Karas Ukrainoje. V.Zelenskis: okupantai nebegali žengti į priekį

Fronte Ukrainos gynėjų pozicijos stabilizavosi, okupantai nebegali žengti į priekį. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė savo vakariniame kreipimesi, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pranešimu štabo posėdyje.

„Buvo išsami vyriausiojo vado ataskaita – apie visus tuos fronto taškus, kuriuose Rusijos kariuomenė dabar tikėjosi sėkmės. Mums pavyko stabilizuoti savo pozicijas. Vyriausiasis vadas pranešė apie mūsų veiksmus, kurie neleidžia okupantui žengti į priekį. O sąlygomis, kai trūksta šaudmenų, kai labai sulėtėjo tiekimas, tokie rezultatai tikrai labai geri“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Jis padėkojo visiems kariams ir vadams, kurie užtikrina rezultatus mūšio lauke. Taip pat štabe, pasak V.Zelenskio, buvo pristatyta pirmoji naujojo Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo generolo Oleho Ivaščenkos ataskaita apie konkrečius veiksmus einant pareigas.

Atskirai štabas taip pat aptarė bepiločių orlaivių ir elektroninės kovos priemonių gamybą ir tiekimą šiems metams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Buvo pateikta išsami ataskaita apie sutartis, viskas buvo maksimaliai konkretu – jokių tuščių žodžių, tik aiškūs raštiški susitarimai su gamintojais, aiškus finansavimas, aiškūs pristatymo terminai. Visi, atsakingi už šią sritį, atliko tikrai gerą darbą. O dėl dronų – visų rūšių – ir elektroninės karybos būsime stipresni“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Pasak jo, panaši užduotis iškelta ir raketų programai – viską iki smulkmenų atidirbti, kad Ukrainos gynybos pajėgos galėtų tikėtis patikimo ir augančio raketinio aprūpinimo.

Prezidentas taip pat pakomentavo situaciją dėl priešo smūgių Charkivui.

„Šiandien dėl drono smūgio gyvenamajame rajone, deja, žuvo keturi žmonės, trys iš jų – mūsų Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai. Vaikinai atvyko į iškvietimą po pirmojo smūgio ir įvyko antrasis smūgis. Šlykšti Rusijos taktika“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu bendraujant su daugeliu šalių ieškoma galimybių apsaugoti Ukrainos teritorijas nuo Rusijos oro atakų.

„Šiandien kalbėjau su kariškiais apie tai, kaip labiau apsaugoti Charkivą – būtent priešlėktuvinės gynybos požiūriu. Visi mūsų diplomatai turi tą pačią užduotį. Charkivo, visos Charkivo srities, Sumų srities, pietinių regionų priešlėktuvinės gynybos stiprinimas yra absoliučiai neatidėliotinas poreikis... Tai absoliučiai nepriimtina, kad tiek daug pasaulio šalių vis dar galvoja, kaip kovoti su terorizmu, nors trūksta tik kelių politinių sprendimų – kelių oro gynybos sistemų, kurios galėtų iš esmės pakeisti situaciją. Mes ir toliau dirbsime su partneriais“, – pareiškė V.Zelenskis.

Rusija „beveik visiškai atkūrė“ savo karinius pajėgumus po to, kai patyrė didelių nuostolių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango JAV pareigūnas. Tačiau jo išsakytas vertinimas stipriai skiriasi nuo kitų Europos valstybių vadovų ir ekspertų įžvalgų, kad pasirinkusi kitą auką, Rusija užtruks, nes jai reikės ne vienerių metų savo karinei galiai atkurti.

„Manau, kad per pastaruosius porą mėnesių įvertinome, jog Rusija beveik visiškai atkūrė savo karinius pajėgumus“, – Naujojo Amerikos saugumo centro surengtoje paskaitoje pažymėjo valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas.

Jis atkreipė dėmesį, kad, nors Maskva ir patyrė rimtų nesėkmių per pradinį karo etapą, bet dabar „persitvarko ir dabar kelia grėsmę Ukrainai“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kurtas Campbellas

„Bet ne tik Ukrainai, – pažymėjo pareigūnas. – Jos naujai įgyti pajėgumai kelia ilgalaikį iššūkį stabilumui Europoje ir grėsmę NATO sąjungininkams“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kinijos, Saudo Arabijos ir Indonezijos atstovai siekia užkirsti kelią daugiau nei 200 mlrd. eurų vertės Rusijos turto konfiskavimui, pranešė „Politico“, remdamasi keturiais anoniminiais pareigūnais.

„Šios šalys labai skeptiškai vertina šią idėją [konfiskuoti Rusijos turtą Ukrainos atstatymui]“, – sakė vienas iš anoniminių pareigūnų.

Pasak jo, didžiosios valstybės nerimauja, kad priešingu atveju turto konfiskavimas sukurtų precedentą, dėl kurio ateityje jos taip pat galėtų prarasti savo turtą.

Kelios šalys, pavyzdžiui, Turkija, Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, leido Rusijai išvengti sankcijų, įvestų prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, taip sumažindamos ekonominę naudą sau ir kartu finansuodamos Rusijos karo mašiną.

Per karą būtent Persijos įlankos šalys atliko vadinamojo tarpininko vaidmenį. Dabar jos mano, kad Rusijos turto konfiskavimas gali ne tik pratęsti karą, bet ir priversti jas pasirinkti karo pusę prieš savo valią.

Visą tekstą skaitykite čia.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį dar kartą paragino NATO sąjungininkes reikšmingai didinti išlaidas gynybai. 

A.Duda panašius raginimus jau išsakė praėjusį mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose. 

Ketvirtadienį, minint 75-ąsias karinio aljanso įkūrimo metines, A. Duda pareiškė nusprendęs nusiųsti laišką NATO valstybėms ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, kviesdamas kitas nares padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

„Rusija savo agresyvia politika, imperializmo atkūrimu ir agresija prieš Ukrainą aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad, deja, ji grįžta prie Šaltojo karo laikų pozicijos, kai Sovietų Sąjunga vykdė agresyvią politiką prieš kitas šalis. Rusija grįžta prie tų ambicijų ir turėtų sulaukti tokio atsako, kokio sulaukė tada“, – laiške nurodė Lenkijos prezidentas. 

Jis pridūrė, kad Šaltojo karo metais NATO narės gynybai skirdavo 3 proc. savo BVP. 

„Šiandien turėtume prie to grįžti“, – sakė A. Duda. 

Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO nurodė narėms išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP, bet dauguma narių, įskaitant Vokietiją, šios ribos dar nepasiekė.

Pati Lenkija gynybai jau skiria 4 proc. BVP – dvigubai daugiau nei dabartinis 2 proc. tikslas, iškeltas 32 NATO valstybėms.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO neplanuoja siųsti kovinių pajėgų į Ukrainą. Pasak UNIAN korespondento, J.Stoltenbergas tai pasakė per spaudos konferenciją Briuselyje po dvi dienas trukusio Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Aljanso generalinis sekretorius pabrėžė, kad NATO nėra Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvė ir nedalyvaus konflikte, tačiau remia Ukrainą dėl jos savigynos.

Jis sakė, kad reikia nepamiršti, jog Rusija vykdo invaziją į Ukrainą ir perkelia karius, kovinius tankus, lėktuvus, raketas per sieną, o tai yra tarptautinės teisės pažeidimas.

Ukraina gina savo žemę ir teritorijas. Tarptautinė teisė ir JT Chartija numato, kad savigyna yra teisėta.

„Tai yra tai, ką daro Ukraina. Mes turime teisę remti Ukrainą, kai ji ginasi. Tai daro ir NATO sąjungininkai. Mes neplanuojame Ukrainoje dislokuoti jokių kovinių pajėgų. Nėra tokio prašymo, tačiau ukrainiečiai prašo įrangos, amunicijos ir ginklų. Ir mes tai teikiame Ukrainai. Tačiau dėl to NATO sąjungininkai netampa konflikto šalimi“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Rusijos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad vienas šalies pilietis, jo teigimu, bandęs Vokietijos vyriausybei perduoti valstybės paslaptis mainais už pagalbą persikelti svetur, buvo nuteistas 12 metų kalėjimo už išdavystę. 

Nuo tada, kai 2022 metų vasario mėnesį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos apkaltino dešimtis žmonių išdavyste už tai, kad jie esą teikė informaciją Kyjivui ir Vakarams. 

Omsko apygardos teismo teigimu, 46-erių Sibiro Omsko srities gyventojas rinko slaptą karinę informaciją ir, anot teismo, bandė užmegzti ryšį su vienu Vokietijos pareigūnu. 

Rusijos saugumo tarnybos (FSB) šį vyrą suėmė 2023-iųjų birželį. Vietos žiniasklaidos duomenimis, suėmimo metu pas jį buvo rasta USB laikmena su Rusijos karinių dalinių koordinatėmis. 

Pasak teismo, vyras bandė gauti pagalbą, kad galėtų persikelti į Vokietiją. Jis buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme griežtojo režimo kolonijoje.

Rusijoje už išdavystę numatyta maksimali kalėjimo iki gyvos galvos bausmė. Žmogaus teisių gynimo grupės teigia, kad Maskva nuolat taiko šį kaltinimą opozicijos veikėjams ir tiems, kurie kritikuoja Rusijos karą Ukrainoje. 

Vasario mėnesį FSB paskelbė suėmusi JAV ir Rusijos pilietybę turinčią moterį, kurią apkaltino lėšų Ukrainos kariuomenei rinkimu. 

„SIPA“/„Scanpix“/Rusijos ir Suomijos pasienio postas

Suomijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad tebesant susirūpinimui dėl didelės Maskvos organizuotos migracijos rizikos šalis pratęs savo sienos su Rusija perėjimo punktų uždarymo terminą po balandžio 14-osios „iki atskiro pranešimo“.

Suomijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Šiaurės šalies nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai iškiltų rimta grėsmė, jei šimtai trečiųjų šalių piliečių ir toliau bandytų kirsti sieną iš Rusijos be tinkamų dokumentų.

Plačiau skaitykite ČIA.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad jai reikia visiškai decentralizuoti savo elektros energijos tinklą ir sumažinti priklausomybę nuo didesnių elektrinių, Rusijai sudavus keletą skausmingų smūgių jos energetikos infrastruktūrai.

Kovo 22 dieną Maskva surengė didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos elektros energijos tinklus ir nuo to laiko nesiliauja jų atakavusi.

„Galime konstatuoti, kad atakų intensyvumas padidėjo. (Anksčiau) matydavome vieną masinę ataką per vieną ar dvi savaites. Dabar tai ištisos serijos, beveik nepertraukiamos“, – sakė nacionalinio elektros tinklų operatoriaus „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis.

„Užuot turėję 15 ar 20 didelių elektrinių, turėsime pastatyti šimtus mažų, kurios bus atsparesnės šioms atakoms, nes bus išsklaidytos“, – sakė jis.

V.Kudryckis pridūrė, kad tam reikės įrengti „šimtus įvairių tipų įrenginių“, įskaitant dujomis ir atsinaujinančiaisiais ištekliais varomas elektrines.

Jis įspėjo, kad planui įgyvendinti Ukrainai reikės pritraukti pinigų iš privačių investuotojų, tačiau teigė, kad pokyčiai yra skubiai reikalingi siekiant užtikrinti šalies energetinį saugumą.

Ukrainos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šiuo metu maždaug 350 tūkst. žmonių šiaurės rytiniame Charkivo regione po pakartotinių smūgių yra apribotas elektros vartojimas.

Išpuoliai įvykdyti sunkiu Ukrainai metu, nes jai labai trūksta oro gynybos priemonių dangui apsaugoti ir amunicijos fronto linijoms ginti.

Šalis priversta importuoti elektrą iš užsienio ir ragina vartotojus taupiai naudoti elektros energiją.