Karas Ukrainoje. Kovo mėnesį Ukraina sunaikino rekordinį kiekį rusiškos artilerijos sistemų

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Margus Tsahkna

Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna sakė, kad Talinas svarsto galimybę prisijungti prie Čekijos vadovaujamos iniciatyvos pirkti Ukrainai itin reikalingus artilerijos sviedinius, pranešė Čekijos žiniasklaidos priemonė „Ceske Noviny“.

Pranešama, kad šis pareiškimas buvo padarytas bendroje M.Tsahknos ir jo Čekijos kolegos Jano Lipavskio spaudos konferencijoje po jų susitikimo balandžio 2 d.

Ukraina patiria vis didesnį spaudimą, nes jos amunicijos atsargos senka, o JAV užsienio pagalbos įstatymas Kongrese buvo užblokuotas dėl politinių kovų. Įstatymo projektas, pagal kurį Ukrainai būtų skirta 60 mlrd. dolerių, jau kelis mėnesius stovi vietoje, nepaisant Baltųjų rūmų ir kitų Kongreso narių spaudimo.

M.Tsahkna sakė, kad Estija remia šią iniciatyvą ir šiuo metu rengia „konkrečius pasiūlymus“, cituoja „Ceske Noviny“.

J.Lipavskis palankiai įvertino Estijos susidomėjimą prisijungti prie iniciatyvos. „Manau, mes aiškiai sutariame, kad tinkama Ukrainos gynyba yra mūsų visų gynyba“, – sakė J.Lipavskis.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasario mėn. sakė, kad Čekija nustatė 500 000 155 mm ir 300 000 122 mm sviedinių už Europos ribų, kuriuos būtų galima nupirkti ir nusiųsti Ukrainai, kai bus skirta reikiamų lėšų. Nuo to laiko prie šios iniciatyvos prisidėjo nemažai šalių, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Švediją, Kanadą, Lenkiją, Prancūziją, Daniją ir kitas šalis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

Antradienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Ukrainos karas su Rusija pasiekė „kritinį momentą“ ir jai skubiai reikia didesnės Vakarų paramos, ir apgailestavo, kad Kongresas atsidūrė aklavietėje dėl daugiamilijardinio karinio paketo Kyjivui.

„Absoliučiai būtina suteikti ukrainiečiams tai, ko jiems ir toliau reikia apsiginti, ypač kalbant apie amuniciją ir oro gynybą“, – sakė A.Blinkenas žurnalistams viešėdamas Prancūzijoje.

„Tai dar viena priežastis, kodėl papildomas biudžeto prašymas, kurį prezidentas (Joe) Bidenas pateikė (JAV) Kongresui, turi būti kuo greičiau įvykdytas.“

J.Bidenas ragino respublikonų kontroliuojamus JAV Atstovų Rūmus pritarti karinės ir finansinės pagalbos paketui, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Džonsonas kelis mėnesius stabdė šį klausimą, motyvuodamas vidaus prioritetais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad jei Ukraina negaus pagalbos, jo pajėgos turės atsitraukti „mažais žingsneliais“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlė per penkerius metus sukurti 100 mlrd. dolerių vertės sąjungininkų fondą Ukrainai, balandžio 2 d. pranešė „Bloomberg“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, susipažinusiais su šiuo klausimu.

Žinia apie pasiūlymą pasirodė prieš balandžio 3-4 d. Briuselyje vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame bus švenčiamos aljanso 75-osios metinės ir aptariama tolesnė pagalba Ukrainai, taip pat galimi kandidatai į generalinio sekretoriaus postą pasibaigus J.Stoltenbergo kadencijai spalio mėn.

Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, pasiūlymas, kuriam turės pritarti visos 32 aljanso narės, greičiausiai bus iš dalies pakeistas iki liepos mėn. įvyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo. Be to, „sąjungininkai vis dar aptarinėja J.Stoltenbergo pasiūlymą ir bet kokią apskaitos mechaniką, įskaitant tai, ar į bendrą sumą įtraukti dvišalę pagalbą Ukrainai“, – pranešė „Bloomberg“.

Pasak pranešimo, NATO taip pat galėtų perimti JAV vadovaujamos Ukrainos kontaktinės gynybos grupės, kuri koordinuoja maždaug 50 šalių ginklų tiekimą Ukrainai, operatyvines pareigas.

„Vadovaujant NATO vyriausiajam sąjungininkų vadui generolui Krisui Kavoliui, toks žingsnis galėtų apsaugoti struktūrą nuo bet kokių politinių pokyčių, galinčių įvykti po lapkričio mėn. rinkimų“, – teigė „Bloomberg“, turėdama omenyje galimą Donaldo Trumpo pergalę artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose, atsižvelgiant į jo prieštaringus pasisakymus apie aljanso ateitį ir paramą Ukrainai.

Pasak „Bloomberg“, J.Stoltenbergo pasiūlymo palaikymas galėtų reikšti „paradigmos pokytį“ NATO, kuri anksčiau atsiribodavo nuo panašių pastangų, kad nebūtų įtraukta į platesnį karą su Rusija.

Nors ir būdamos vieningos kaip blokas prieš visapusišką Rusijos invaziją, NATO valstybių narių paramos lygis ir jų vieši pareiškimai dėl Kremliaus keliamos grėsmės Europos saugumui skiriasi.

Geografiškai arčiau Rusijos esančios NATO narės, pavyzdžiui, Baltijos šalys, buvo atviresnės nei kitos.

Anksčiau Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad „ne visos šalys supranta, koks yra skubos veikti jausmas“, turėdamas omenyje Rusijos karą ir paramą Ukrainai.

Kovo 20 d. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje padėtų išvengti Trečiojo pasaulinio karo.

Antradienį Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo pramoninius objektus Tatarstano provincijoje – tai būtų didžiausias Kyjivo smūgis Rusijos teritorijoje nuo karo pradžios prieš daugiau nei dvejus metus.

Per išpuolį prieš objektus netoli Jelabugos ir Nižnekamsko miestų, esančių maždaug už 1 200 km į rytus nuo Ukrainos, buvo sužeisti septyni žmonės, pranešė Rusijos regioninė valdžia.

Per smūgį buvo apgadintas studentų ir darbuotojų bendrabutis laisvojoje ekonominėje zonoje, kurioje, kaip pranešama, yra įsikūrusi Irano sukurtų bepiločių orlaivių gamybos gamykla, sakoma kituose žiniasklaidos pranešimuose. Tatarstanas garsėja aukštu industrializacijos lygiu.

Vida Press ir „Scanpix“/AFP nuotr./1999 m. daugiabučių sprogdinimai Rusijoje

Kovo pabaigoje įvykusios žiaurios žudynės Rusijos koncertų salėje, per kurias žuvo mažiausiai 140 žmonių, o dar per 180 sužeista, tapo naujausiu išpuoliu ilgame teroristinių išpuolių ir įkaitų grobimų sąraše per beveik ketvirtį amžiaus trunkantį Rusijos lyderio Vladimiro Putino valdymą.

Leidinys TVNET apžvelgia didžiausius pastarųjų dviejų dešimtmečių teroristinius išpuolius Rusijoje, kurie sukrėtė ne tik Kremlių, bet ir metė šešėlį ant Rusijos valdžios.

Išpuolis prieš Kroko rotušę Maskvoje, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ Centrinės Azijos padalinys, po kelerius metus trukusios ramybės tapo vienu žiauriausių ir labiausiai sukrečiančių Rusijoje.

V.Putino požiūris į kovą su teroristais pasižymi tvirta pozicija nenusileisti jokiems jų reikalavimams. Vis dėlto šalyje, kurioje riba tarp tiesos ir melo dažnai ištrinama, kalbama ne tik apie Rusijos galimybes užkirsti kelią kruviniems išpuoliams, bet ir, tamsiems debesims tvenkiantis virš Kremliaus, apie saugumo tarnybų dalyvavimą šiuose žiaurumuose.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje – Rusijos prezidento Boriso Jelcino valdymo pabaigoje – padėtis Rusijoje buvo gana apgailėtina. 1998 m. šalies ekonomika tapo nemoki, rublio vertė smarkiai krito, o B.Jelcino fiskalinė politika prarado pasitikėjimą tarptautinių partnerių akyse. Rusijos piliečiai prarado savo santaupas – antrą kartą per dešimtmetį.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Balandžio 2 d. spaudos konferencijoje Paryžiuje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad JAV „neparėmė ir nesudarė sąlygų Ukrainai smogti už savo teritorijos ribų“.

Kovo mėn. laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad JAV įspėjo Ukrainą nustoti pulti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, perspėdamos, kad smūgiai prieš šiuos objektus gali pakelti pasaulines naftos kainas ir padidinti tolesnių atsakomųjų veiksmų riziką.

Kovo 29 d. interviu laikraščiui „Washington Post“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad taikiniai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą yra teisėta karinė strategija.

Pasak V.Zelenskio, šie smūgiai yra atsakomieji veiksmai už Rusijos išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir atitinka Ukrainos karinius tikslus.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Stefanu Sejournu, A.Blinkenas sakė, kad JAV daro „viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai apsiginti nuo šios Rusijos agresijos“.

„Tuo pat metu mes nei rėmėme, nei sudarėme sąlygas Ukrainos smūgiams už jos teritorijos ribų“, – sakė A.Blinkenas, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

JAV pareigūnas teigia, kad Vašingtonas yra susirūpinęs, jog Kinija padeda Rusijai atkurti savo karinę gynybos bazę, kuri buvo išeikvota po invazijos į Ukrainą.

„Mes tikrai matome, kad KLR pradeda padėti atkurti Rusijos gynybos pramoninę bazę“, – sakė pareigūnas, kuris informavo apie prezidentų Joe Bideno ir Xi Jinpingo derybas.

Ji pridūrė, kad Pekinas tiekia komponentus, kurie gali veikti „pamažu didinant Rusijos pajėgumus Ukrainoje – o tai, žinoma, turi ilgalaikį poveikį Europos saugumui“.

Balandžio 2 d. Rusijos raketų atakos prieš Dnipro miestą metu sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 18, pranešė Dnepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Sergejus Lysakas „Telegram“.

Pasak jo, 12 žmonių buvo hospitalizuoti, įskaitant penkis vaikus.

Pirmadienį Ramzano Kadyrovo „Telegram“ kanale pasirodė vaizdo įrašas, kuris turėtų išsklaidyti gandus apie blogėjančią Čečėnijos lyderio sveikatą. Tačiau vietoj to jis gali juos tik sustiprinti. Čečėnijos valstybės vadovas į kamerą pasisveikina tik eidamas, o visą kitą laiką vaikšto susikoncentravęs į vieną tašką, tarsi jam būtų sunku daryti judesius, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.

VIDEO: Susirūpino R.Kadyrovo sveikata: žiūri į vieną tašką, silpnai reiškia emocijas

Susirūpino R.Kadyrovo sveikata: žiūri į vieną tašką, silpnai reiškia emocijas

R.Kadyrovo Telegram

Vaizdo įraše R.Kadyrovas apžiūri renginių agentūros „IRSE DE“ statomus Grozno švenčių rūmus, o po to eina pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo metu R.Kadyrovui pasakojama apie statybvietę, pro kurią jis eina. Tačiau R.Kadyrovas neprataria nė žodžio.

Daugiau skaitykite ČIA.