Svarbiausios naujienos
- D.Šmyhalis atsakė, ar dabar reikia mobilizuoti pusę milijono ukrainiečių
- Dvi armijos, 14 divizijų ir 16 brigadų: S.Šoigu paskelbė apie Rusijos kariuomenės padidinimą.
- Ukraina kuria amerikietiškosios raketų sistemos HIMARS analogą.
- Rusijai trūksta „patrankų mėsos“: ekspertai atskleidė 5 variantus.
- Rusija rado būdą, kaip apsaugoti naftos perdirbimo gamyklas nuo dronų.
- Šaltiniai atskleidė, kas taikėsi į Engelso bazę Rusijoje, kur dislokuoti strateginiai bombonešiai.
- Ukraina turi naujus taikinius Rusijoje ir yra pasiryžusi juos sunaikinti.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina kuria amerikietiškosios raketų sistemos HIMARS analogą
18:19
Ukraina pradėjo kurti JAV didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS analogą, pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais pareigūnais.
Po daugiau nei dvejus metus trukusio plataus masto karo Ukrainai reikia visko – nuo kulkų iki sudėtingos ginkluotės, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio raketų sistemų, naikintuvų ir bombonešių.
Leidinys pažymėjo, kad praėjusį mėnesį Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšynas sakė, kad Ukraina pradėjo gaminti raketas, kurių veikimo nuotolis viršija 400 mylių (644 km). Išsamesnės informacijos O.Kamyšynas nepateikė.
„Pasak pareigūnų, taip pat kuriamos oro gynybos sistemos ir didelio tikslumo raketos, panašios į JAV didelio judrumo artilerijos raketų sistemą (HIMARS)“, – teigiama leidinyje.
Sausio 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina dirba maksimaliai, siekdama užtikrinti, kad Ukrainos pajėgos jau šiais metais galėtų remtis Ukrainoje pagamintais ginklais ir karine įranga.
Karines apimtis ketina padidinti 6 kartus
Iki Rusijos invazijos 2022 m. vasarį Ukraina beveik negamino ginklų, tačiau dabar vietos ginklų pramonė klesti.
Gamyklose gaminami sviediniai, minosvaidžiai, karinės transporto priemonės, raketos ir kiti karo veiksmams būtini daiktai. Gamyba 2023 m. patrigubėjo, o šiemet turėtų išaugti šešis kartus, sausio mėn. per Ukrainos vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
D.Šmyhalis atsakė, ar dabar reikia mobilizuoti pusę milijono ukrainiečių
22:40
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis teigė, kad įvertinimas parodė, jog, atsižvelgiant į fronto linijoje vykstančias rotacijas ir gaunamą ginkluotę, nėra reikalo mobilizuoti 500 tūkst. ukrainiečių.
„Mes ir toliau kovosime, jei turėsime partnerių paramą artilerijos sviediniais, ilgojo ir vidutinio nuotolio raketomis“, – sakė D. Šmyhalis interviu agentūrai „Bloomberg“.
Premjeras gyrė Europos Sąjungą, Tarptautinį valiutos fondą ir Didžiojo septyneto sąjungininkus už tai, kad šiais metais skyrė labai reikalingą finansavimą, kuris leido biudžetui „išgyventi pirmąjį pusmetį“.
Ukrainos tarptautiniai donorai turėtų skubiai skirti lėšų, kad valstybės biudžetas išliktų stabilus, pareiškė aukštas TVF pareigūnas. Tikimasi, kad ketvirtadienį vyksiančiame valdybos posėdyje skolintojas patvirtins kitą Kyjivo finansavimo programos dalį.
„Programai labai svarbu, kad donorai lėšas išmokėtų laiku, kad nekiltų problemų dėl Ukrainos makroekonominio valdymo“, – agentūrai „Bloomberg“ sakė Alfredas Kammeris.
Nors ES ir NATO lyderiai aptarinėja agresyvesnę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kuris skatina galimo karių siuntimo į Ukrainą perspektyvą, poziciją, D.Šmyhalis teigė palankiai vertinantis griežtesnį Vakarų Europos sostinės toną.
„Labai džiaugiamės, kad prezidento E.Macrono bendravimas tapo daug, daug stipresnis – jis labai konkretus, labai aiškus, o to mums visiems reikia“, – sakė premjeras.
O.Danilovas paneigė Vakarų pagalbos tiekimo pertrūkius
22:00
Nepaisant problemų, susijusių su Jungtinių Valstijų karine pagalba, Vakarų ginklų srautas į Ukrainą niekada nebuvo visiškai sustabdytas. Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Kiekvieną dieną mūsų teritorijoje vyksta iškrovimas. Kartais daugiau, kartais mažiau. Tačiau nėra nė vienos dienos, kad mums nepadėtų mūsų partneriai“, – sakė jis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas pabrėžė, kad didelė komanda – prezidentas, Užsienio reikalų ministerija, ambasadoriai – nuolat dirba tam, kad ši Vakarų pagalba ir toliau ateitų.
„Visi stengiasi užtikrinti, kad šis srautas, ši srovė jokiu būdu neišsektų“, – sakė jis.
Ispanija perduos Ukrainai 20 tankų „Leopard“
21:23
Ispanijos tarpžinybinė gynybos įrangos ir dvejopo naudojimo technologijų prekybos ir kontrolės taryba pritarė 20 kovos tankų „Leopard 2A4“ tiekimui Ukrainai. Apie tai praneša naujienų agentūra „Infodefensa“.
Pasak agentūros, šiuo metu transporto priemonės yra „užkonservuotos“, todėl prireiks dar šiek tiek laiko joms suremontuoti, kol jos pasieks Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Kaip ir kitos medžiagos, prieš išsiunčiant jos bus tobulinamos Santa Bárbara Sistemas gamykloje Alcalá de Guadíra mieste Sevilijoje“, – pažymi laikraštis.
Vertindamas riziką, susijusią su Ukrainos pajėgoms skirtos įrangos patekimu į juodąją rinką, Ispanijos prekybos valstybės sekretorius Siani Méndez pažymėjo, kad Ispanijos eksportuojama ginkluotė yra „būtina, prioritetinė ir svarbiausia“ Ukrainai kovojant su Rusija.
„Ir nėra abejonių, kad Ukraina juos panaudos geriausiu būdu, kad apsaugotų savo nacionalinį saugumą“, – sakė S.Mendezas.
Ukraina kuria amerikietiškosios raketų sistemos HIMARS analogą
18:19
Ukraina pradėjo kurti JAV didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS analogą, pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais pareigūnais.
Po daugiau nei dvejus metus trukusio plataus masto karo Ukrainai reikia visko – nuo kulkų iki sudėtingos ginkluotės, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio raketų sistemų, naikintuvų ir bombonešių.
Leidinys pažymėjo, kad praėjusį mėnesį Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšynas sakė, kad Ukraina pradėjo gaminti raketas, kurių veikimo nuotolis viršija 400 mylių (644 km). Išsamesnės informacijos O.Kamyšynas nepateikė.
„Pasak pareigūnų, taip pat kuriamos oro gynybos sistemos ir didelio tikslumo raketos, panašios į JAV didelio judrumo artilerijos raketų sistemą (HIMARS)“, – teigiama leidinyje.
Sausio 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina dirba maksimaliai, siekdama užtikrinti, kad Ukrainos pajėgos jau šiais metais galėtų remtis Ukrainoje pagamintais ginklais ir karine įranga.
Karines apimtis ketina padidinti 6 kartus
Iki Rusijos invazijos 2022 m. vasarį Ukraina beveik negamino ginklų, tačiau dabar vietos ginklų pramonė klesti.
Gamyklose gaminami sviediniai, minosvaidžiai, karinės transporto priemonės, raketos ir kiti karo veiksmams būtini daiktai. Gamyba 2023 m. patrigubėjo, o šiemet turėtų išaugti šešis kartus, sausio mėn. per Ukrainos vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Kam priklauso Krymas? Už atsakymą į šį klausimą ukrainietę bandyta išsiųsti iš Lietuvos, bet sutrukdė teismai
17:35
Grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nėra ir ukrainietė Viktorija M. gali gyventi bei dirbti Lietuvoje – tokį sprendimą neseniai patvirtino antros instancijos teismas. Tiesa, bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir netenkino Viktorijos M. prašymo atstatyti darbines teises bei atlyginti moralinę žalą.
Viktorijos M. advokatas Simonas Rėksnys sako, kad tai – svarbus sprendimas kalbant apie teismų praktiką: jei žmogus pasako, kad Krymas priklauso Rusijai, tai nėra pagrindas jį išsiųsti iš šalies.
Nurodė nedelsiant išvykti iš Lietuvos
Viktorija M. Lietuvoje gyvena daugiau nei trejus metus. Moteris kilusi iš Donecko.
Pernai kovo mėnesį 39 metų ukrainietė iš Migracijos departamento sulaukė ją pribloškusios žinios: ji privalo nedelsiant išvykti iš Lietuvos.
Šis sprendimas moteriai reiškė išvykimą į karo zoną, o taip pat santykių su artimu žmogumi praradimą. Gyvendama Lietuvoje ji susirado draugą, planavo kurti šeimą.
Ukrainietė kreipėsi į Migracijos departamentą, Ukrainos ambasadą, tačiau, kaip sako pati, pagalbos nesulaukė.
Migracijos departamento rašte buvo nurodyta, kad Viktorija Lietuvoje negali būti vadovaujantis užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi. Jis skelbia, jog užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Tokią informaciją Migracijos departamentui pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Daugiau paaiškinimų departamentas nepateikė, išskyrus tai, kad į Lietuvą jai draudžiama atvykti iki 2028 metų.
Moteris tuo metu dirbo virėja, ji tikino, kad niekada neturėjusi reikalų su teisėsauga nei Lietuvoje, nei Ukrainoje, nebuvo padariusi jokių pažeidimų, gyvena paprastą eilinio žmogaus gyvenimą ir nė nenutuokia, kuo yra kaltinama bei kodėl kelia grėsmę Lietuvai.
Pernai 15min kalbintas Seimo narys Vytautas Bakas teigia, jog tokiu atveju VSD turi būti surinkusi rimtus įrodymus, o išsiuntimas iš šalies yra kraštutinė priemonė.
Pasakė, kad Krymas priklauso Rusijai
Moteris kreipėsi į advokatą, šis paruošė ieškinį Lietuvos administraciniam teismui. Kai buvo ruošiama medžiaga, tada ir paaiškėjo, kodėl moteriai uždrausta gyventi Lietuvoje. Pasibaigus darbo vizai Viktorijai M. reikėjo ją pratęsti, o greta visų formalumų ir dokumentų – užpildyti anketą. Vienas iš jos klausimų: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“
„Rusijai“, – atsakyme pažymėjo Viktorija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Orlaivių pritrūkusios didžiausios rusų oro linijos „Aeroflot“ priėmė netikėtą sprendimą
17:32
Dalyje didžiausiai Rusijos oro linijų grupei „Aeroflot“ priklausančios bendrovės „Rossija“ lėktuvų „Superjet 100“ nuspręsta atsisakyti verslo klasės – vietoj jos ketinama padidinti vietų skaičių ekonominės klasės keleiviams, rašo „Izvestija“ .
Lėktuvų pertvarkymas yra gera priemonė padidinti ekonominės klasės pasiūlą, kai nauji lėktuvai Rusijai netiekiami, leidiniui sakė vienos iš oro linijų analitikas.
Devyniuose lėktuvuose 12 verslo klasės vietų planuojama pakeisti 25 ekonominės klasės vietomis. Bendrovė tam išleis daugiau kaip 331 mln. rublių. Iš jų 263 mln. bus išleisti aviacijos techninei įrangai iš PĮ „Jakovleva“ įsigyti, 40,7 mln. bus išleista perkonfigūravimo darbams, 14 mln. bus išleista projektinei dokumentacijai parengti, dar apie 5 mln. kainuos lėktuvų pervežimas į Žukovskio oro uostą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dvi armijos, 14 divizijų ir 16 brigadų: S.Šoigu paskelbė apie Rusijos kariuomenės padidinimą
17:14
Iki šių metų pabaigos Rusija planuoja suformuoti dar dvi bendrąsias armijas ir 14 divizijų. Apie tai pranešė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Jis taip pat gyrėsi, kad anksčiau į kariuomenę jau buvo įtrauktas papildomas korpusas, motorizuotoji šaulių divizija, taip pat „Dniepro upių flotilė“ ir šios flotilės upių laivų brigada.
„Iki metų pabaigos planuojama suformuoti dvi bendrąsias armijas ir trisdešimt junginių, įskaitant keturiolika divizijų ir šešiolika brigadų“, – sakė S. Šoigu.
Pasak jo, Rusija ketina ir toliau „tobulinti kariuomenės kovinę ir skaitinę sudėtį“ „proporcingai kylančioms grėsmėms šalies kariniam saugumui“.
Rusijos invaziniai planai
15min primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad Rusija nori sukurti „sanitarinę zoną“ Ukrainoje, kad apsaugotų savo teritoriją nuo apšaudymo.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas mano, kad šis V.Putino pareiškimas rodo, jog jis planuoja eskaluoti karą su Ukraina.
Karo apžvalgininkas Jevhenas Dikijus pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos susidurs su sunkumais, jei Rusija mobilizuos dar 200-250 tūkst. karių, tuo pat metu esant problemoms dėl Ukrainos mobilizacijos.
Maskva piktinasi: ES sprendimas – „atviras banditizmas ir vagystė“
17:02
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga padarytų „precedento neturintį tarptautinės teisės pažeidimą“, jei panaudotų įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai apginkluoti.
Jau kelis mėnesius ES nesutaria, ką daryti su įšaldytu Rusijos turtu. Antradienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išdėstė planus palūkanų pajamas iš šio turto nukreipti Ukrainai.
„Europiečiai puikiai supranta, kokią žalą tokie sprendimai gali padaryti jų ekonomikai, įvaizdžiui, jų, kaip patikimų garantų, reputacijai“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Jie taps baudžiamojo persekiojimo taikiniu daugeliui dešimtmečių“, – perspėjo jis.
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova nurodė, kad Maskva atsakys į šiuos veiksmus, kuriuos ji pavadino „atviru banditizmu ir vagyste“.
ES pareigūnai teigia, kad pagal jų naujausią pasiūlymą Ukrainai galėtų būti skirta maždaug 3 mlrd. eurų per metus.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.
Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
Pagal ES planą, 90 proc. iš šio įšaldyto turto gauto pelno būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos išlaidos ginklams Ukrainai.
Kiti 10 proc. būtų pervesti į ES biudžetą, iš kurio būtų naudojami Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams stiprinti.
Lėšos pasiektų Ukrainą jau liepą?
ES siekia rasti daugiau lėšų Ukrainai, kol kitos didelės Kyjivo rėmėjos – Jungtinių Valstijų – 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos paketas vis dar blokuojamas Kongrese.
Dėl mažėjančių ginklų atsargų po dvejų karo metų Ukrainos pajėgos fronto linijoje susiduria su šaudmenų ir ginklų stygiumi.
Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai ketina aptarti šį pasiūlymą, o pareigūnai sakė, kad jei bus greitai pasiektas susitarimas, pirmosios lėšos Kyjivą galėtų pasiekti jau liepos mėnesį.
ES pareigūnai tvirtino, kad jų planas yra teisiškai pagrįstas, nes pajamos iš įšaldyto turto dėl sankcijų nepriklauso Rusijai.
ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.
Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.
Estija ir Latvija reikalauja ES sankcijų mangano tiekimui į Rusiją
17:00
Estija ir Latvija reikalauja, kad į 14-ąjį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą būtų įtrauktas mangano rūdos tiekimas šiai valstybei agresorei, kuris vyksta taip pat ir per Estijos Silamejės uostą, esantį netoli sienos su Rusija.
Pasak Estijos leidinio „Postimees“, karinėje pramonėje naudojamos mangano rūdos tiekimas Rusijai nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo eksponentiškai.
Tai, kad manganas į Rusiją gabenamas per buvusio Estijos premjero Tiito Viahio globojamą Silamejės uostą, sukėlė pasipiktinimo audrą Latvijos žiniasklaidoje, o Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad mangano tiekimui naudojama schema „rodo sisteminius trūkumus“.
Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis pranešė, jog ES kolegos raginami pradėti 14-ojo sankcijų Rusijai paketo formavimą.
„Latvija ragina į jį įtraukti mangano rūdą, nes Rusija ją naudoja kariniams tikslams“, – pabrėžė K. Karinis.
Panašų pasiūlymą pateikė ir Estijos užsienio reikalų ministerija, sakė jos oficiali atstovė.
Savo ruožtu Latvijos premjerė Evika Silinia pareiškė, jog jei mangano rūda ar aliuminio oksidas nebus įtraukti į naująjį ES sankcijų Rusijai paketą, Latvija „ieškos kitų sprendimų“.
Rusija skelbia apie dronų atakas Belgorodo ir Saratovo srityse, 3 žuvusiuosius
16:59
Rusija trečiadienį paskelbė, kad per ukrainiečių atakas jos Belgorodo srityje žuvo trys žmonės, o prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo atkurti saugumą pasienio regionuose.
Ukraina Belgorodo sritį apšaudo jau daug mėnesių, bet praėjusią savaitę, prieš savaitgalį įvykusius Rusijos prezidento rinkimus, suintensyvino atakas.
Pasak Rusijos pareigūnų, praėjusią naktį buvo dronų atakų Belgorodo ir Saratovo srityse. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad keturi dronai buvo numušti virš Saratovo srities, o dar vienas – virš Belgorodo srities.
Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas socialiniuose tinkluose parašė, kad trečiadienį per kitą ukrainiečių ataką, „kaip rodo preliminari informacija, žuvo vienas žmogus“.
„Šis vyras buvo automobilyje, kai į jį pataikė šrapnelis, – sakė gubernatorius. – [Vyras] nuo sužeidimų mirė iškart, nespėjus atvykti greitosios pagalbos automobiliui.“
Kiek vėliau V. Gladkovas nurodė, kad dar du žmonės žuvo per ataką Belgorodo regione.
„Nuo ankstyvo ryto Graivorono rajonas patyrė masinius smūgius, be kita ko, naudojant kelių raketų paleidimo sistemas [...] žuvo du civiliai gyventojai“, – sakė jis.
Pasak V. Gladkovo, dar du žmonės buvo sužeisti.
Maskvoje V. Putinas pažadėjo atkurti saugumą Rusijos pasienio regionuose ir sakė, kad jo pergalė prezidento rinkimuose yra pergalės Ukrainoje „prologas“.
Jis kalbėjo rinkimų pareigūnams auksu tviskančioje Kremliaus Šv. Andriejaus salėje, užsitikrinęs penktą kadenciją per rinkimus, kuriuose su juo nesivaržė jokie realūs oponentai.
„Padarysime viską, kad paremtume savo verslų ir namų netekusius žmones, padarysime visa, kas įmanoma, – sakė V. Putinas. – Bet pirmiausia, žinoma, reikia užtikrinti saugumą. Yra įvairių būdų, jie nelengvi, bet mes padarysime.“
Plačiau V. Putinas nekomentavo.
„Rinkimų pergalė yra tik prologas toms pergalėms, kurių Rusijai labai reikia ir kurios tikrai ateis“, – sakė jis ir gyrė „Belgorodo žmonių drąsą“.
V. Gladkovas trečiadienį taip pat sakė, kad mokyklos kai kuriuose pasienio rajonuose pereis prie nuotolinio mokymo. Diena anksčiau gubernatorius pranešė, kad maždaug 9 tūkst. vaikų bus evakuoti iš regiono.
Tuo metu Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas platformoje „Telegram“ parašė, kad prieš Engelso miestą, kur įsikūrusi rusų oro pajėgų bazė, praėjusią naktį buvo surengta dronų ataka. Gubernatorius teigė, kad žmonės nenukentėjo, žalos nepadaryta.
Engelso oro pajėgų bazė, esanti už maždaug 700 km nuo Ukrainos sienos, buvo atakuojama ir anksčiau.
Pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių pajėgos surengė virtinę dronų atakų prieš Rusijos naftos pramonę ir smogė naftos perdirbimo gamykloms keliuose Rusijos regionuose toli nuo Ukrainos sienos. Rusų pareigūnai taip pat skelbė apie kitokias atakas Rusijos teritorijoje, ypač pasienio regionuose.
Praėjusią savaitę proukrainietiškos sukarintos rusų grupuotės taip pat paskelbė apie kelis įsiveržimus į Rusijos pasienio regionus iš Ukrainos.
Kyjivas dažniausiai nekomentuoja atakų Rusijos teritorijoje.
