Svarbiausios naujienos
- Analitikas: „Visa Rusijos karinė mašina ruošiasi karui su NATO“
- Baltijos šalys neįtiko Rusijai: valstybių lyderiai ieškomi už nebūtus nusikaltimus
- Maskvoje užsidegė MiG naikintuvus gaminanti gamykla
- Rusija ruošiasi karinei konfrontacijai su Vakarais, perspėja Estija
- Vašingtonas žengia teisinga linkme: pritarta pagalbos Ukrainai paketui, tačiau tai dar ne viskas
- Karybos ekspertas: ukrainiečiai prie Avdijivkos bando laimėti laiko?
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertai įvertino, kiek dar laiko Rusijai pakaks karinių pajėgumų tęsti kovą Ukrainoje
20:28
Per plataus masto karą su Ukraina Rusijos karinės pajėgos neteko daugiau kaip 3 000 tankų. Tačiau ji turi pakankamas nekokybiškų šarvuočių atsargas, kad juos pakeistų, todėl tikėtina, kad Maskva turi pajėgumų dar trejus metus atlaikyti drakoniškus karinės įrangos nuostolius, rašoma Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto ataskaitoje.
„Maskva sugebėjo iškeisti kokybę į kiekybę, atsiimdama tūkstančius senų tankų iš sandėlių tokiu greičiu, kuris kartais siekdavo 90 tankų per mėnesį“, – naujienų agentūra „Reuters“ cituoja ekspertų ataskaitą.
Joje taip pat nurodyta, kad nuo invazijos pradžios Ukraina taip pat patyrė didelių nuostolių, tačiau Vakarų karinė pagalba leido jai išsaugoti dalį savo atsargų ir kartu pagerinti jų kokybę.
Analitikų teigimu, esamos Rusijos atsargos indikuoja, jog ji „potencialiai gali atlaikyti dar maždaug trejus metus didelių nuostolių ir papildyti savo tankų atsargas, net jei jos yra žemesnio techninio lygio, nepriklausomai nuo gebėjimo gaminti naują įrangą“.
Ataskaitoje pažymima, kad rusai turi 1750 pagrindinių kovinių tankų, pradedant pasenusiais T-55 ir baigiant moderniais T-80 ir T-90. Dar 4 000 jų yra sandėliuojami.
Nuo spalio mėnesio suintensyvinusios puolimą prie Avdijivkos Rusijos pajėgos prarado beveik visą mechanizuotąją tankų diviziją – 214 vienetų. Teigiama, kad šis skaičius sudaro dešimtadalį šiuo metu Ukrainoje kovojančių tankų.
„Nuo spalio pradžioje vykusio Avdijivkos puolimo Rusijos 2-oji ir 41-oji jungtinės kariuomenės neteko 214 tankų. Daugiausia T-72 ir T-80, bet taip pat kelis aukštos klasės T-90. Tuo tarpu Ukrainos brigados Avdijivkoje ir aplink ją prarado tik 18 tankų“, – straipsnyje pažymėjo leidinys "Forbes“.
V.Putinas pasiūlė JAV įšaldyti karą
00:48
Rusijos vadovybė siūlė Jungtinėms Valstijoms įšaldyti karą Ukrainoje, tačiau Vašingtonas atsisakė diskutuoti be Ukrainos. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais Rusijoje. Pasak jų, V.Putinas per tarpininkus, įskaitant arabų partnerius Artimuosiuose Rytuose, 2023 m. siuntė Vašingtonui signalus, kad nori įšaldyti konfliktą dabartinėmis linijomis be jokių nuolaidų iš savo pusės.
Aukšto rango Rusijos šaltinis žurnalistams sakė, kad tarpininkai susitiko Turkijoje 2023 m. pabaigoje, o derybos baigėsi niekuo. Antrojo pašnekovo teigimu, amerikiečiai atsisakė diskutuoti apie paliaubas be Ukrainos. Trečias šaltinis sako, kad JAV nenorėjo daryti spaudimo Ukrainai.
JAV šaltinis paneigė bet kokius oficialius kontaktus ir sakė, kad Vašingtonas nedalyvaus derybose be Ukrainos. Tuo metu rusai teigia, kad JAV pareigūnai, įskaitant Baltųjų rūmų patarėją nacionalinio saugumo klausimais Jake'ą Sullivaną, CŽV direktorių Billą Burnsą ir valstybės sekretorių Antony Blinkeną, gavę signalą sutiko susitikti.
„Buvo sumanyta, kad J.Sullivanas pasikalbės su V.Putino patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu ir nustatys tolesnius veiksmus, sakė vienas Rusijos šaltinis. Tačiau kai sausio mėnesį buvo paskambinta, J.Sullivanas pasakė J.Ušakovui, kad Vašingtonas pasirengęs aptarti kitus santykių aspektus, bet nekalbės apie paliaubas be Ukrainos“, – pažymi „Reuters“.
Kitas Rusijos šaltinis žurnalistams sakė, kad V.Putinas pakomentavo: „Žinojau, kad jie nieko nepadarys“. Kitas pašnekovas pažymėjo, kad Vašingtonas netikėjo V.Putino nuoširdumu. Dabar Kremlius nemato prasmės toliau bendrauti su JAV karo įšaldymo klausimu.
Ukrainos valdžia ne kartą yra pareiškusi, kad derybų su Rusija klausimas bus svarstomas tik išvedus okupacines pajėgas iš Ukrainos teritorijos. Maskva teigia, kad ji esą niekada neatsisakė derėtis, bet tik savo sąlygomis.
Kyjivas taip pat mano, kad Rusija paliaubas išnaudotų savo pajėgų sustiprinimui ir pasirengimui naujoms atakoms.
Ekspertas paaiškino, kuo Avdijivkos puolimas skiriasi nuo Bachmuto šturmo
22:20
Rusai metė visus savo išteklius, kad užimtų Avdijivką. Bachmuto atveju tokios situacijos nepastebėta. Tai pareiškė Karinių ir teisinių studijų centro vadovas Oleksandras Musijenka komentare „RBK-Ukraina“.
„Galiu pasakyti, kad priešas į Avdijivką metė viską, ką turėjo. Ir tai, beje, yra skirtumas nuo Bachmuto. Kai šturmavo Bachmutą, Rusijos kariai naudojo „Wagner“ grupes, aviaciją ir iš dalies artileriją, tankų ir šarvuočių beveik nebuvo. O čia jie aktyviai veržiasi su šarvuočiais“, – sakė O.Musijenka.
Jis patikslino, kad tokia situacija galėjo susidaryti dėl to, kad priešui trūksta šturmo grupių. Todėl jie „turi prisidengti šarvuočiais“.
Tačiau, kaip pabrėžė O.Musijenka, bet kuriuo atveju rusai stengiasi iškovoti propagandinę pergalę savo diktatoriui Vladimirui Putinui rinkimų proga.
Rusai jau kelis mėnesius intensyviai bando perimti Avdijivkos kontrolę. Jie nori apsupti miestą ir vėliau jį užimti. Tuo pat metu ukrainiečių gynėjai ir toliau laikosi gynyboje ir pridaro priešui didžiulių nuostolių.
O.Syrskis: Rusijos ir Ukrainos karas pereina į naują etapą
21:32 Atnaujinta 21:56
Ukraina ginklų gamyboje pirmiausia turėtų pasikliauti savimi, o ne tik partneriais. Tai pareiškė naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis interviu vokiečių televizijos kanalui ZDF.
„Kai vyksta tokio masto karas, tokio karo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų dar nėra buvę ir tokios trukmės. Juk visos operacijos, kurios buvo vykdomos, truko kelis mėnesius. Žinoma, šių ginklų nepakanka, jų paprasčiausiai trūksta. Ir net tie ginklai, kurie yra naudojami, turi fizinį gyvavimo laiką. Bet kuris vamzdis susidėvi. Jis gali iššauti tam tikrą skaičių sviedinių, po to jį reikia pakeisti. Tai ne tik žmonių, bet ir ekonomikų karas“, – sakė vyriausiasis vadas.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina pasikliauja Vakarų partnerių ekonomika: „Kolektyvinė Vakarų ekonomika taip pat turėtų mums padėti. Nes mes kariaujame ir naudojame tai, ką turime vertingiausio – mūsų žmones, mūsų tautos žiedą. Jei nėra išorinės pagalbos, turime patys pradėti gamybą. Tai jau vyksta, mums reikia didinti gamybos apimtis. Nes mes, visų pirma, turime pasikliauti savimi, ne tik savo partneriais“.
Pasak O.Syrskio, fronte pradėti naudoti antžeminiai dronai. Tai leidžia išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.
„Dabar matome, kad dronų vaidmuo kasdien didėja. Taip yra dėl to, kad kasdien jų vis daugiau naudojama abiejose pusėse. Dabar visose karinio vadovavimo grandyse kiekvienas vadas mato visą mūšio lauko vaizdą. Jei anksčiau jis galėjo matyti ribotą dalį iš blindažo, tai dabar jis mato visą kovos veiksmų peizažą. Dronai naudojami palei visą mūšio liniją. Šis karas padidino technologinės pažangos svarbą ginkluotos kovos procese“, – sakė vyriausiasis vadas.
„Nuo puolamųjų veiksmų perėjome prie gynybinės operacijos. Mūsų operacijos tikslas – išsekinti priešą, padaryti jam kuo daugiau nuostolių, panaudojant mūsų įtvirtinimus, mūsų techninius pranašumus, susijusius su bepiločiais orlaiviais, elektroniniu karu, ir išlaikyti parengtas gynybos linijas“, – sakė O.Syrskis.
Ukraina nekeičia savo tikslo pasiekti savo ikikarines sienas. Pasak O.Syrskio, ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo. „Viskas remiasi tuo, kad turime užbaigti karą pasiekdami savo sienas. Nesvarstomi jokie kiti variantai, nes mes tiesiog neturime kito pasirinkimo“, – sakė O.Syrskis.
Pasak O.Syrskio, Ukrainos kariuomenė negali sau leisti elgtis su savo kariais taip, kaip Rusijos vadai, kurie siunčia karius į „mėsos atakas“.
„Negalime sau leisti tokio požiūrio, kokį demonstruoja Rusijos kariuomenės vadai, kai naudoja „mėsos šturmų“ taktiką. Geriau paliksiu poziciją, bet neleisiu, kad žūtų personalas. Jiems kario gyvybė neturi jokios vertės. Ir mes tai matome, naujausiais duomenimis, jų nuostoliai 7–8 kartus didesni nei mūsų“, – sakė jis.
Dar prasidėjus pilno masto Rusijos invazijai į Ukrainą O.Syrskis manė, kad karas neturės aiškių laiko rėmų.
„Kai prasidėjo agresija, jaučiau, kad einu į kažkokią bedugnę, kuri neturi aiškių laiko rėmų. Tuo metu nebuvo aišku, kada tai baigsis, bet supratau, kad tai bus ilgai ir sudėtingai“, – sakė vadas.
V.Zelenskis: O.Syrskis ir R.Umerovas išvyko į frontą įvertinti situacijos
20:47
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir gynybos ministras Rustemas Umerovas išvyko į frontą įvertinti situacijos, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. padėties.
Pasak šalies vadovo, antradienį jie daugiausia dėmesio skyrė fronto linijai, ypač Avdijivkai, Kupjanskui ir Lymanui.
„Didžiausias dėmesys, didžiausia parama. Generalinio štabo viršininkas O.Syrskis ir gynybos ministras Umerovas visą dieną yra vietoje, prie fronto linijos. Šiandien jie aplankė visus karštuosius fronto linijos taškus. Jie pranešė apie padėtį“, – informavo V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad tuo pačiu sprendžiamos esamos problemos, t.y. dalinių komplektavimas, įtvirtinimai, vadovavimas ir kontrolė.
„Bus stiprinami bepiločių orlaivių, elektroninės kovos pajėgumai, taip pat bus stiprinamos vadovavimo pozicijos. Vėliau bus pateikta išsami ataskaita“, – užbaigė jis.
Praėjusią savaitę prezidentas V.Zelenskis ėmėsi pokyčių ginkluotųjų pajėgų vadovybėje. Vietoje Valerijaus Zalužno vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu paskirtas O.Syrskis.
Vėliau valstybės vadovas taip pat paskyrė naujojo vyriausiojo vado ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojus ir atliko personalo pakeitimus tarp kariuomenės vadų.
Europos diplomatijos vadovas: po rinkimų Rusija gali pradėti naują didelį puolimą
20:42
Po kovo mėnesį organizuojamų prezidento rinkimų Rusija gali pradėti naują didelį puolimą Ukrainoje, savo tinklaraštyje po neseniai įvykusio vizito į Kyjivą paskelbė Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Dar vienas didelis Rusijos puolimas gali prasidėti po kelių mėnesių nuo Rusijos „rinkimų“ kovo mėn. Tačiau mačiau, kad Ukrainos žmonės ir toliau yra pasiryžę kovoti, mačiau jų išradingumą ir atsparumą“, – dėstė diplomatas.
J.Borrellio nuomone, „priešingai nei jų kolegos iš Rusijos, Ukrainos kariai žino, už ką kovoja, ir jiems netrūksta motyvacijos“.
„Tačiau jie negalės to padaryti be mūsų paramos, kurią būtina skubiai padidinti. Tai, ką ES ir jos valstybės narės padarys artimiausiais mėnesiais, kad suteiktų Ukrainai priemonių atremti Rusijos puolimą, bus labai svarbu ir Ukrainai, ir Europos Sąjungos saugumui“, – pabrėžė jis.
ES diplomatijos vadovas taip pat paragino ES valstybes nares kartu su savo gynybos bendrovėmis peržiūrėti sutartis ir nustatyti ginklų ir šaudmenų tiekimo Ukrainai prioritetus.
Maskvoje liepsnojo naikintuvų gamykla: Ukrainos žvalgyba nurodė priežastį
20:36
Antradienį pranešta, kad Rusijos sostinėje užsidegė MiG naikintuvų gamykla. Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pažymėjo, kad informacija apie gaisro priežastį tebėra tikslinama, tačiau dėl galimų to priežasčių jis neabejoja.
„Pagrindinė priežastis – Rusijos agresija prieš Ukrainą, – pareiškė jis. – Akivaizdu, kad gamykla ir šios patalpos yra tiesiogiai susijusios su komponentų tiekimu valstybės agresorės karinėms ir kosminėms pajėgoms.“
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos atstovo, Rusijoje dažnai sunku atskirti kas dėl ko nors kaltas.
„Neaišku, kas buvo karinio-pramoninio komplekso, administracijos ir apskritai infrastruktūros degradacijos rezultatas, kas – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų rezultatas, o kas – arba vietinių pasipriešinimo pajėgų, arba Ukrainos draugų, kurie, žinoma, dirba giliame užnugaryje, desperatiškos kovos rezultatas“, – komentavo A.Jusovas.
Anksčiau pranešta, kad antradienį kilo gaisras MiG gamykloje Maskvos Leningrado prospekte. Pasak pranešimų socialiniuose tinkluose, preliminariais duomenimis, degė prie gamyklos pastato rekonstruotos dirbtuvės.
Ekspertai įvertino, kiek dar laiko Rusijai pakaks karinių pajėgumų tęsti kovą Ukrainoje
20:28
Per plataus masto karą su Ukraina Rusijos karinės pajėgos neteko daugiau kaip 3 000 tankų. Tačiau ji turi pakankamas nekokybiškų šarvuočių atsargas, kad juos pakeistų, todėl tikėtina, kad Maskva turi pajėgumų dar trejus metus atlaikyti drakoniškus karinės įrangos nuostolius, rašoma Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto ataskaitoje.
„Maskva sugebėjo iškeisti kokybę į kiekybę, atsiimdama tūkstančius senų tankų iš sandėlių tokiu greičiu, kuris kartais siekdavo 90 tankų per mėnesį“, – naujienų agentūra „Reuters“ cituoja ekspertų ataskaitą.
Joje taip pat nurodyta, kad nuo invazijos pradžios Ukraina taip pat patyrė didelių nuostolių, tačiau Vakarų karinė pagalba leido jai išsaugoti dalį savo atsargų ir kartu pagerinti jų kokybę.
Analitikų teigimu, esamos Rusijos atsargos indikuoja, jog ji „potencialiai gali atlaikyti dar maždaug trejus metus didelių nuostolių ir papildyti savo tankų atsargas, net jei jos yra žemesnio techninio lygio, nepriklausomai nuo gebėjimo gaminti naują įrangą“.
Ataskaitoje pažymima, kad rusai turi 1750 pagrindinių kovinių tankų, pradedant pasenusiais T-55 ir baigiant moderniais T-80 ir T-90. Dar 4 000 jų yra sandėliuojami.
Nuo spalio mėnesio suintensyvinusios puolimą prie Avdijivkos Rusijos pajėgos prarado beveik visą mechanizuotąją tankų diviziją – 214 vienetų. Teigiama, kad šis skaičius sudaro dešimtadalį šiuo metu Ukrainoje kovojančių tankų.
„Nuo spalio pradžioje vykusio Avdijivkos puolimo Rusijos 2-oji ir 41-oji jungtinės kariuomenės neteko 214 tankų. Daugiausia T-72 ir T-80, bet taip pat kelis aukštos klasės T-90. Tuo tarpu Ukrainos brigados Avdijivkoje ir aplink ją prarado tik 18 tankų“, – straipsnyje pažymėjo leidinys "Forbes“.
Ambasadorė: viršūnių susitikime Ukraina greičiausiai nebus pakviesta prisijungti prie NATO
20:16
Amerikiečių ambasadorė prie NATO antradienį pareiškė netikinti, kad liepą vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina bus pakviesta tapti Aljanso nare, nors po Rusijos invazijos ji skubiai kreipėsi dėl narystės.
„Kalbant apie šią vasarą vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, nesitikiu, kad Aljansas pateiks kvietimą“, – žurnalistams sakė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.
Pernai NATO šalys pakartojo savo pažadą, kad Kyjivas vieną dieną prisijungs prie JAV vadovaujamo karinio aljanso, tačiau nenurodė aiškaus termino.
J.Smith sakė mananti, kad šių metų viršūnių susitikimas Vašingtone bus „ženklas, kad Aljansas toliau artėja prie Ukrainos ir kad mes imamės konkrečių veiksmų, kurie taps tiltu tarp dabartinės padėties ir visateisės narystės“.
Ukrainą, siekiančią narystės NATO, tvirtai remia rytiniame aljanso flange esančios šalys, kurios jaučia didesnę tiesioginę Maskvos grėsmę.
Tačiau pagrindinės galybės, tokios kaip Jungtinės Valstijos ir Vokietija, nesiryžta siekti, kad karo draskoma šalis taptų visateise nare, baimindamosi, kad taip gali įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Jungtinės Valstijos stengiasi „padėti savo draugams Ukrainoje vykdyti būtinas reformas savo šalyje, kad priartėtų prie euroatlantinės integracijos“, sakė J.Smith.
„Mes ir toliau visų pirma siekiame paremti juos dabartinėje kovoje ir užtikrinti, kad jie galėtų nugalėti mūšio lauke“, – pridūrė ji.
Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai trečiadienį surengs derybas, kurių tikslas – sutelkti paramą Ukrainai, kilus abejonių dėl JAV pagalbos ateities.
JAV Senatas antradienį pritarė 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės finansavimui Ukrainai, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas jau anksčiau nurodė, kad žemieji rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, jį atmes.
J.Bidenas ragina JAV Atstovų Rūmus pritarti Ukrainos finansavimui
18:48
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino Atstovų Rūmus patvirtinti ilgai atidėliotą finansavimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija po to, kai Senatas priėmė teisės akto projektą dėl tolesnės paramos teikimo.
„Raginu Atstovų Rūmus skubiai imtis šio klausimo sprendimo“, – pareiškime teigė J. Bidenas, nors manoma, kad respublikonų vadovaujami rūmai įstatymo projektą atmes.
„Jei nesipriešinsime tironams, kurie siekia užkariauti ar atplėšti savo kaimynų teritoriją, pasekmės Amerikos nacionaliniam saugumui bus didelės“, – sakė JAV vadovas.