NYT kritikuoja silpnas Ukrainos karių gynybines pozicijas prie Avdijivkos

JAV leidinys „The New York Times“, išanalizavęs palydovines nuotraukas ir remdamasis JAV pareigūnais bei kariniais ekspertais, praneša apie silpnas Ukrainos karių gynybines pozicijas į vakarus nuo Avdijivkos.

Straipsnyje, pavadintame „Stebėtinai silpna Ukrainos gynyba padeda rusams žengti į priekį“, leidinys pažymi, kad spartų Rusijos karių judėjimą prie Avdijivkos iš dalies lėmė tai, kad dėl sumažėjusios Vakarų pagalbos gynybos pajėgoms trūksta amunicijos, tačiau kita priežastis – silpna Ukrainos gynyba.

Remdamasis „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis, leidinys praneša, kad „teritoriją į vakarus nuo Avdejevkos, kurią bando ginti Ukraina, užima negausios, primityvios tranšėjų linijos“, kuriose „trūksta daugybės papildomų įtvirtinimų, galinčių padėti sulėtinti rusų tankus ir apsaugoti pagrindinius kelius bei svarbias vietoves“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos kariai

JAV pareigūnai privačiai išreiškė susirūpinimą, kad Ukraina iš anksto nepakankamai gerai sustiprino savo gynybą ir kad dabar ji gali susidurti su pasekmėmis, nes Rusijos daliniai lėtai, bet nuosekliai žengia į priekį už Avdijivkos.“

Leidinyje pažymima, kad Ukrainos vadovybė turėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai šioje teritorijoje. „Tačiau ukrainiečių gynyba už Avdijivkos ribų yra elementarūs žemės įtvirtinimai, dažnai su jungiamuoju grioviu pėstininkams pasiekti arčiausiai priešo esančias šaudymo pozicijas, bet ne daugiau“, – rašoma leidinyje.

Jame pažymima, kad Rusijos įtvirtinimai prie pietinio Verbovės kaimo, kurį Ukraina šį rudenį bandė atkovoti, „rodo visai kitokį vaizdą“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

„Skirtingai nuo prastai įtvirtintų kaimų, kuriuos Rusijos pajėgos bando užimti netoli Avdijivkos, Verbovėje yra koncentriškas įtvirtinimų žiedas. Jis prasideda pakankamai plačiu grioviu, kad sulaikytų artėjančius tankus ir šarvuotąsias mašinas, po to seka cementinių kliūčių, vadinamų „drakono dantimis“, tinklas, kuris taip pat naudojamas transporto priemonėms stabdyti, ir galiausiai platus griovys pėstininkams.“ Vasarį darytose palydovinėse nuotraukose matyti daugiasluoksnė Rusijos gynyba į vakarus nuo Verbovės, o aplinkiniuose laukuose – tūkstančiai sviedinių padarytų kraterių“, – rašė NYT.

Pasak leidinio, yra daug galimų priežasčių, kodėl Ukrainoje akivaizdžiai trūksta gynybos.

„JAV pareigūnų ir karinių ekspertų teigimu, Ukrainos pareigūnai pernai galėjo būti pernelyg susitelkę į puolamąsias operacijas, kad skirtų reikiamų išteklių daugybei tranšėjų ir tankų spąstų, kuriuos Rusijos inžinieriai nuo 2022 m. pabaigos statė šalies pietuose, įrengti“, – rašoma leidinyje.

Pasak JAV pareigūnų, čia taip pat gali būti svarbus psichologinis elementas. Jei Ukrainos kariai intensyviai užminuoja tam tikras vietoves, kad neleistų Rusijos kariuomenei žengti į priekį, tai būtų tylus pripažinimas, kad ateityje jie greičiausiai nevykdys puolamųjų operacijų tame pačiame rajone, rašo leidinys.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Jame priduriama, kad Maskva gynybines linijas pietuose pradėjo statyti likus daugiau nei šešiems mėnesiams iki Kyjivo kontrpuolimo, o Ukraina, atrodo, naujus įtvirtinimus pradėjo planuoti tik prieš tris mėnesius.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis lapkričio pabaigoje lankydamasis fronto linijoje sakė, kad teritorijoms rytinėje Donecko srityje, kur yra Avdijivka, „bus skiriamas maksimalus dėmesys“, pažymėdamas, kad „reikia stiprinti ir spartinti įtvirtinimų statybą“.

Tačiau Pasi Paroinenas, bendrovės „Black Bird Group“, analizuojančios palydovines nuotraukas ir socialinės žiniasklaidos turinį iš mūšio lauko, analitikas, sakė, kad po V.Zelenskio vizito „nieko reikšmingo neįvyko“. Analitikas sakė, kad už Avdijivkos ribų „rengiamos naujos pozicijos, tačiau jos dar nesudaro itin grėsmingos gynybinės linijos“ ir savo mastu neprilygsta Rusijos įtvirtinimams pietuose.

Kaip pažymi NYT, delsimas statyti įtvirtinimus reiškia, kad Ukrainos pajėgos gali būti priverstos stiprinti savo gynybą apšaudant rusams, o tai gerokai apsunkina užduotį.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VNST) duomenimis, apie 21.00 val. po griuvėsiais Rusijos smūgio į daugiabutį namą vietoje rastas aštunto žuvusiojo kūnas.  

Kiek anksčiau po griuvėsiais buvo rasti motinos ir jos 3 mėnesių kūdikio kūnai, o žuvusiųjų skaičius tuomet išaugo iki 7 žmonių.

„Skausmas, kurio neįmanoma aprašyti... Mes toliau dirbame“, – sakoma VNST pranešime. Griuvėsių valymo ir gelbėjimo darbai tęsiami.

Neabejotina, kad jei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyks Ukrainoje, kitas jo taikinys bus Sakartvelas. Tai interviu „Amerikos balsui“ pareiškė buvęs JAV gynybos sekretorius ir buvęs CŽV direktorius Leonas Panetta.

Pasak jo, jei V.Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, jis tęs agresiją ne tik prieš Sakartvelą, bet ir prieš kitas NATO valstybes nares, kurios ribojasi su Rusija. „Todėl nepaprastai svarbu, kad Jungtinės Valstijos stengtųsi bendradarbiauti su Sakartvelu ir užtikrintų jo saugumą“, – sakė L.Panetta.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Leonas Panetta

Jis taip pat sakė, kad pagrindinis V.Putino tikslas – pakenkti demokratijai JAV, taip pat pakenkti demokratijai kitose šalyse.

„Tai yra jo pagrindinis tikslas ir, žinoma, siekdami apsaugoti mūsų nacionalinį saugumą, turime užtikrinti, kad Putinas negalėtų įgyvendinti savo ketinimų“, – sakė L.Panetta.

Vokietijos gynybos ministerijos atstovė spaudai šeštadienį patvirtino, kad buvo klausomasi slapto oro pajėgų narių pokalbio po to, kai socialiniuose tinkluose buvo nutekintas Vokietijos kariuomenės pokalbio apie Ukrainą įrašas.

„Mūsų vertinimu, buvo perimtas pokalbis oro pajėgų dalinyje. Šiuo metu negalime tiksliai pasakyti, ar buvo padaryta pakeitimų įrašytoje ar transkribuotoje versijoje, kuri platinama socialinėje žiniasklaidoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovė spaudai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Įvykio vietoje Odesoje dirbantys gelbėtojai aptiko jau penktos ir šeštos aukos kūnus. Kaip pranešė Odesos srities prokuratūros spaudos tarnyba, gelbėtojai iš po namo griuvėsių ištraukė 1969 m. gimusio vyro kūną. Vėliau paskelbta ir apie dar vienos moters, tapusios šeštąja auka, lavono suradimą.

Tarp žuvusiųjų – vaikas. Dar aštuoni žmonės per Rusijos dronų ataką Odesoje buvo sužeisti. Paieškos operacijos tęsiamos. Įvykio vietoje dirba beveik šimtas gelbėtojų.

Ukrainos pietų gynybos pajėgų duomenimis, rusai iš Juodosios jūros akvatorijos į Odesos regioną šeštadienio naktį pasiuntė aštuonis smogiamuosius bepiločius orlaivius. Ukrainiečiams pavyko numušti septynis iš šių dronų, tačiau vienas iš dronų per manevrus tarp Odesos gyvenamųjų rajonų rėžėsi į 9 aukštų daugiabutį pastatą.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, kuris šiuo metu yra Odesoje, sakė, kad tai pirmas toks didelio masto sugriovimas po drono smūgio. Jis teigė, kad, preliminariais duomenimis, dronai į Odesą buvo paleisti iš okupuoto Krymo teritorijos.

Per dvejus karo metus Ukrainos užfrontės miestuose nutiko ne viena tokia tragedija, kai susprogdinti griuvo daugiabučiai namai, po griuvėsiais palaidodami savo gyventojus, tačiau iki šiol tokio lygio sugriovimus sukeldavo tik Rusijos raketos, gabenančios gerokai didesnius kovinius užtaisus nei dronai.

Per drono sprogimą sunaikinta 18 butų. Dar septyni buvo apgriauti.

Rusija pasaulyje pripažintą rašytoją Liudmilą Ulickają, kuri yra pasisakiusi prieš Maskvos karą Ukrainoje ir neva propaguoja LGBTQI vertybes, penktadienį paskelbė „užsienio agente“.

Užsienyje gyvenanti 81-erių literatūros ikona dar sovietmečiu pradėjo protestuoti prieš Kremliaus autoritarizmą ir yra arši prezidento Vladimiro Putino kritikė.

Rusijos teisingumo ministerija nurodė, kad L.Ulickaja „priešinosi specialiajai karinei operacijai Ukrainoje“ ir „vykdė LGBTQI santykių propagandą“.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Liudmila Ulickaja (kairėje)

L.Ulickaja, kurios vardas ilgą laiką figūravo kandidatų gauti Nobelio literatūros premiją sąraše, prisijungė prie ilgos eilės Rusijos kultūros veikėjų, įskaitant rašytoją Borisą Akuniną, kuriuos Kremlius itin neigiamai vertina. 

Rusija žmones, kuriuos laiko išdavikais ir valstybės priešais, vadina „užsienio agentais“ ir reikalauja, kad visi šie asmenys specialiai žymėtų visas savo publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose. 

Biologės išsilavinimą turinti L.Ulickaja gimė 1943 metais centrinėje Rusijoje, kai SSRS kariavo Antrajame pasauliniame kare. Ji parašė 22 knygas, tarp jų – pjesių ir pasakų vaikams.

2006 metais išleistas ir į daugiau nei dvi dešimtis kalbų išverstas bestseleris „Danielis Štainas, vertėjas“ pagrįstas tikra Lenkijos žydo, tapusio katalikų kunigu, istorija.

2001 metais jos romanas „Kukockio kazusas“, kuriame pasakojama apie gydytojo ir jo šeimos gyvenimą pokarinėje Stalino epochoje, 2001 metais pelnė Rusijos „Booker“ premiją.

V.Putinui įsakius pradėti karą Ukrainoje, L.Ulickaja išvyko į Vokietiją ir prognozavo, kad šis beprasmis konfliktas Rusijai sukels katastrofą.

Prasidėjus Kremliaus karui Ukrainoje, nemažai Rusijos kultūros veikėjų pabėgo iš šalies, o tie, kurie liko, susidūrė su griežtais cenzūros įstatymais.

Šeštadienio naktį įvyko sprogimas Jekaterinburgo elektros pastotėje „Kalininskaja“, kuri tiekia elektros energiją trims gynybos įmonėms, įskaitant „Uralmaš“.

Rusiškų „Telegram“ kanalų duomenimis, įvykio vietoje rasta sprogmenų pėdsakų. Preliminariai įtariama, kad buvo padėtas savadarbis sprogstamasis užtaisas. Dabar teisėsaugininkai aiškinasi, kas galėjo jį įnešti į elektros pastotės teritoriją.

Tuo pat metu Uralo antiteroristinė komisija tvirtina, kad sprogimas susijęs su „elektros įrangos gedimu“. Ji pridūrė, kad dėl šio incidento elektros energijos tiekimas Vidurio Uralo sostinės rajonams nesutriko.

„Kalininskaja“ pastotės elektros įranga veikia įprastu režimu. Nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba specialistai“, – sakoma pranešime.

Savo ruožtu Rusijos tinklaraštininkas ir analitikas Anatolijus Nesmijanas mano, kad prie to prisidėjo „ukrainiečių diversijos“.

„Ten, kur nepasiekia dronai, diversantai dabar ateina pėsčiomis. Apskritai, pradėti SVO (specialiąją karinę operaciją – taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red.) prieš šalį, turinčią didelę partizaninio karo priešo užnugaryje patirtį, buvo itin išmintingas sprendimas. Genialios įžvalgos lygio. Susidaro įspūdis, kad Rusijos vadovybė istorijos vaikystėje mokėsi tarp imtynininkų treniruočių stovyklų ir kelionių į varžybas“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

„Uralmaš“ yra galingas Rusijos mašinų gamybos centras, įsikūręs Jekaterinburge. Gamykla buvo pastatyta 1928–1933 m. Ji yra viena iš Rusijos metalurgijos, kalnakasybos, statybinių medžiagų ir energetikos pramonės įrenginių rinkos lyderių.

Kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pareiškė, kad Vokietija atliks išsamų tyrimą dėl įrašo, kuriame šalies pajėgų pareigūnai aptarinėja konfidencialias karo Ukrainoje detales, nutekinimo.

„Tai, apie ką pranešama, yra labai rimtas dalykas, todėl dabar jis tiriamas labai kruopščiai, labai intensyviai ir labai greitai“, – teigė Italijos sostinėje viešintis Vokietijos kancleris. 

Kiek anksčiau šeštadienį Vokietijos gynybos ministerija pranešė, kad tikrina, ar nebuvo pasiklausoma konfidencialios vaizdo konferencijos apie karą Ukrainoje. Šių veiksmų buvo imtasi po to, kai konferencijos įrašas paplito Rusijos socialiniuose tinkluose.

„DPA“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Rusijos valstybės finansuojamo kanalo RT, buvusio „Russian Today“, vadovė Margarita Simonjan penktadienį paviešino 38 minučių trukmės garso įrašą, kuriame, pasak jos, Vokietijos karininkai tariasi dėl smūgio Maskvos aneksuotam Krymui.

„Tiriame, ar buvo perimtas komunikacijos ryšys oro pajėgų sektoriuje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos gynybos ministerijos atstovė spaudai. 

Įraše kalbama apie tai, kaip Ukrainos pajėgos galėtų panaudoti Vokietijoje pagamintas raketas „Taurus“, ir apie galimą jų poveikį.

Kitos įraše girdimos temos susijusios su Kerčės sąsiaurio pagrindinio tilto, jungiančio Rusijos žemyninę dalį su Krymu, atakomis.

Ukrainos laukia sudėtingas karo laikotarpis, kol Vakarų pagalba leis jai pasiekti pusiausvyrą šioje kovoje. Tai pareiškė Estijos gynybos ministerijos kancleris Kusti Salmas, pranešė err.ee.

K.Salmas taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiais mėnesiais Europa suteiks Ukrainai lėšų ilgojo nuotolio ginklams įsigyti.

„Manau, kad ta diena ateis per artimiausius porą mėnesių. Ji įvyks tada, kai padėtis Ukrainos fronte taps dar sudėtingesnė ir signalai iš už vandenyno bus dar keistesni. Tai bus momentas, kai Europa iš tikrųjų turės prisiimti atsakomybę už savo saugumą“, – sakė K.Salmas.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesavalaikis Vakarų partnerių ginklų tiekimas Ukrainai gintis nuo Rusijos okupantų buvo pagrindinis dvejus metus besitęsiančio karo nusivylimas. 

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pažymėjo, kad Vakarai neįvykdė 50 proc. savo įsipareigojimų laiku pristatyti ginklus Ukrainai. Pasak jo, toks partnerių pagalbos vėlavimas lemia žmonių ir teritorijų netektis.

Tuo pat metu karo ekspertas Olehas Ždanovas neatmeta galimybės, kad kartu su pirmaisiais vakarietiškais naikintuvais F-16 Ukrainai bus perduotos ilgesnio nuotolio JAV raketos ATACMS.