„The New York Times“: Per Rusijos puolimą Avdijivkoje į nelaisvę galėjo patekti iki tūkstančio Ukrainos karių

Tai, kas įvyko Avdijivkoje, yra „natūrali istorija, ir jokio stebuklo ten negalėjo įvykti“, – interviu sakė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Mes supratome, kokias pajėgas kaupia agresorius, kokias pajėgas telkia Rusijos Federacija, kad išspręstų Avdijivkos klausimą. Jei turėtume pakankamai sviedinių ir ginklų, kad rusus sustabdytume, mūsų kariuomenė darytų viską, kas įmanoma ir neįmanoma, jog tai įvyktų. Ir vienas iš pagrindinių klausimų, kuris šiandien egzistuoja, kai kalbame apie partnerius ir kitus dalykus, yra dangus“, – sakė jis.

Pasak jo, tai, kad Ukraina šiandien neturi pariteto su rusais danguje, yra labai didelė problema.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas

„KAB, kurie buvo numesti ant Avdijivkos, skaičius, ypač paskutinę akimirką, buvo beprotiškas. Tai dešimtys tonų sprogmenų, įsivaizduokite, skrenda ant galvų, ir nuo to nepasislėpsi“, – pridūrė O.Danilovas.

Reaguodamas į pareiškimus, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Avdijivkos galėjo būti organizuotas anksčiau, O.Danilovas sakė, kad jis nėra iš tų, kurie abejoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sprendimais:

„Kariuomenė žino, kada ir ką turi daryti. Turime jais 100 proc. pasitikėti. Nes jei mes kvestionuosime kiekvieną kariškių žingsnį, jei kiekvieną kartą sėdėdami čia, Kyjive, ant kėdžių jiems sakysime, kad jie kažką padarė ne taip... Manau, kad tai yra įžeidimas visiems mūsų kariškiams, tiems vaikinams ir merginoms, kurie šiandien gina mūsų šalį.“

Kartu O.Danilovas pabrėžė: norint daryti vienokias ar kitokias išvadas, reikia žinoti viską, kas vyksta fronto linijoje (2 tūkst. km).

„Reikia suprasti, kas nutiks, jei šiandien iš ten atliksite manevrą, kaip jis bus parodytas toje ar kitoje dalyje. Mažai kas žino, kad norint padaryti šiuos dalykus (pasistūmėti į Avdijivką – UNIAN), rusai priversti buvo paimti visą tankų diviziją iš kitos krypties... Visa tai yra labai sudėtinga šachmatų kombinacija, ir vyriausiasis vadas turi žiūrėti į visą mūšio lauką“, – sakė jis.

Šeštadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad paliko Avdijivkos miestą. Rusijos kariams iškėlus vėliavą virš miesto, pasirodė istorijų apie sužeistus ukrainiečių karius, kuriems nepavyko pabėgti Avdijivkos.

Skelbiama, kad šie ukrainiečių kariai priklausė 110-ajai atskirajai mechanizuotajai brigadai.

Kai praėjusią savaitę Rusijos kariai įsiveržė į Avdijivką, šių ukrainiečių užimtos pozicijos buvo smarkiai puolamos.

Stopkadras/Vaizdai iš Avdijivkos

Pasak vieno iš ten buvusių karių Viktoro Biljako, ukrainiečių kariai desperatiškai bandė pabėgti iš miesto.

Viktoro Biljako papasakojo ukrainiečius, kurie buvo įstrigę Avdijivkoje – be galimybės apsiginti.

Visą tekstą skaitykite čia.

Per mūšius dėl Avdijivkos į nelaisvę galėjo patekti šimtai ukrainiečių karių, praneša „The New York Times“, remdamasis aukštais Vakarų pareigūnais ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais.

Du neįvardyti kariai leidiniui teigė, kad atsitraukimo iš Avdijivkos metu į nelaisvę greičiausiai pateko arba dingo be žinios nuo 850 iki 1 000 Ukrainos karių. Vakarų pareigūnai teigė, kad šie skaičiai „atrodo tikslūs“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Avdijivka

Kartu medžiagoje teigiama, kad išsamesnė informacija šiuo klausimu bus žinoma tik tada, kai gynybos pajėgos užims naujas pozicijas Avdijivkos rajone ir ten įsitvirtins.

Žurnalistai daro prielaidą, kad jei šie duomenys pasitvirtins, tai gali neigiamai paveikti karių moralę ir ypač mobilizaciją visoje Ukrainoje.

Vasario 17 d. Pietiniam Ukrainos pajėgų frontui vadovaujantis generolas Aleksandras Tarnavskis pranešė, kad išvedant dalinius iš Avdijivkos į nelaisvę pateko nemažai Ukrainos karių.

Vasario 18 d. analitinis portalas „DeepState“ pranešė, kad Rusijos okupantai „Muziejaus pozicijoje“ (buvusiame kariniame dalinyje „Zenit“) Avdijivkoje nušovė šešis paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius, kurie ten liko po to, kai Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš miesto. Keturi iš jų buvo sužeisti ir kartu su kitais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais negalėjo ištrūkti iš apsupties.

Slidstvo.info rašė, kad trijų iš šešių ukrainiečių karių, paimtų į nelaisvę „Zenit“ pozicijoje, motina, žmona ir sesuo atpažino jų kūnus vaizdo įraše. Žurnalistas Jurijus Butusovas paskelbė „Zenit“ pozicijoje likusių kariškių pavardžių sąrašą.

Vėliau Generalinė prokuratūra paskelbė, kad pradėtas tyrimas.

Vasario 19 d. ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas pažymėjo, kad tokie Rusijos okupantų veiksmai yra šiurkštus Ženevos konvencijos ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.

Antradienio vakarą, Rusijos okupacinės pajėgos vėl puolė Donecko sritį. Kramatorskas atsidūrė po priešo ugnimi, praneša UNIAN.

Tai pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. Pasak jo, du sprogimai įvyko apie 20 val. Rusai smogė pramoninei zonai ir gyvenamiesiems pastatams.

Telegram nuotr./Kramatorske apšaudytas gyvenamasis namas

„Dabar žinome apie tris sužeistuosius ir daugybę apgadintų daugiaaukščių pastatų. Nustatinėjame galutinius apšaudymo padarinius. Dar kartą kreipiuosi į visus regiono gyventojus: laiku evakuokitės! Pasirūpinkite savimi!“ – rašė jis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad, teikiant paramą Ukrainai, gali atsirasti ir kitokių formų, tačiau kokios jos – kol kas nedetalizuoja. 

„Aš manau, kad mes artimiausiu metu išvysime, kiek teko kalbėtis su kitais ministrais, pačių įvairiausių iniciatyvų, kaip didinti paramą Ukrainai, ir nebūtinai tai gali būti ginklais“, – LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, tai nėra politinės priemonės, vien tik politinės priemonės, bet šalys sutarė, kad Ukrainai paramą reikia didinti ir galbūt net keisti formą.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Na, mes remiame Ukrainą karinėmis priemonėmis, be abejonės, finansinėmis priemonėmis, teikiame mokymo paramą, bet aš manau, kad gal atsiras ir kitų formų, bet dabar nenorėčiau detalizuoti“, – sakė ministras.

Pasak LRT, estų žvalgyba skaičiuoja, kad jeigu Europos valstybės skirtų 25 šimtąsias procento nuo savo BVP į karinį Ukrainos biudžetą, tai leistų jai kariauti šiemet, pasiruošti naujam puolimui kitąmet ir tai būtų labai aiškus signalas Kremliui, kad Europa Ukrainos nepaliks.

Visą tekstą skaitykite čia.

Estijos vidaus saugumo tarnyba (ISS) antradienį pranešė, kad nuo gruodžio sulaikė 10 įtariamųjų, kurie, kaip manoma, veikė vykdydami Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus, įskaitant asmenis, įtariamus sudaužius vidaus reikalų ministro ir žurnalisto automobilius.

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai rodo, kad Rusijos specialiosios tarnybos koordinavo hibridinę operaciją prieš Estiją, teigiama ISS pareiškime.

Estijos tyrėjai įtaria, kad sulaikytieji, kurių tapatybės neatskleidžiamos, rinko informaciją išpuoliams rengti. Pareiškime teigiama, kad šia veikla galėjo būti siekiama pasėti baimę ir sukelti įtampą Estijos visuomenėje.

Sulaikytiesiems buvo nurodyta vykdyti įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant vidaus reikalų ministro ir žurnalisto automobilių langų daužymą ir paminklų niokojimą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Užėmus Avdijivką, Rusijos Federacija pradėjo aktyviai žengti į Robotynės gyvenvietės teritoriją Zaporižios srityje. Apie tai teletiltu pranešė operatyvinės-strateginės grupės „Tavria“ pranešėjas Dmitrijus Lichovijus.

„Tuo metu, kai Rusijos Federacija buvo sutelkusi dėmesį į Avdijivką, tokių išpuolių Robotynėje buvo nedaug. Jų padaugėjo pasibaigus Avdijivkos gynybinei operacijai. Tris dienas iš eilės užpuolimų rodikliai ten buvo dviženkliai. Pavyzdžiui, per pastarąją parą ten buvo atremta 11 priešo atakų. Tačiau esminių pokyčių kontakto linijoje neįvyko, nors ji yra dinamiška ir juda abiem kryptimis“, – sakė pranešėjas.

Jis taip pat patvirtino informaciją apie tai, kad prieš dvi dienas šia kryptimi buvo mėginta surengti masinį Rusijos puolimą prieš Ukrainos pozicijas: „Po to, kai užvakar Rusijos Federacija bandė pulti su pakankamai dideliu skaičiumi šarvuotos technikos ir personalo, visa kolona buvo sutriuškinta, Rusijos Federacija patyrė didelių tankų ir pėstininkų kovos mašinų nuostolių bei grįžo prie nedidelių šturmo grupių naudojimo taktikos. Jos taip pat sustabdytos ir sunaikintos“.

Dmitrijus Lichovijus sakė, kad šia kryptimi daugiausia kovoja reguliarioji Rusijos kariuomenė: motorizuotosios šaulių ir oro desanto divizijos. Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos Federacija toliau naudoja cheminį ginklą prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

„Per praėjusias dvi dienas užfiksuota apie dešimt granatų su ašarinėmis cheminėmis medžiagomis išmetimų. Vakar mūsų atsakomybės zonoje užfiksuoti keturi tokie išmetimai – du Donecko kryptimi ir du Zaporižioje“, – sakė D.Lichovijus.

Be to, pasak pranešėjo, Rusijos Federacija smogė Orechovo miestui, dėl to buvo apgadintas vietos šventyklos pastatas.

„Dėl dar vieno Orechovo miesto apšaudymo per pastarąją parą kilo gaisras bažnyčios pastate. Informacijos apie žuvusiuosius ar sužeistuosius nebuvo. Tačiau tai dar vienas civilinės infrastruktūros apšaudymo pavyzdys, ir šį kartą buvo atakuojama stačiatikių cerkvė“, – sakė pranešėjas.

Avdijivkos miestas nebūtų prarastas, jei Ukraina „būtų gavusi visą artilerijos amuniciją, kurios reikėjo jai apginti“, antradienį Kyjive CNN žurnalistei Christiane Amanpour sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Pasak jo, Ukrainos kariai „turėtų būti įvertinti už tai, kad atsilaikė prieš Rusiją ir paaukojo savo gyvybes fronto linijose“. Pasak ministro, Ukrainos kariai ir toliau turi aukotis ir žūti dėl to, kad kažkas vis dar diskutuoja dėl sprendimo:

„Aš gerbiu vidaus politiką ir nesikišu į ją, bet noriu, kad visi prisimintų, jog kiekviena diskusijų diena vienoje vietoje, reiškia vieną mirtį kitoje vietoje“, – sakė D.Kuleba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Pasak jo, karas bus tęsiamas ir kad „Rusija neketina daryti pauzės“.

Baltųjų rūmų pareigūnas Johnas Kirby kaltę dėl Ukrainos pasitraukimo iš Avdijivkos taip pat suvertė Kongreso respublikonams.

„Kalbėkime aiškiai: Ukrainos sprendimas pasitraukti iš Avdijivkos buvo priimtas ne todėl, kad jie nebuvo pakankamai drąsūs, ne todėl, kad jiems nebuvo pakankamai gerai vadovauta, ne todėl, kad jie nebuvo apmokyti, ne todėl, kad jie neturėjo taktinių įgūdžių gintis ir ginti tą miestą. Taip buvo dėl Kongreso neveiklumo“, – sakė jis antradienį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja ne tik su Ukraina, bet ir su savo žmonėmis, rašo žurnalas „The Economist“.

Avdijivkos užėmimas, pareikalavęs 13 000 Rusijos karių gyvybių ir daugiau nei 400 tankų nuostolių, rodo geležinį V.Putino ryžtą tęsti karą. Be to, kaip pažymi leidinys, V.Putinas daro pažangą ir vidaus fronte, tai rodo Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis.

„Scanpix“/AFP nuotr./A.Navalnas po apnuodijimo „Novičiok“ ligoninėje Berlyne

Šie du frontai yra susiję: V.Putino karas Ukrainoje visada buvo skirtas stiprinti savo pozicijas namuose, keičiant sąlygas užsienyje. "The Economist“ pažymi, kad V.Putinas bijo ne NATO karinės galios, o principų, kuriuos NATO sukūrė pasauliui apsaugoti: demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės. Tai kelia egzistencinę grėsmę V.Putino galiai.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijoje pasipriešinimas šiai grėsmei jaučiamas tiesioginiais V.Putino išpuoliais prieš savo paties žmones. Ir tai toli gražu neapsiriboja kova su oponentais: V.Putino režimas dabar atsigręžia net prieš tuos, kurie jam draugiški.

„Visa tai kelia pasipiktinimą. Visuomenės protestai žiauriai slopinami, tačiau nepasitenkinimas išsilieja įvairiomis formomis. Dauguma rusų niekada neprašė karo, nepageidavo Ukrainos teritorijos ir nori, kad jų gyvenimas grįžtų į normalias vėžes. Visa tai nereiškia, kad protesto judėjimas stiprėja, tačiau apklausų duomenys rodo, kad parama karui pamažu silpnėja“, – rašo „The Economist“.

Be to, ekspertai teigia, kad Putinas dabar susiduria su „neišsprendžiama trilema“: finansuoti karą, išlaikyti pragyvenimo lygį ir pažaboti infliaciją. Pažymima, kad Rusijos ekonomikai daromos žalos neįmanoma pašalinti nenutraukus karo ir neatšaukus Vakarų sankcijų.

„Tačiau V.Putinas to padaryti negali, nes jo režimas dabar gali egzistuoti tik karo sąlygomis. Jam saugiau padvigubinti pastangas, įvedant didesnes represijas savo žmonėms, nei sustoti, o tai sukels neišvengiamų klausimų apie karo kaštus ir priežastis. Jis nėra pirmas valdovas, atsidūręs tokioje padėtyje. Būtent prie tokios išvados priėjo Vokietijos vadovybė 1918 m. pavasarį, pasirinkusi pergalės siekį „viskas arba nieko“ ir ruošdamasi lemiamam puolimui“, – rašoma leidinyje.

Taip pat nurodoma, kad atotrūkis tarp V.Putino militarizmo ir žmonių noro grįžti į normalų gyvenimą tik didės, tačiau vargu ar tai sustabdys diktatorių:

„V.Putinas mato pasaulį kitaip. Jo nuomone, didelė šio karo kaina pateisina jo pastangų mastą. V.Putinas gyvena tarp senovės Rusijos kunigaikščių ir carų, matuoja savo pastangas šimtmečiais ir mato jose istorinę misiją ne tik atkurti prarastą imperiją, bet ir „nuversti socialinę tvarką, atsiradusią po Antrojo pasaulinio karo Vakaruose ir išplitusią Rytuose griuvus Berlyno sienai. Jis nori nugalėti patį individualios valios jausmą, kurį įkūnijo A.Navalnas. Ir jis nesustos.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė nepritariantis branduolinių ginklų siuntimui į kosmosą ir atmetė JAV kaltinimus, kad Maskva kuria kosminį priešpalydovinį ginklą.

„Mes visada kategoriškai pasisakėme prieš branduolinių ginklų dislokavimą kosmose“, – sakė V. Putinas ir pavadino šiuos kaltinimus dalimi „Vakaruose keliamo klegesio“.