Svarbiausios naujienos
- Pentagonas svarsto „planą B“ dėl pagalbos Ukrainai
- Trečioji Ukrainos šturmo brigada išstūmė rusus iš Krasnogorovkos
- Ukrainos karinės žvalgybos vadas: „Pasaulis nuleido rankas, o V.Putinas iš karto tuo pasinaudojo“
- V.Zelenskis įvardijo šalis, kurioms kils grėsmė, leidus Rusijai atsikvėpti.
- Britų žvalgyba įvertino invazijos į Ukrainą pasekmes Kremliui.
- J.Navalnaja Strasbūre pasakė, ką reikia daryti, jeigu tikrai norime įveikti V.Putiną.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pentagonas svarsto „planą B“ dėl pagalbos Ukrainai
21:40
Pentagonas svarsto, ar pasinaudoti paskutiniu likusiu karinės pagalbos finansavimo šaltiniu, kad paremtų Ukrainą, net ir neturėdamas garantijų, kad šias lėšas papildys Kongresas, pranešė CNN, remdamasi keliais neįvardytais Gynybos departamento pareigūnais.
Gynybos departamentas vis dar turi apie 4 mlrd. JAV dolerių iš prezidento įgaliojimu skirtų lėšų Ukrainai, kuris leidžia Pentagonui iš savo atsargų siųsti karinę įrangą į Kyjivą.
Tačiau Pentagonas anksčiau nenorėjo išleisti likusių pinigų be garantijų, kad Kongresas juos kompensuos pagal administracijos pateiktą 60 mlrd. dolerių papildomo finansavimo prašymą, nes paėmimas iš Gynybos ministerijos atsargų be jokio plano papildyti šią įrangą gali turėti įtakos JAV karinei parengčiai.
Tačiau Ukrainai vis labiau trūkstant JAV karinės pagalbos, o Atstovų Rūmų respublikonų vadovybei atsisakant balsuoti dėl didesnio finansavimo, aukšti gynybos pareigūnai svarsto, ar yra kokių nors vidinių finansinių atsargų, kurios leistų departamentui išleisti bent dalį iš likusių 4 mlrd. dolerių Ukrainai padėti kovoti su Rusija.
Pareigūnai pabrėžė, kad jokie sprendimai dar nepriimti. Tačiau pokalbiai apie šią galimybę ir kitus galimus planus B per pastarąsias kelias savaites tapo vis skubesni, nes padėtis mūšio lauke Ukrainoje tampa vis baisesnė, sakė pareigūnai.
Ukrainos kariai buvo priversti taupyti šaudmenis ir prarado dalį teritorijos rytuose, įskaitant svarbų Avdijivkos miestą, kuris anksčiau šį mėnesį atiteko rusams.
Paklaustas apie galimybę panaudoti 4 mlrd. dolerių, Gynybos departamento atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Garronas Garnas atsakė: "Gynybos departamentas ir toliau ragina Kongresą patvirtinti papildomą biudžetą, kad būtų galima paremti Ukrainą, kai jai to reikia, ir papildyti mūsų atsargas.“
Pareigūnai teigė, kad departamentas gali išleisti dalį iš tų 4 mlrd. dolerių net ir neradęs vidinių lėšų, kurias būtų galima panaudoti šiai sumai papildyti. Pentagonui nebūtų pirmas kartas, kuomet gali atsirasti ir netikėti finansiniai šaltiniai.
Praėjusiais metais Gynybos departamentas paskelbė, kad aptiko apskaitos klaidą, dėl kurios Gynybos departamentas 6,2 mlrd. dolerių pervertino Ukrainai teikiamą pagalbą. Šie papildomi pinigai departamentui suteikė rezervą, kuris leido karinę pagalbą Ukrainai teikti ilgiau, nei buvo numatyta, anksčiau pranešė CNN.
Antradienį paklaustas, ar departamentas svarsto galimybę išleisti dalį likusių pinigų, Pentagono spaudos sekretorius generolas Patrickas Ryderis atsakė, kad nieko negali pranešti, tačiau Pentagonas toliau ieško būdų, kaip toliau remti Ukrainą.
Be to, kitas Gynybos departamento atstovas CNN sakė, kad kitas pagalbos Ukrainai paketas, jei jis bus gautas, „neabejotinai apims kritinę amuniciją“. Taip pat vyksta diskusijos dėl to, kaip ir kur dislokuoti karinę įrangą, kad ją būtų galima kuo greičiau išsiųsti į Ukrainą, kai bus rasti papildomi finansavimo šaltiniai, sakė pareigūnas.
Pasak CNN šaltinių, Pentagone kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Paskutinis Ukrainos saugumo paketas, kurio vertė siekė iki 250 mln. JAV dolerių, buvo paskelbtas gruodžio 27 d. Kai kurie ginklai ir įranga iš ankstesnių paketų ir Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos (USAI) paketų vis dar keliauja į Ukrainą, tačiau nuo to laiko JAV nepaskelbė jokių naujų paketų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę CNN pareiškė, kad Ukraina be tolesnės JAV paramos karo nelaimės.
„Žmonės bus pasiruošę, bet nebus paruošta amunicija ir brigados nebus pasiruošusios... ne tik mūsų kontrpuolimui, jos nebus pasiruošusios gintis, išlikti stiprios. Bus labai sunku“, – sakė jis.
O.Danilovas: V.Putinas turi naujų kibernetinių įrankių, keliančių grėsmę demokratijai
23:45
Rusijos šnipai sukūrė dirbtinio intelekto įrankius, kuriuos Maskva gali panaudoti kišimuisi į Jungtinės Karalystės ir JAV rinkimus „eksponentiškai didesniu mastu“ nei bet kada anksčiau, perspėja Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Interviu laikraščiui „The Times“ O.Danilovas sakė, kad dirbtinis intelektas leido Rusijai smarkiai padidinti dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama sukelti susiskaldymą ir paveikti viešąją nuomonę, skaičių ir kad Maskva dabar turi specialius padalinius, skirtus kiekvienai Europos šaliai, kurioje vyksta rinkimai.
Anksčiau Maskva pasikliaudavo armijomis darbuotojų, rankiniu būdu skleidžiančių dezinformaciją internete iš „trolių fabriko“ Sankt Peterburge. Dabar vos du ar trys agentai gali sukurti dešimtis tūkstančių autentiškai atrodančių netikrų paskyrų, sakė O.Danilovas.
Manoma, kad Rusijos gebėjimui kištis į užsienio reikalus ir vykdyti operacijas pakenkė Rusijos šnipų išsiuntimas iš ambasadų visame pasaulyje. Tačiau piloto Maksimo Kuzminovo nužudymas Ispanijoje buvo griežtas priminimas, kad Rusija vis dar gali vykdyti mirtinas operacijas užsienio teritorijoje.
Pasak O.Danilovo, Maskvos informatorių ir agentų tinklas yra toks platus, kad Rusijos kišimosi išnaikinti neįmanoma: „Studentai, žmonos, turistai – visus juos Rusija naudoja savo užsakymams užsienyje vykdyti“.
FSB palaiko ryšius su Europos nusikalstamomis grupuotėmis, o šie ryšiai tapo lengvesni atsiradus kriptovaliutoms, sako O.Danilovas.
„Kremliuje yra nusikaltėlių, ir jie naudojasi nusikaltėliais, kad šie už juos atliktų savo darbą. Šalyje karaliauja nusikalstamumas“, – įsitikinęs jis.
O.Danilovas sakė, kad vykdydami kibernetinę kampaniją prieš Ukrainą Rusijos agentai tokiose platformose kaip „Telegram“, „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“ kas savaitę išplatina 166 mln. dezinformacijos žinučių.
Iš jų 36 mln. praėjusią savaitę buvo skirta diskredituoti aukštus Ukrainos pareigūnus, 23,5 mln. skirti politinei ir karinei vienybei skaldyti, 51 mln. demoralizuoti kariuomenę ir 55 mln. demoralizuoti visuomenę.
Kaip dezinformacijos kampanijos veiksmingumo pavyzdį O.Danilovas nurodė Vakarų žiniasklaidą, cituojančią melagingus duomenis apie Ukrainos nuostolius, ir protestus dėl melagingos informacijos apie mobilizaciją, kilusius Rusijos sukurtuose „Telegram“ kanaluose.
„Ukraina neuždaro sienos su Lenkija“, teigia pareigūnas
23:15
Ukraina neketina uždaryti sienos su Lenkija ir nedalyvauja derybose šiuo klausimu, pareiškė Ministro Pirmininko pavaduotojas Oleksandras Kubrakovas.
Pareiškime X Ukrainos pareigūnas sakė, kad „mūsų žmonės kovoja už savo egzistenciją“, o „stabili siena yra išlikimo klausimas“.
Anksčiau trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, dalyvavo derybose dėl lenkų ūkininkų protestų, sutrikdžiusių eismą pasienyje.
Žurnalistė, tapusi snaipere: Olena atvira – Ukrainai pasidavus, ateitų visa rusų orda
23:13
Prieš dešimt metų ji nusipirko pirmąjį ginklą ir iš žurnalistės virto kare savanore. Šiuo metu ji dirba Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos „Artan“ specialiajame padalinyje, o laisvalaikiu rūpinasi, kad nebūtų pamiršti per pastaruosius dvejus karo metus žuvusių kariškių vardai ir gyvenimo istorijos. Susipažinkite su Olena Bilozerska.
Olenos žvilgsnis skvarbus, ji kalba tiesmukai ir užtikrintai.
„Žinoma, mes visi kovojame. Visi galime mirti. Bet, žinai, du kartus nemirsi. Jei būčiau bijojusi, nebūčiau 2014 m. ėjusi į frontą kaip savanorė“, – šypsodamasi sako ji interviu latvių leidiniui TVNET.
Pirmąjį ginklą Olena nusipirko prieš pat 2014 m., kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymą.
„Tą pačią dieną, kai buvo laimėtas „Euromaidanas“ ir mūsų prezidentas diktatorius [Viktoras Janukovyčius] pabėgo į Rusiją, staiga didžiulis spaudimas, kurį nuolat jautėme per visą revoliuciją, akimirksniu išnyko. Ir visi ėmė galvoti, kas bus toliau? Ko tikėtis?
Pasikalbėjome su vyru ir nusprendėme įsigyti ginklų, nes buvo aišku, kad Rusija nesustos. Ji neatsisakys idėjos sukurti didelę imperiją“, – sako ji.
Britų žvalgyba įvertino invazijos į Ukrainą pasekmes Kremliui
23:09
Karas prieš Ukrainą prisidėjo prie reikšmingų pokyčių Rusijos santykiuose su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Nuo 2022 m. vasario mėn. nepaisant šalių nesutarimų, bendra Rusijos įtaka artimiausioms kaimynėms sumažėjo, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Kaip pažymima pranešime, Rusija beveik neabejotinai ir toliau laiko savo įtakos šiose šalyse išlaikymą užsienio politikos prioritetu, kuris yra labai svarbus vidaus saugumui ir ekonomikai.
Pasak britų žvalgybos, dėl išteklių, kuriuos Rusija skyrė Ukrainai, ir nesugebėjimo pasiekti karinio proveržio kilo abejonių dėl tradicinės Rusijos, kaip regioninio saugumo garanto, pozicijos.
Padniestrės regionui prašant Maskvos „apsaugos“, JAV teigia remianti Moldovos suverenitetą
22:16
Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė remiančios Moldovos suverenitetą po to, kai separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.
„Jungtinės Valstijos tvirtai remia Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
Trečioji Ukrainos šturmo brigada išstūmė rusus iš Krasnogorovkos
22:04
Trečioji šturmo brigada išstūmė užpuolikus iš Krasnogorovkos, Donecko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų trečioji atskiroji šturmo brigada „Telegram“.
„Užvakar Rusijos kariuomenės pajėgos puolė Krasnogorovkos pietrytinę dalį ir įžengė į miestą. Siekdami neleisti priešui įsitvirtinti, Trečiosios atskirosios šturmo brigados padaliniai, 1-ojo ir 2-ojo šturmo batalionų kariai vykdė kovinę operaciją, kad išvalytų miestą nuo priešo pajėgų“, – rašoma pranešime.
Brigada pažymi, kad per trumpą laiką priešas spėjo pasirengti ilgai gynybai ir, nepaisant pasipriešinimo ir sunkių kovų, brigados šturmo grupės padarė priešui neišvengiamų nuostolių – likvidavo apie 100 okupantų.
Taip pat pažymima, kad rusai atsisakė pasiduoti ir buvo likviduoti užimtuose namuose.
Šiandien Krasnogorovką kontroliuoja Ukrainos kariai.
2023 m. birželį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko įsitvirtinti nedideliame teritorijos plote Krasnogorovkos rajone, kuris buvo okupuotas nuo 2014 m.
Ukrainos desantininkų žygis į rytus nuo Krasnogorovkos buvo pirmas kartas nuo praėjusių metų Rusijos invazijos, kai Ukrainos kariai atkovojo teritoriją, kurią nuo 2014 m. buvo okupavusi Rusija.
Pentagonas svarsto „planą B“ dėl pagalbos Ukrainai
21:40
Pentagonas svarsto, ar pasinaudoti paskutiniu likusiu karinės pagalbos finansavimo šaltiniu, kad paremtų Ukrainą, net ir neturėdamas garantijų, kad šias lėšas papildys Kongresas, pranešė CNN, remdamasi keliais neįvardytais Gynybos departamento pareigūnais.
Gynybos departamentas vis dar turi apie 4 mlrd. JAV dolerių iš prezidento įgaliojimu skirtų lėšų Ukrainai, kuris leidžia Pentagonui iš savo atsargų siųsti karinę įrangą į Kyjivą.
Tačiau Pentagonas anksčiau nenorėjo išleisti likusių pinigų be garantijų, kad Kongresas juos kompensuos pagal administracijos pateiktą 60 mlrd. dolerių papildomo finansavimo prašymą, nes paėmimas iš Gynybos ministerijos atsargų be jokio plano papildyti šią įrangą gali turėti įtakos JAV karinei parengčiai.
Tačiau Ukrainai vis labiau trūkstant JAV karinės pagalbos, o Atstovų Rūmų respublikonų vadovybei atsisakant balsuoti dėl didesnio finansavimo, aukšti gynybos pareigūnai svarsto, ar yra kokių nors vidinių finansinių atsargų, kurios leistų departamentui išleisti bent dalį iš likusių 4 mlrd. dolerių Ukrainai padėti kovoti su Rusija.
Pareigūnai pabrėžė, kad jokie sprendimai dar nepriimti. Tačiau pokalbiai apie šią galimybę ir kitus galimus planus B per pastarąsias kelias savaites tapo vis skubesni, nes padėtis mūšio lauke Ukrainoje tampa vis baisesnė, sakė pareigūnai.
Ukrainos kariai buvo priversti taupyti šaudmenis ir prarado dalį teritorijos rytuose, įskaitant svarbų Avdijivkos miestą, kuris anksčiau šį mėnesį atiteko rusams.
Paklaustas apie galimybę panaudoti 4 mlrd. dolerių, Gynybos departamento atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Garronas Garnas atsakė: "Gynybos departamentas ir toliau ragina Kongresą patvirtinti papildomą biudžetą, kad būtų galima paremti Ukrainą, kai jai to reikia, ir papildyti mūsų atsargas.“
Pareigūnai teigė, kad departamentas gali išleisti dalį iš tų 4 mlrd. dolerių net ir neradęs vidinių lėšų, kurias būtų galima panaudoti šiai sumai papildyti. Pentagonui nebūtų pirmas kartas, kuomet gali atsirasti ir netikėti finansiniai šaltiniai.
Praėjusiais metais Gynybos departamentas paskelbė, kad aptiko apskaitos klaidą, dėl kurios Gynybos departamentas 6,2 mlrd. dolerių pervertino Ukrainai teikiamą pagalbą. Šie papildomi pinigai departamentui suteikė rezervą, kuris leido karinę pagalbą Ukrainai teikti ilgiau, nei buvo numatyta, anksčiau pranešė CNN.
Antradienį paklaustas, ar departamentas svarsto galimybę išleisti dalį likusių pinigų, Pentagono spaudos sekretorius generolas Patrickas Ryderis atsakė, kad nieko negali pranešti, tačiau Pentagonas toliau ieško būdų, kaip toliau remti Ukrainą.
Be to, kitas Gynybos departamento atstovas CNN sakė, kad kitas pagalbos Ukrainai paketas, jei jis bus gautas, „neabejotinai apims kritinę amuniciją“. Taip pat vyksta diskusijos dėl to, kaip ir kur dislokuoti karinę įrangą, kad ją būtų galima kuo greičiau išsiųsti į Ukrainą, kai bus rasti papildomi finansavimo šaltiniai, sakė pareigūnas.
Pasak CNN šaltinių, Pentagone kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Paskutinis Ukrainos saugumo paketas, kurio vertė siekė iki 250 mln. JAV dolerių, buvo paskelbtas gruodžio 27 d. Kai kurie ginklai ir įranga iš ankstesnių paketų ir Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos (USAI) paketų vis dar keliauja į Ukrainą, tačiau nuo to laiko JAV nepaskelbė jokių naujų paketų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę CNN pareiškė, kad Ukraina be tolesnės JAV paramos karo nelaimės.
„Žmonės bus pasiruošę, bet nebus paruošta amunicija ir brigados nebus pasiruošusios... ne tik mūsų kontrpuolimui, jos nebus pasiruošusios gintis, išlikti stiprios. Bus labai sunku“, – sakė jis.
U. von der Leyen ragina pelną už įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainai apginkluoti
20:17
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti karinei įrangai Ukrainai.
Dabar vis dažniau raginama ieškoti būdų, kaip paremti Kyjivą kovoje su Maskvos invazija pasinaudoti bankų sąskaitomis, investicijomis ir kitu turtu, įšaldytu po to, kai Maskvai buvo pritaikytos sankcijos už įsiveržimą į kaimyninę šalį 2022 metais.
Turto konfiskavimas nėra laikomas išeitimi, tačiau ES ieško būdų, kaip panaudoti šio turto generuojamą pelną – galbūt milijardus eurų per metus.
„Atėjo laikas pradėti pokalbį apie tai, kaip panaudoti nenumatytą pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, bendrai perkant karinę įrangą Ukrainai“, – kalbėdama Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.
Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.
„Su mūsų partnerių parama ar be jos, negalime leisti Rusijai laimėti“, – pabrėžė EK pirmininkė.
„Politico“: Baltarusijos disidentai rengia perversmą prieš A.Lukašenką
19:54
Iš Lenkijos veikianti Baltarusijos pasipriešinimo grupuotė BYPOL rengia perversmą prieš save pasiskelbusio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą. Kaip rašo „Politico“, apie tai viešai paskelbė vienas iš jos lyderių.
BYPOL rengė karininkus ir aktyviai sabotavo Kremliaus karą prieš Ukrainą, rengdamasi perversmui prieš Minsko režimą, viešai pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.
„Mes sukūrėme planą ir tinkamu metu jį įgyvendinsime“, – sakė buvęs Baltarusijos kariuomenės karininkas Aleksandras Azarovas, tačiau išsamiau plano nedetalizavo.
Jo nuomone, norint susilpninti A.Lukašenkos režimą, būtina užtikrinti Vladimiro Putino pralaimėjimą Ukrainoje.
„Be Putino nėra Lukašenkos... Jei Ukraina gali pradėti sėkmingą puolimą, Putinas nebeturės laiko Baltarusijai“, – sakė jis.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas: „Pasaulis nuleido rankas, o V.Putinas iš karto tuo pasinaudojo“
19:12
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas interviu naujienų svetainei „New Voice“ papasakojo, kaip turėtų baigtis karas, įvertino jo įtaką tarptautinei darbotvarkei ir tai, ką teks patirti kiekvienam rusui.
Paklaustas, kokiomis sąlygomis baigsis plataus masto Rusijos invazija, K.Budanovas pasiūlė pirmiausia apsibrėžti sąvokas – „visapusiška invazija“ arba „visavertis karas“.
„Manau, kad visavertė invazija baigėsi 2022 m. vėlyvą pavasarį. Kai okupantams nepavyko užimti Kyjivo, Černihovo ir Sumų šiaurėje, Charkivo rytuose, Nikolajivo ir Zaporižios pietuose. Kai rašistams nepavyko pasiekti vadinamųjų savo netikrų respublikų sienų Ukrainos Donbase. Būtent šiuo etapu iš tikrųjų baigėsi „plataus masto invazija“.
