Svarbiausios naujienos
- A.Navalno komanda: pareigūnai grasina jį palaidoti kalėjimo teritorijoje
- V.Zelenskis prasitarė apie naują Ukrainos pajėgų kontrpuolimą
- Kas yra tas tyrėjas, A.Navalno motinai aiškinęs, kaip laidoti sūnų
- Ukrainoje žuvo lietuvių karys „Milžinas“: pirmas kritęs mūšio lauke
- Karybos ekspertas: rusų piloto nužudymas Ispanijoje – dar viena Kremliaus pergalė
- V.Putinas išbandė viršgarsinį bombonešį Tu-160M
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“ pateikė Ukrainai karo strategiją: artimiausius mėnesius lems trys veiksniai
16:14
Ukrainos strateginis tikslas 2024 m. bus „išsilaikyti“, tikintis, kad 2025 m. ji vėl galės bandyti išstumti Rusijos pajėgas iš savo šalies teritorijos, skelbiama amerikiečių leidinio „Politico" analitiniame straipsnyje.
„Šie metai abiem pusėms bus atsigavimo ir pasiruošimo metai, kaip 1916 m. ir 1941-42 m. per praėjusius pasaulinius karus“, – pažymėjo Marcas Thysas, pernai atsistatydinęs iš Belgijos gynybos vadovo pavaduotojo pareigų.
Anot „Politico“, nė vienas iš apklaustų analitikų nedrįso pateikti tikslaus 2024 m. scenarijaus, tačiau visi sutiko, kad artimiausių mėnesių trajektoriją lems trys esminiai veiksniai: ginklų ir žmonių trūkumas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, Rusijos artilerijos pranašumas ir jos nesiliaujančios antžeminės atakos bei oro gynybos ir tolimojo nuotolio raketų trūkumas.
Pažymima, kad tai patvirtina, jog po Avdijivkos užėmimo Rusijos pajėgos nesustojo ir vėl bando pulti, ypač drastiškai elgiasi Zaporižios krytimi.
„Rusija sugeba pulti, nes jai mažai rūpi jos karių gyvybės“, – įvertino "Politico“.
„Lemiamas veiksnys yra Ukrainos gebėjimas sukurti palankias gynybines pozicijas“, – žurnalistams nurodė dabartinis Bundesvero karininkas, pageidavęs išlaikyti anonimiškumą.
Tuo tarpu Ukrainos karo analitikas, Karinių jūrų pajėgų jūrų pėstininkų korpuso atsargos seržantas Tarasas Chmutas pabrėžė, kad šie metai bus sunkūs, nes niekas negali nuspėti, iš kurios pusės ateis Rusija ir ar Ukraina šiemet pasistūmės į priekį.
Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į gerokai išaugusią karinę gamybą pačioje Rusijoje ir didelio masto amunicijos, atakos dronų ir balistinių raketų tiekimą iš Irano ir Šiaurės Korėjos.
Negana to, visa tai vyksta Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai sutrikimų ir dėl to kylančių abejonių fone.
Analitikai taip pat įvardijo, kad pastebimai pasikeitė Ukrainos prioritetai, kalbant apie tai, kokių ginklų ji prašo iš savo Vakarų partnerių.
Vasario 20 d. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. Pokalbyje dalyvavęs neįvardytas asmuo leidiniui „Politico“ atskleidė daugiau detalių apie dabartinius Ukrainos prioritetus.
Pasak šaltinio, kaip ir anksčiau, Ukraina prašo kuo daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų, tačiau vietoje kovinių lėktuvų ar tankų Kyjivas dabar ieško technikos bepiločių orlaivių stebėjimui ir tolimiems smūgiams. Ukrainiečiams taip pat reikia elektroninės kovos sistemų, kad galėtų trikdyti Rusijos bepiločių orlaivių darbą ir balistines raketas.
Kita Ukrainos problema – papildomos mobilizacijos poreikis. Tačiau tai – nėra populiarus sprendimas.
„Dar viena Ukrainos problema – tikėjimo išlaikymas. Pesimizmą daugiausia lemia tai, kad pastaraisiais mėnesiais sulėtėjo pagalbos tiekimas“, – rašoma straipsnyje.
Žiniasklaidos grupei „Fox News“ duotame interviu prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiais metais Ukraina ne tik ginsis, bet ir ruošis naujam kontrpuolimui. Pasak jo, kare su tokia didele šalimi kaip Rusija net ir gynyba yra iššūkis. Šalies vadovas pridūrė, kad šiandien jiems tai yra užduotis numeris vienas.
V.Zelenskis taip pat sakė, kad bendri Ukrainos gynybos pajėgų nuostoliai šiuo metu yra penkis kartus mažesni nei Rusijos.
Rusijos lėktuvas A-50 numuštas sovietinės gamybos raketa S-200
00:25
Ukrainos gynybos pajėgos Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą A-50 numušė raketa, paleista iš sovietinės zenitinės raketinės oro gynybos sistemos S-200, skelbia pravda.com.ua, remdamasi šaltiniu Ukrainos karinėje žvalgyboje (GUR).
Žemė-oras raketų kompleksas S-200 Sovietų Sąjungoje buvo sukurtas prieš šešis dešimtmečius. Vėliau kompleksas buvo kelis kartus modernizuotas.
2023 m. liepą rusai pradėjo skelbti pareiškimus apie smūgius į objektus Rusijoje ir okupuotose teritorijose raketomis iš komplekso S-200. Rusų teigimu, ukrainiečiai priešlėktuvinės gynybos sistemą pertvarkė taip, kad ji galėtų smogti antžeminiams taikiniams.
Kad ukrainiečiai naudoja S-200 ir kaip balistinę raketą prieš antžeminius taikinius, taip pat patvirtino britų žvalgyba.
Politologė: V.Putinas svajoja sunaikinti Ukrainą, net jei bus sudarytos paliaubos
23:01
Rusija apgaubė negailestingas Vladimiro Putino karas prieš kitaminčius. To nebuvo nuo kruvino Josifo Stalino valdymo laikų. Opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno nužudymas sunaikino bet kokią viltį, kad Maskvoje įmanomos demokratinės permainos.
„Kol Putinas yra valdžioje, karas nesibaigs. Gali sumažėti susirėmimų, gali būti net paliaubų. Bet Rusija neatsisakys savo ketinimų sunaikinti Ukrainą dabartiniu jos pavidalu... Putinas viliasi, kad Kyjivas kapituliuos. Bet jei jis rytoj mirs, nemažai daliai Rusijos elito užteks tiesiog gauti gabalą ukrainietiškos žemės. Jie neturi tokių ambicijų ir negyvena iliuzijomis, kad Kyjivas pasiduos“, – teigė Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja komentare laikraščiui „The Times“.
Leidinys pažymi, kad Ukrainos žmonės kenčia, tačiau po žiaurumų, kuriuos V.Putino vardu įvykdė Rusijos armija, didžioji dauguma ukrainiečių nesutiks pripažinti Maskvos pergalės.
Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino Rusijos lėktuvo A-50 numušimą
22:06
Vykdant bendrą Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) ir Ukrainos karinių oro pajėgų operaciją, virš Azovo jūros buvo numuštas dar vienas vertingas Rusijos lėktuvas A-50U, skelbia GUR savo pareiškime. Jame teigiama, kad sunaikintas A-50U buvo nauja modernizuota Rusijos orlaivio versija.
„Tai oro erdvės valdymo centras, kurį valstybė agresorė naudojo tolimojo nuotolio radiolokacijai, o taip pat strateginės aviacijos raketoms, skirtoms smūgiams į Ukrainą, valdyti ir nutaikyti“, – paaiškino GUR.
Ten pat pabrėžiama, kad A-50U numušimas yra dar vienas „rimtas smūgis teroristinės Maskvos potencialui ir galimybėms“.
Žvalgybininkai pridūrė, kad netoli Jeisko miesto buvo užfiksuotas staigus pamušto lėktuvo A-50U greičio ir aukščio mažėjimas.
„Tokio orlaivio, kurių valstybei agresorei liko vienetai, kaina siekia 350 mln. dolerių“, – skelbia GUR.
Šio priešo lėktuvo numušimą pakomentavo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Minus A-50U – puikus karinių oro pajėgų ir GUR darbas. Rusijos orlaivių ir priešų sunaikinimas yra didelė garbė“, – pažymėjo jis.
ES lyderiai antrųjų karo metinių išvakarėse žada nenustoti remti Ukrainos
21:24
Europos Sąjungos (ES) aukščiausi pareigūnai penktadienį – antrųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse – pažadėjo ir toliau tvirtai remti Kyjivą, kad šis karas baigtųsi.
„Kaip niekada anksčiau esame vieningi ir ištikimi savo pažadui remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakoma Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovų pareiškime.
„Europos Sąjunga ir toliau teiks tvirtą ir neabejotiną politinę, karinę, finansinę, ekonominę, diplomatinę ir humanitarinę paramą, kad padėtų Ukrainai apsiginti, apsaugoti savo žmones, miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, atkurti teritorinį vientisumą, susigrąžinti tūkstančius deportuotų vaikų ir užbaigti karą“, – teigė jie.
Diplomatai sakė, kad iš pradžių pareiškimas turėjo būti paskelbtas 27 ES šalių vardu, tačiau Vengrija – artimiausia Rusijos sąjungininkė bloke – atsiribojo nuo pareiškimo.
Antrosios metinės šeštadienį minimos tuo metu, kai nepakankamai ginkluotiems Ukrainos kariams sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją ir kyla abejonių dėl būsimos Jungtinių Valstijų paramos.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pažadėjo, kad „mes ir toliau tenkinsime neatidėliotinus Ukrainos karinius ir gynybos poreikius, įskaitant skubiai reikalingų šaudmenų ir raketų tiekimą“.
„Rusija ir jos vadovai mokės vis didesnę kainą už savo veiksmus“, – pabrėžė jie.
„Kartu su partneriais esame paskelbę precedento neturinčių sankcijų Rusijai ir prie karo prisidėjusiems asmenims ir toliau esame pasirengę didinti spaudimą Rusijai, kad apribotume jos galimybes kariauti.“
ES penktadienį oficialiai įvedė naują sankcijų Maskvai paketą – jau 13-ąjį nuo 2022 metų vasarį pradėtos invazijos.
Tačiau Rusijos ekonomika pademonstravo netikėtą atsparumą Vakarų ekonominiam spaudimui, o Kremlius nerodo jokių ženklų, kad keistų kursą dėl karo.
Dar kartą parodydamas paramą, Briuselis pranešė, kad U.von der Leyen šeštadienį atvyks į Kyjivą paminėti karo pradžios metinių.
Ukraina sako apgailestaujanti, kad Lenkija nedalyvavo pasienio susitikime
21:23
Ukraina penktadienį pareiškė apgailestaujanti, kad Lenkijos pareigūnai nesusitiko su delegacija, kurią Kyjivas nusiuntė į pasienį deryboms, kuriomis siekiama nutraukti Lenkijos ūkininkų vykdomą blokadą.
Susitikimą, kuriame Varšuva nebuvo sutikusi dalyvauti, buvo mėginta surengti Kyjivui įspėjant, kad ūkininkų protestai kelia grėsmę Ukrainos eksportui ir stabdo itin svarbių ginklų, skirtų karui su Rusija, tiekimą.
„Deja, Lenkijos vyriausybės pareigūnai neatvyko, bet mes viešai kreipėmės į juos, pateikėme savo pasiūlymus ir tęsime šį darbą“, – pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Jis sakė, kad Ukraina palaiko ryšius su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku, ir pakartojo, kad šią krizę reikia kuo greičiau išspręsti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę pasiūlė surengti susitikimą, tačiau nesulaukė Varšuvos, kuri stengiasi nesupykdyti Lenkijos ūkininkų, sutikimo.
Vietoj to D.Tuskas pasiūlė kitą mėnesį pirmininkauti tarpvyriausybinėms deryboms Varšuvoje, o žurnalistams ketvirtadienį pareiškė, kad derybos tęsiamos.
„Kovo 28 dieną Varšuvoje įvyks abiejų vyriausybių susitikimas“, – pažymėjo D.Tuskas ir pridūrė, kad „geriau tęsti šias derybas techniniu, organizaciniu lygmeniu“.
Dėl, jų nuomone, dėl pigaus ukrainietiškų grūdų importo besipiktinantys ūkininkai šį mėnesį pradėjo blokuoti tris sienos perėjimo punktus.
Nauji protestai yra dar vienas smūgis Ukrainos ir Lenkijos santykiams, kuris suduotas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai pavyko numalšinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų surengtą panašią blokadą, kuri truko du mėnesius.
Dar vienas ypatingas Rusijos lėktuvas A-50 numuštas virš Azovo jūros
20:25
Penktadienio vakarą pasklido žinia apie antro Rusijos tolimojo radarų aptikimo ir valdymo orlaivio A-50 numušimą virš Azovo jūros.
„Telegram“ kanaluose paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas gaisras lėktuvo sudužimo vietoje. Teigiama, kad jis sudužo Rusijos Krasnodaro krašto gyvenvietėje Trudovaja Armenija.
„Rusijos Federacijos Azovo jūros karinis povandeninis laivynas pildosi labai greitai ir efektyviai. Štai šiame taške dabar užrašykite „Mariupolio pasipriešinimas yra tiesiog och***as“. Ir aš jums parodysiu, kodėl. Tegul nurimsta emocijos, ir visi korespondentai iš tos pusės atsiskaito“, – savo „Telegram“ kanale parašė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Vėliau jis pridūrė, kad „korespondentai“ iš vietos praneša apie dviejų lėktuvų numušimą. P.Andriuščenka taip pat neigia Rusijos kanalų pranešimus, kad lėktuvą numušė pačios Rusijos priešlėktuvinė gynyba. „Beje. Šis A-50 koordinavo paskutinį mūsų apšaudymą. Tą, kuris buvo vasario 7 dieną“, – parašė jis.
Sausio 14 d. virš Azovo jūros buvo numuštas pirmasis Rusijos lėktuvas A-50. Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė apie lėktuvo Il-22 numušimą.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai tikino, kad lėktuvą numušė pačios Rusijos priešlėktuvinė gynyba. Bazinės A-50 versijos kaina yra apie 330 mln. dolerių, o modernizuota versija kainuoja apie 500 mln. dolerių.
J.Bidenas apie Ukrainą: dabar negalime pasitraukti
20:10
Kyjivui trūkstant amunicijos, JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį vėl paragino Kongreso įstatymų leidėjus respublikonus atblokuoti papildomą finansavimą Ukrainos karui prieš Rusijos invaziją.
Antrųjų karo pradžios metinių išvakarėse Baltuosiuose rūmuose kalbėjęs J.Bidenas pabrėžė: „Dabar negalime pasitraukti.“
Karinės pagalbos Ukrainai paketas, kurio vertė siekia 60 mlrd. JAV dolerių (55,4 mlrd. eurų), yra įstrigęs JAV Kongrese, Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui atsisakant pateikti jį balsavimui ir Donaldui Trumpui prieštaraujant šiai pagalbai.
Tuo metu Maskva jaučiasi padrąsinta pastarojo meto laimėjimų prieš amunicijos stokojančius Ukrainos karius.
„Štai ant ko stato Putinas, jis stato ant to, kad mes pasitrauksime“, – sakė J.Bidenas.
„Istorija stebi, laikrodis tiksi, žūsta drąsūs Ukrainos kariai ir civiliai“, – pabrėžė J.Bidenas, paraginęs skubiai priimti įstatymą dėl pagalbos.
„Rusija pirmą kartą per daugelį mėnesių užima Ukrainos teritoriją“, – priminė jis.
D.Kuleba: Rusijos karas Ukrainoje ignoruoja pasaulio daugumos valią
19:46 Atnaujinta 20:09
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį – antrųjų Maskvos karo prieš Kyjivą metinių išvakarėse – JT Generalinėje Asamblėjoje apkaltino Rusiją ignoruojant pasaulio valią.
Asamblėjos posėdis buvo surengtas Ukrainai rengiantis minėti antrąsias Rusijos plataus masto invazijos metines tuo metu, kai JAV Kongresas vis dar blokuoja gyvybiškai svarbią JAV pagalbą Ukrainai, o Rusija jaučiasi padrąsinta pastarosiomis savaitėmis pasiektų naujų laimėjimų.
„Rusija ignoruoja pasaulio daugumos valią. Ji tęsia savo agresiją ir meta vis daugiau žmonių į karo liepsnas“, – sakė D.Kuleba.
„Taip pat matome, kad per šiuos dvejus metus pasaulinis saugumas tik pablogėjo. Visame pasaulyje įsiplieskia vis daugiau karų ir konfliktų. Viena iš to priežasčių – kraujuojanti žaizda Europos širdyje.“
Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų tiekiamų ginklų ir šaudmenų – karinės paramos šaliai reikia siekiant apsiginti nuo Rusijos atakų, kurios suintensyvėjo, nes Maskva siekia pasinaudoti tuo, kad Kyjivo ištekliai mūšio lauke yra išsekę.
Šį savaitgalį į Ukrainą atvyks ne vienas Vakarų šalių lyderis, norintis pademonstruoti paramą Kyjivui, nes karas vis tęsiasi, o dvejus metus trunkančios kovos su didesne ir turtingesne kariuomene atima jėgas.
„Esu dėkingas visoms JT valstybėms narėms, kurios nuosekliai palaikė svarbius Generalinės Asamblėjos raginimus, smerkiančius Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir raginančius Maskvą nutraukti karo veiksmus“, – JT sakė D.Kuleba.
„Ši asamblėja ne kartą parodė, kad pasaulio dauguma stovi Ukrainos pusėje.“
Rusija taikos susitikimą Šveicarijoje pavadino beprasmiu
D.Kuleba sakė, kad Ukraina aktyviai rengiasi Šveicarijoje vyksiančiam pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, tačiau Rusija šią iniciatyvą pavadino beprasme.
Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas pakvietė visas valstybes nares prisijungti prie derybų, kurios, pasak jo, turėtų būti surengtos iki vasaros.
Tačiau Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia atmetė šią iniciatyvą kaip beprasmę.
„Nereikėtų gaišti laiko beprasmiškiems Kyjivo planams derėtis remiantis [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelesnkio vadinamąja taikos formule“, – sakė jis.
„Tai ne kas kita, kaip ultimatumas ir bandymas bet kokia kaina įvilioti kuo daugiau šalių į nesibaigiančius susitikimus dėl šio utopinio projekto.“
Rusija naujas JAV sankcijas pavadino cinišku kišimusi
19:03
Rusija penktadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos yra ciniškas bandymas kištis į šalies reikalus prieš rinkimus, per kuriuos kitą mėnesį pergalė, kaip manoma, vėl atiteks prezidentui Vladimirui Putinui.
„Nauji neteisėti apribojimai yra dar vienas įžūlus ir ciniškas bandymas kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus“, – valstybinėms naujienų agentūroms pareiškė Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas.
Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė naujas sankcijas daugiau kaip 500 subjektų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, pranešė Baltieji Rūmai.
Apie planuotas įvesti sankcijas dar ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas.
Sankcijomis smogiama „Rusijai, jos pagalbininkams ir jos karo mašinai“, naujienų agentūrai AFP sakė Iždo departamento atstovas spaudai.
Pareigūnas pridūrė, kad sankcijas taikys ir Iždo departamentas, ir Valstybės departamentas.
Tai „didžiausia dalis nuo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino invazijos į Ukrainą pradžios“, teigė Iždo departamentas.
Apie sankcijas penktadienį buvo paskelbta praėjusią savaitę Rusijos kalėjime mirus Kremliaus opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui ir artėjant antrosioms rusų invazijos metinėms.
JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau patvirtino planus paskelbti sankcijas, sakydamas, kad jos bus „nukreiptos prieš Putiną, kuris yra atsakingas už jo mirtį“.
Penktadienį J. Bidenas sakė, kad naujos sankcijos privers V. Putiną sumokėti „dar didesnę kainą“ už karą Ukrainoje ir A. Navalno mirtį kalėjime.
„Jie užtikrins, kad Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose“, – pareiškime sakė J. Bidenas.
Anot jo, šios sankcijos bus taikomos asmenims, susijusiems su A. Navalno įkalinimu, taip pat Rusijos finansų sektoriui, gynybos pramonės bazei, viešųjų pirkimų tinklams ir sankcijų vengiantiems asmenims aplink pasaulį.
„Be to, nustatome naujus eksporto apribojimus beveik 100 subjektų, kurie teikia slaptą paramą Rusijos karo mašinai. Imamės veiksmų, kad dar labiau sumažintume Rusijos pajamas iš energetikos, – teigiama jo pareiškime. – Taip pat savo komandai nurodžiau stiprinti paramą pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir tiems, kurie kovoja už demokratiją visame pasaulyje.“
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, Vašingtonas ir jo sąjungininkai įvedė daugybę sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas ir karinės pramonės kompleksą.
