Svarbiausios naujienos
- Rusijos smūgis Charkivo naftos saugyklai: užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kv. metrų plotas
- Norvegijos žvalgyba: Rusija įgyja pranašumą Ukrainoje
- Ekspertai patvirtino: Kyjivui smūgiavo nauju „hipergarsiniu“ ginklu
- Rusija veržiasi į dar vieną Donbaso miestą: „Jis atrodys kaip Bachmutas“
- „The Wall Street Journal“ paaiškino, kodėl Kremliui reikalingos teorijos apie V.Putino ligas, mirtį ir antrininkus
- Vokietijoje per išpuolį žuvo ukrainiečių paauglys krepšininkas: „Užpuolikus galėjo paskatinti neapykanta Ukrainai“
- Analitikai: Rusijos pajėgos okupuotoje Donecko srityje stato 30 km ilgio krovininių vagonų sieną
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertai patvirtino: Kyjivui smūgiavo nauju „hipergarsiniu“ ginklu
18:59
Kyjivo teismo ekspertizės tyrimų instituto ekspertai patvirtino, kad rusai per 2024 m. vasario 7 d. smūgį Ukrainai panaudojo „hipergarsinę“ raketą 3M22 „Cirkon“. Tai pranešė instituto direktorius Oleksandras Ruvinas, skelbia agentūra „Unian“.
„Pagal preliminarią informaciją tikrai turime raketos 3M22 „Cirkon“ panaudojimo faktą. Tai liudija žymės ant dalių ir nuolaužų, mazgų ir dalių identifikavimas, atitinkamo ginklo tipo požymiai“, – sakė instituto vadovas.
Pasak O.Ruvino, rasti elementai būdingi tik raketai „Cirkon“. Jie nenaudojami kitose Rusijos raketose. Sudedamosios „Cirkon“ dalys žymimos etiketėmis 3L22, 3V22 ir pan. Lazeriniu graviravimo ir įspaudimo būdu ant raketos nuolaužų buvo užrašas 3L22, rodantis, kad tai yra konkreti dalis iš konkretaus gaminio.
Be to, valdymo mechanizmai turi varžtus, pažymėtus skaičiais 26 – tai taip pat ypatinga „Cirkon“ savybė. Kiti žymėjimai padėjo nustatyti raketos pagaminimo datą – tai 2023 pab. – 2024 m.
Paaiškėjo, kad raketos mikroelektronika beveik visiškai sunaikinta, todėl jos išanalizuoti beveik neįmanoma. Ekspertams prieinami duomenys leidžia teigti, kad raketa neatitinka nurodytų techninių parametrų.
„Cirkon“ raketa
3M22 raketos „Cirkon“ nuolaužos buvo rastos Kyjivo Dniprovskio rajone, netoli elektros linijos po vasario 7 d. atakos. Jau tada buvo spėliojama, kad tai buvo „paslaptingas“ Rusijos ginklas, apie kurį Maskva viešai skelbia jau ne vienerius metus.
Rusai pozicionuoja 3M22 kaip „hipergarsinę“ priešlaivinę raketą, kuria taip pat galima smogti taikiniams ant žemės. Spėjama, kad jos greitis gali siekti iki 11 000 kilometrų per valandą, tačiau šių duomenų kol kas neįmanoma patvirtinti.
Naujieji Rusijos laivai ir povandeniniai laivai yra standartiniai „Cirkon“ nešėjai, tačiau ekspertai daro prielaidą, kad raketa gali būti paleidžiama iš stacionarių ar mobilių sausumos įrenginių.
„Bloomberg“: V.Zelenskis planuoja kelionę po Europą, kalbės apie ginklus ir saugumo garantijas
00:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus gali apsilankyti kelių Vakarų Europos šalių sostinėse ir prašyti didesnės paramos dėl sulėtėjusio Jungtinių Valstijų finansavimo, pranešė „Bloomberg“.
Pasak „Bloomberg“ šaltinių, V.Zelenskio vizitai gali būti susiję su jo dalyvavimu Miuncheno saugumo konferencijoje vasario 16-18 d.
Tarp miestų, į kuriuos gali skristi Ukrainos prezidentas, yra Paryžius ir Berlynas; taip pat svarstoma vizito į Londoną galimybė.
„Bloomberg“ pašnekovai pridurė, kad V.Zelenskis planuoja daugiausia dėmesio skirti karinei pagalbai, taip pat susitarimų dėl vadinamųjų saugumo garantijų pasirašymui.
Apie valstybės vadovo vizitus saugumo sumetimais niekada neskelbiama iš anksto. Nė viena iš šalių oficialiai nepatvirtino „Bloomberg“ informacijos apie V.Zelenskio atvykimą.
Rusijos smūgis Charkivo naftos saugyklai: užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kv. metrų plotas
23:24
Vasario 10 d. naktį dėl Rusijos smūgio į Charkivo naftos saugyklą nutekėjus degalams, buvo užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų žemės.
„Kadangi buvo užpulta naftos saugykla ir įvyko degalų nuotėkis, buvo užteršta didelė teritorija. Preliminariais duomenimis, dėl kuro – tiek dyzelino, tiek benzino – nuotėkio užteršta daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų teritorijos. Turimais duomenimis, šioje naftos bazėje buvo laikoma daugiau kaip 3,8 tūkst. tonų degalų. Šie naftos produktai ne tik užteršė žemę, bet ir pateko į upę“, – teigė Charkivo srities nacionalinės policijos Tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.
Pasak S.Bolvinovo, policija kreipėsi į Charkivo srities valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, kuri jau paėmė dirvožemio ir vandens mėginius taršos vietose.
Policija svarsto galimybę iškelti baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 441 straipsnį (ekologinis nusikaltimas).
J.Bidenas pirmą kartą pakomentavo D.Trumpo žodžius apie Rusiją ir NATO
22:28
Donaldo Trumpo pareiškimas dėl Rusijos agresijos prieš NATO šalis skatinimo kelia grėsmę JAV saugumui. Tai pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmą kartą komentuodamas skandalingus savo politinio varžovo žodžius.
Jis pažymėjo, kad abipusės NATO šalių garantijos, pagal kurias vienos dalyvės užpuolimas kvalifikuojamas kaip visų dalyvių užpuolimas, „užtikrina amerikiečių šeimų apsaugą“.
„Tai taip paprasta. Bet kuris asmuo, kuris abejoja šios priesaikos tvirtumu, kelia grėsmę mūsų saugumui“, – „Twitter“ rašė J.Bidenas.
Prieš kelias dienas D.Trumpas, sakydamas kalbą rinkiminiame mitinge, papasakojo istoriją iš savo prezidentavimo laikų. Jis prisiminė, kaip grasino vienos Europos šalies vadovui, kad leis Rusijai „daryti, ką nori“ su NATO šalimis, kurios savo gynybai skiria mažai lėšų.
Šis pareiškimas sukėlė pasipiktinimo bangą abiejose Atlanto pusėse. Visų pirma NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė nuomonę, kad tokie pareiškimai „kenkia visų mūsų saugumui“.
Ekspertas paaiškino, kodėl agresija prieš Baltijos šalis bus katastrofa Rusijos Federacijai
21:34
Švedijai įstojus į NATO, bet kokia Rusijos agresija prieš Baltijos šalis bus „beprotybė“. Tokią nuomonę „Espresso“ eteryje išsakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas Viktoras Yahunas.
Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys visiems laikams bus uždarytos Rusijai“, o Rusijos Baltijos laivynas taps „nereikalingu žaisliuku“. Pasak V.Yaguno, puolimo prieš Baltijos šalis organizavimas rusams būtų „tiesiog visko pabaiga“.
„Pirmiausia jie patys save sukurstys. Manau, kad atsakant Kaliningrado sritis bus tiesiog sunaikinta“, – aiškino SBU atsargos generolas majoras.
Be to, kaip pažymi V.Yagunas, tokiu atveju Rusija iš karto prarastų galimybę įplaukti į Atlanto vandenyną.
„Jei jie to imsis, tai bus beprotiška, nes jie tam ruošiasi, ir ruošiasi labai rimtai. Jei iki 2022 m. koncepcija būdavo tokia: Rusija puola, o maždaug po mėnesio įžengia NATO pajėgos, kad išlaisvintų užimtas teritorijas – tai yra, jokiu būdu jokių prevencinių smūgių. Dabar kalbama apie stiprius prevencinius smūgius ne tik į pozicijas, kuriose jie gali susitelkti, bet ir į vadinamuosius sprendimų priėmimo centrus. Apytikslis smūgis: 500 didelio tikslumo raketų iš karto, ar Rusija atlaikys tokį smūgį?“ – sakė jis.
Norvegijos žvalgyba: Rusija įgyja pranašumą Ukrainoje
19:39
Norvegijos žvalgybos tarnyba pirmadienį perspėjo, kad Rusija kare Ukrainoje įgyja pranašumą dėl didesnio karių skaičiaus ir dėka Kinijos, Šiaurės Korėjos bei kitų šalių tiekiamos technikos.
Karinės žvalgybos padalinio vadovas Nilsas Andreas Stensonesas, kartu su kitomis Norvegijos saugumo tarnybomis pristatydamas metinę rizikos ataskaitą, sakė, kad Kyjivui prireiks didelės Vakarų karinės pagalbos, kad padėtis pasikeistų.
„Šiame kare Rusija šiuo metu yra stipresnėje padėtyje nei prieš metus ir siekia įgyti pranašumą“, – žurnalistams sakė N.A.Stensonesas.
Jis teigė, kad Rusija gali mobilizuoti maždaug tris kartus daugiau karių nei Ukraina, kad Maskva su sankcijomis tvarkosi geriau nei tikėtasi, o šalies agresorės pramonė dabar gali pagaminti pakankamai amunicijos, kovos mašinų, dronų ir raketų, kad jos kariai galėtų visus metus palaikyti karo veiksmus.
Pasak tarnybos vadovo, Rusija taip pat gauna karinę paramą iš Šiaurės Korėjos, Irano, Baltarusijos ir Kinijos. Jis nurodė, kad Kinija tiekia ne ginklus, o mašinas, transporto priemones, elektroniką ir atsargines dalis, kurių reikia Kremliaus ginklų pramonei.
„Kad Ukrainos pajėgos galėtų apsiginti ir susigrąžinti iniciatyvą konflikte, reikėtų išplėstos Vakarų ginkluotės pagalbos“, – sakė N.A.Stensonesas. Jis pabrėžė, kad Kyjivas prašo amunicijos, tolimojo nuotolio ginklų, oro gynybos priemonių, tankų ir naikintuvų.
Norvegija kartu su Danija ir Nyderlandais sutiko aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, kurių ji prašė savo sąjungininkių.
„Norvegija ir Europa privalo būti pasirengusios prisiimti didesnę atsakomybę, kad užtikrintų savo ir savo sąjungininkų saugumą“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
Nuo Rusijos invazijos pradžios JAV yra pagrindinė Kyjivo karinė donorė, tačiau Kongresui nepavyksta susitarti dėl naujo pagalbos paketo, o dėl Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyvos Europai tenka didesnė atsakomybė sustiprinti paramą.
Ekspertai patvirtino: Kyjivui smūgiavo nauju „hipergarsiniu“ ginklu
18:59
Kyjivo teismo ekspertizės tyrimų instituto ekspertai patvirtino, kad rusai per 2024 m. vasario 7 d. smūgį Ukrainai panaudojo „hipergarsinę“ raketą 3M22 „Cirkon“. Tai pranešė instituto direktorius Oleksandras Ruvinas, skelbia agentūra „Unian“.
„Pagal preliminarią informaciją tikrai turime raketos 3M22 „Cirkon“ panaudojimo faktą. Tai liudija žymės ant dalių ir nuolaužų, mazgų ir dalių identifikavimas, atitinkamo ginklo tipo požymiai“, – sakė instituto vadovas.
Pasak O.Ruvino, rasti elementai būdingi tik raketai „Cirkon“. Jie nenaudojami kitose Rusijos raketose. Sudedamosios „Cirkon“ dalys žymimos etiketėmis 3L22, 3V22 ir pan. Lazeriniu graviravimo ir įspaudimo būdu ant raketos nuolaužų buvo užrašas 3L22, rodantis, kad tai yra konkreti dalis iš konkretaus gaminio.
Be to, valdymo mechanizmai turi varžtus, pažymėtus skaičiais 26 – tai taip pat ypatinga „Cirkon“ savybė. Kiti žymėjimai padėjo nustatyti raketos pagaminimo datą – tai 2023 pab. – 2024 m.
Paaiškėjo, kad raketos mikroelektronika beveik visiškai sunaikinta, todėl jos išanalizuoti beveik neįmanoma. Ekspertams prieinami duomenys leidžia teigti, kad raketa neatitinka nurodytų techninių parametrų.
„Cirkon“ raketa
3M22 raketos „Cirkon“ nuolaužos buvo rastos Kyjivo Dniprovskio rajone, netoli elektros linijos po vasario 7 d. atakos. Jau tada buvo spėliojama, kad tai buvo „paslaptingas“ Rusijos ginklas, apie kurį Maskva viešai skelbia jau ne vienerius metus.
Rusai pozicionuoja 3M22 kaip „hipergarsinę“ priešlaivinę raketą, kuria taip pat galima smogti taikiniams ant žemės. Spėjama, kad jos greitis gali siekti iki 11 000 kilometrų per valandą, tačiau šių duomenų kol kas neįmanoma patvirtinti.
Naujieji Rusijos laivai ir povandeniniai laivai yra standartiniai „Cirkon“ nešėjai, tačiau ekspertai daro prielaidą, kad raketa gali būti paleidžiama iš stacionarių ar mobilių sausumos įrenginių.
Ukraina planuoja pagaminti tūkstančius tolimojo nuotolio dronų: dalis jų galės pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą
16:41
Šiemet Ukraina planuoja pagaminti tūkstančius tolimojo nuotolio bepiločių atakos orlaivių. Tokių ginklų gamybos apimtys sparčiai didėja, naujienų agentūrai „Reuters" pareiškė Ukrainos vicepremjeras inovacijų, švietimo, mokslo ir technologijų plėtros bei skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas.
„Auga tolimojo nuotolio kamikadzių dronų, kurių veikimo nuotolis siekia 300, 500, 700 ir 1 000 kilometrų, kategorija. Prieš dvejus metus šios kategorijos apskritai nebuvo“, – pažymėjo jis.
Pasak ministro, pastarojo meto smūgių Rusijos naftos pramonės objektams serija atspindi vyriausybės pastangas skatinti tolimojo nuotolio dronų gamybą. Praėjusiais metais pagal iniciatyvą BRAVE1 buvo skirta apie 2,5 mln. dolerių dotacijų pradedančiosioms karinių technologijų įmonėms, o 2024 m. ši suma padidės dešimteriopai.
Teigiama, kad didžioji dauguma gamintojų yra privatūs. Pasak M.Fiodorovo, tik viena iš 10 bendrovių, kurių dronai gali skraidyti į Maskvą ir Sankt Peterburgą, yra valstybinė.
Ministras pabrėžė, kad sutinka su Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo vertinimu, jog Kyjivas pasiekė „tam tikrą paritetą“ su Maskva tolimojo nuotolio dronų gamybos srityje.
„Turime veikti antibiurokratiškai. Tokia yra proveržio technologijų kare esmė. Ketiname ir toliau tuo remtis, dirbti šia kryptimi. Nes technologijos tikrai gali mus išgelbėti“, – pažymėjo jis.
Jau kurį laiką Ukraina smarkiai didina bepiločių orlaivių, kurie aktyviai naudojami kare su Rusijos pajėgomis, gamybą.
2024-aisiais Ukraina planuoja pagaminti ir pristatyti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms milijoną pirmojo asmens (FPV) dronų, tai praėjusių metų gruodį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vokiečių analitikas: Avdijivkos kritimas tėra laiko klausimas
16:32
Vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Ropke pranešė, kad rusai nukirto geležinkelio liniją Avdijivkos centre ties Čistiakovo gatve. Dabar jie yra vos už 700 metrų nuo Industrialnyj prospekto, vienintelio kelio, jungiančio miestą su vyriausybės kontroliuojama teritorija.
Jo teigimu, iki miesto apsupimo liko ne daugiau kaip kelios savaitės.
J.Ropke nurodė, kad padėtis miesto centre yra ypač pavojinga. Ten Rusijos ginkluotosios pajėgos yra maždaug už 200 metrų nuo vieno iš paskutinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo kelių.
Ekspertas paaiškino, kad yra dar vienas kelias, kuris veda į gyvenvietę netoli Pivničės kaimo, tačiau net ir ten Rusijos pajėgos yra „už šimtų metrų“.
„Jei šie keliai bus nukirsti, miestelis bus apsuptas ir žlugs. Kol kas taip nėra, bet kai kurie žmonės daro prielaidą, kad iki to liko kelios dienos ar savaitės“, – įvertino atvirųjų duomenų analitikas.
Negana to, šiame regione Rusijos pajėgos pasižymi didele kiekybine persvara, kuri šiuo metu yra maždaug penki prieš vieną. Rusija taip pat išlaiko pranašumą ore. Į miestą nuolat smogia didelės sprogstamosios galios bombos FAB-500, FAB-1000 ir FAB-1500.
„Bild“ duomenimis, Ukraina neturi pakankamai oro gynybos sistemų šioms atakoms atremti.
Ukraina piktinasi Lenkijos ūkininkų protestais pasienyje
16:27
Ukraina pirmadienį paragino kaimyninę Lenkiją kovoti su ksenofobija po to, kai lenkų ūkininkai per protestus sąjungininkių pasienyje išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį.
Lenkijos policija nurodė tirianti sekmadienio incidentą, kai ūkininkai sustabdė sieną kertantį ukrainietiškus grūdus vežusį sunkvežimį ir išpylė jo krovinį.
Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matyti ant kelio išpilti grūdai, ūkininkams, protestuojantiems prieš ūkio sektoriaus dalyvių iš Ukrainos konkurenciją ir griežtas ES taisykles, visoje Lenkijoje surengus blokadas.
Prieš kelias savaites Lenkijos sunkvežimių vairuotojai, kurie buvo prisijungę prie ūkininkų protestų, nutraukė du mėnesius trukusią sienos blokadą.
„Turime dar vieną smurto eskalaciją prie mūsų bendros sienos, – sakė Ukrainos ekonomikos viceministras Tarasas Kačka. – Lenkijos valdžios institucijų reakcijos į sunaikintą krovinį stoka paskatins dar didesnę ksenofobiją ir politinį smurtą.“
Ukrainos žemės ūkio ministerija atskiru pareiškimu griežtai pasmerkė „tyčinį ukrainietiškų grūdų sunaikinimą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prancūzija, Vokietija ir Lenkija pradeda bendrą kovos su Rusijos dezinformacija iniciatyvą
15:29
Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį turi pradėti bendrą iniciatyvą kovai su Rusijos dezinformacijos atakomis, susijusiomis su Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą.
Pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas lankysis Prancūzijoje ir Vokietijoje, siekdamas stiprinti šalies santykius su Paryžiumi ir Berlynu.
Netoli Paryžiaus esančioje istorinėje La Sel Sen Klu pilyje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne priims Vokietijos kolegę Annaleną Baerbock ir Lenkijos kolegą Radoslawą Sikorskį.
Savaitgalį S.Sejourne nurodė, kad Prancūzija, Vokietija ir Lenkija pateiks naują bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su užsienio, ypač Rusijos, dezinformacijos kampanijomis.
Numatoma, kad ministrai informuos apie Maskvos informacines atakas prieš šias tris šalis.
„Mūsų trys šalys tapo tos pačios destabilizacijos strategijos aukomis“, – šeštadienį paskelbtame interviu Prancūzijos regioniniam dienraščiui „Ouest-France“ sakė S.Sejourne.
Pasak jo, trys ministrai ketina atskleisti Maskvos vykdomas dezinformacijos atakas, kuriomis bandoma paveikti ir suskaldyti visuomenę.
Kremliaus kritikai teigia, kad Rusija jau ne vienus metus naudojasi „trolių fabrikais“ ir netikrų naujienų svetainėmis siekdama skleisti dezinformaciją Vakaruose.
Po to, kai 2022 metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino dezinformacijos kampaniją.
Paryžius, Berlynas ir Varšuva tikisi sustiprinti bendradarbiavimą ir atgaivinti vadinamąjį Veimaro trikampio formatą, sukurtą 1991 metais siekiant sudaryti sąlygas bendriems Europos veiksmams.
