Svarbiausios naujienos
- Kova su Ukrainos dronais: Rusijos bendrovės kuria savo oro gynybos sistemą.
- Ukrainiečiams baiminantis dėl bilieto į vieną pusę – stiprūs NATO žodžiai.
- Rusija pradėjo Ukrainos karinių laivų medžioklę.
- „Politico“: tai svarbu žinoti manantiems, kad V.Putino dienos suskaičiuotos.
- JAV analitikai: Rusija gali užpulti NATO anksčiau, nei tikimasi.
- Rusijos pajėgos surengė kruviną raketų ataką prieš Kyjivą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kova su Ukrainos dronais: Rusijos bendrovės kuria savo oro gynybos sistemą
18:32
Per pastaruosius metus Rusijos naftos ir kitos energetikos bendrovės dėl nuolatinių Ukrainos dronų atakų surengė beveik 300 viešųjų pirkimų konkursų dronų apsaugos priemonėms įsigyti, kurių vertė – mažiausiai 1 mlrd. rublių (10 mln. eurų).
Apie tai pranešė Rusijos leidinys „Važnyje istorii“.
Pasak laikraščio, tarp pirkėjų yra „Rosneft“, „Lukoil“, „Bašnafta“, „Slavnafta“ ir „Transneft“. Didžiausia Rusijos naftos bendrovė „Rosneft“, siekdama apsaugoti savo įmones, planuoja naudoti mobiliasias dronų neutralizavimo sistemas, kovos su dronais ginklus, stacionarias elektronines bepiločių orlaivių aptikimo ir slopinimo sistemas, taip pat statyti gynybinius statinius. Tai tarp stiebų ištempti tinklai, kurie turėtų sulaikyti ir imobilizuoti dronus.
Elektros perdavimo monopolininkė „Rosseti“ taip pat planuoja įrengti tinklus ir betoninius blokus, taip pat radioelektronines sistemas, skirtas dronams aptikti ir neutralizuoti.
Šis susirūpinimas kilo dėl nuolatinių Ukrainos išpuolių prieš Rusijos energetikos objektus. Leidinio kalbinti ekspertai teigia, kad Rusiją atakuojantys dronai yra ukrainietiškos gamybos – „Liutij“ modelio, „atsakas rusiškiems „šachedams“.
Tačiau, kadangi dronų kovinė galvutė yra skeveldrinė, tinklai ir kovos su dronais ginklai nepadės.
Leidinyje rašoma, kad nėra tikslių duomenų, kaip stipriai nukentėjo Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir kaip tai paveiks gamybą, tačiau turimais duomenimis, variklių degalų gamyba sumažėjo 5-6 proc., o vartojimas – 7-8 proc.
Naftos ir dujų ekspertas Serhijus Vakulenka teigė, kad jei dronų galia išliks ir toliau, o Rusijos priešlėktuvinė gynyba nepadidins savo efektyvumo, Ukraina sugebės sumažinti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją greičiau, nei naftos bendrovės sugebės ją atkurti.
Išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pastaruoju metu sėkmingai atakavo mažiausiai 12 naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, kovo 17 d. pranešė „Reuters“, remdamasi šaltiniu saugumo tarnyboje.
Į šį skaičių neįskaičiuotos Ukrainos karinės žvalgybos (GUR), kuri taip pat vykdo dronų smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, operacijos.
Kaip pranešė „Gunvor Group Ltd.“ generalinis direktorius dr. Torbjornas Tornqvistas, dėl Ukrainos dronų smūgių Rusija kasdien prarado apie 600 000 barelių naftos perdirbimo pajėgumų.
Kovo 17 d. naktį dėl dronų atakos naftos perdirbimo gamykloje Slaviansko prie Kubanės mieste Rusijos Krasnodaro krašte kilo gaisras.
Analitikai įvardijo penkias NATO karių dislokavimo Ukrainoje galimybes
00:15
Prancūzijos karių dislokavimas galėtų tapti precedentu ir padėti kitoms šalims lengviau pasekti jos pavyzdžiu.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bandymas įvesti karius į Ukrainą vis dėlto gali pasirodyti esąs pirmasis domino kauliukas oficialiam NATO kariniam buvimui karo draskomoje šalyje, sakoma „Newsweek“ straipsnyje.
Nicolas Tenzeris, Europos politikos analizės centro vyresnysis bendradarbis ir knygos „Notre guerre“ (Mūsų karas – liet.) autorius, teigia, kad E.Macrono posūkis buvo „labai nuoširdus“.
„Mano nuomone, jis labai aiškiai pasakė, kad daugiau jokių raudonų linijų negali būti. Dabar absoliučiai nėra jokių tabu“, – sakė N.Tenzeras.
Ivanas Stupakas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininkas, o dabar Ukrainos parlamento nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto patarėjas, sakė nesitikintis, kad Prancūzijos kariai atvyks į frontą.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad Prancūzijos kariai, jei bus dislokuoti, nedalyvaus kovinėse operacijose“, – aiškino jis. Prancūzijos kariai veikiau galėtų būti dislokuoti įtemptose pasienio su Baltarusija ir prokremliška Padniestre rajonuose.
„Prancūzijos kariai būtų labai naudingi kaip pasieniečiai. Tokiu atveju Ukrainos generalinis štabas galėtų atlaisvinti tam tikrą skaičių Ukrainos karių nuo pasienio linijos ir perkelti juos į fronto liniją, taip pat permesti ir tam tikrą įrangą“, – sakė I.Stupakas.
I.Stupakas mano, kad šalyje dislokuoti Prancūzijos kariai galėtų įgyti labai reikalingos patirties.
„Dabar prancūzų kariai neturi karinės patirties, turiu omenyje realią šiuolaikinio karo patirtį, – sakė jis. – Tačiau čia jie įgautų patirties su tikrais apkasais, su tikrais dronais virš galvų, tikrais minų laukais, tikrais metaliniais ežiais, spygliuota viela ir t. t.“
Ginklų remonto brigados, ekspertai konsultantai ir kiti logistinės paramos darbuotojai irgi būtų laukiami, pridūrė I.Stupakas.
„Mums tikrai reikia šių sričių specialistų, – sakė jis. Tačiau mokymo misijos būtų mažiau vertingos, teigė I.Stupakas. – Ko galėtumėte išmokyti ukrainiečių karius, kurie kariauja jau daugiau nei dvejus metus?“
Prancūzų ar kitų NATO sąjungininkų karių dislokavimas palei fronto liniją galėtų sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusijos pajėgomis. Net ir pagrindiniuose miestuose netoli fronto linijos, tokiuose kaip Charkivas, Dnipras, Zaporižia, Chersonas ir Odesa, išlieka nuolatinis Rusijos artilerijos ir raketų atakų pavojus.
Rizika, I.Stupako nuomone, nebūtų pateisinama. „Įsivaizduokite, kad žuvo kažkoks prancūzų kareivių skaičius, – sakė jis. – Kas toliau? Ar Prancūzijos prezidentas paskelbs karą Rusijai? Ne. Ar jie aktyvuos 5 straipsnį? Ne. Ar prezidentas Macronas atsiųs naują prancūzų karių partiją vietoj žuvusiųjų? Ne.“
Vis dėlto Prancūzijos karių dislokavimas gali sukurti precedentą ir palengvinti kitoms šalims pasekti šiuo pavyzdžiu. „Tai gali būti pirmasis domino kauliukas“, – sakė I.Stupakas.
Bet kokia Prancūzijos kariuomenės grupuotė taip pat galėtų tapti priedanga žvalgybos pareigūnams ir specialiųjų operacijų padaliniams dislokuoti su mažesne rizika. „Jums nereikia kelių šimtų žvalgybos karininkų, – sakė I.Stupakas. – Dešimties jų visiškai pakanka.“
N.Tenzeras teigia, kad Paryžius veikiausiai nesiims veiksmų vienas.
„Turi būti dar keturios, penkios ar šešios šalys, kurios vykdo tą pačią misiją“, – sakė jis. Tarp dabartinių labiausiai tikėtinų kandidačių būtų Baltijos šalys, Lenkija, Čekija ir galbūt kai kurios Šiaurės Europos šalys.
N.Tenzeras pasiūlė penkis variantus. Pagal pirmąjį būtų vykdomas paramos ir patariamasis vaidmuo. Antrasis būtų oficiali misija, kuri padėtų nustatyti taikinius britų ir prancūzų sparnuotosioms raketoms „Storm Shadow“/SCALP ir užtikrintų svarbiausios karinės įrangos, įskaitant Vakarų naikintuvus, kurie turėtų atvykti šiais metais, techninę priežiūrą.
Trečioji misija būtų rizikingesnė. „Jei mes iš karto neįtrauksime Ukrainos į NATO, galime turėti NATO Ukrainoje“, – sakė jis.
„Jei Ukrainoje turėsime šiek tiek NATO karių, tai bus būdas atgrasyti Rusiją. Nes, žinoma, Rusija nerizikuos smogti NATO kariams, nes tada iš visų šalių tie kariai galėtų aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį. O tai Rusijai tikrai būtų per daug pavojinga“.
„Žinoma, šie kariai atvyks su savo priešraketinės gynybos skydais, – tęsė N.Tenzeras. – Tai taip pat bus labai naudinga Ukrainos žmonėms.“
Prancūzijos ir NATO kariai galėtų būti pasitelkti į pagalbą puolamosioms operacijoms, tačiau nebūtų kontakto linijoje.
Kariai galėtų naudoti „raketų sistemas, paleidžiamas nuo žemės, iš jūros ar naikintuvais iš oro, be jokių tiesioginių mūšio veiksmų mūšio lauke, likdami ant žemės, – sakė N.Tenzeras. – Galėtume suteikti daugiau pagalbos ukrainiečiams intensyvinant mūšius ir suduodant smūgius Rusijos pajėgoms.“
Penktoji ir paskutinė galimybė – kuri, pasak N.Tenzero, „tikrai nėra tai, ką šiuo metu turi omenyje Macronas, ir, žinoma, šiuo metu ji nepriimtina“ – yra tiesioginis kovinis dalyvavimas.
Ar Rusijai gali pritrūkti stambiųjų ginklų: „The Economist“ analitikų atsakymai
22:05
Rusijos ginkluotosios pajėgos yra pranašesnės už ukrainiečių, tačiau jų artilerija senka. Tai teigiama žurnalo „The Economist“ straipsnyje.
Leidinyje pažymima, kad Rusijos ginklai iššauna maždaug penkis kartus daugiau sviedinių nei ukrainiečių. Pastarosiomis savaitėmis kovos suintensyvėjo, o Rusijos ugnies galia „suteikia jai aiškų pranašumą“; tačiau padidinti gamybą bus sunku, nes patrankų vamzdžiai gaminami specialia įranga iš aukštos kokybės plieno.
„Kai prasidėjo karas, juos gaminti buvo pritaikytos tik dvi Rusijos gamyklos. Nedaug šalių eksportuoja ginklų vamzdžius, o dar mažiau jų parduoda Rusijai: Šiaurės Korėja yra galimas šaltinis, nes ji jau tiekė sviedinius. Tačiau palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija didžiąją dalį prarandamų stambiųjų ginklų pakeičia atsargomis, laikomomis po atviru dangumi“, – nurodo analitikai.
Jie taip pat pabrėžia, kad sunku įvertinti, kokiu tempu Ukraina naikina Rusijos artileriją: stambūs ginklai paprastai būna išdėstyti toli nuo fronto linijos, todėl juos sunku suskaičiuoti.
„Tikimasi, kad 2025 m. Rusijai baigsis vamzdžiai, sako vienas informuotas analitikas, ir tuomet ji turės pasikliauti reaktyvine artilerija, kuriai reikia daug didesnių sprogmenų atsargų“, – teigia leidinys.
Kartu ekspertai priduria, kad per pastaruosius metus Ukrainai daug geriau sekėsi naikinti Rusijos artileriją, nes patobulėjo jos aptikimo sistemos: sąjungininkų suteiktas kontrbaterinis radaras seka Rusijos sviedinius iki jų šaltinio.
„Daugybė mažų kamikadzių dronų, paleistų iki 20 kilometrų nuo taikinio, gali sunaikinti rusų patrankas. Užpuolikai galėtų apsaugoti savo artileriją perkeldami ją toliau nuo fronto linijos arba apskritai atitraukdami kai kuriuos dalinius. Tačiau tai apsunkintų jų galimybes smogti ukrainiečiams. Tai būtų sveikintinas palengvinimas gynėjams“, – apibendrina straipsnio autoriai.
Rusai raketa smogė savo laivui Baltijos jūroje
21:28
Rusijos kariškiai per Baltijos laivyno pratybas raketa pataikė į savo žvejybinį tralerį „Kapitan Lobanov“. Antroji raketa nukrito į netoliese buvusius žvejybos tinklus.
Apie tai praneša Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičio liudijimu. Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio kapitono kabinos, ji buvo tiesiog nušluota. Nuo smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis teigia, kad nėra teisinga neapriboti rusiškų grūdų importo į Europą
19:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad yra neteisinga leisti neribotai įvežti rusiškus grūdus į Europą ir riboti jų importą iš Ukrainos.
„Rusijos patekimas į Europos žemės ūkio rinką vis dar neribojamas“, – nuotoliniu būdu nurodė V.Zelenskis.
„Ir kai ukrainietiški grūdai išmetami keliuose ar ant geležinkelio bėgių, į Europą vis dar vežami rusiški produktai, taip pat prekės iš (Vladimiro) Putino kontroliuojamos Baltarusijos – tai nėra sąžininga“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis ES vadovams: labai svarbu suteikti Ukrainai kuo daugiau amunicijos
19:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių vadovams pareiškė, kad labai svarbu Kyjivui suteikti kuo daugiau amunicijos.
„Deja, mūsų karių artilerijos naudojimas fronte žemina Europą ta prasme, kad Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė V.Zelenskis nuotoliniu būdu kreipdamasis į ES lyderius.
Kyjivui desperatiškai reikia daugiau ginklų ir šaudmenų, kad galėtų pasipriešinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariams, kurie pastaruoju metu pasiekė laimėjimų mūšio lauke.
JAV Kongresui vis dar blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketą, 27 ES valstybių narių vadovai aptars planą, pagal kurį iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų – 200 mlrd. eurų – gaunamą pelną ketinama skirti ginklams Ukrainai.
ES ne tik stengiasi, kad Kyjivui būtų tiekiama daugiau ginklų, bet ir karštligiškai ieško būdų, kaip paskatinti Europos gynybos pramonę, kad būtų galima apginkluoti Ukrainą ir stiprinti savo pajėgas.
Briuselis pateikė daugybę pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti pajėgumus, tačiau skundžiamasi, kad Europa vis dar veikia nepakankamai sparčiai.
V.Orbanas parašė laišką Putinui
19:09
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parašė sveikinimo laišką Vladimirui Putinui dėl jo perrinkimo Rusijos prezidentu.
Tai pareiškė premjero atstovas spaudai Bertalanas Havasi, praneša Index.hu.
Pažymima, kad Rusijoje paskelbus oficialius rinkimų rezultatus V.Orbanas nusprendė išsiųsti laišką, kuriame pasveikino V. Putiną su perrinkimu Rusijos prezidentu.
Laiške jis pasidžiaugė, kad Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, kuri „leidžia aptarti svarbius klausimus net ir esant dabartinei labai sudėtingai geopolitinei situacijai“.
„Vengrija yra taikos pusėje ir yra įsitikinusi, kad dialogo palaikymas yra esminė sąlyga siekiant kuo greičiau įtvirtinti taiką“, – rašoma V.Orbano laiške.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kova su Ukrainos dronais: Rusijos bendrovės kuria savo oro gynybos sistemą
18:32
Per pastaruosius metus Rusijos naftos ir kitos energetikos bendrovės dėl nuolatinių Ukrainos dronų atakų surengė beveik 300 viešųjų pirkimų konkursų dronų apsaugos priemonėms įsigyti, kurių vertė – mažiausiai 1 mlrd. rublių (10 mln. eurų).
Apie tai pranešė Rusijos leidinys „Važnyje istorii“.
Pasak laikraščio, tarp pirkėjų yra „Rosneft“, „Lukoil“, „Bašnafta“, „Slavnafta“ ir „Transneft“. Didžiausia Rusijos naftos bendrovė „Rosneft“, siekdama apsaugoti savo įmones, planuoja naudoti mobiliasias dronų neutralizavimo sistemas, kovos su dronais ginklus, stacionarias elektronines bepiločių orlaivių aptikimo ir slopinimo sistemas, taip pat statyti gynybinius statinius. Tai tarp stiebų ištempti tinklai, kurie turėtų sulaikyti ir imobilizuoti dronus.
Elektros perdavimo monopolininkė „Rosseti“ taip pat planuoja įrengti tinklus ir betoninius blokus, taip pat radioelektronines sistemas, skirtas dronams aptikti ir neutralizuoti.
Šis susirūpinimas kilo dėl nuolatinių Ukrainos išpuolių prieš Rusijos energetikos objektus. Leidinio kalbinti ekspertai teigia, kad Rusiją atakuojantys dronai yra ukrainietiškos gamybos – „Liutij“ modelio, „atsakas rusiškiems „šachedams“.
Tačiau, kadangi dronų kovinė galvutė yra skeveldrinė, tinklai ir kovos su dronais ginklai nepadės.
Leidinyje rašoma, kad nėra tikslių duomenų, kaip stipriai nukentėjo Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir kaip tai paveiks gamybą, tačiau turimais duomenimis, variklių degalų gamyba sumažėjo 5-6 proc., o vartojimas – 7-8 proc.
Naftos ir dujų ekspertas Serhijus Vakulenka teigė, kad jei dronų galia išliks ir toliau, o Rusijos priešlėktuvinė gynyba nepadidins savo efektyvumo, Ukraina sugebės sumažinti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją greičiau, nei naftos bendrovės sugebės ją atkurti.
Išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pastaruoju metu sėkmingai atakavo mažiausiai 12 naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, kovo 17 d. pranešė „Reuters“, remdamasi šaltiniu saugumo tarnyboje.
Į šį skaičių neįskaičiuotos Ukrainos karinės žvalgybos (GUR), kuri taip pat vykdo dronų smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, operacijos.
Kaip pranešė „Gunvor Group Ltd.“ generalinis direktorius dr. Torbjornas Tornqvistas, dėl Ukrainos dronų smūgių Rusija kasdien prarado apie 600 000 barelių naftos perdirbimo pajėgumų.
Kovo 17 d. naktį dėl dronų atakos naftos perdirbimo gamykloje Slaviansko prie Kubanės mieste Rusijos Krasnodaro krašte kilo gaisras.
G.Nausėda ragina uždrausti rusiškų grūdų importą į ES, imtis naujų sankcijų
18:22
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina uždrausti rusiškų grūdų importą į Europos Sąjungą (ES), imtis naujojo sankcijų paketo.
Kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje, šalies vadovas ketvirtadienį siūlė į sankcijų paketą įtraukti suskystintas dujas, aliuminį, „Rosatom“ bendrovę, daugiau Rusijos bankų.
Jis taip pat ragino didinti karinę paramą Ukrainai, spartinti jos integraciją į ES. G.Nausėda pabrėžė būtinybę investuoti į Europos gynybos pramonės plėtrą.
„Karinė pagalba Ukrainai šiandien yra svarbiausias darbas, kurį privalome visi kartu padaryti. Nuo 2014 metų Vakarų valstybių braižomos dirbtinės „raudonosios linijos“ niekur neveda, tik stabdo mus pačius. Mes privalome kur kas efektyviau išnaudoti jau turimus įrankius, tokius kaip Europos taikos instrumentas, ir kurti naujus. Lietuva prisijungė prie Čekijos iniciatyvos pirkti amuniciją Ukrainai trečiosiose šalyse“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
„Lietuvos pozicija aiški – Ukraina ir Moldova derybas dėl narystės Europos Sąjungoje turėtų pradėti jau birželį“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, reikalingi ne tik atskirų bloko šalių veiksmai ar dvišaliai susitarimai, bet ir vieninga ES finansinės paramos gynybai politika.
„Europos investicijų banko prioritetai turėtų būti peržiūrėti, atsižvelgiant į šiandienos situaciją ir iššūkius, o Europos Komisijai nurodyta ieškoti naujų, inovatyvių gynybos pramonės finansavimo būdų. Mes sugebėjome tai padaryti pandemijos metu, privalome rasti sprendimų ir dabar“, – kalbėjo šalies vadovas.
G.Nausėda taip pat ragino priimti skubesnius sprendimus dėl įšaldyto Rusijos turto.
Europos Komisija pateikė pasiūlymą panaudoti gautas pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, tačiau yra prieštaraujančių dėl paties turto panaudojimo Ukrainos reikmėms.
Rotacinis JAV karių buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas, sako ambasadorė
18:02
Jungtinės Valstijos mano, kad jos rotacinių pajėgų buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas, vykdant įsipareigojimus NATO partneriams.
Taip spaudos konferencijoje Baltijos valstybių žurnalistams ketvirtadienį sakė JAV ambasadorė NATO Julianne Smith.
„Šiuo metu neturiu jokios informacijos, kad Jungtinės Valstijos rotacines pajėgas keistų į nuolatinį dislokavimą. Mūsų aukščiausių kariuomenės vadų sprendimas yra, kad mūsų rotacinis buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas ir pakankamai prisideda prie mūsų įsipareigojimų NATO partneriams“, – kalbėjo J. Smith.
„Mūsų nuomone, rotacinės pajėgos yra sėkmė“, – pridūrė ji.
J.Smith teigė, kad Vašingtonas sveikina Vokietijos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti savo karių brigadą.
„Tai yra kiekvienos NATO valstybės sprendimas apsisprendžiant, ar ji nori nuolatinio karių buvimo, ar rotacinių pajėgų. NATO remia abu tokius pasirinkimus“, – sakė ambasadorė.
Anot jos, NATO labai rimtai vertina Rusijos grėsmę Aljansui, tad nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios sąjungininkai ėmėsi ne vieno žingsnio, kuriuo stiprintų NATO rytų flange esančių valstybių saugumą.
„Ką aš noriu šiandien padaryti, tai patikinti savo draugus Baltijos valstybėse ir pasakyti, kad mes nematome, kad puolimas iš Rusijos yra neišvengiamas, bet šis Aljansas yra pasiruošęs reaguoti iškart, jei Rusijai kiltų idėja kirsti NATO teritoriją“, – sakė J. Smith.
Lietuvoje rotaciniu principu Jungtinių Valstijų batalionas bus mažiausiai iki 2026 metų. JAV batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Šiuo metu Pabradėje yra disluokuoti 67-ojo šarvuočių pulko 3-ojo bataliono „Hounds“ bei 9-ojo lauko artilerijos pulko 1-ojo bataliono „Battle Kings“ kariai.
Įvardijo Rusijos masinio puolimo prieš Kyjivą taikinį
17:21
Beveik visos sparnuotosios ir balistinės raketos, kuriomis Rusija ketvirtadienio rytą, kovo 21 d., atakavo sostinę, buvo nukreiptos į Ukrainos karinės žvalgybos objektus. Tai pranešė „Ukrajinska pravdos“ pašnekovas iš žvalgybos.
„Absoliuti dauguma kovo 21 d. į Kyjivą paleistų raketų buvo nukreiptos į Vyriausiosios žvalgybos valdybos objektus“, – sakė šaltinis.
Pasak jo, visas raketas numušė oro ir priešraketinės gynybos pajėgos.
Grėsminga raketų ataka
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą 31 raketa. Pagrindinė atakos kryptis buvo Kyjivas, visos raketos buvo numuštos. Rusijos paleistų raketų kaina – 390 mln. JAV dolerių.
Per raketų ataką Ukrainos sostinėje buvo smarkiai apgadintas didžiausios Ukrainos turgavietės „Rozetka“ sandėlis, pranešė vienas iš šios internetinės parduotuvės įkūrėjų ir bendrasavininkių Vladyslavas Čečetkinas. Pasak jo, pamainoje dirbo 99 žmonės – nė vienas iš jų nebuvo sužeistas.
Karo veteranas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas mano, kad Rusija ruošiasi antrajam raketų smūgiui Kyjivui. Pasak jo, labiau tikėtina, kad ketvirtadienį ant Ukrainos sostinės nukritusios raketos yra priešo „kovinė žvalgyba“.
