiniuose pastatuose glaudžiasi Rusijos kariai, kurie ir toliau daro spaudimą ukrainiečiams.
Teigiama, kad Rusijos pajėgos bandė žengti į priekį netoli Stepovės, tačiau joms nepavyko. Taip pat pačioje Avdijivkoje rusai aktyviai veržėsi užimti svarbų kelią, tačiau patyrė nuostolių ir atsitraukė.
„Miesto pietuose priešas yra toks fanatiškas, kad apsupo ir laikosi žiedinės gynybos. Paskutiniai priešo judesiai skirti galutinai sunaikinti logistiką į senąją Avdijivką“, – pažymėjo „DeepState“.
Avdijivka tebėra vienas sudėtingiausių fronto ruožų. Aplink miestą daugėja kovos veiksmų.
59-osios Jakovo Handziuko atskirosios mechanizuotosios brigados karininkas Serhijus Cehotskis sakė, kad rusai nemažina Avdijivkos puolimo intensyvumo. Jis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė nesigaili žmonių, tačiau nuostoliai Avdijivkos fronte jaučiami, o Ukrainos kariškiai pastebi tarp rusų karių tvyrančią paniką. Anot S.Cehotskio, Rusijos kariai pastarąją savaitę mūšiuose dėl Avdijivkos aktyviai naudojo techniką.
Tuo tarpu karo analitikas Oleksijus Hetmanas priminė, kad nuo spalio 10 d., kai Rusijos kariuomenė pradėjo Avdijivkos puolimą, Rusijos karių nuostoliai vertinami 17 tūkst. aukų, o tai yra daugiau nei Sovietų Sąjunga prarado per 10 Afganistano karo metų, kai žuvo apie 14 500 sovietų karių.
Karybos ekspertas įvardijo, kodėl Ukrainai svarbus placdarmas kairiajme Dniepro krante
09:06
Rusijos pajėgos nemano, kad jiems gresia koks nors pavojus kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms svarbu ten išlaikyti savo pozicijas, tačiau rusų yra dešimtis kartų daugiau, ukrainiečių 24-ajam kanalui pareiškė karybos ekspertas Serhijus Grabskis.
Jis nurodė, kad Chersono sektoriuje Ukrainos kariškiai turi atlaikyti 70 tūkst. rusų pajėgas.
„Tai labai daug. Prie Avdijivkos kaunasi 40 tūkst. Įsivaizduokite, jei be tų 40 tūkst. būtų perdislokuota bent pusė šio kontingento, kiek sudėtingesnė būtų situacija Rytų Ukrainoje“, – įvertino ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos gynėjai ne tik atitraukia rusus, bet ir neleidžia jiems intensyviau apšaudyti dešiniojo Dniepro upės kranto.
„Laikydami šią juostą, mes neleidžiame priešui naudoti stambaus kalibro minosvaidžių. Tam tikru mastu apribojame artilerijos sistemų naudojimą prieš civilius gyventojus dešiniajame krante. Ši kova mums yra prasminga“, – pabrėžė S.Grabskis.
Pasak jo, kalbėti apie puolimą šioje teritorijoje nėra prasmės, tačiau ateityje iš ten bus galima rengti reidus, siekiant sunaikinti rusų užnugaryje esančias komunikacijas.
Antradienį pranešta, kad Ukrainos kariškiai iškėlė Ukrainos vėliavą Krynkuose, kairiajame Chersono srities krante.
Anksčiau karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko teigė, kad Krynkai – labai nepatogi vieta Rusijos kariuomenei.
Tuo pat metu buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyi Ukrainos kariuomenės sėkmę kairiajame Dniepro upės krante palygino su 300 spartiečių žygdarbiu. Pasak jo, tarp svarbių Ukrainos kariuomenės kontroliuojamų atramos taškų yra ne tik Krynkai.
Ukrainos ambasadorė JAV: Senatas pagalbą Ukrainai svarstys atskirai
08:58
Ketvirtadienį Jungtinių Valstijų Senatas iš naujo svarstys įstatymo projektą dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui suteikimo, tačiau be migracijos reformos, nurodė Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova.
Spėjama, kad didelis prieš tai svarstytas paketas (Ukraina / Izraelis / Taivanas / migracijos reforma) žlugo dėl to, kad trūksta balsų už susitarimą dėl migracijos reformos, prie kurio pastaraisiais mėnesiais dirbo derybininkai.
„Todėl dar prieš balsavimą dėl Omnibuso įstatymo projekto Asignavimų komitetas paskelbė „pakaitinį“ įstatymo projektą, kuriame numatyta tik tarptautinė pagalba Ukrainai (60,06 mlrd. JAV dolerių), Izraeliui ir Taivanui“, – pažymėjo diplomatė.
Ji paaiškino, kad Senatas pritarė procedūriniam sprendimui persvarstyti sprendimą dėl balsavimo, kuris yra būtinas, kad būtų galima pateikti balsavimui klausimą dėl diskusijų užbaigimo ir naujo įstatymo projekto dėl JAV tarptautinės pagalbos be migracijos reformos svarstymo iš esmės. Tam reikės 60 balsų.
„Vakarinė sesija buvo nutraukta, o daugumos lyderis Chuckas Schumeris nurodė, kad ketina ketvirtadienį pateikti pasiūlymą baigti debatus dėl JAV tarptautinės pagalbos įstatymo projekto, į kurį įtrauktos Ukraina, Izraelis ir Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybės“, – kalbėjo ji.
Trečiadienį JAV Senatas taip pat balsavo dėl tolesnio įstatymo dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir JAV sienų apsaugos svarstymo. Tačiau jis buvo nesėkmingas.
Senatoriams nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus, kad dokumentas būtų svarstomas toliau. Remiantis balsavimo rezultatais, 49 senatoriai balsavo už, o 50 – prieš.
Tuo pat metu žiniasklaida pranešė, kad buvo parengtas planas B – Senato demokratai ruošėsi padalyti užsienio pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir sienos klausimus.
JAV prezidentas Joe Bidenas griežtai sukritikavo Kongreso respublikonus po to, kai Senato Respublikonų partija užblokavo abiejų partijų susitarimo dėl sienos ir pagalbos Ukrainai ir Izraeliui paketo pažangą.
Ukrainos specialiosios pajėgos išstūmė rusus iš dominuojančių pozicijų
08:53
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai vienoje iš fronto zonų įvykdė sudėtingą specialiąją operaciją „Hoverla“, po kurios pagerėjo Ukrainos gynybos pajėgų operatyvinė ir taktinė padėtis, skelbiama tarnybos pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Saugumo sumetimais, informacija apie tikslią fronto vietą nebuvo nurodyta.
Dėl profesionalaus ir gerai koordinuoto specialiųjų pajėgų operatorių, kuriuos dengė bepiločiai orlaiviai, elektroninės kovos priemonės ir ugnies parama, darbo Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš įtvirtinimų dominuojančiame aukštyje, o du rusų desantininkai paimti į nelaisvę, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų operacijų pajėgs.
„Operacijos tikslas buvo užimti priešo tvirtovę dominuojančiame aukštyje. Gynybos pajėgoms kelis mėnesius nepavyko perimti jos kontrolės. Po kruopštaus planavimo ir pasiruošimo, bendradarbiaudamos su Gynybos pajėgomis, Specialiųjų pajėgų grupės pradėjo specialiąją operaciją“, – sakoma pranešime.
Priduriama, kad po to, kai „tvirtovė“ buvo „išvalyta“ nuo rusų, į aukštumą įžengė tam tikri Gynybos pajėgų daliniai.
Trečiadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per dieną fronte tarp Ukrainos ir rusų karių įvyko 80 kovinių susirėmimų. Generalinio štabo duomenimis, situacija buvo intensyviausia Chersono, Zaporižios, Marjinkos, Avdijivkos, Bachmuto, Kupjansko ir Lymano sektoriuose.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:36
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 910 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusija patyrė didesnį nei 392,3 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 24 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 27 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną rusų sraigtasparnį, 14 bepiločių atakos orlaivių ir 31 sparnuotąją raketą.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 11 rusų dronų
08:26
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 11 iš 17 rusų paleistų „Shahed“ tipo dronų.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai dronus leido iš laikinai okupuoto Krymo.
Ukrainos oro gynyba 11 dronų numušė virš Mykolajivo, Odesos, Vinycios ir Dnipropetrovsko sričių.
J.Bidenas pažėrė kritikos respublikonams ir D.Trumpui
07:20
Prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Niujorke surengtame lėšų rinkimo renginyje griežtai pažėrė kritikos Kongreso respublikonams po to, kai Senatas užblokavo abiejų partijų susitarimą dėl sienų ir užsienio pagalbos paketą, pranešė CNN.
J.Bidenas sakė, kad „niekada nemaniau, jog pamatysiu kažką panašaus į tai, ką matome dabar“ ir kaltino savo oponentą buvusį prezidentą Donaldą Trumpą, kad jis skambino ir „grasino“ įstatymų leidėjams „atkeršyti“, jei jie palaikys paketą, kuriame taip pat numatytas didesnis JAV finansavimas Ukrainai ir Izraeliui.
J.Bidenas teigė, kad respublikonai „pasitraukia, nes jiems skambina ir grasina Donaldas Trumpas“.
Šios pastabos, išsakytos už uždarų durų rėmėjams, buvo išankstinė informacija apie tai, kaip J.Bidenas planuoja panaudoti nepavykusį balsavimą dėl sienos savo politinei naudai ateinančiais mėnesiais, skelbia CNN.
JAV ataskaita apie finansavimą: stebima išaugusi rizika iš Rusijos ir Šiaurės Korėjos
07:16
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje apie finansavimą nurodė, jog mato joms kylančią riziką iš Rusijos, pažymėdamos, kad Maskva deda daugiau pastangų, kad gautų tam tikros JAV produkcijos savo karui Ukrainoje remti.
„Rusija išplėtė pastangas neteisėtai įsigyti JAV kilmės prekių, kurios yra karinės paskirties, pasitelkdama įvairius maskavimo būdus“, – sakoma Iždo departamento pranešime.
Jame priduriama, kad, be kita ko, naudojamasi fiktyviomis bendrovėmis ir pasauliniais perkrovimo punktais, ir pažymima, kad dabar, palyginti su 2022 metų vertinimu, Rusija kelia didesnę riziką.
2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir kovos tebevyksta. Pastaruoju metu Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas, kuriomis siekiama sutrikdyti Maskvos karinių pirkimų tinklus.
Trečiadienį Iždo departamentas taip pat pažymėjo, kad pavojų kelia ir Šiaurės Korėja, nes su šia šalimi susiję tinklai vis dažniau išnaudoja skaitmeninę ekonomiką.
Tai vyksta, be kita ko, „įsilaužiant į virtualaus turto paslaugų teikėjus ir į užsienį siunčiant sukčiaujančius informacinių technologijų darbuotojus“, teigė departamentas.
„Nesvarbu, ar tai būtų terorizmas, prekyba narkotikais, Rusijos agresija, ar korupcija, neteisėti finansai yra bendra mūsų šalies nacionaliniam saugumui kylančių didžiausių grėsmių gija“, – pareiškime sakė už kovą su terorizmu ir finansinę žvalgybą atsakingas iždo sekretoriaus pavaduotojas Brianas Nelsonas.
Jungtinių Valstijų rizikos vertinimo ataskaitos apima pinigų plovimą, terorizmo finansavimą ir ginklų platinimo finansavimą, kuris gali apimti lėšų, naudojamų ginklams gaminti ar įsigyti, teikimą.
Galingas Rusijos smūgis Ukrainai: ISW analitikai papasakojo, kokios gudrybės ėmėsi okupantai
06:50
Trečiadienio rytą Rusijos pajėgos sudavė galingą smūgį Ukrainai, visų pirma panaudodamos „Shahed“ tipo atakos bepiločius lėktuvus, Kh-22 ir Kh-555/101/55 raketas, taip pat balistines raketas.
Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) teigimu, vakarykštis priešo „smūgių paketas“ simbolizuoja nuolatines prisitaikymo ir inovacijų lenktynes oro erdvėje, kuriose dalyvauja Rusijos Federacija ir Ukraina.
„Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sugebėjo numušti didžiąją dalį sparnuotųjų raketų Kh-101/555/55 ir dronų „Shahed“, o tai gali reikšti, kad Rusijos pajėgos paleido Kh-101 ir „Shahed“ serijos raketas, siekdamos atitraukti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos dėmesį“, – sakoma analitikų pranešime.
Analitikai pridūrė, kad Ukrainos gynėjams nepavyko numušti nė vienos rusų balistinės „Iskander-M“ tipo raketos, „Kh-22“ sparnuotosios raketos ar amunicijos, paleistos iš priešlėktuvinių raketų sistemų S-300.
„Gali būti, kad Rusijos pajėgos specialiai sukūrė šį smūgių paketą, kad atitrauktų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, panaudodamos Kh-101 ir „Shahed“ raketų derinį, kuris padėtų kitoms raketoms pasiekti numatytus taikinius“, – pridūrė institutas.
Ekspertų teigimu, rusai per ataką galėjo panaudoti raketą 3M22 „Zircon“. Priešiškos „Zircon“ raketos yra prieštankinės ir tariamai „hipergarsinės“.
JAV analitikai pridūrė, kad tokie ginklai paprastai paleidžiami iš karinių laivų prieš kitų šalių ir pakrančių taikinius. ISW pažymėjo, kad jei priešai per vasario 7 d. smūgį Ukrainai iš tiesų naudojo tokio tipo raketas, tuomet jiems galėjo tekti pritaikyti „Zircon“ paleidimo įrenginius taikiniams, esantiems šalies gilumoje.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Vasario 7 d. rytą Rusijos pajėgos surengė antrą pagal savo mastą šiemet jungtinį dronų ir raketų smūgį. Trečiadienį suduotų smūgių paketas simbolizuoja nuolatines oro erdvės puolimo ir gynybos inovacijų ir prisitaikymo varžybas, kuriose dalyvauja Rusija ir Ukraina.
- Per vasario 7 d. smūgį Rusija 2024 m. jau trečią kartą nusitaikė į Kyjivo miestą,. Jame lankėsi Europos Sąjungos vyriausiasis komisaras Josepas Borrellis.
- Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas toliau tęsė savo branduolinę retoriką, kuria, tikėtina, iš dalies siekiama atgrasyti Vakarų pagalbą Ukrainai.
- Vasario 7 d. Rusijos Federacijos Taryba patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį Rusijos vyriausybė gali konfiskuoti asmenų, nuteistų už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą, turtą – tai greičiausiai yra dalis cenzūros pastangų apriboti Rusijos karo veiksmų kritiką prieš 2024 m. kovo mėn. vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
- „Yandex NV“ – Rusijos interneto technologijų bendrovės „Yandex“ Nyderlandų kontroliuojančioji bendrovė – paskelbė, kad parduos visą savo turtą Rusijoje už 475 mlrd. rublių (apie 5,2 mlrd. JAV dolerių) perkančiajam konsorciumui, kurį sudaro penkios Rusijos bendrovės.
- Rusijos pajėgos pasiekė patvirtintų laimėjimų į vakarus nuo Horlivkos ir Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje, tęsiantis poziciniams mūšiams palei visą fronto liniją.
- Vasario 7 d. Ukrainos karinė žvalgyba pareiškė, kad Rusija mobilizuoja piliečius iš Sirijos, kurie atvyksta į Rusiją prisidengdami apsaugos darbuotojų darbu naftos perdirbimo gamyklose.
- Rusijos okupacinė valdžia toliau militarizuoja ukrainiečių vaikus ir jaunimą okupuotoje Ukrainoje.
