Svarbiausios naujienos
- Vilniuje užpultas ir žiauriai sužalotas Rusijos opozicijos veikėjas L.Volkovas
- Baltieji rūmai paskelbė naują 300 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
- Pirmieji F-16 Ukrainai: ekspertas atskleidė, kokie Rusijos objektai bus atakuojami
- Amerikiečių žvalgyba įvertino, ar Rusija iš tiesų gali suduoti branduolinį smūgį
- Rusijos Ivanovo srityje užsiliepsnojo ir sudužo karinis lėktuvas IL-76
- Lenkijos generalinio štabo generolas: NATO kariai bus čia dar nespėjus įsiplieksti karui
- Netoli Belgorodo numuštas brangus Rusijos naikintuvas Su-27
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Baltieji rūmai paskelbė apie naują 300 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
20:32
Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai 300 mln. dolerių saugumo pagalbos paketą – pirmąjį 2024 m., nors JAV Kongresas blokuoja papildomą finansavimą, pranešė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Šiandien prezidento J.Bideno vardu skelbiu apie 300 mln. dolerių skubios pagalbos saugumo srityje paketą su ginklais ir įranga, skirtą kai kuriems svarbiausiems Ukrainos poreikiams patenkinti“, – sakė J.Sullivanas.
Jis pridūrė, kad lėšos saugumo pagalbai atsirado dėl „nenuspėjamo taupymo“ Pentagono jau sudarytose sutartyse dėl Ukrainai perduotos ginkluotės pakeitimo, todėl šis paketas neturės įtakos Amerikos saugumui.
Šiame pakete, apie kurį pranešame, yra daug artilerijos sviedinių, GLMRS sviedinių, skirtų HIMARS sistemoms. Tai pagalba, kurios Ukrainai labai reikia, kad ji galėtų išlaikyti liniją nuo Rusijos atakų“, – pabrėžė J.Bideno patarėjas.
Pranešimas apie Amerikos karinę pagalbą Ukrainai bus pirmas toks žingsnis nuo 2023 m. gruodžio mėn. Jis vyks atsižvelgiant į tai, kad papildomų lėšų skyrimą Kyjivui vis dar blokuoja JAV Kongreso respublikonai.
Pagalbos Ukrainai paketas JAV Kongrese įstrigo nuo praėjusio rudens dėl demokratų ir respublikonų ginčų dėl savo šalies sienos su Meksika reguliavimo.
Šiam abiejų partijų paramos Ukrainai paketui vasario mėn. pritarė JAV Senatas, tačiau jį blokavo Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas.
Jis pareiškė, kad įstatymo projektas dėl papildomo finansavimo Ukrainai bus svarstomas, kai tik bus išspręstas federalinės vyriausybės finansavimo klausimas.
Paaiškėjo daugiau detalių apie Rusijos ataką Kryvyj Rihe
00:52
Kryvyj Riho mieste per raketų ataką nukentėjo 44 žmonės, tarp jų – du kūdikiai.
Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Kryvyj Riho ligoninėse tęsiasi kova dėl gyvybės... Po vakarinio priešo puolimo yra aštuoni sunkios būklės asmenys. Tarp jų yra trys vaikai, įskaitant 4 metų berniuką“, – rašė jis.
Po apšaudymo į ligoninę paguldyta daugiau kaip 20 žmonių, jauniausi nukentėjusieji yra mažiau nei metų amžiaus – 2 mėnesių berniukas ir 11 mėnesių mergaitė. Kiti sužeistieji bus gydomi ambulatoriškai.
Pranešama, kad Vilniuje užpultas ir žiauriai sužalotas Rusijos opozicijos veikėjas L.Volkovas
23:15
Rusijos opozicijos atstovai praneša, kad antradienio vakarą Vilniuje, netoli savo namų, užpultas ir žiauriai sužalotas Lietuvoje gyvenantis žinomas Rusijos opozicijos veikėjas, Rusijos kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas.
Velionio A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš pranešė, kad
A.Navalno sąjungininkas Leonidas Volkovas vėlų antradienio vakarą buvo užpultas netoli savo namų Lietuvoje. Ji tai paskelbė socialiniame tinkle „X“.
Plačiau skaitykite ČIA.
E.Macronas ragino drauge pirkti ginklų Ukrainai, didinti jų gamybą Europoje
20:50
Susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlė drauge pirkti ginklų Ukrainai ir ragino didinti jų gamybą Europoje.
„Ir toliau turime dėti pastangas užtikrindami Europos Sąjungos karinę paramą teikiant ginklus, kurių skubiai reikia Ukrainai. Linkiu, kad kuo greičiau sutartume dėl Europos taikos priemonės, kad mūsų šalys galėtų vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus ir paskui perduoti viską Ukrainai“, – sakė E.Macronas.
„Šios pastangos privalo eiti pagret su Europos gynybos pramonės ir technologijų bazės stiprinimu. Ji šiandien dar per daug fragmentuota tarp šalių narių, kenčia dėl nepakankamo finansavimo ir yra priklausoma nuo didelio masto pirkimų trečiosiose valstybėse“, – tvirtino jis.
Anot Prancūzijos vadovo, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 78 proc. karinės įrangos Europos valstybės pirko ne Europos Sąjungoje.
„Reikia dirbti, kad ši tendencija pasikeistų, kad mūsų pramonės įmonės gautų naudos ir visur Europoje sukurtų savo tinklus“, – kalbėjo E.Macronas.
„Tai reiškia, kad reikia daugiau investuoti, taip pat ir pasitelkiant inovatyvius sprendimus“, – pabrėžė jis.
Prancūzijos prezidento teigimu, gynybos pramonės stiprinimas Europoje prisidėtų kuriant Senojo Žemyno strateginę autonomiją saugumo bei gynybos srityje ir papildytų NATO turimas priemones.
G.Nausėda savo ruožtu padėkojo Prancūzijai, kad ji šiemet nusprendė Ukrainai skirti 3 mlrd. eurų papildomos karinės paramos.
„Tačiau privalome suprasti, kad mūsų parama Ukrainai iki šiol buvo nepakankama – jos užtenka Ukrainai atsilaikyti, bet ne laimėti“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Anot jo, bendras Europos ir sąjungininkų tikslas turi būti Ukrainos pergalė, nes tik ji yra kelias į ilgalaikę taiką ir stabilumą Europoje.
„Europos lyderystė telkiant paramą Ukrainai yra gyvybiškai svarbi. Kiekvienas šiandien turime būti lyderiu, kuris savo sprendimais artins Ukrainos pergalę. Turime rasti būdų, kaip spręsti Ukrainos oro gynybos užtikrinimo, artilerijos ir raketų tiekimo klausimus, įgyvendinti ES įsipareigojimą patiekti 1 mln. šaudmenų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis taip pat akcentavo būtinybę stiprinti rytinį NATO flangą, nes būtent šis susiduria su didžiausiomis konvencinėmis grėsmėmis.
„Reikia tvirto visų sąjungininkų įsipareigojimo stiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną, atremiant didžiausią ir tiesioginę mūsų saugumui kylančią – Rusijos – grėsmę“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis priminė, kad Lietuva savo ruožtu gynybos biudžetą šiemet padidino iki 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto, kuria infrastruktūrą sąjungininkams priimti, steigia nacionalinę diviziją, modernizuoja ginkluotę.
„Itin svarbu, kad visi sąjungininkai suvoktų dabartinės saugumo situacijos rimtumą ir taip pat didintų investicijas į gynybą“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Paryžiuje jis lankosi, kad pristatytų rudenį vyksiantį Lietuvos kultūros sezoną Prancūzijoje.
„Sezono metu visoje Prancūzijoje vyksiantys kultūriniai renginiai, politologinės diskusijos, ekonominiai forumai, mokslininkų simpoziumai sutelks Lietuvos ir Prancūzijos menininkus, intelektualus, įvairius savo sričių ekspertus ir paskatins bendrus veiksmus dėl Europos dabarties ir ateities. Ypatingai svarbus akcentas – dėmesys diskusijoms su jaunimu ir Lietuvos istorijos pamokai Prancūzijos mokyklose“, – sakė G.Nausėda.
Lietuvos sezonas Prancūzijoje vyks rugsėjo 12–gruodžio 12 dienomis. Juo siekiama supažindinti šios šalies visuomenę su Lietuvos profesionaliuoju menu ir kultūra, skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti abiejų valstybių ryšius.
Baltieji rūmai paskelbė apie naują 300 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
20:32
Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai 300 mln. dolerių saugumo pagalbos paketą – pirmąjį 2024 m., nors JAV Kongresas blokuoja papildomą finansavimą, pranešė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Šiandien prezidento J.Bideno vardu skelbiu apie 300 mln. dolerių skubios pagalbos saugumo srityje paketą su ginklais ir įranga, skirtą kai kuriems svarbiausiems Ukrainos poreikiams patenkinti“, – sakė J.Sullivanas.
Jis pridūrė, kad lėšos saugumo pagalbai atsirado dėl „nenuspėjamo taupymo“ Pentagono jau sudarytose sutartyse dėl Ukrainai perduotos ginkluotės pakeitimo, todėl šis paketas neturės įtakos Amerikos saugumui.
Šiame pakete, apie kurį pranešame, yra daug artilerijos sviedinių, GLMRS sviedinių, skirtų HIMARS sistemoms. Tai pagalba, kurios Ukrainai labai reikia, kad ji galėtų išlaikyti liniją nuo Rusijos atakų“, – pabrėžė J.Bideno patarėjas.
Pranešimas apie Amerikos karinę pagalbą Ukrainai bus pirmas toks žingsnis nuo 2023 m. gruodžio mėn. Jis vyks atsižvelgiant į tai, kad papildomų lėšų skyrimą Kyjivui vis dar blokuoja JAV Kongreso respublikonai.
Pagalbos Ukrainai paketas JAV Kongrese įstrigo nuo praėjusio rudens dėl demokratų ir respublikonų ginčų dėl savo šalies sienos su Meksika reguliavimo.
Šiam abiejų partijų paramos Ukrainai paketui vasario mėn. pritarė JAV Senatas, tačiau jį blokavo Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas.
Jis pareiškė, kad įstatymo projektas dėl papildomo finansavimo Ukrainai bus svarstomas, kai tik bus išspręstas federalinės vyriausybės finansavimo klausimas.
Rusai smogė į daugiaaukštį pastatą Kryvyj Rihe: yra žuvusiųjų ir dešimtys sužeistųjų
20:24
Antradienio vakarą, Rusijos okupacinės pajėgos smogė Dniepropetrovsko regionui. Yra žuvusiųjų ir dešimtys sužeistųjų.
Kryvyj Rihas pateko į priešo ugnį. Dėl atakos užsiliepsnojo gyvenamasis namas, pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas.
„Kryvyj Rihas – dėl priešo atakos užsidegė gyvenamasis namas. Gerbiami „Telegram“ kanalų administratoriai ir kitų socialinių tinklų visuomenininkai! Prašau jūsų nutylėti informaciją ir nieko nefilmuoti ir neskelbti, kol nepasirodė oficiali informacija. Tai saugumo ir žmonių gyvybių klausimas“, – pabrėžė jis.
Šią informaciją patvirtino Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Dėl priešo atakos daugiaaukščiame pastate kilo gaisras. Mes tiksliname visą informaciją“, – rašė jis.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko pranešė apie 3 žuvusius ir 38 sužeistuosius per smūgį Kryvyj Rihui.
„Yra sužeistų vaikų. Tačiau šie skaičiai nėra galutiniai, nes tebevyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, policijos pareigūnai ir susirūpinę gyventojai gelbsti iš butų užblokuotus žmones ir toliau ieško tų, kurie gali būti po griuvėsiais. Jau išgelbėti 4 žmonės“, – rašė jis.
Dabar žinoma apie 10 vaikų, sužeistų dėl priešo atakos.
Baltieji rūmai turėtų paskelbti siunčiantys daugiau ATACMS šaudmenų Ukrainai
19:00
Baltieji rūmai jau antradienį turėtų paskelbti, kad Ukrainai bus išsiųstas naujas 300 mln. JAV dolerių vertės ginklų paketas, į kurį bus įtrauktos kelios kariuomenės taktinės raketų sistemos, teigia apie diskusijas žinantys JAV pareigūnai, skelbia leidinys „Politico“.
Pasak vieno iš pareigūnų, į paketą bus įtraukta nemažai priešlėktuvinių raketų, arba APAM – senesnės ilgojo nuotolio ATACMS versijos, kurios nuskrieja 100 mylių ir neša kovines galvutes su šimtais kasetinių bombų. Pareigūnai kalbėjo anonimiškai, kad galėtų kalbėti prieš paskelbiant pranešimą.
Rumunijos prezidentas K.Iohannisas sako sieksiąs tapti NATO vadovu
18:25
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas antradienį paskelbė, kad kandidatuos į NATO vadovo postą.
Pastaruosius dvejus metus Vakarų gynybos aljansas, susidūręs su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą, veikė sudėtingoje saugumo aplinkoje.
„Nusprendžiau dalyvauti konkurse dėl NATO generalinio sekretoriaus posto“, – žurnalistams sakė K. Iohannisas ir pridūrė, kad „prisiima šią kandidatūrą Rumunijos vardu su visa atsakomybe“.
Realiausiu kandidatu tapti Jenso Stoltenbergo įpėdiniu šiuo metu laikomas kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.
M. Rutte, kuris anksčiau buvo atmetęs galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius, praėjusių metų spalį Nyderlandų žiniasklaidai sakė, kad vadovavimas Aljansui būtų įdomi patirtis ir kad jis yra pasirengęs užimti šias pareigas, jei jos būtų pasiūlytos.
Diplomatų teigimu, M. Rutte, kuris ministro pirmininko pareigas užima jau 13 metų, yra gerai žinoma figūra Europos politinėje arenoje, o NATO valstybės – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – jį vertina labai teigiamai.
Tačiau Vengrija pareiškė, kad nerems anksčiau jos vyriausybę kritikavusio M. Rutte.
Kiti kandidatai į NATO generalinio sekretoriaus postą yra Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis.
Tikimasi, kad Jenso Stoltenbergo – buvusio Norvegijos ministro pirmininko, dešimtmetį vadovaujančio NATO – įpėdinis bus paskelbtas iki liepą vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone.
„Atsižvelgdamas į dabartines saugumo aplinkybes, manau, kad mūsų šaliai atėjo laikas prisiimti dar didesnę atsakomybę euroatlantinėje lyderystėje“, – rašoma K. Iohanniso pareiškime.
Jis sakė, kad Rumunija „puikiai supranta dabartinę saugumo padėtį, susidariusią dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, taip pat istorinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų regionas“.
„Kartu manau, kad NATO taip pat reikia atnaujinti požiūrį į savo misiją“, – pridūrė K. Iohannisas.
Pagal NATO taisykles joks sprendimas nepatvirtinamas, kol nerastas bendras sutarimas dėl vieno kandidato.
Moldova kviečiasi Rusijos ambasadorių dėl rinkimų apylinkių Padniestrėje
18:23
Moldova pirmadienį pareiškė, kad iškvies Rusijos ambasadorių, kad parodytų, jog „nepritaria sprendimui atidaryti balsavimo punktus“ separatistinėje Padniestrėje per Rusijos prezidento rinkimus.
Praėjusią savaitę Moldova sumenkino kalbas apie didėjančią įtampą po to, kai separatistinės Padniestrės prorusiški pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.
Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad kovo 17-ąją, pagrindinę balsavimo Rusijos prezidento rinkimuose dieną, Padniestrėje bus atidaryti šeši balsavimo punktai, o per ankstesnius Rusijos prezidento rinkimus 2018 metų jų buvo 24.
Vietos prorusiškos valdžios duomenimis, Padniestrėje gyvena 200 tūkst. Rusijos piliečių.
Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl šio klausimo iškvies ambasadorių.
„Susitikimo metu Rusijos diplomatas bus informuotas apie nepritarimą sprendimui atidaryti rinkimų apylinkes Moldovos Padniestrės regione“, – sakoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Moldova rinkimus leidžia rengti tik Rusijos ambasadoje Kišiniove.
Praėjusį mėnesį užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi (Mihajus Popsojus) Moldovos televizijai TVR sakė, kad rengti rinkimus už diplomatinės misijos ribų yra draudžiama, o bet koks bandymas tai daryti būtų „labai kontrproduktyvus“.
Moldova – su Ukraina ir Rumunija besiribojanti kandidatė į Europos Sąjungą – dažnai kaltina Kremlių mėginant kurstyti įtampą Padniestrėje.
Kremlius šiame regione yra nuolat dislokavęs apie 1,5 tūkst. karių ir perspėjęs Ukrainą bei Moldovą nepulti jų.
Nuo penktadienio iki sekmadienio Rusijoje vyksta prezidento rinkimai, kurie, nepaisant neramumų, kuriuos sukėlė Rusijos plataus masto karas Ukrainoje, turėtų suteikti prezidentui Vladimirui Putinui dar vieną šešerių metų kadenciją.
Pirmieji F-16 Ukrainai: ekspertas atskleidė, kokie Rusijos objektai bus atakuojami
17:54
Gavusi vakarietiškų naikintuvų F-16, Ukraina galės smarkiai atremti priešo lėktuvus ir smogti strategiškai svarbiems Rusijos objektams, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Be to, Kyjivas gali gauti lėktuvų su tolimojo nuotolio raketomis, t. y. ginklais, galinčiais įveikti iki tūkstančio kilometrų atstumą. Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis teletilto metu paaiškino, kokių galimybių tai suteiks Ukrainos pajėgoms.
„Jei kalbame apie F-16 panaudojimą, juos galime panaudoti tiek Ukrainos oro erdvei apsaugoti, t. y. tiesiogiai nuo masinio apšaudymo. Jei kalbame apie šių orlaivių panaudojimą fronto linijoje, tai čia reikėtų pažymėti, kad galėsime sėkmingai atremti priešo lėktuvus. Nes, pavyzdžiui, jei paimsime F-16 „Block 42“ konfigūracijos lėktuvą, jis gali „matyti“ 300 kilometrų atstumu. Tai yra daug daugiau, nei gali matyti Rusijos orlaiviai. Ir galime kalbėti apie jų naikinimą didesniu atstumu“, – aiškino ekspertas.
Jis pabrėžė, kad smūgių Rusijai kontekste galima kalbėti tiek apie rusų strategines „raketų“ gamyklas, tiek apie svarbius aerodromus.
„Čia verta pasakyti, kad jei Jensas Stoltenbergas (NATO generalinis sekretorius) laikysis pažadėtų žodžių, kad Rusijos teritorijoje esantiems strateginiams objektams galima panaudoti šias raketas, galime kalbėti apie sunaikinimą, pavyzdžiui, tokių svarbių Rusijos Federacijai gamyklų Maskvos regione, kuriose gaminamos raketos Ch-101, Ch -59, Ch -69, kuriomis Rusija smogia į Ukrainos teritoriją. Taip pat galime kalbėti apie tam tikrus strateginės aviacijos aerodromus, kurie yra šių raketų veikimo zonoje“, – sakė A.Chrapčinskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad nemato jokių sunkumų apmokyti Ukrainos pilotus naudotis naikintuvais, „išskyrus tai, kad tai yra naujausia įranga“. „Tai nauji pavyzdžiai, nauji NATO standartai“, – pridūrė ekspertas.
EP apsisprendė: už ES sankcijų vengimą – milijoninės baudos arba kalėjimas
17:41
Europos Parlamento (EP) nariai pritarė Europos Sąjungos (ES) taisyklėms, kurios sustiprina ES sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir nustato baudžiamąją atsakomybę už jų pažeidimus.
Sugriežtintos taisyklės nustato vieningą ES sankcijų pažeidimo apibrėžimą, pažymi, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, ir ES mastu suvienodina gresiančių baudų mastą.
Už ES sankcijų Rusijai ir kitoms valstybėms įgyvendinimą, pavyzdžiui, turto ar lėšų užšaldymą, draudimus keliauti, prekiauti ginklais ar kitomis svarbiomis prekėmis, atsako ES šalys, kuriose šiuo metu galioja skirtingos nuobaudos už sankcijų pažeidimus. Tuo naudojasi nesąžiningas, sankcijų vengiantis verslas, linkęs pasirinkti valstybes su švelnesne teisine atsakomybe.
Plačiau skaitykite ČIA.
