Karas Ukrainoje. Tatarstano vadovas paragino įmones nesikliauti priešlėktuvine gynyba po dronų atakos

Lietuva perduos energetinę įrangą Ukrainos šiluminėms elektrinėms, kad padėtų Ukrainai įveikti naujausių Rusijos atakų prieš energetikos sektorių padarinius. Tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi paremti Ukrainą ir perduoti įrangą, kuri padės atlikti atstatymo ir remonto darbus.

Pažymima, kad netrukus Lietuvoje lankysis Ukrainos energetikos darbuotojų grupė iš valstybinio ir privataus sektoriaus įmonių.

„Vizito metu Ukrainos specialistai apsilankys keliuose Lietuvos energetikos objektuose ir patikrins įrangą, kuri vėliau bus perduota Ukrainos energetikos sektoriui. Visų pirma kalbama apie didelių gabaritų įrangą šiluminėms elektrinėms, kuri yra itin svarbi Ukrainos energetikos sektoriui, dėl priešo puolimo praradusiam didelę dalį būtent šiluminės energijos gamybos“, – sakoma pranešime, kurį cituoja „Unian“.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad Lietuva jau atsiuntė Ukrainai du galingus autotransformatorius ir 72 krovinius su „kita reikalinga energetikos įranga“, sveriančius daugiau kaip 1300 tonų.

Tuo pat metu Lietuvos energetikos ministras D.Kreivys sakė, kad jo šalis svarsto galimybę perduoti dar vieną galingą autotransformatorių.

Rusijos Tatarstano srities vadovas Rustamas Minichanovas po dronų atakų prieš objektus Jelabugoje ir Nižnekamske paragino įmones nepasikliauti oro gynybos sistemomis ir gintis patiems, praneša „Laisvės radijas“.

„Nereikėtų laukti, kad priešraketinė gynyba veiks, ji sprendžia kitus uždavinius. Turime spręsti savo jėgomis, kiekviena įmonė, kiekviena savivaldybė, kiekvienas miestas“, – pareiškė regiono vadovas.

Jis taip pat paragino Tatarstano gelbėjimo tarnybas būti pasirengusias ekstremalioms situacijoms.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos dronas UJ-22

Antradienio rytą dronai atakavo įmones Tatarstane – Jelabugoje ir Nižnekamske. Vietos valdžios institucijos teigė, kad rimtos žalos nepadaryta ir įmonių technologinis procesas nesutriko.

Šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje pareiškė, kad tai buvo speciali Ukrainos žvalgybos pareigūnų operacija. Dronai atakavo gamyklą, kurioje surenkami Irano dronai „Shahed“, pervadinti į  "Geran-2“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukrainos partneriai nesuteikia Ukrainai pakankamai oro gynybos sistemų, kad ji galėtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų, nors jų arsenaluose yra daugiau kaip 100 „Patriot“ sistemų. Tai D.Kuleba sakė interviu agentūrai „Reuters“.

D.Kuleba teigia, kad „Patriot“ klausimą kels kiekviename susitikime per dvi dienas truksiantį NATO užsienio reikalų ministrų posėdį, kuris vyksta balandžio 3–4 d. Briuselyje.

„Partneriai mums pateikė įvairių savo (oro gynybos) sistemų. Mes tai vertiname, bet to paprasčiausiai nepakanka, atsižvelgiant į karo mastą“, – pabrėžė D.Kuleba.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Pasak jo, Ukrainos partneriai turi daugiau kaip 100 „Patriot“ sistemų, tačiau iki šiol dar neparodė noro pasidalyti net penkiomis ar septyniomis tokiomis sistemomis, t. y. minimaliu skaičiumi, kurio Ukrainai reikia, kad būtų užtikrinta reikšminga papildoma gynyba.
„Ar tai tokia didelė problema? Ar neįmanoma aprūpinti Ukrainą remiantis minimaliu prašymu?“, – kalbėjo D.Kuleba.

Užsienio reikalų ministras pridūrė, kad kovo mėnesį Rusija paleido 94 balistines raketas, kurios yra daug greitesnės už įprastesnes sparnuotąsias raketas ir kurias sunkiau numušti.

Jis mano, kad šis klausimas dėl Ukrainos aprūpinimo pakankamu oro gynybos sistemų skaičiumi priklauso nuo partnerių politinės valios.

D.Kuleba sakė, kad nesupranta, kodėl sąjungininkai nesuteikia papildomų „Patriot“, ypač kai jie kasdien nesusiduria su tokiomis raketų grėsmėmis, su kokiomis susiduria Ukraina.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./„Patriot“ sistemos

Ukrainos užsienio reikalų ministras mano, kad tokia parama padėtų įveikti Rusiją ir padarytų neįmanomą didelį karą Europoje.

„Kai sakau, kad Europoje kils karas ir raketos kris ant Briuselio ir kitų Europos miestų, aš neperdedu. Visa tai įvyks, jei Ukraina nelaimės karo su Rusija. Todėl geriausias būdas apsaugoti savo „Patriot“ sistemas nuo raketų perėmimo (virš jūsų šalių) ir apsaugoti savo karius nuo žūties – siųsti jas į Ukrainą ir suteikti Ukrainos kariams viską, ko jiems reikia“, – pabrėžė D.Kuleba.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį paragino NATO sutarti dėl ilgalaikės paramos Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, jos kelio į Aljansą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Briuselyje dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Aljanse pirmiausiai turime sutarti dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, jos kelio į NATO, ir dėl Rusijos sulaikymo strategijos" – susitikime sakė G.Landsbergis, cituojamas ministerijos pranešime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai trečiadienį kalbėjosi telefonu ir aptarė praėjusio mėnesio išpuolį Pamaskvėje ir Maskvos karą Ukrainoje, pranešė Paryžius. 

Itin retos derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio. 

Kaip teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime, šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir „intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė“.

Praėjusį mėnesį nusikaltėliai įsiveržė Rusijos sostinės pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“, nužudė 144 žmones ir dar šimtus sužeidė. 

Po išpuolio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra už jį atsakingi, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.

Pokalbio metu S.Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija. 

„Ministras taip pat be išlygų pasmerkė agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

„Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, – priduriama jame. 

Kovo mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „glaudžiau bendradarbiauti“. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V.Putinu, o bendraujant ministrams. 

2022 metais E.Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V.Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje. 

Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį. 

Tačiau pastaraisiais mėnesiais E.Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybos

Aukščiausioji Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybė nepritaria JAV karių siuntimui į Ukrainą. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus kelionės į Prancūziją metu.

„Susilaikau nuo hipotezių apie ateitį. Mūsų politika yra aiški. Prezidento Joe Bideno politika yra aiški. Ukrainos teritorijoje nebus amerikiečių karių“, – sakė JAV valstybės sekretorius.

Pasak jo, karių siuntimas į Ukrainą priartintų JAV prie tiesioginio konflikto su Rusija, kurio Vašingtonas nori išvengti.

„Mums tai yra nacionalinio intereso klausimas. Tiesioginis konfliktas su Rusija neatitinka mūsų interesų. Nemanau, kad tai atitinka bet kurios NATO narės interesus. Tačiau kartu yra ryžtas, įsitikinimas, kad turime daryti viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą, ir daryti tai ne tik šiais, bet ir ateinančiais metais“, – pabrėžė A.Blinkenas.

Užsienio karių siuntimo į Ukrainą idėja

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nustebino Vakarų pasaulį pareiškimu apie galimą karių siuntimą į Ukrainą. E.Macronas šiuo metu taip pat bando priversti Vakarus laikytis griežtesnio požiūrio į Vladimirą Putiną. Kadaise jis pasisakė už dialogą su Rusija, o dabar nori, kad NATO šalys apsvarstytų visas galimybes dėl Ukrainos.