K.Budanovas apie Ukrainos pusėje kovojančius Rusijos savanorius: artimiausiu metu jie nesustos

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusijos laisvės legiono, Rusijos savanorių korpuso ir Sibiro bataliono kovotojai, vykdantys operacijas Rusijos Federacijos Belgordo ir Kursko regionuose, „tampa jėga“ ir Ukraina jiems padės.

„Neabejotinai atsiranda šis subjektyvumas, jų nebegalima vadinti grupėmis, tai jau tampa jėga. Dabar jų yra kelios, jos veikia kartu,jie yra arti to, kad susivienytų dėl bendros Rusijos Federacijos pertvarkos vizijos principų. Prie jų prisijungs daugelis Rusijos Federacijos opozicinių jėgų tiek savo šalyje, tiek laikinai užsienyje“, – teigė jis.

K.Budanovas sakė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, šių judėjimų atstovai „artimiausiu metu nesiruošia baigti ir darys viską, kam tik turės jėgų“.

„Jie padeda mums nuo pirmos vasario 24 d. įvykių dienos, jie gana gerai kovoja. Jie buvo daugelyje karštųjų Ukrainos taškų. Stengsimės jiems padėti, kiek galėsime“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.

Kartu K.Budanovas įvardijo priežastis, kodėl Rusijos Federacijoje nebuvo galingų vidaus protestų. Pirmoji priežastis, pasak jo, yra „moralinė“, nes „Rusija iš tikrųjų yra vergų šalis“. Antroji priežastis – darbo Rusijos regionuose ir galimybių užsidirbti pinigų kitu būdu, o ne stojant į šalies agresorės ginkluotąsias pajėgas, trūkumas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos raketų ataka Odesoje

Po kovo 15 d. įvykdytos Rusijos raketų atakos Odesoje – naujos detalės.

Kaip žurnalistams sakė miesto mero pavaduotoja Svetlana Bedrega, nukentėjusieji gaus finansinę pagalbą iš Odesos biudžeto. Priklausomai nuo nukentėjusiojo būklės, suma sieks nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. grivinų. Be to, miestas padengs ir žuvusiųjų laidojimo išlaidas.

Dabar tragedijos vietoje toliau dirba operatyvinės ir miesto tarnybos, labdaros organizacijos ir savanoriai.

„Nuo pirmųjų minučių miesto tarnybos yra vietoje, šalia žmonių. Padedame uždaryti langus ir duris plėvele ir medžio drožlių plokštėmis, kad į patalpas kuo mažiau patektų šalto oro ir kritulių. Iki šiol yra 52 tokie namai, tęsiama apklausa. Žmonėms suteikiama visa reikalinga pagalba rengiant dokumentus dėl finansinės pagalbos ir kompensacijų“, – sakė meras Genadijus Truchanovas.

Miesto komunalinės tarnybos toliau ardo griuvėsius. Darbuose dalyvauja 34 darbuotojai, dirba 11 technikos vienetų.

Taip pat paaiškėjo, kad tarp žuvusiųjų yra mokytojas. Pasak miesto tarybos Švietimo ir mokslo departamento direktorės Alenos Buinevič, švietimo įstaigos darbuotojas žuvo dėl kovo 15 d. raketos smūgio.

„Nuoširdžiai liūdime dėl nepataisomos netekties – žuvo mūsų kolega Berezinis Aleksandras Zosimovičius, užmokyklinio ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotojas ūkinei daliai. Ši liūdna žinia yra baisi, siaubinga, neteisinga... Nustojo plakusi šviesaus žmogaus, gero draugo, geranoriško kolegos, patikimo patarėjo ir savo srities profesionalo širdis“, – sakė ji.

IMAGO/Markku Ulander / IMAGO/Lehtikuva

Vakarų šalys neturėtų atmesti idėjos siųsti savo karius į Ukrainą, jei padėtis mūšio lauke toliau blogės, penktadienį interviu leidiniui „Politico“ pareiškė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen. 

„Svarbu, kad neatmestume visko ilgalaikėje perspektyvoje, nes niekada nežinome, kokia rimta taps situacija“, – sakė ministrė, kurią cituoja Lenkijos visuomeninis radijas ir naujienų agentūra PAP.

Visgi Suomija šiuo metu nėra linkusi siųsti savo karių ir net nėra pasirengusi apie tai diskutuoti, pabrėžė E.Valtonen.

Ji teigė, kad šiuo metu svarbiau didinti Vakarų pagalbą Ukrainai, ir pabrėžė, kad „daugelis Europos šalių galėtų padaryti daug daugiau“.

Pastaruoju metu būta nemažai diskusijų apie galimybę siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kurios tęsiasi nuo tada, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį pareiškė, kad ši galimybė neturėtų būti visiškai atmetama.

Prancūzų lyderio komentarai sukėlė karštas diskusijas tarp sąjungininkų, o daugelis NATO narių, įskaitant Vokietiją ir JAV, kategoriškai atmetė tokią galimybę.

Po E.Macrono pasiūlymo tuometinis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto vasario mėnesį pareiškė, kad nepritaria karių siuntimui į Ukrainą.

Nuo to laiko S.Niinisto prezidento poste pakeitė buvęs ministras pirmininkas Alexander'as Stubbas, kuris yra tvirtas paramos Ukrainai šalininkas.

Ketvirtadienį Helsinkyje susitikę E.Valtonen ir jos Lenkijos kolega Radoslawas Sikorskis, be kita ko, aptarė ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

Pasak Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, derybose aptarta tolesnė Vakarų parama Ukrainai, įskaitant „abiejų šalių dalyvavimą teikiant visapusišką pagalbą“ kovojančiai šaliai.

„AFP“/„Scanpix“/Odesa

Kovo 15 d. Rusijos smūgio Odesoje aukų skaičius išaugo iki 21 žmogaus, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

„Šiandien ligoninėje nuo sunkios žaizdos mirė dar vienas Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos darbuotojas, dar viena vakarykščio Rusijos smūgio Odesoje auka“, – sakė jis.

Daugiau kaip 70 žmonių buvo sužeisti, kai kurie iš jų – „sunkiai“, pridūrė I.Klymenko.

Kaip pranešė Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos regioninės valdybos spaudos tarnyba, ligoninėje mirė 39 metų vairuotojas-gaisrininkas Vitalijus Alimovas, kuris vakar tarnybos metu buvo sunkiai sužeistas.

„Gydytojai padarė viską, kas įmanoma, tačiau kolegos išgelbėti nepavyko. Odesos srities gelbėtojai giliai gedi dėl brolio ugniagesio gelbėtojo mirties ir reiškia užuojautą šeimai ir draugams. Vitalijus visada išliks mūsų atmintyje kaip geras draugas, supratingas ir malonus žmogus bei savo srities profesionalas“, – sakoma pranešime.

HANDOUT / AFP

Rusijos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad ukrainiečiams apšaudant Rusijos Belgorodo sritį, besiribojančią su Ukraina, žuvo du žmonės.

Belgorode per išpuolį žuvo vyras ir moteris, dar trys žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. 

Penki žmonės taip pat buvo sužeisti, kai Ukrainos dronas pataikė į automobilį Glotovo kaime, esančiame maždaug už 2 km nuo Ukrainos sienos, sakė V.Gladkovas.

Belgorodo valdžia šeštadienį taip pat paskelbė mieste kelioms dienoms uždaranti mokyklas ir prekybos centrus dėl suintensyvėjusių smūgių.

„Atsižvelgdami į dabartinę padėtį, nusprendėme, kad prekybos centrai Belgorode ir Belgorodo rajone sekmadienį ir pirmadienį nedirbs“, – socialiniame tinkle nurodė V.Gladkovas, pažymėdamas, kad kitos savaitės pirmadienį ir antradienį nedirbs ir mokyklos.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, kad šeštadienį užkirto kelią naujoms Ukrainos atakoms Belgorodo pasienio regione, kuriomis, Kremliaus teigimu, siekiama sutrikdyti tris dienas vykstantį balsavimą prezidento rinkimuose.

Rusai antrą dieną balsuoja rinkimuose, kurie, beveik neabejotinai, pratęs Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams.

„Išpuoliai buvo atremti, o Ukrainos karinių diversinių ir žvalgybinių grupių bandymai prasiskverbti į Rusijos Federacijos teritoriją [...] buvo sužlugdyti“, – sakoma ministerijos pranešime.

Taip pat šeštadienį dėl Ukrainos drono atakos kilo gaisras Rusijos naftos milžinei „Rosneft“ priklausančioje naftos perdirbimo gamykloje Samaros regione, pranešė jo gubernatorius Dmitrijus Azarovas.

Jis sakė, kad ataka prieš kitą naftos perdirbimo gamyklą buvo sužlugdyta. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Išpuoliai įvykdyti kitą dieną po to, kai per Rusijos ataką Ukrainos Odesos uostamiestyje žuvo mažiausiai 21 žmogus. Penktadienį per balistinės raketos ataką pietiniame mieste nukentėjo namai, o po to buvo paleista antra raketa, nukreipta į įvykio vieton atvykusius gelbėtojus, sakė pareigūnai.

Kaip šeštadienį visuomeninei Ukrainos žiniasklaidai pranešė Odesos mero pavaduotoja Svitlana Bedreha, po rusų išpuolių ligoninėje tebėra daugiau kaip 50 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą vaizdo kreipimesi pažadėjo „teisingą atsaką“ į išpuolį.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas kosmodrome

Vokietijos specialiosios tarnybos vyriausybei parengė Rusijos karinės grėsmės analizę, kurioje prognozuojama, kad nuo 2026 m. Rusija gali užpulti Šiaurės Atlanto aljanso šalių narių teritoriją, praneša „European Pravda“, cituodami Vokietijos „Business Insider“.

Vokietijos specialiųjų tarnybų analizėje teigiama, kad Rusija ruošiasi didelio masto konfliktui su Vakarais, tai rodo Rusijos kariuomenės reorganizacija, karių perkėlimas ir raketų dislokavimas šalies vakaruose, taip pat Rusijos ginklų gamybos didėjimas.

Dėl pastarosios priežasties per ateinančius penkerius metus Rusijos karinė galia, ypač įprastinės ginkluotės srityje, gali padvigubėti, palyginti su dabartine, teigiama įslaptintoje ataskaitoje.

„Jau nebegalima atmesti“, kad Rusija „nuo 2026 m.“ užpuls bent dalį NATO teritorijos, pavyzdžiui, Baltijos šalis arba Suomiją, rašoma „Business Insider“ pranešime. Pabrėžiama, kad Vokietijos tarnybos tokių konkrečių pareiškimų viešai dar nėra paskelbusios.

Pasak „Business Insider“, NATO būstinė taip pat yra susirūpinusi dėl didėjančios Rusijos karinės galios ir tolesnės konfrontacijos, tačiau mano, kad tai nebūtinai turi sukelti karą.

Visų pirma leidinys cituoja JAV žvalgybos agentūrų vertinimą, kurios „vidutiniu laikotarpiu“ nemato Rusijos puolimo prieš NATO pavojaus ir mano, kad Rusijos ginkluotosioms pajėgoms prireiks dar penkerių-aštuonerių metų, kad atkurtų karinę galią, kurią turėjo iki invazijos į Ukrainą.

Pastarosiomis savaitėmis kelios Europos NATO šalys jau įspėjo apie Rusijos agresijos pavojų artimiausiu metu. Pavyzdžiui, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sausio mėn. sakė, kad Aljansas turėtų pasirengti Rusijos puolimui prieš NATO šalį per 5-8 metus.

Atsižvelgdamas į tai, Bundesveras pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos rengia naują išsamų operatyvinį gynybos planą, kuriame atsižvelgiama į visavertės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokas.

Dronai atakavo dvi gamyklas Samaros regione

Rusijoje tęsiasi išpuoliai prieš naftos perdirbimo gamyklas, šį rytą dronai užpuolė iš karto dvi naftos perdirbimo gamyklas Samaros regione, pranešė regiono gubernatorius Dmitrijus Azarovas ir Rusijos „Telegram"  kanalai.

Pranešama, kad ataka įvyko 6 val. ryto vietos laiku. Pirmasis dronas atakavo naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, dėl to užsidegė naftos produktų gamykla. Šiuo metu gaisro plotas yra 500 kvadratinių metrų.

Kaip pažymima tinkle, dronus bandyta numušti šaulių ginklais, tačiau nesėkmingai.

Be to, tuo pačiu metu dar keli dronai atakavo Novokuibiševsko naftos perdirbimo gamyklą. Ten taip pat kilo gaisras, tačiau po pusvalandžio jis buvo užgesintas.

Belgorodo ir Kursko regionai buvo atakuojami visą naktį ir rytą

Rusijos gynybos ministerija pranešė apie kelias atakas Belgorodo ir Kursko srityse kovo 16 d. naktį ir rytą.

Visų pirma, Rusijos valdžios institucijų duomenimis, naktį virš Kursko srities teritorijos tariamai buvo numušti penki Ukrainos bepiločiai orlaiviai, o virš Belgorodo srities teritorijos tariamai buvo numuštas daugkartinio paleidimo raketinis sviedinys „RM-70 Vampire“ ir raketa „Tochka-U“.

Ryte, apie 08.00 Maskvos laiku, kaip nurodė Rusijos Federacijos gynybos ministerija, Belgorodo sritis esą buvo pakartotinai apšaudyta iš sistemos „RM-70 Vampire“: „Aštuonios raketos buvo sunaikintos ore“.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas sakė, kad buvo apšaudomos Korenevskio ir Gluškovskio rajonų gyvenvietės: „Suddenės kaime užfiksuoti 9 atvykėliai. Nė vienas gyventojas nebuvo sužeistas. Južnajos žemės ūkio įmonės teritorijoje sunaikinta... Taip pat buvo apšaudytas Uspenivkos kaimas. Gluškovsko rajone buvo apšaudytas Tetkino kaimas ir Popovo-Ležačių kaimas. Nė vienas gyventojas nebuvo sužeistas. Tetkino kaime sprogimai apgadino keletą namų ūkių“.

Be to, rusai pranešė apie dar dvi bepiločių orlaivių atakas Belgorodo srityje ryte.

Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, dėl Belgorodo apšaudymo iš daugkartinio paleidimo raketų sistemos „Vampire“ žuvo du žmonės, trys buvo sužeisti.

Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA / Aleksandr Gusev/PACIFIC P/SIPA

 Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė praėjusią naktį sunaikinusios du rusų paleistus dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ rašoma, kad naktį į šeštadienį rusai paleido du atakos dronus „Shahed“. Jie abu buvo numušti virš šiaurės rytinės Charkivo srities.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai prie Avdijivkos

Rusai tęs puolamuosius veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti Ukrainos gynybines linijas, ir ruošiasi naujam puolimui 2024 m. vasarą.

Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusijos pajėgos 2024 m. pavasarį greičiausiai tęs puolamąsias operacijas, siekdamos destabilizuoti Ukrainos gynybines linijas, o šią vasarą ruošis numatomai naujai puolamajai operacijai.

Jų nuomone, Vakarų saugumo pagalbos teikimas greičiausiai vaidins lemiamą vaidmenį Ukrainos gebėjimui išlaikyti teritoriją dabar ir atremti naujas Rusijos puolamąsias pastangas ateinančiais mėnesiais.

Tuo pat metu Rusijos pajėgos stengiasi išlaikyti savo puolamųjų operacijų tempą Rytų Ukrainoje, kad neleistų Ukrainos pajėgoms stabilizuoti savo gynybinių linijų.

Okupantai ypač daug dėmesio skiria tam, kad nuo Avdijivkos pasistūmėtų kuo toliau į vakarus, kol ukrainiečių pajėgos dar nespėjo sukurti linijos, kurią būtų sunkiau pralaužti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis

Kovo 15 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė pastangas Avdijivkos kryptimi ir kasdien rengia mechanizuotas ir pėstininkų atakas, siekdamos pralaužti Ukrainos gynybą.

Nors pastaruoju metu Ukrainos pajėgoms pavyko sulėtinti Rusijos pajėgų judėjimą į vakarus nuo Avdijivkos, dėl Vakarų saugumo pagalbos vėlavimo plačiai paplitęs logistikos trūkumas verčia Ukrainą nukreipti ribotus išteklius į svarbiausias fronto vietas, todėl didėja rizika, kad Rusijos pajėgos prasiverš kitose nepakankamai aprūpintose teritorijose, o visa fronto linija tampa labiau pažeidžiama, nei atrodo, nepaisant dabartinio palyginti lėto Rusijos puolimo tempo.

Ekspertai pažymi, kad Rusijos pajėgos ir toliau naudosis tuo, kad turi iniciatyvą visame operacijų teatre, kad šį pavasarį ir vasarą dinamiškai perskirstytų savo puolamąsias pastangas, greičiausiai tikėdamosi išnaudoti galimas ukrainiečių smūgių vietas.

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai vis dažniau perspėja, kad šią vasarą labai trūks ukrainietiškų medžiagų ir prasidės naujas plataus masto Rusijos puolimas.

Todėl ekspertai pabrėžia, kad rusai ketina pasinaudoti bet kokiais laimėjimais, kuriuos pasieks artimiausiomis savaitėmis, taip pat prognozuoja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šią vasarą gali būti dar prasčiau aprūpintos nei dabar.

Vis dėlto, jei gaus Vakarų pagalbą, Ukraina galės labiau stabilizuoti fronto liniją ir pasirengti atremti Rusijos puolimą.

Be to, ataskaitoje pažymima, kad dėl ūmaus oro gynybos sistemų ir raketų trūkumo artimiausiomis savaitėmis gali smarkiai sumažėti Ukrainos galimybės gintis nuo Rusijos smūgių tiek užnugaryje, tiek fronto linijoje, jei ši problema nebus greitai išspręsta.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos pastaruoju metu deda pastangas įtempti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą tiek užnugario gyvenvietėse, tiek palei fronto liniją.

„60 proc. sumažėjus Ukrainos galimybėms nukreipti Rusijos raketas, šios pajėgų ir pajėgumų paskirstymo problemos dar labiau paaštrės. ISW vertinimais, Jungtinės Valstijos išlieka vienintelis tiesioginis būtinų oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“, šaltinis“, – rašoma apžvalgoje.