Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
03 08 /23:16

„Politico“: Prancūzijos kariai ruošiasi intensyviam karui Europoje

Prancūzijos kariai parodomojoje galimybių demonstravimo programoje
Prancūzijos kariai parodomojoje galimybių demonstravimo programoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

„Politico“: Prancūzijos kariai ruošiasi intensyviam karui Europoje

23:59

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prancūzijos kariai parodomojoje galimybių demonstravimo programoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prancūzijos kariai parodomojoje galimybių demonstravimo programoje

Prancūzijos kariai ruošiasi didelio intensyvumo konfliktui visoje Europoje su priešu, kuris gali prilygti jų ugnies galiai, rašo „Politico“.

Pulkininkas Axelis Denysas teigė, kad dėl kovų Ukrainoje į Europą sugrįžo visavertis karas. Jis vadovauja kovinio rengimo centrui Mailly-le-Camp rytų Prancūzijoje. Jis pridūrė, kad Prancūzija kuo greičiau rengiasi budrumo kultūrai.

Leidinys rašo, kad kovinio rengimo centre karių rengimo sąlygos kuo labiau priartintos prie realių mūšio laukų. Vaidinamas artilerijos ugnies garsas, karštis ir šviesa, visur mėtosi netikros minos, o radijo ryšys gali nutrūkti be įspėjimo.

120 kvadratinių kilometrų ploto stovykla yra unikali Prancūzijoje. Jos plotas didesnis už Paryžiaus plotą, ir tai vienintelė vieta, kur įvairūs Prancūzijos kariuomenės padaliniai, t. y. pėstininkai, šarvuočiai, artilerija ir inžinieriai, paprastai išsibarstę po visą šalį, gali rengti bendras pratybas. Tai taip pat vienintelė vieta, kur ištisus metus treniruojasi dvi dešimtys Leclerc tankų.

Karininkai neįvardija galimų priešų, tačiau pratybomis siekiama parengti karius kovai su tokiu priešininku kaip Rusija.

„Politico“: Prancūzijos kariai ruošiasi intensyviam karui Europoje

23:59

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prancūzijos kariai parodomojoje galimybių demonstravimo programoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prancūzijos kariai parodomojoje galimybių demonstravimo programoje

Prancūzijos kariai ruošiasi didelio intensyvumo konfliktui visoje Europoje su priešu, kuris gali prilygti jų ugnies galiai, rašo „Politico“.

Pulkininkas Axelis Denysas teigė, kad dėl kovų Ukrainoje į Europą sugrįžo visavertis karas. Jis vadovauja kovinio rengimo centrui Mailly-le-Camp rytų Prancūzijoje. Jis pridūrė, kad Prancūzija kuo greičiau rengiasi budrumo kultūrai.

Leidinys rašo, kad kovinio rengimo centre karių rengimo sąlygos kuo labiau priartintos prie realių mūšio laukų. Vaidinamas artilerijos ugnies garsas, karštis ir šviesa, visur mėtosi netikros minos, o radijo ryšys gali nutrūkti be įspėjimo.

120 kvadratinių kilometrų ploto stovykla yra unikali Prancūzijoje. Jos plotas didesnis už Paryžiaus plotą, ir tai vienintelė vieta, kur įvairūs Prancūzijos kariuomenės padaliniai, t. y. pėstininkai, šarvuočiai, artilerija ir inžinieriai, paprastai išsibarstę po visą šalį, gali rengti bendras pratybas. Tai taip pat vienintelė vieta, kur ištisus metus treniruojasi dvi dešimtys Leclerc tankų.

Karininkai neįvardija galimų priešų, tačiau pratybomis siekiama parengti karius kovai su tokiu priešininku kaip Rusija.

Priešas apšaudė Donecko regioną: pranešama apie sužeistuosius

23:52

Donecko srityje Rusijos okupantai sužeidė keturis civilius gyventojus. Apie tai pranešė Donecko srities prokuratūra (DOP).

Pažymima, kad pagal DOP procesinius nurodymus pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo atvejų.

„2024 m. kovo 8 d. Rusijos kariuomenė artilerijos ugnimi apšaudė Bachmuto rajono Pivdenės kaimą. Kieme buvęs 23 metų vyras buvo sužeistas šrapneliu. Jam buvo suteikta medicininė pagalba“, – rašoma pranešime.

DOP taip pat pranešė, kad Seversko mieste nuo atakos drono smūgio į civilinį automobilį buvo sužeisti du žmonės: 64 metų vairuotojas buvo nuvežtas į ligoninę su nudegimais ir sunkios būklės, o jo 85 metų keleivis – su sumušimu ir žaizda rankoje. Be to, Berdyčių kaimas pateko į agresoriaus valstybės karių akiratį, dėl to buvo sužeistas 68 metų vietos gyventojas.

„Prokurorai imasi visų įmanomų ir tinkamų priemonių, kad užfiksuotų Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų atstovų įvykdytus karo nusikaltimus“, – teigė prokuratūra.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas bendrovėms, kurios padėjo „Wagner PMC“ Afrikoje

23:16

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kovotojai traukiasi iš Rostovo prie Dono
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kovotojai traukiasi iš Rostovo prie Dono

Kovo 8 d. JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas dviem Rusijos ir Centrinės Afrikos Respublikos bendrovėms, kurios padėjo vykdyti „Wagner PMC“ veiklą Afrikoje, pranešė „European Pravda“.

JAV taiko sankcijas medienos apdirbimo įmonei „Bois Rouge“, dar žinomai kaip „Wood International Group SARLU“, kuri nuo 2019 m. registruota Centrinės Afrikos Respublikos mieste Bangyje. Ji yra viena iš daugelio „Wagner Group“ įmonių, kurios mainais į teroristų samdinių paslaugas gavo koncesijas gamtinių išteklių gavybai.

JAV iždo duomenimis, nuo 2021 m. „Bois Rouge“ eksportuoja atogrąžų medieną pirkėjams Kinijoje, Artimuosiuose Rytuose, Europoje ir Vidurinėje Azijoje.

Antroji bendrovė „Broker Expert LLC“ yra registruota Sankt Peterburge ir teikia tarpininkavimo paslaugas su „Wagner“ susijusioms įmonėms Afrikoje, įskaitant „Bois Rouge“.

„Rusija bando pasinaudoti šiomis su „Wagner Group“ susijusiomis bendrovėmis siekdama gauti papildomų pajamų iš užsienio ir įgyvendinti savo interesus Afrikoje, dažnai šalių, kuriose jos yra įsikūrusios, jų institucijų ir piliečių sąskaita“, – aiškino JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Brianas Nelsonas.

Jungtinės Valstijos jau įvedė sankcijas daugeliui subjektų ir asmenų visame pasaulyje, kurie remia „Wagner PMC“ ir kitas Rusijos privačias karines bendroves.

Dar 2017 m. Jungtinės Valstijos įtraukė „Wagner PMC“ į prekybos juodąjį sąrašą, o 2022 m. pabaigoje nustatė naujus technologijų eksporto į „Wagner“ apribojimus, siekdamos dar labiau apriboti jos pajėgumus dėl dalyvavimo Rusijos invazijoje į Ukrainą.

Buvęs Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas gavo postą Gynybos ministerijoje

22:00

Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko paskirtas gynybos ministro patarėju. Tai pranešė NV, remdamiesi oficialia gynybos departamento informacija.

Pasak leidinio, buvęs Andrijaus Yermako pavaduotojas su ministru dirba jau kelias savaites.

„Jis reguliariai atvyksta į ministeriją, iš tikrųjų jis jau dirba departamente, susitinka su Umerovu, turi ten biurą ir atsiveža į departamentą savo komandą“, – sakė vienas iš pašnekovų.

Tuo pat metu Gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad J.Tymošenko nuo kovo 1 d. eina etatinio ministro patarėjo pareigas, remiantis atitinkamu įsakymu dėl jo paskyrimo.

„Pagrindinė Kyrylo Tymošenko veikla – žiniasklaida ir komunikacija, informacinės politikos koordinavimas Gynybos ministerijoje ir Gynybos ministerijai pavaldžiose struktūrose, taip pat vieningos informacinės darbotvarkės kūrimas Ukrainos gynybos pajėgose karo padėties laikotarpiu“, – teigė ministerijos spaudos tarnyba.

V.Zelenskis: Baltarusija prarado suverenitetą

20:10

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusija prarado suverenitetą ir yra diplomatiškai okupuota.

„Esame įsitikinę, kad Putiną domina ne tik kokia nors teritorija, miestas, kaimas, Krymas ar Donbasas. Jį domina visiškas Ukrainos sunaikinimas, visų šių nepriklausomos Ukrainos žemių prijungimas prie Rusijos. Ir tokius dalykus jis daro arba ginklu, arba politiškai. Tai, ką jis padarė Baltarusijoje, vyksta be aukų ir be kraujo praliejimo – kol kas“, – sakė jis interviu televizijos kanalui „Rai 1“.

„V.Putinas visiškai kontroliuoja ir jėgos bloką, ir kariuomenę Baltarusijos teritorijoje. Tai įrodo Rusijos kariuomenės puolimas ir raketų smūgis iš Baltarusijos teritorijos plataus masto invazijos pradžioje. „Vadinasi, tai yra diplomatinė nepriklausomos šalies okupacija ir Baltarusijos suvereniteto praradimas“, – pridūrė prezidentas.

Kelią perbėgusi juoda katė: kuo skiriasi O.Zelenskos ir J.Navalnajos požiūris į priešą

18:54

AP/AFP/Scanpix nuotr./Julija Navalnaja ir Olena Zelenska
AP/AFP/Scanpix nuotr./Julija Navalnaja ir Olena Zelenska

Ukraina ir Rusijos liberalioji opozicija turi bendrą priešą. Abi nori, kad baigtųsi prezidento Vladimiro Putino valdymas ir jo karas prieš Ukrainą.

Tačiau Ukrainos reakcija į Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, didžiausio V.Putino oponento, mirtį išryškino gilų abiejų šalių nesutarimą. Ji taip pat išryškino, kaip sudėtinga pasiekti ilgalaikį abiejų kaimynių susitaikymą, net jei V.Putino nebebūtų, rašo „The Washington Post“.

Dešimtys tūkstančių rusų šalyje ir visame pasaulyje plūdo pagerbti mirusio opozicionieriaus, liūdėdami dėl, daugelio nuomone, paskutinės Rusijos demokratinės vilties netekties, o Ukrainoje reakcija į šį žmogų buvo santūri, o kartais net priešiška.

Jo našlės Julijos Navalnajos pareiškimas, kad ji imsis kovoti su V.Putinu, sulaukė panašaus atmestino atsako. Daugelis ukrainiečių nemano, kad A.Navalnas yra demokratijos nešėjas, kokiu jis laikomas Vakaruose.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska atsisakė dalyvauti JAV prezidento Joe Bideno metinio pranešimo renginyje, iš dalies dėl to, kad ją buvo planuojama pasodinti šalia J.Navalnajos, kuri taip pat atsisakė kvietimo, motyvuodama nuovargiu.

Trinties priežastys yra įvairios, pastebi laikraštis.

Daugelis Ukrainos gyventojų šį karą laiko naujausia šimtmečius trukusios Rusijos valdovų priespaudos apraiška, todėl liberalius rusus, įskaitant A.Navalną, laiko tik Rusijos visuomenės ir jos imperinio projekto dalimi.

„Ukrainiečių ir rusų santykiai apskritai yra įtempti. Negalima kaltinti ukrainiečių, kad jie nekenčia Rusijos, ir daugeliu atvejų tai apima visus rusus“, – sakė Vladimiras Ašurkovas, artimas A.Navalno bendražygis.

Vis dėlto Rusijos liberalai vaikšto plonu ledu. Jų nepritarimas karui supriešina juos su didžiąja dalimi jų pačių visuomenės, įskaitant tūkstančius šeimų, kurių vyrai, sūnūs ir broliai buvo išsiųsti kariauti konflikte, apie kurį V.Putinas ir jo režimas nuolat sako, kad jis yra labai svarbus Rusijos išlikimui.

Daugelis ukrainiečių vis dar mano, kad Rusijos opozicija nepakankamai pasmerkė ukrainiečių žudymą ir jų žemių okupaciją, o priešinosi karui iš Rusijos pozicijų, daugiausia dėmesio skirdama Rusijos karių nuostoliams ir konflikto poveikiui Rusijos gyventojams.

„Instagram“ nuotr./Aleksejus Navalnas ir Julija Navalnaja
„Instagram“ nuotr./Aleksejus Navalnas ir Julija Navalnaja

A.Navalnas, vasaras leidęs pas savo senelius ukrainiečius, istoriškai palaikė idėją, kad rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai yra viena tauta ir kad 2014 m. V.Putino neteisėtai aneksuotas Krymas istoriškai buvo Rusijos dalis. A.Navalnas, save vadinęs Rusijos patriotu, vienu metu taip pat buvo užmezgęs ryšius su ultranacionalistinėmis grupėmis, nesėkmingai siekdamas suformuoti platesnę antiputinišką koaliciją.

Tačiau A.Navalnas šių pareiškimų atsisakė, o paskutinį kartą praėjusiais metais paskelbė 15 punktų planą, kaip panaikinti V.Putino diktatūrą ir grąžinti Ukrainą su iki 1991 m. buvusiomis sienomis įskaitant Krymą. Plane buvo siūloma išmokėti Ukrainai kompensacijas ir ištirti Rusijos karo nusikaltimus.

Vis dėlto daugelis ukrainiečių tuo netiki, ir nors prezidentas Volodymyras Zelenskis greitai pasmerkė A.Navalno mirtį kaip naujausią V.Putino žudikiško režimo įrodymą, užuojauta nebuvo pareikšta. Kai kurie net džiaugėsi šia žinia, džiūgaudami, kad mirė „imperialistinis šovinistas“.

„A.Navalno gyvenimas neatnešė jokios naudos Ukrainos pergalei, priešingai, jis padarė didelę žalą. Jis pakurstė iliuziją Vakaruose, kad demokratija Rusijoje įmanoma“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė žymus Kyjivo Mohylos verslo mokyklos dėstytojas Valerijus Pekaras.

Ukrainos filosofas ir eseistas Volodymyras Jermolenka laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad, jo nuomone, Rusijos liberalai turi „nueiti ilgą kelią“, kol pamatys situaciją taip, kaip mato ukrainiečiai. „Reikėtų didesnės savikritikos, imperinės praeities ir dabarties supratimo. Pažvelgti į  tai, ką iš tikrųjų reiškia Rusijos idėja. Rusijoje to visiškai nematome“, – sakė jis.

Juozo Valiušaičio nuotr./Oranžinė revoliucija
Juozo Valiušaičio nuotr./Oranžinė revoliucija

„Istorija kuriama ne kalėjimuose“

Ukrainiečiai taip pat nusivylė tuo, ką jie laiko Rusijos visuomenės nesugebėjimu pašalinti V.Putiną. Juk prieš dešimtmetį ukrainiečiai išėjo į gatves ir nuvertė savo prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, o nuo Kyjivo riaušių policijos rankos mūšiuose žuvo daugiau kaip 100 žmonių. Prieš tai, 2004 m., ukrainiečiai surengė Oranžinę revoliuciją, protestuodami prieš rinkimų rezultatų klastojimą.

Kodėl rusai negali padaryti to paties, klausia daugelis ukrainiečių.

„Istorija kuriama ne kalėjimuose. Pokyčiai kuriami pasipriešinimu smurtui, ginklais ir kuriant naujas institucijas“, – socialiniame tinkle rašė Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnaujantis politologas Petro Ochotinas.

Emocingoje kalboje, pasakytoje likus kelioms valandoms iki plataus masto Rusijos invazijos, V.Zelenskis ragino Rusijos žmones sukilti. „Kas gali sustabdyti šį karą? Žmonės! ... Laikas jį sustabdyti dabar, kol dar nevėlu“, – sakė jis, kalbėdamas rusų kalba.

Tačiau rusai nesukilo. Nedidelė mažuma tų, kurie viešai pasisakė prieš karą, buvo greitai suimti ir nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis. Rusijos politikos sferą apžvelgiančios „OVD-Info“ duomenimis, šiuo metu yra iškelta 901 baudžiamoji byla antikarinių protestų dalyviams.

Saujelė rusų įstojo į Ukrainos batalionus kovoti prieš savo tautą, tačiau dėl to, kaip ir dėl lėšų rinkimo Ukrainos kariuomenei, Rusijos opozicija vis dar nesutaria.

Rusijos liberalai sako, kad jie nebeturi priemonių, kuriomis galėtų kovoti. Jų opozicijos lyderiai yra mirę arba įkalinti. Už protestus prieš karą suimami net paaugliai. Praėjus kelioms savaitėms po A.Navalno mirties, paprastas gėlių padėjimas tapo politinio pasipriešinimo demonstracija. Dedant gėles prie paminklų ir po laidotuvių buvo sulaikyta daugybė žmonių.

„Viskas darosi vis blogiau ir blogiau – mums reikia stebuklo. Visi laukia, kad įvyktų kažkas netikėto – be jų įtakos. Jie nebesijaučia turintys galią“, – sakė 47 metų Ana, kovo 2 d. atėjusi padėti gėlių prie A.Navalno kapo Maskvoje, tačiau atsisakė nurodyti savo vardą ir pavardę, bijodama represijų.

Maskvoje gyvenanti Rusijos žmogaus teisių gynėja Aleksandra Popova, kurios vyras Artiomas Kamardinas pernai buvo nuteistas septynerius metus kalėti už viešus antikarinės poezijos skaitymus, sakė, kad opozicija Rusijoje yra įbauginta ir izoliuota viena nuo kitos.

„Rusijos opozicijai labai trūksta Ukrainos supratimo – pastebėjau daug agresyvios retorikos, pvz: „Jūs, rusai, kalti dėl to, kas čia vyksta“. Bet juk čia yra daug žmonių, kurie buvo įkalinti, kankinami ir nužudyti... Žmonės Rusijoje taip pat kenčia.“

Sėkmės atveju Rusijos opozicija tikriausiai turėtų teikti pirmenybę vidaus klausimams, o ne ukrainiečių likimui, pritardama neutraliau nusiteikusiems Rusijos gyventojams, įskaitant tuos, kurie remia karą ir nejaučia simpatijų ukrainiečių likimui.

„Rusijos imperializmas buvo karo varomoji jėga“

„Manau, turime suprasti, kad Aleksejus buvo Rusijos politikas. Susitelkęs į politinę kovą ir politinius pasiekimus Rusijoje, ir būtent iš šios pozicijos jis kalbėjo, – sakė A.Navalno bendražygis V.Ašurkovas. – Julija taip pat yra Rusijos politikė, todėl ji į dalykus žiūrės iš šios pozicijos.“

Pats A.Navalnas atmetė mintį, kad visi rusai turi imperinę sąmonę, o kaltino V.Putino diktatūrą ir ragino per rinkimus ir taikius protestus nugalėti imperialistinių pažiūrų šalininkus.

Ukrainiečiai sako, kad be tinkamo pripažinimo, kad Rusijos imperializmas buvo karo varomoji jėga, susivienijimas prieš V.Putiną yra tolima svajonė.

„Tačiau tokių pokalbių Rusijos antiputiniškuose sluoksniuose beveik nėra, – rašė Ukrainos afganistanietė rašytoja Mariam Naiem. – Atsižvelgiant į tai, būtina pripažinti, kad nusikaltėlio ir aukos dialogas yra nepasiekiamas tol, kol tęsiasi smurtas.“

D.Kuleba: Ukrainai reikia neriboto ginklų ir amunicijos tiekimo

18:40

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Vilniuje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad su Rusijos pajėgomis kovojančiai jo šaliai reikia neriboto ginklų ir šaudmenų tiekimo.

„Strategija lašinti paramą Ukrainai lašas po lašo nebeveikia. Jei viskas toliau tęsis taip, kaip dabar vyksta, geruoju nesibaigs niekam“, – žurnalistams penktadienį sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

„Reikalingas neribotas ir savalaikis visų rūšių ginklų ir amunicijos tiekimas, kad Ukraina įveiktų Rusiją“, – pridūrė jis.

Po susitikimo su Baltijos šalių ir Prancūzijos kolegomis jis pabrėžė, kad taikos laikmetis Europoje baigėsi.

„Silpni sprendimai – daugiau karo, stiprūs sprendimai – karo pabaiga. Tai labai paprasta“, – kalbėjo D.Kuleba.

Jis pabrėžė, kad minėti stiprūs sprendimai buvo aptarti vasario pabaigoje Paryžiuje. Tuomet po Ukrainą remiančių šalių susitikimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.

Reaguodami į šį E.Macrono pasisakymą, dauguma sąjungininkių Europoje ėmė tvirtinti, kad nesiųs savo karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai savo ruožtu nurodė, kad kariai galėtų būti siunčiami ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.

Lietuvos pareigūnai savo ruožtu teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.

„Aš nuoširdžiai nesuprantu, kodėl mokymo misijų klausimas sukelia tiek sunkumų ir diskusijų. 2014–2022 metais Ukrainoje labai efektyviai veikė daugybė mokymo misijų“, – kalbėjo Ukrainos ministras.

Nematau priežasčių, kodėl tai negalėtų tęstis“, – pridūrė jis.

„Prisėdo su taure“: skandalingi D.Medvedevo įrašai sutampa su vyno pristatymo datomis

18:32

„Insider“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas ir jo pristatomos skaidrės su iškraipytais politikų veidais
„Insider“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas ir jo pristatomos skaidrės su iškraipytais politikų veidais

Buvusio Rusijos prezidento ir premjero Dmitrijaus Medvedevo vieši pasisakymai tapo tokie nepadorūs, kad sukėlė daugybę sąmokslo teorijų. Tačiau nepriklausomas portalas „The Insider“ rado kur kas proziškesnį Rusijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojo elgesio paaiškinimą. Pasirodo, nepaisant sankcijų, vynas iš D.Medvedevo Italijos vynuogynų ir toliau tiekiamas į Rusiją, o pristatymo datos kaskart stebėtinai sutampa su jo skandalingais pasisakymais.

Neseniai Dmitrijus Medvedevas vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre, ir vėl dėl pareiškimų, kurie buvusiam prezidentui kelia didžiulę gėdą ir nepatogumą. Jis kalbėjo Pasaulio jaunimo festivalyje ir, be kita ko, vadino europiečius vergais ir gyvuliais, o tai lydėjo jo „Telegram“ kanalo vaizdais su iškreiptais Europos lyderių veidais.

Prasidėjus plataus masto invazijai, D.Medvedevas ėmė reguliariai daryti odiozinius pareiškimus. Gali būti, kad tai susiję su tuo, jog jo vynuogynams sankcijos nebuvo taikomos, o vynas iš Italijos ir toliau į Rusiją įvežamas partija po partijos.

Toskanos vyno daryklą „Fattoria della Aiola“ Aleksejaus Navalno įkurtas Kovos su korupcija fondas pirmą kartą susiejo su Dmitrijumi Medvedevu dar 2017 m. Tuo metu šis verslas Italijoje buvo įregistruotas Kipro ofšorinėje bendrovėje „Furcina LTD“, kuri priklausė Iljai Jelisejevui – D.Medvedevo bendraklasiui, patikėtiniui ir artimam draugui. Dabar Italijos įmonės „Fattoria Della Aiola Societa Agricola A R.l.“ nuosavybės struktūra pasikeitė: vietoj vieno Kipro ofšoro yra kitas, tačiau dalis akcijų priklauso tiesiogiai I.Jelisejevui, pastebėjo „The Insider“.

Dmitrijus Medvedevas, prasidėjus plataus masto karui, ir toliau gaudavo vyno iš Italijos vyninės. „ImportGenius“ duomenimis, vynas iš „Fattoria della Aiola“ į Rusiją atkeliavo 2022 m. birželio 17 d. Prekes iš Latvijos gabeno bendrovė „Wellman Logistics“, o gavėjas buvo „Rue de Vin“, kuri per kitas firmas priklauso bendrovei „Skalisty Bereg“. Šios bendrovės steigėjas buvo D.Medvedevo kontroliuojamas fondas „Sotsgosproekt“, minėtas Aleksejaus Navalno tyrime.

Praėjus vos dviem dienoms po itališko vyno atvežimo, D.Medvedevas „Telegram“ kanale parašė žinutę, kurioje pranašauja Europos Sąjungos išnykimą, o Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen vadina „teta“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Telegram/Dmitrijaus Medvedevo įžeidimai
Telegram/Dmitrijaus Medvedevo įžeidimai

 

Analitikė įvardijo, kada ir kodėl Ukrainos pajėgos mūšio lauke pasieks kritinį tašką

17:12

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

„Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, Ukraina ir ją palaikančios Vakarų šalys pasiekė kritinį sprendimo tašką ir susidūrė su esminiu klausimu: kaip galima numalšinti tolesnį Rusijos progresą mūšio lauke, o paskui jį sustabdyti?“, – išsamioje žurnalo „Foreign Affairs“ analizėje klausimą kelia analitikė Dara Massicot, „Carnegie“ Tarptautinio taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnioji mokslinė bendradarbė.

Užėmusios sugriautą Avdijivkos miestą, Rusijos pajėgos nestipriai juda į priekį kitose fronto teritorijose. Kol kas Ukrainos gynėjams pavyksta atsilaikyti: statomos naujos gynybos linijos ir skaičiuojami šaudmenys, kurių pastaruoju metu taip trūksta.

Per praėjusius metus stipriai išaugo Rusijos gyvosios jėgos, medžiagų ir gynybos produkcijos pranašumas, o sumažintas amunicijos tiekimas iš Jungtinių Valstijų kelia pavojų, kad jis greitu metu gali būti visiškai nutrauktas, nes JAV Kongresas atsidūrė aklavietėje dėl finansavimo.

„Dabartinė mūšio lauko dinamika neturi vienos priežasties: ji daugiausia susijusi su sprendimais, kurie buvo priimti nuo 2022 m. rudens. Kai Rusija mobilizavo savo karo ekonomiką, Vakarai to nepadarė, o Ukraina negalėjo. Kai Rusija pastatė šimtų mylių ilgio ir kelių sluoksnių gynybinių įtvirtinimų tinklą, Ukraina to nepadarė. Rusija iš savo partnerių, įskaitant Iraną ir Šiaurės Korėją, įsigijo daugiau kaip milijoną (kai kuriais vertinimais, tris milijonus) artilerijos sviedinių ir tūkstančius dronų. Vakarai negalėjo tuo prilygti, nes jau buvo pasiekę panašių išteklių dugną. Maskva labai stengėsi atkurti personalą ir papildyti savo pajėgas, o Kyjivas dar turi visiškai mobilizuotis“, – rašė D.Massicot.

Anot analitikės, jei Vakarų karinė pagalba nebus padidinta ir Kyjivo strategija nebus iš esmės pakeista, Ukrainos padėtis mūšio lauke toliau blogės, kol pasieks kritinį tašką. Ji prognozuoja, kad tai gali įvykti net iki šios vasaros.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Dniepro
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Dniepro

„Esant dabartinei padėčiai, kai Ukrainos amunicijos ir gyvosios jėgos poreikiai nebus patenkinti, Ukrainos daliniai greičiausiai ištuštės, todėl Rusijos proveržis taps akivaizdžiai įmanomas. Tačiau dabar ne laikas nevilčiai – laikas imtis skubių veiksmų. Rusijos pajėgos turi pažeidžiamų vietų, kuriomis galima pasinaudoti, ir pranašumų, kuriuos ilgainiui galima sumažinti, bet tik tuo atveju, jei Ukraina gaus tai, ko jai reikia dabar“, – „Foreign Affairs“ straipsnyje pridūrė D.Massicot.

Pirmaisiais karo mėnesiais Kremlius nenoriai pripažino, kad jo pradinis žaibiškas karas Ukrainoje buvo nesėkmingas. Iki 2022 m. rugpjūčio pažeisti rusų daliniai tapo trapūs, o išbandyti Ukrainos pajėgų jie žlugo Charkive ir pasitraukė iš Chersono.

Tačiau, analitikė pastebi, kad nuo to laiko Rusija susitaikė su užsitęsusio konflikto reikalavimais ir išlaidomis.

„Supratęs, kad karo pastangoms gresia pavojus, Kremlius padarė tai, ko anksčiau nenorėjo daryti: mobilizavo 300 000 vyrų, smarkiai padidino išlaidas gynybai ir iš partnerių įsigijo būtiniausių ginklų, kad užpildytų spragas. Dabar Kyjivas atsidūrė išlaikymo krizėje, panašioje į tą, kurią Maskva patyrė prieš dvejus metus.“

D.Massicot nurodė, kad kitaip nei Rusija, Kyjivas negali mobilizuoti savo gynybos pramonės ir greitai padidinti gamybos apimčių. Jis vis dar turi pasikliauti Vakarų karine pagalba. Ukraina taip pat turi mažiau gyventojų nei Rusija, o tai reiškia, kad jos nuostoliai jaučiami giliau.

Kai Ukrainos pajėgos yra pakankamai sukomplektuotos, aprūpintos ir įsitvirtinusios, jos įrodė, kad gali sukelti didelių nuostolių Rusijos pajėgoms ir sutrukdyti jai paversti savo popierinį pranašumą lemiamais laimėjimais. Naujausias pavyzdys – mūšis dėl Avdijivkos. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Rusija, dažnai paskliaudama oro antskrydžiais ir pasitelkdama iki 30 tūkst. karių iš dešimties dalinių, vis tiek užėmė sugriautą miestą per penkis mėnesius. Rusija labai norėjo Avdijivkos ir ją gavo. 

Pasak pranešimų, apgulties metu ji neteko daugiau kaip 600 šarvuočių ir tikriausiai tūkstančių karių. Dideli nuostoliai pabrėžia, kad Rusijos puolamieji pajėgumai vis dar nepakankami, kai bandoma įveikti parengtą Ukrainos gynybą.

„Tačiau fronto linijoje liko nedaug vietovių, kurios būtų taip stipriai ginamos, kaip Avdijivka, o tai reiškia, kad ateityje Rusijos puolimas gali būti lengvesnis. Be to, Rusijos silpnosios vietos turės labai mažą reikšmę, jei išsekę Ukrainos daliniai nebegalės užtikrinti gynybos arba jei jie negalės greitai pakartoti Avdijivkoje per dešimt metų sukurtos gynybos“, – teigia „Foreign Affairs“.

Analitikė išskyrė du pagrindinius Rusijos pranašumus kare prieš Ukrainą: ginklai ir gyvoji jėga. Tačiau pažymėjo, kad jie nėra tokie stiprūs, kaip Kremlius norėtų, kad jo priešai manytų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

„Paimkime didžiules Rusijos ginkluotės atsargas: nuo 2022 m. jos pajėgos neteko mažiausiai 14 000 vienetų technikos. Dalį šių nuostolių Rusijos generalinis štabas kompensavo ekshumuodamas sovietinės kariuomenės kapines ir atnaujindamas naudojimui tūkstančius užkonservuotų tankų ir šarvuočių.

2023 m. Rusija atgaivino 1 200 tankų ir 2 500 šarvuotų transporto priemonių, kurios anksčiau buvo ilgai saugomos, o pagamino tik 200 naujų ar modernizuotų tankų. Tačiau šios atsargos nėra begalinės. Kai kurie tyrėjai pažymėjo, kad Rusija jau išėmė nuo 25 iki 40 proc. savo strateginių atsargų, priklausomai nuo įrangos tipo, o geriausia įranga tikriausiai buvo išimta anksčiau. Tai, kas liko, greičiausiai bus prastesnės būklės arba net nepataisoma. Jei Rusija ir toliau laikysis tokio tempo, per artimiausius porą metų jos likusios atsargos sumažės, todėl jos ateities galimybės bus ribotos. Tai, žinoma, priklauso nuo to, ar Ukraina turės išteklių aktyviai gynybai ir savo kovinei galiai atkurti.“

Gubernatorius: per ukrainiečių dronų ataką Rusijos Belgorodo regione žuvo du žmonės

16:34

Rusijos pasienyje esančiame Belgorodo regione penktadienį per ukrainiečių dronų ataką žuvo du žmonės, pranešė gubernatorius. 

Jis nurodė, kad trys ukrainiečių dronai kamikadzės pataikė į netoli sienos su Ukraina esantį Roždestvensko kaimą Belgorodo srityje, kuris per dvejus metus trunkantį karą dažnai apšaudomas iš artilerijos, raketų ir dronų.

„Per sprogimus žuvo du žmonės, o trečias buvo sunkiai sužeistas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. 

Jis pridūrė, kad į įvykio vietą buvo išsiųstas greitosios pagalbos ekipažas. 

Kiek anksčiau išplatintuose pranešimuose Rusijos gynybos ministerija teigė, kad penktadienio rytą jos oro gynybos pajėgos virš Belgorodo srities numušė kelis ukrainiečių dronus. 

Tiek Rusija, tiek Ukraina reguliariai apšaudo viena kitos teritoriją sprogmenų prikrautais dronais, mėgindamos smogti taikiniams už fronto linijos.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs