Svarbiausios naujienos
- V.Zalužno atleidimas: „Bloomberg“ įvardijo dar vieną V.Zelenskio nepasitenkinimo priežastį
- „The New York Times“: be JAV pagalbos fronto žlugimas galimas jau šiais metais
- „Viskas blogiau, nei pripažįsta ukrainiečiai“: paleidžiama tik trečdalis reikiamų sviedinių
- Jungtinės Valstijos skelbia radusios šalį, galinčią aprūpinti Ukrainą ginklais
- J.V.Žukas – apie V.Zalužno pakeitimą: nesutarimai labai išryškėjo, kai buvo nuimtas specialiųjų pajėgų vadas be kariuomenės vado žinios
- V.Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą V.Zalužnui ir K.Budanovui
- V.Putinas: „Jūs mus apgavote“
- „Amerikiečiai žino, kas kaltas“: Baltieji rūmai sureagavo į skandalingą V.Putino interviu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zalužno atleidimas: „Bloomberg“ įvardijo dar vieną V.Zelenskio nepasitenkinimo priežastį
22:33
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas visada siūlė gana atsargius karo veiksmų planus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis norėjo ryžtingesnių veiksmų. Tai buvo viena iš jų tarpusavio įtampos priežasčių, rašo „Bloomberg“, remdamasis gerai informuotais žmonėmis.
Leidinys pažymi, kad kartą vienas pareigūnas pavadino V.Zelenskį „plonaplaukiu“. Tačiau su Ukrainos karine vadovybe susipažinę žmonės sako, kad prezidento ir vyriausiojo vado santykiai taip neatrodė.
„Bent jau dalis nesutarimų [tarp V.Zelenskio ir A.Zalužno] kyla dėl to, kad V.Zelenskis teikia pirmenybę drąsesniam kariniam planui, kuris prieštarauja atsargesnio A.Zalužno artimiausių mėnesių planams“, – rašo „Bloomberg“.
Be to, pastaruoju metu įtampą tarp jų padidino tai, kad V.Zalužnas viešai pripažino, jog Ukrainos fronte susidarė aklavietė. Apie šią aklavietę jis rašė lapkričio mėn. esė žurnalui „The Economist“. Nors daugeliui atrodė, kad tai tik fakto konstatavimas, V.Zelenskiui ši terminologija labai nepatiko, pažymi „Bloomberg“.
„Ukrainos prezidentas nekenčia žodžio „aklavietė“. Tai yra prisotintas terminas, kuris yra jo ginčų su [V.Zalužniu] esmė“, – rašoma leidinyje.
„The New York Times“: be JAV pagalbos fronto žlugimas galimas jau šiais metais
23:52
JAV pareigūnų teigimu, nepapildžius Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų, jų pakaks tik iki kito mėnesio, rašo „The New York Times“.
Vakarų kariniai analitikai teigia, kad 2024 m. bus Ukrainos atkūrimo metai, o generolas Oleksandras Syrskis turės sugalvoti, kaip geriausiai panaudoti karius Rusijos puolimui atgrasyti ir kartu sukurti naujas ir veiksmingas kovines pajėgas.
„Tačiau prieš pradėdami galvoti apie savo pozicijų atstatymą Ukrainos vadovai pirmiausia turi išlaikyti tai, ką turi, o užkirsti kelią Rusijos puolimui apsunkina kritinis karių ir amunicijos trūkumas“, – rašoma straipsnyje.
Vakarų pareigūnai ir kariniai ekspertai įspėja, kad be JAV pagalbos fronto žlugimas galimas jau šiais metais.
Pasak jų, praeis dar bent pora mėnesių, kol pagalbos neatnaujinimas turės plataus masto poveikį. Tačiau be jos sunku įsivaizduoti, kaip Ukraina sugebės išlaikyti dabartines pozicijas mūšio lauke.
Iki kito mėnesio Ukrainai gali būti sunku vykdyti vietines kontratakas, o vasaros pradžioje jos ginkluotosios pajėgos gali susidurti su sunkumais atremdamos Rusijos atakas, sako pareigūnai ir analitikai.
Tačiau pareigūnai taip pat mano, kad Rusijai bus sunku greitai sukaupti pakankamus pajėgumus, kad galėtų surengti didelį puolimą Rytų Ukrainoje. Vietoj to Rusijos pajėgos greičiausiai žengs į priekį nerangiai, nesuderintai, bet su aukomis tarp savo karių.
V.Zalužno atleidimas: „Bloomberg“ įvardijo dar vieną V.Zelenskio nepasitenkinimo priežastį
22:33
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas visada siūlė gana atsargius karo veiksmų planus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis norėjo ryžtingesnių veiksmų. Tai buvo viena iš jų tarpusavio įtampos priežasčių, rašo „Bloomberg“, remdamasis gerai informuotais žmonėmis.
Leidinys pažymi, kad kartą vienas pareigūnas pavadino V.Zelenskį „plonaplaukiu“. Tačiau su Ukrainos karine vadovybe susipažinę žmonės sako, kad prezidento ir vyriausiojo vado santykiai taip neatrodė.
„Bent jau dalis nesutarimų [tarp V.Zelenskio ir A.Zalužno] kyla dėl to, kad V.Zelenskis teikia pirmenybę drąsesniam kariniam planui, kuris prieštarauja atsargesnio A.Zalužno artimiausių mėnesių planams“, – rašo „Bloomberg“.
Be to, pastaruoju metu įtampą tarp jų padidino tai, kad V.Zalužnas viešai pripažino, jog Ukrainos fronte susidarė aklavietė. Apie šią aklavietę jis rašė lapkričio mėn. esė žurnalui „The Economist“. Nors daugeliui atrodė, kad tai tik fakto konstatavimas, V.Zelenskiui ši terminologija labai nepatiko, pažymi „Bloomberg“.
„Ukrainos prezidentas nekenčia žodžio „aklavietė“. Tai yra prisotintas terminas, kuris yra jo ginčų su [V.Zalužniu] esmė“, – rašoma leidinyje.
V.Zelenskis pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadovybę
21:45
Generolas leitenantas Serhijus Šaptala atleistas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pareigų. Vietoj jo šias pareigas užėmė Anatolijus Barhilevičius. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Šiandien surengiau susitikimus su mūsų Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgų vadovybe ir gynybos ministru Rustemu Umerovu. Remdamasis susitikimų rezultatais: pirma, jis pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką. Dėkoju generolui leitenantui Serhijui Šaptalai už jo tarnybą per šiuos dvejus karo metus“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad generolas majoras A.Barhilevičius naujuoju Generalinio štabo viršininku buvo paskirtas vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio siūlymu. Jis buvo Teritorinės gynybos pajėgų vadas.
„Patyręs žmogus supranta šio karo ir Ukrainos tikslus. Šiandien vyriausiasis vadas O.Syrskis nustatė kandidatus į pavaduotojus, o aš pasirašysiu atitinkamus dekretus. Taip pat paskirti Generalinio štabo viršininko pavaduotojai. Visi vaikinai yra kovingi, profesionalūs, kiekvienas iš jų aiškiai išmano frontą ir tikruosius ukrainiečių karių poreikius“, – pridūrė V.Zelenskis.
Vokietijos kancleris ragina JAV Kongresą „labai greitai“ patvirtinti pagalbą Ukrainai
19:57
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį paragino JAV Kongresą „labai greitai“ patvirtinti atidėliojamą pagalbos paketą, skirtą Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
„Be JAV pagalbos padėtis Ukrainoje būtų labai sudėtinga“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Vašingtone prieš susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu ir paragino Kongresą veikti „labai greitai“.
Jungtinės Valstijos yra didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, o Vokietija šiuo požiūriu yra antra. J.Bideno ir O.Scholzo susitikimas įvyks praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas ir Berlynas kartu su kitomis sostinėmis Kyjivui nusiuntė daugybę ginklų ir kitokios paramos. Tačiau karas įstrigo ir vis dažniau kyla abejonių dėl tolesnės Ukrainos rėmėjų Vakaruose pagalbos. Toks neryžtingumas yra naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Ketvirtadienį prieš išvykdamas į Vašingtoną O.Scholzas paragino Europos Sąjungą ir JAV dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą ukrainiečiams.
Ukrainos sąjungininkės turi „pasiųsti labai aiškų signalą Rusijos prezidentui, kad jis negali tikėtis, jog mūsų parama mažės“, sakė jis ir pridūrė, jog reikia parodyti Kremliui, kad Vakarų parama truks pakankamai ilgai ir bus pakankamai didelė.
Pasipriešinimas Jungtinėse Valstijose
Baltųjų rūmų prašymas skirti Kyjivui naują apie 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą kol kas sunkiai skinasi kelią JAV.
Ketvirtadienį, kai įstatymų leidėjai balsavo už įstatymo projekto svarstymą, paketas įveikė pirmąją kliūtį, tačiau respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo dešiniojo sparno sąjungininkų pasipriešinimas reiškia, kad galutinis priėmimas dar toli gražu nėra užtikrintas.
Priešingai yra Europoje – ES lyderiai praėjusią savaitę susitarė dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai, įveikę kelis mėnesius trukusį Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimą.
O.Scholzas išreiškė viltį, kad tai gali padėti J.Bidenui prastumti paketą Jungtinėse Valstijose.
Prieš kelionę leidinyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje jis perspėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje dramatiškai pakeistų Europos veidą ir suduotų skaudų smūgį liberaliai pasaulio tvarkai.
Ukraina: per Rusijos smūgį žuvo trys žmonės, keturi sužeisti
19:49
Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį šiaurės rytinėje Sumų srityje žuvo trys žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.
Sumų sritis ribojasi su Rusija ir per jau beveik dvejus metus trunkančią Maskvos invaziją vis tampa rusų pajėgų smūgių taikiniu, nors yra toli nuo kovų židinių, esančių piečiau.
„Trys žuvusieji ir keturi sužeistieji: Rusijos aviacijos smūgio Sumų srityje padariniai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Anot jo, žuvusieji ir sužeistieji buvo vieno kaimo „žemės ūkio įmonės dirbtuvėse“, kurioms buvo smogta.
I.Klymenka sakė, kad Rusija į Sumų sritį paleido septynias valdomąsias bombas.
Kaimo pavadinimo ministras nenurodė, tačiau paskelbė nuotrauką, kurioje matyti gelbėtojai, tikrinantys, regis, nedidelio sugriauto pastato nuolaužas.
„Policija ir gelbėtojai dirba šalindami apšaudymo padarinius“, – sakė I.Klymenka.
Rusijos pajėgos invazijos pradžioje 2022 metais įžengė į Sumus, bet buvo nustumtos atgal.
Rusija neįsiverš į Lenkiją? „Jokio patikimumo“, sako Varšuva
19:03
Lenkijos gynybos ministras penktadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas neturi „jokio patikimumo“, nors jis ir neigia bet kokius ketinimus įsiveržti į Lenkiją, Maskvai jau dvejus metus tęsiant puolimą kaimyninėje Ukrainoje.
Lenkijos ir Rusijos santykiuose jau ilgą laiką tvyro įtampa, tačiau ji dar padidėjo, kai Varšuva palaikė Kyjivo pastangas atremti Rusijos invaziją.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui V. Putinas tvirtino, kad apie Rusijos invaziją į Lenkiją ar Latviją „negali būti nė kalbos“.
„Mes neturime jokių interesų Lenkijoje, Latvijoje ar kur nors kitur. Kodėl turėtume tai daryti? Tiesiog neturime jokio intereso. Tai tik panikos skleidimas“, – kalbėjo V. Putinas.
Paklaustas apie V. Putino pareiškimus, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Rusijos prezidento žodžiai yra visiškai nepatikimi.
„Niekas negali mūsų priversti prarasti budrumą ... ir tikrai ne tokie žodžiai, kaip tik priešingai“, – penktadienį žurnalistams sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Lenkija – NATO ir ES narė – turi ilgą sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – smarkiai ginkluotu Rusijos eksklavu.
„Kuo dažniau kas nors kartoja, kad kažkas neplanuojama, tuo įtariau reikia žiūrėti, ypač į tokius žodžius“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas, kuris taip pat yra Lenkijos vicepremjeras.
Per dvi valandas trukusį interviu T. Carlsonui, buvusiam dešiniojo sparno televizijos tinklo „Fox News“ laidų vedėjui, V. Putinas taip pat sakė, kad nacistinės Vokietijos invazija į Lenkiją 1939 metais, nuo kurios prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, įvyko dėl to, kad Varšuva, anot jo, buvo nesukalbama.
Šis jo pareiškimas sulaukė aštraus Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, kuris V. Putiną pavadino Rusijos diktatoriumi, priekaišto.
„Esame pripratę prie paranojiškų Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais pateisinimų“, – parašė R. Sikorski socialiniuose tinkluose.
„Šokiruoja tai, kad šį kartą galimybę juos pareikšti suteikė amerikiečių žurnalistas“, – pridūrė jis.
„Viskas blogiau, nei pripažįsta ukrainiečiai“: paleidžiama tik trečdalis reikiamų sviedinių
18:46
Ukrainos kariuomenė priversta per dieną iššauti tik trečdalį savo pozicijų gynybai reikalingų sviedinių. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad JAV sustabdė pagalbą ir ES nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų dėl sviedinių, rašo laikraštis „Financial Times“.
Vakarų pareigūnai įspėja, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos gebėjimas kovoti sumažės dėl ginklų trūkumo. Tačiau Rusija naudojasi šiuo momentu, kad pasiektų laimėjimų fronto linijoje, ypač Avdijivkoje.
„Ukrainiečių padėtis fronto linijose yra beviltiška, daug blogesnė, nei jie pripažįsta“, – sakė aukšto rango NATO diplomatas.
Aukšto rango Europos diplomatas, kuris taip pat kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Ukrainos pajėgoms bus sunku net ir išlaikyti savo pozicijas.
„Europiečiams nebus lengva pakeisti JAV. Tai nelabai realu“, – ginklų tiekimo situaciją aiškino kitas Europos diplomatas.
Žinomas karo analitikas Robas Lee pažymėjo, kad Kyjivas „dabar susiduria su dviem opiomis problemomis: šaudmenų trūkumu ir pėstininkų trūkumu... . Kuo ilgiau šios dvi problemos nebus tinkamai sprendžiamos, tuo labiau blogės Ukrainos padėtis“.
Ukrainos karinė žvalgyba po interviu išvadino V.Putiną geopolitiniu bepročiu
16:58
Kremliaus oficialioje interneto svetainėje paskelbtą Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir buvusio žurnalisto, nuomonės formuotojo Tuckerio Carlsono interviu įvertino ne tik Baltieji rūmai, bet ir Ukrainos karinė žvalgyba. Jų teigimu, tai dar viena Rusijos „specialioji operacija“.
Nacionalinio teletilto eteryje Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad „tai negalėjo nebūti specialioji operacija“.
„Žinoma, tai yra poveikio priemonė, žinoma, tai yra informacinė ir psichologinė specialioji operacija. Taip, Rusijos specialioji operacija. Šio interviu tikslinė auditorija yra laisvasis pasaulis, Vakarų pasaulis. Tais melagingais pasakojimais ir propaganda buvo siekiama laisvąjį demokratinį pasaulį kažkuo įtikinti“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Scholzas ir J.Bidenas surengs derybas dėl pagalbos Ukrainai
16:56
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Vašingtone surengs derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu: daugiausia dėmesio bus skiriama karinės paramos Ukrainai išlaikymui.
Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų taip pat bus didėjanti įtampa Viduriniuose Rytuose, kur tęsiasi Izraelio karas su palestiniečių islamistų judėjimu „Hamas“. Situaciją paaštrino ir Jemeno sukilėlių husių atakos prieš laivus Raudonojoje jūroje bei kelių amerikiečių karių žūtys, po kurių Vašingtonas pradėjo smūgius su Iranu susijusių grupuočių taikiniams.
Jungtinės Valstijos yra didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, o Vokietija šiuo požiūriu yra antra. J.Bideno ir O.Scholzo susitikimas įvyks praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas ir Berlynas kartu su kitomis sostinėmis Kyjivui nusiuntė daugybę ginklų ir kitokios paramos. Tačiau karas įstrigo ir vis dažniau kyla abejonių dėl tolesnės Ukrainos rėmėjų Vakaruose pagalbos. Toks neryžtingumas yra naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Ketvirtadienį prieš išvykdamas į Vašingtoną O.Scholzas paragino Europos Sąjungą ir JAV dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą ukrainiečiams.
Ukrainos sąjungininkės turi „pasiųsti labai aiškų signalą Rusijos prezidentui, kad jis negali tikėtis, jog mūsų parama mažės“, sakė jis ir pridūrė, jog reikia parodyti Kremliui, kad Vakarų parama truks pakankamai ilgai ir bus pakankamai didelė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomija perduos naują 190 mln. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
15:36
Suomija suteiks Ukrainai naują karinės pagalbos paketą. Į jį įtrauktos įrangos vertė yra maždaug 190 mln. eurų, skelbia Suomijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Sprendimą dėl naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo Suomijos prezidentas priėmė penktadienį, gavęs vyriausybės pasiūlymą. Tai jau 22-oji Suomijos gynybos įrangos siunta Ukrainai.
Bendra Ukrainai patiektos Suomijos gynybos įrangos vertė – 1,8 mlrd. eurų.
Šį kartą į pagalbos paketą taip pat įtraukti produktai, įsigyti iš šalies pramonės, kaip dalis atskiro 30 mln. eurų finansinio paketo, skirto Ukrainai paremti.
Dėl operatyvinių priežasčių ir siekiant užtikrinti saugų pagalbos pristatymą, tikslus pagalbos turinys, pristatymo būdas ir laikas neatskleidžiamas.
