Daugiau žinių iš Ukrainos:
- Chersono srityje nukentėjo Rusijos poligonas
- Karinis analitikas: Ukraina neturi pakankamai šaudmenų net minimaliems gynybos poreikiams
- Žiniasklaida: tyrimo metu nustatytos apie 45 tūkst. Ukrainoje žuvusių rusų karių tapatybės
- A.Navalno mirtis sužlugdė B.Johnsono planus: nebesvarbu ir 1 mln. JAV dolerių
- Analitikai: Rusijos tarnybos mokosi iš klaidų ir ruošia planus, kaip dar pakenkti NATO
- NATO vadovas įvertino priežastis, leidusias Rusijai užimti Avdijivką
- „The Economist“ – apie Rusijos saugumo tarnybas: jos tapo pavojingesnės nei bet kada anksčiau
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karinis analitikas: Ukraina neturi pakankamai šaudmenų net minimaliems gynybos poreikiams
22:26
Ukrainoje toliau tęsiasi karas, kuriame ji karių skaičiumi nusileidžia agresoriui, o artilerijos amunicijos panaudojimu – kritiškai. Apie tai rašo „Reuters“.
Būrio vadas šaukiniu „Tigras“, kovojantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 59-osios brigados sudėtyje, leidiniui sakė, kad brigados gretose liko tik 60-70 proc. karo pradžioje tarnavusių kovotojų. Likusieji žuvo, buvo sužeisti arba atleisti iš tarnybos dėl senatvės ar ligos.
„Oras – lietus, sniegas, lietus, sniegas. Dėl to žmonės serga paprasčiausiu gripu ar gerklės skausmu. Jie kuriam laikui netenka tarnybos, ir nėra kam juos pakeisti. Pagrindinė kiekvieno padalinio problema – žmonių trūkumas“, – sakė tos pačios brigados kuopos vadas šaukiniu „Limuzinas“.
„Reuters“ taip pat primena neseniai pasakytus 3-iosios atskirosios oro desanto brigados atstovo žodžius, kad paskutiniame mūšio dėl Avdijivkos etape užpuolikų skaičius buvo 7:1. Tokia situacija lemia gana tikėtinas pasekmes.
„Kai viena ar dvi gynybinės pozicijos visą dieną atremia tokius puolimus, vaikinai pavargsta. Ginklai lūžta, o jei nėra galimybės atvežti jiems daugiau šaudmenų ar pakeisti ginklų, tuomet suprantate, prie ko tai priveda“, – sakė vieno iš 59-osios brigados dalinių vadas, vardu Grigorijus.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havriliukas agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukraina buvo priversta pereiti į gynybą dėl artilerijos šaudmenų ir raketų trūkumo. Pasak jo, Kyjivas tikisi suintensyvėjusių Rusijos atakų keliuose fronto sektoriuose.
„Jei ir toliau bus delsiama suteikti būtiną karinę pagalbą, padėtis fronte mums gali tapti dar sudėtingesnė“, – sakė jis.
Žinomas karinis analitikas Michaelas Kofmanas, dirbantis Vašingtone įsikūrusiame analitiniame centre „Carnegie Endowment for International Peace“, apskaičiavo, kad Rusija dabar šaudo 5 kartus daugiau sviedinių nei Ukraina.
„Ukraina negauna pakankamai artilerijos šaudmenų, kad patenkintų savo minimalius gynybos poreikius, ir tokia padėtis nėra tvari ateityje“, – sakė jis.
Chersono srityje nukentėjo Rusijos poligonas
00:19
Laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje buvo užpultas poligonas, kuriame buvo įsikūrę rusų kariškiai. Apie tai praneša įvairūs propagandos kanalai.
Smūgį taip pat patvirtino Ukrainos savanorių armijos pietų korpuso atstovas spaudai Serhijus Bratčiukas. Pasak jo, ten ką tik buvo atvykę Rusijos kariuomenės grupės „Dnipro“ vadai su patikrinimu.
Tuo pat metu Mykolajevo Vaneko „Telegram" kanalas atskleidė daugiau detalių apie išpuolį. Pažymima, kad buvo smogta poligonui netoli Podo-Kalynivkos, Chersono srityje, į kurį atvyko „Dnipro“ grupės vadovybė patikrinti padalinių, rengiamų Krynkų kaimo puolimui, mokymų.
„Kaip matyti vaizdo įraše, vyko bendri 328-ojo oro desantininkų pulko, 810-osios jūrų pėstininkų brigados ir Rusijos Federacijos 81-ojo pėstininkų pulko padalinių mokymai. Minus vadavietė ir minus apie 60 karių tiesiai ant smėlio. Dėkojame kolegoms iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų už aiškią žvalgybą ir raketų taiklumą“, – buvo pranešta.
Kanada pasirengusi finansuoti masinį šaudmenų tiekimą Ukrainai
00:12
Kanada pranešė, kad yra pasirengusi paremti Čekijos iniciatyvą skubiai pristatyti Ukrainai dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių iš įvairių šalių. Apie tai praneša CBC.
Pažymima, kad federalinė vyriausybė gali skirti iki 30 mln. dolerių, kaip pasiūlė Čekijos prezidentas Petras Pavelas per Miuncheno saugumo konferencijos atidarymą. Jis teigė, kad pavyko gauti iki 800 tūkst. standartinio NATO kalibro šovinių, taip pat kito kalibro šovinių iš Aljansui nepriklausančių šalių.
„Sudariau susitarimo memorandumą su viena iš mūsų sąjungininkių Europoje, Čekija, dėl galimo šaudmenų, kuriuos jie dabar turi, įsigijimo, o tai leis mums... greičiau juos pateikti Ukrainai, nes mes didiname savo gamybą“, – sakė Kanados gynybos ministras Billas Blairas.
Pasak jo, Ukrainos pajėgoms labai trūko artilerijos, oro gynybos sistemų ir tolimojo nuotolio ginklų Avdijivkoje, kur ukrainiečiai jau keturis mėnesius kovoja su įnirtingu Rusijos puolimu, nors jų skaičius yra gerokai didesnis.
Karinis analitikas: Ukraina neturi pakankamai šaudmenų net minimaliems gynybos poreikiams
22:26
Ukrainoje toliau tęsiasi karas, kuriame ji karių skaičiumi nusileidžia agresoriui, o artilerijos amunicijos panaudojimu – kritiškai. Apie tai rašo „Reuters“.
Būrio vadas šaukiniu „Tigras“, kovojantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 59-osios brigados sudėtyje, leidiniui sakė, kad brigados gretose liko tik 60-70 proc. karo pradžioje tarnavusių kovotojų. Likusieji žuvo, buvo sužeisti arba atleisti iš tarnybos dėl senatvės ar ligos.
„Oras – lietus, sniegas, lietus, sniegas. Dėl to žmonės serga paprasčiausiu gripu ar gerklės skausmu. Jie kuriam laikui netenka tarnybos, ir nėra kam juos pakeisti. Pagrindinė kiekvieno padalinio problema – žmonių trūkumas“, – sakė tos pačios brigados kuopos vadas šaukiniu „Limuzinas“.
„Reuters“ taip pat primena neseniai pasakytus 3-iosios atskirosios oro desanto brigados atstovo žodžius, kad paskutiniame mūšio dėl Avdijivkos etape užpuolikų skaičius buvo 7:1. Tokia situacija lemia gana tikėtinas pasekmes.
„Kai viena ar dvi gynybinės pozicijos visą dieną atremia tokius puolimus, vaikinai pavargsta. Ginklai lūžta, o jei nėra galimybės atvežti jiems daugiau šaudmenų ar pakeisti ginklų, tuomet suprantate, prie ko tai priveda“, – sakė vieno iš 59-osios brigados dalinių vadas, vardu Grigorijus.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havriliukas agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukraina buvo priversta pereiti į gynybą dėl artilerijos šaudmenų ir raketų trūkumo. Pasak jo, Kyjivas tikisi suintensyvėjusių Rusijos atakų keliuose fronto sektoriuose.
„Jei ir toliau bus delsiama suteikti būtiną karinę pagalbą, padėtis fronte mums gali tapti dar sudėtingesnė“, – sakė jis.
Žinomas karinis analitikas Michaelas Kofmanas, dirbantis Vašingtone įsikūrusiame analitiniame centre „Carnegie Endowment for International Peace“, apskaičiavo, kad Rusija dabar šaudo 5 kartus daugiau sviedinių nei Ukraina.
„Ukraina negauna pakankamai artilerijos šaudmenų, kad patenkintų savo minimalius gynybos poreikius, ir tokia padėtis nėra tvari ateityje“, – sakė jis.
Rusijos AT atmetė B.Nadeždino skundą dėl nušalinimo nuo prezidento rinkimų
21:58
Rusijos politikas Borisas Nadeždinas trečiadienį pranešė, kad Aukščiausiasis Teismas atsisakė nagrinėti jo skundą dėl nušalinimo nuo kitą mėnesį įvyksiančių prezidento rinkimų.
„Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas atmetė mano prašymą užginčyti atsisakymą leisti užsiregistruoti“, – socialiniuose tinkluose pareiškė jis, pridurdamas, kad ketina apskųsti šį sprendimą.
Kiek anksčiau šį mėnesį Rusijos rinkimų komisija nusprendė neleisti už taiką pasisakančiam politikui dalyvauti prezidento rinkimuose.
Naujieną apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą jis gavo būdamas užsienyje, kur, pasak politiko, atostogauja su vaikais.
„Pastarieji du mėnesiai tikriausiai buvo sunkiausi mano gyvenime“, – sakė B.Nadeždinas antradienį, pranešdamas, kad yra išvykęs iš šalies.
„Nusprendėme neatšaukti seniai suplanuotos ir ilgai lauktos nedidelės visos šeimos kelionės į Azijos šalį“, – pridūrė jis, teigdamas, kad vis dar stengiasi grįžti į rinkimų sąrašą.
Pretendentai, norintys varžytis rinkimuose, turi pateikti 100 tūkst. rėmėjų parašų. Rinkimų komisijai patikrinus jų teisėtumą, klaidų ar neatitikimų negali būti rasta daugiau kaip 5 proc. jų.
Pasak Centrinės rinkimų komisijos, 95 587 iš beveik 105 tūkst. patikrintų B.Nadeždiną remiančių parašų buvo pripažinti galiojančiais, bet to nepakanka įregistruoti jį kandidatu. Politikas apskundė šį sprendimą.
Prieš paskelbiant sprendimą B.Nadeždino komanda sakė, kad tarp Komisijos rastų esą klaidų yra nereikšmingų spausdinimo klaidelių, atsiradusių ranka rašytus duomenis perkeliant į jos kompiuterius.
Nuo 2022 metų vasario, kai pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusija vis griežtina įstatymus prieš viešą kitokių nuomonių reiškimą, nors jie ir taip buvo griežti. Dešimtys žmonių, pasisakiusių prieš invaziją į Ukrainą, atsidūrė kalėjimuose.
Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose Vladimiras Putinas turėtų užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją, todėl Kremliuje liktų bent iki 2030 metų.
Visiems svarbiems opozicijos politikams jau yra uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Kaip kandidatai rinkimuose dabar yra įregistruoti tik trys kiti žmonės ir visi jie yra iš Kremliaus remiamų formaliai opozicinių partijų.
Žiniasklaida: tyrimo metu nustatytos apie 45 tūkst. Ukrainoje žuvusių rusų karių tapatybės
19:39
Britų transliuotojo BBC Rusijos redakcija ir nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“ trečiadienį patvirtino maždaug 45 tūkst. rusų karių, žuvusių Ukrainoje nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį, tapatybes.
Tiek Kyjivas, tiek Maskva aštriai reaguoja į klausimą, kiek karių žuvo šiame konflikte.
Netrukus po to, kai Maskva beveik prieš dvejus metus pasiuntė karius į Ukrainą ir uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu ar „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu, oficialūs žuvusių karių skaičiai neskelbiami.
2022-aisiais, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, rusų įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktą, kuriuo uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu arba „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu.
„BBC kartu su „Mediazona“ (...) ir savanorių komanda pavyko nustatyti 45 123 Rusijos kariškių, žuvusių kare Ukrainoje nuo 2022 metų vasario mėnesio, pavardes“, – teigiama išplatintame pranešime.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis skaičius apima tik viešuose šaltiniuose, daugiausia nekrologuose, paskelbtas karių pavardes, ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti dvigubai didesnis.
„Du trečdaliai žuvusiųjų, kuriuos nustatėme, iki invazijos nebuvo susiję su kariuomene: savanoriai, mobilizuotieji, belaisviai ir privačių kompanijų samdiniai“, – nurodė BBC Rusijos redakcija.
Po daugiau nei metus vykusių įtemptų kautynių, kurios nei Maskvai, nei Kyjivui neatnešė teritorinių laimėjimų, Kremlius didina karių dislokaciją fronte.
V.Putinas retai kalba apie nesėkmes fronte ir beveik dvejus metus trunkantį karą vaizduoja kaip kovą už Rusijos išlikimą, siekdamas sutelkti patriotizmą.
Ukraina taip pat slepia karo metu patirtus nuostolius ir aukas, nors analitikai mano, kad po beveik dvejus metus trunkančių kovų aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.
G-20 ministrų susitikime Brazilijoje – karų Ukrainoje ir Gazos Ruože klausimai
18:40
Brazilijoje trečiadienį prasideda dvi dienas truksiantis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame, atsižvelgiant į sudėtingą konfliktų ir krizių darbotvarkę – nuo karų Gazos Ruože ir Ukrainoje iki didėjančios poliarizacijos, – pažangos perspektyvos yra niūrios.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas abu viešės Rio de Žaneire, kur vyks pirmasis šiais metais aukšto lygio G-20 susitikimas.
Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (Vang I) nusprendė nedalyvauti, vietoj savęs pasiųsdamas vykdomąjį užsienio reikalų viceministrą Ma Zhaoxu (Ma Džaosu).
Konfliktų ir nesutarimų draskomame pasaulyje Brazilija, gruodį perėmusi pirmininkavimą G-20 rotacijos tvarka iš Indijos, išreiškė viltį, kad šis renginys, kaip sakė prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, taps „forumu, galinčiu padaryti didžiausią teigiamą įtaką tarptautinei darbotvarkei“.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Navalno mirtis sužlugdė B.Johnsono planus: nebesvarbu ir 1 mln. JAV dolerių
18:25
Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pasitraukė iš debatų su JAV dešiniųjų pažiūrų veikėju ir Vladimiro Putino kalbintoju Tuckeriu Carlsonu po to, kai mirė Aleksejus Navalnas. Prieš tai jis buvo sutikęs dalyvauti renginyje už 1 mln. JAV dolerių honorarą, kuris, jo komandos teigimu, būtų buvęs skirtas labdaros organizacijoms Ukrainos veteranams, skelbia „The Guardian“.
T.Carlsonas, buvęs „Fox News“ laidų vedėjas, žinomas dėl to, kad aršiai kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, per dešiniųjų naujienų kanalą „Blaze TV“ atskleidė, kad B.Johnsonas iš pradžių sutiko duoti interviu.
JAV laidų vedėjas teigė, kad išsiuntė kvietimą po to, kai supyko, jog B.Johnsonas išvadino jį Kremliaus pakaliku po prieštaringai vertinamo interviu su V.Putinu, kuriame Rusijos prezidentui nebuvo mestas iššūkis dėl kraujo praliejimo Ukrainoje.
Televizijos laidų vedėjas teigė, kad B.Johnsonas pareikalavo 1 mln. JAV dolerių, tačiau B. Johnsono atstovai tai atmetė kaip netiesą, sakydama, kad šią sumą pasiūlė T.Carlsonas, o buvęs ministras pirmininkas pinigus būtų skyręs labdaros organizacijoms Ukrainos veteranams.
T.Carlsonas teigė, kad kreipėsi į buvusį JK ministrą pirmininką, o B.Johnsono komandos narys pasakė: „Tai jums kainuos 1 mln. dolerių“ ir „tada jis paaiškins savo poziciją dėl Ukrainos“.
T.Carlsonas pridūrė: „Aš neginu Putino, bet Putinas neprašė 1 mln. dolerių... Visa tai yra siaubingas sukrėtimas“.
„Jei uždirbate pinigus iš karo, žinote, dėl to galite turėti reikalų su Dievu, nes tai tikrai amoralu“, – sakė pats skandalais pagarsėjęs T.Carlsonas.
B.Johnsono atstovas spaudai pakomentavo: „Šis pasakojimas neatitinka tikrovės.“
Manoma, kad B.Johnsonas nusprendė nedalyvauti po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties, dėl kurios plačiai kaltinamas Kremlius.
Tai naujausias jų abiejų nesutarimų proveržis po to, kai B.Johnsonas savo „Daily Mail“ skiltyje pavadino T.Carlsoną „žurnalistikos išdaviku“ dėl jo interviu su Rusijos prezidentu.
B.Johnsonas teigė, kad laidos vedėjas išdavė „žiūrovus ir klausytojus visame pasaulyje“, nes nepateikė V.Putinui kaltinimų dėl „kankinimų, prievartavimų, vaikų darželių sprogdinimo“ Ukrainoje.
Duodamas interviu T.Carlsonui, V.Putinas sakė, kad B.Johnsonas neva padėjo sužlugdyti susitarimą, kuriuo buvo siekiama užbaigti karą – aukšto rango Ukrainos pareigūnai ir pats B.Jonhsonas atmetė tokius kaltinimus.
Nuo tada, kai pasitraukė iš parlamento, B.Johnsonas, sakydamas kalbas ir rengdamas pasirodymus, uždirbo milijonus svarų sterlingų, įskaitant 3,7 mln. svarų sterlingų 2023 m.
V.Zelenskis siūlo D.Tuskui susitikti Ukrainos ir Lenkijos pasienyje
17:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Kyjivo partnerius Europoje, ypač Varšuvą, dėl padėties Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, kur protestuoja lenkų ūkininkai.
Vaizdo kreipimesi savo „Telegram“ kanale jis sakė pavedęs Ukrainos vyriausybei artimiausiu metu, iki vasario 24-osios, kai bus minimos antrosios Rusijos plataus masto karo metinės, būti abiejų šalių pasienyje.
„Taip pat esu pasirengęs būti prie sienos su mūsų vyriausybe“, – pridūrė V.Zelenskis ir pakvietė atvykti Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, o prezidentą Andrzejų Dudą paragino paremti šį dialogą.
Prezidentas pabrėžė, kad ant kortos pastatytas Europos vienybės išsaugojimo klausimas, todėl išreiškė norą, kad šiame susitikime dalyvautų ir Europos Komisijos atstovas.
„Noriu kreiptis į visus, kurie prisimena, ką reiškia visa žodžio „solidarumas“ reikšmė. Žodį, kuris pakeitė visos mūsų Europos istoriją į gerąją pusę. Taip ir buvo. Ir daugeliu atžvilgių tebėra. Tačiau dabar taip pat matome pernelyg didelį ir nesąžiningą politikavimą, dėl kurio bendri pasiekimai gali žlugti“, – pabrėžė V.Zelenskis.
„Tai yra nacionalinis saugumas. Negalime to atidėlioti. Artimiausios dienos suteikia mums galimybę tai padaryti“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Šis jo pareiškimas pasirodė po to, kai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje atsinaujino lenkų ūkininkų protestai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: Iranas perdavė Rusijai šimtus balistinių raketų, galinčių įveikti net 700 km nuotolį
17:05
Iranas Rusijai perdavė apie 400 balistinių raketų, kurios lengvai gali sunaikinti taikinius net iki 700 km atstumu, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak pašnekovų, raketos pradėtos tiekti sausio pradžioje po to, kai praėjusių metų pabaigoje vykusiuose Irano ir Rusijos karinių ir saugumo tarnybų susitikimuose buvo pasiektas susitarimas. Šie susitikimai vyko Teherane ir Maskvoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kankinimai ir psichologinis smurtas: kaip atrodė geriausios sąlygos, kuriomis teko kalėti A.Navalnui?
16:45
Teoriškai, geriausiomis sąlygomis A.Navalnas turėjo būti kalinamas būtent Antrojoje Vladimiro kolonijoje, tačiau ten 1,5 metų praleidęs pilietinių teisių aktyvistas Konstantinas Kotovas su tuo nelinkęs sutikti: pasak jo, nors kolonijoje prieš politinius kalinius nebuvo naudojamas fizinis smurtas, tačiau psichologiniai kankinimai buvo nežmoniški.
Pavyzdžiui – izoliatoriuje buvo galima atsidurti vien už tai, kad per karščius atsisegi viršutinę marškinių sagą, ar „netinkamai“ laikai rankas.
"Vos tik atvykau, į mane žiūrėjo labai „kreivai“. Toje kolonijoje visi kaliniai gyvena didžiuliais būriais – po 50–60 žmonių. Visi kartu valgo, miega, leidžia laisvalaikį, dirba darbus.
Būriui, prie kurio buvau priskirtas, draudė su manimi kalbėtis. Taip pat visiems kaliniams teko susitaikyti su griežtesniu režimu. Turėjome keltis 6 val. ryto, rikiuotis lauke patikrinimui – stovėti po valandą ir ilgiau laukiant, kol darbuotojas ateis pašaukti kiekvieno kalinio pavarde", - portalui 15min pasakojo K.Kotovas.
Plačiau skaitykite ČIA.