Karas Ukrainoje. Rusija apšaudoma: Kurske dingo elektra, rusai pranešė numušę raketą „Patriot“

Vakarinėje savo kalboje prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į Rusijos Federacijos smūgius Sumų srities pasienyje – nuo kovo pradžios Rusijos aviacija numetė beveik 200 valdomų bombų.

„Rusijos kariuomenė bando tiesiog sudeginti mūsų pasienio kaimus iki pamatų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Vien nuo šių metų kovo pradžios iki šios dienos Rusijos aviacija jau numetė beveik 200 valdomų bombų vien tik ant Sumų srities bendruomenių. Tiesiog kaimuose, miestuose, civilinėje infrastruktūroje. Akivaizdu, kad Ukrainai būtina sustiprinti savo priešlėktuvinę gynybą taip, kad šis teroras taptų neįmanomas.“ – sakė V.Zelenskis.

V. Zelenskis taip pat pranešė, kad kovo-balandžio mėn. rengiamasi pasirašyti naujus saugumo susitarimus su partneriais. Prezidentas pranešė apie naujus teisinius žingsnius, kuriais siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos karo nusikaltėlius.

Be to, V. Zelenskis kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

Europos Parlamento nuotr./Charlesas Michelis

„Rengiamės Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Ir svarbiems šių metų Europos sprendimams. Ekonominiams, visų pirma dėl tolesnio Ukrainos prekybos su Europos Sąjunga liberalizavimo – tai vienas iš gyvybiškai svarbių mūsų stabilumo elementų tuo metu, kai reikia apsisaugoti nuo Rusijos agresijos. Taip pat rengiame politinius sprendimus.

Visų pirma mums Ukrainoje ir visai Europai labai svarbu, kad birželio mėn. nedelsiant prasidėtų realios derybos dėl Ukrainos narystės.“

Rusija netrukus gali turėti tokį karinį potencialą, kad jau 2026-27 m. galės užpulti NATO.

Tai interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, praneša „Europos tiesa“.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

Lenkijos prezidentas gynė savo neseniai pateiktą pasiūlymą padidinti būtinų NATO šalių išlaidų gynybai ribą nuo 2 iki 3 proc. nuo BVP.

„Mano požiūriu, tai yra sveiko proto reikalas. Yra naujų ataskaitų, neseniai mačiau vokiečių ekspertų ataskaitą, pagal kurią, galbūt, 2026 ir 2027 metų sandūroje V.Putinas, perkėlęs savo ekonomiką į karinius bėgius, turės tokį karinį potencialą (...), kad galės užpulti NATO“, – sakė prezidentas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Antradienio vakarą, Kursko ir Belgorodo sritys buvo apšaudytos. Vietos gyventojai skelbė vaizdo įrašus, kuriuose girdimi sprogimai.

Po 21.10 val. vietos gubernatoriai pranešė apie raketų grėsmę regionuose. Rusai buvo raginami nesiartinti prie langų ir slėptis patalpose su tvirtomis sienomis. Netrukus internete pasirodė pranešimų apie garsius sprogimus ir atitinkamų vaizdo įrašų.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas, rašė, kad danguje virš regiono veikia priešlėktuvinė gynyba. Netrukus jis pranešė apie elektros energijos tiekimo sutrikimus Kurske.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina panaudojo daugkartinio paleidimo raketų sistemą RM-70 „Vampire“ ir taktinę raketų sistemą „Tochka-U“, Rusija esą sunaikino 10 raketų ir vieną raketą virš Belgorodo srities teritorijos.

Vėliau okupantai pranešė, kad virš Belgorodo srities numušta priešlėktuvinė raketa S-200, pritaikyta smogti į antžeminius taikinius, taip pat priešlėktuvinės raketų sistemos „Patriot“ raketa.

Priminsime, kad kovo 12 d. legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ paskelbė apie ribotos specialiosios operacijos Rusijos teritorijoje pradžią.

Jie paragino Belgorodo ir Kursko sričių gyventojus evakuotis iš kovos veiksmų zonos. Rusijos valdžia nusprendė apgyvendinti pasienio Belgorodiškės kaimų gyventojus, taip pat evakuoti vaikus tik pasibaigus rinkimams.

Vietos visuomenės pranešimais, Belgorodo mokyklos buvo išsiųstos atostogų iki kovo pabaigos.

Įdiegta interneto svetainė „Oversight Ukraine“, skirta Vašingtono teikiamai pagalbai Kyjivui prižiūrėti.

Svetainėje pateikiama informacija apie daugiau kaip 20 JAV priežiūros agentūrų darbą, siekiant užtikrinti, kad pagalba Ukrainai būtų naudojama pagal paskirtį, praneša „The Hill“.

Pateikiama kontaktinė informacija, kad būtų galima pranešti apie bet kokius įtarimus dėl sukčiavimo, švaistymo, piktnaudžiavimo ar netinkamo valdymo.

„Ukrainos priežiūra yra mūsų svarbiausias prioritetas, todėl džiaugiamės, kad ši priemonė padės informuoti Amerikos mokesčių mokėtojus“, – sakė Valstybės departamento generalinio inspektoriaus pareigas einanti Diana R.Shaw.

Praėjusių metų lapkritį JAV ambasadorius Ukrainoje pareiškė, kad JAV patikrinimai, kurie Ukrainoje buvo atlikti kelis kartus, nenustatė jokių karinės pagalbos vagysčių Ukrainoje atvejų.

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas, kalbėdamas pasibaigus balsavimui dar vieną kadenciją jam atnešusiuose prezidento rinkimuose, pareiškė, kad jo aršiausio kritiko Aleksejaus Navalno mirtis kalėjime buvo „liūdnas įvykis“.

Greitai buvo atkreiptas dėmesys, kad V.Putinas pirmąkart per daugelį metų viešai ištarė A.Navalno pavardę, o netrukus Kremlius puolė teisintis, kodėl taip nutiko. Situaciją įvertinos Estijos saugumo ekspertas, kuris išskyrė keturias priežastis, kodėl V.Putinas staiga prakalbo apie A.Navalną.

„Dėl pono Navalno. Taip, jis mirė. Tai visada liūdnas įvykis. Turėjome ir kitų atvejų, kai žmonės mirė kalėjime. Argi taip nenutinka Jungtinėse Valstijose?“ – kalbėjo V.Putinas, atsakydamas į amerikiečių transliuotojo NBC žurnalisto klausimą apie opoziciją, Rusijoje kalinamus amerikiečius ir A.Navalno mirtį kalėjime.

Tai buvo pirmas Kremliaus lyderio komentaras apie A.Navalno mirtį, kuri įvyko šių metų vasario 16 d.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Navalnas

V. Putinas taip pat patvirtino A.Navalno bendražygių skelbtą informaciją, kad kelios dienos iki opozicionieriaus mirties jis buvo gavęs pasiūlymą iškeisti politiką į užsienyje kalintį rusą.

„Žmogus, kuris su manimi kalbėjo, dar nebuvo užbaigęs frazės, o aš pasakiau „sutinku“. Bet, deja, atsitiko, kas atsitiko“, – tuomet kalbėjo V.Putinas.

Kremlius suskubo aiškintis.

„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus. Pirmas dalykas yra tai, kad prezidentas Putinas vakar nepatvirtino, jog derybos įvyko. (...) Jis kalbėjo apie tai, kad... buvo vieno iš žmonių iškelta idėja apsikeisti Navalnu, su kuria jis galimai sutiko, ir jis iš karto pasakė žmogui, kuris iškėlė tokią idėją. V.Putinas nesakė, kad šiuo klausimu vyko derybos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukraina išbando naują bepiločių orlaivių atakų taktiką: jos pajėgos smarkiai suintensyvino smūgius Rusijos naftos pramonės infrastruktūros objektams. Teigiama, kad nuo metų pradžios jau smogta 13 naftos perdirbimo gamyklų devyniuose Rusijos regionuose. Nors karybos ekspertams atrodo kitaip, šios atakos toli gražu nėra nekenksmingos, rašo nepriklausoma naujienų svetainė „The Insider“.

„AFP“/„Scanpix“/Gaisras Rusijoje

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ vertindamas paskutinius ukrainiečių smūgius Rusijos naftos pramonės objektams pažymėjo, kad, jo nuomone, greičiausiai didesnės žalos šie antpuoliai nepadaro – gamyklos didelės, bepiločių pernešami sprogstami užtaisai gana silpni, o ir taikinius pasiekia tik nedidelis jų kiekis.

„Bet galima įsivaizduoti, kokią įtampą tokios atakos sukelia“, – pridūrė ekspertas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas pareiškė, kad bet kokie Prancūzijos kariniai daliniai, siunčiami į Ukrainą, būtų „prioritetinis“ taikinys.

„Jis [Prancūzijos kontingentas] taps prioritetiniu ir teisėtu Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų taikiniu“, – sakė Sergejus Naryškinas, pasak naujienų agentūros TASS.

„Tai reiškia, kad jo lauktų visų prancūzų, kada nors su kardu atvykusių į Rusijos teritoriją, likimas“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas

Atsakydamas į Rusijos komentarus, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerijos pareigūnas sakė: „Tokias provokacijas laikome neatsakingomis“.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė Europos karių Ukrainoje idėjos – nors perspėjo, kad „dėl to nebuvo sutarta“ tarp sąjungininkų.

„Nieko nereikėtų atmesti“, – pridūrė jis. „Padarysime viską, ką privalome, kad Rusija nenugalėtų“.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šiandien sakė, kad sausumos pajėgų siuntimas į Ukrainą sukeltų eskalaciją, kurios „reikia vengti bet kokia kaina“.

E.Macrono pastabos nuskambėjo po panašių Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico komentarų, kuris pareiškė, kad kai kurie Vakaruose svarsto galimybę sudaryti dvišalius susitarimus su Ukraina, kad galėtų įvesti savo sausumos pajėgas.

Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad JAV neplanuoja siųsti karių kovoti Ukrainoje, taip pat neplanuojama siųsti NATO karių.

 Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė liepos 18-ąją surengsianti Europos vadovų susitikimą, kurio darbotvarkėje svarbiausias klausimas bus parama Ukrainai jos kare su Rusija.

Ministro pirmininko Rishi Sunako biuras Dauningo gatvėje pranešė, kad Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimas vyks Blenheimo rūmuose, kuriuose gimė Antrojo pasaulinio karo lyderis Winstonas Churchillis.

Ketvirtajame EBP susitikime turėtų dalyvauti apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, sakoma pranešime.

Dauningo gatvė pažymėjo, kad ankstesni EPB aukščiausiojo lygio susitikimai buvo „naudingi vienijant Europą prieš Putino agresiją", užmezgant bendradarbiavimą Europoje energetinio saugumo srityje ir kovojant su imigracijos nusikalstamumu.

Kyjivo vyriausybė sako, jog susiduria su sudėtinga padėtimi mūšio lauke, ir ragina Vakarus neatsisakyti savo pažadų dėl paramos bei juos ištesėti.

Visą tekstą skaitykite čia.